Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kerų sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kerų sistemos“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos už netinkamą prekę ir paslaugą ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Industek“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

IES1 ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kerų sistemos“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarė, kad atsakovė sumontuos sistemą oras-vanduo Daikin altherma 3R-sieniniai be boilerio 7,74 kW (EHBH08E6V/ERGA06EAV3H). 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė IES2 vardu išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00386 – 4 622,47 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 2 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0477 už rekuperatorių ENSY InoVent AHU-400BV, 1 950 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 22 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00438 už karšto vandens šildytuvą AE HR-300, 300l šilumokaičio plotas 2,6 m2, teno 3kW, Daikin medžiagų komplekto 1 550 Eur sumai. Už prekes ir darbus pagal išrašytas sąskaitas ieškovė sumokėjo 8 122,47 Eur. Vėliau paaiškėjo, kad rekuperatorius, už kurį apmokėta 1 950 Eur, buvo įmontuotas kitam atsakovės klientui. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri informavo, jog pinigai nebus grąžinti, nes bus įskaičiuoti kaip apmokėjimas už šilumos siurblio montavimo darbus, nors dėl tokių papildomų išlaidų ieškovė su atsakove nebuvo susitarusi. Pagal susitarimą visi darbai turėjo būti įskaičiuoti į sumą pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Atlikusi skaičiavimą atsakovė 2022 m. spalio 24 d. ieškovei į banko sąskaitą pervedė 402,02 Eur sumą kaip neva susidariusios permokos grąžinimą. 2022 m. spalio 19 d. atsakovė išrašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. KS0544, kuriame išvardino darbus ir jų kainą. Ieškovai nepriėmė atliktų darbų ir ant atliktų darbų – perdavimo priėmimo akto nepasirašė, nes sumontuotas šilumos siurblys tinkamai neveikė nuo pat jo sumontavimo dienos, neužkaitindavo vandens iki reikiamos temperatūros ar tai užtrukdavo nepagrįstai ilgą laiką. Ieškovai iš pradžių atsakovės nurodytu mobiliuoju telefonu, o vėliau ir elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę ir nurodė, jog sumontuotas šilumos siurblys netinka, nes tinkamai neveikia, tačiau atsakovė jokių veiksmų situacijai išspręsti nesiėmė, nurodė, kad dėl gedimo kaltas kaitinimo elementas. Siekdami išsiaiškinti tikslią gedimo priežastį ieškovai kreipėsi dėl kaitinimo elemento, 2022 m. gruodžio 1 d. buvo surašytas Šilumos siurblio defektinis aktas. Šilumos siurblio defektiniame akte išvardyti šildymo sistemos defektai, pažymėta, kad recirkuliacija netinkamai sumontuota, papildomas startinis šildytuvas per silpnas, neatlikta dezinfekcija. Ieškovai išvadas pateikė atsakovei, tačiau ji jokių veiksmų neatliko, gedimo nepašalino. 2023 m. birželio 5 d. buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų apsaugos teisių tarnybą su prašymu išspręsti ginčą ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės sumokėtą 8 122,47 Eur sumą. 2023 m. spalio 11 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė iki 2023 m. spalio 26 d. įsipareigojo permontuoti akumuliacinę talpą taip, kad funkcionuotų šildymo režimu bei išplauti sistemą. Šalys taip pat susitarė, kad atlikus aukščiau paminėtus darbus ir DAIKIN atstovui patvirtinus, kad sistema sumontuota tinkamai ir pačiai sistemai veikiant tinkamai, ieškovė pretenzijų atsakovei nebereikš. Tačiau sudarius taikos sutartį jokių veiksmų, kad sistema funkcionuotų šildymo režimu atsakovė neatliko. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė yra atsakinga dėl netinkamos prekės ir paslaugų bei turėtų būti įpareigota atlyginti žalą.

Ieškovai pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, atsakovė neįvykdė savo kaip pardavėjo pareigos ir tuo pažeidė ieškovų (vartotojų) teises. Ieškovai ne tik negavo įgytos prekės (rekuperatoriaus), tačiau dėl atsakovės netinkamai atliktų montavimo darbų iki šiol negali tinkamai naudotis įgytu šilumos siurbliu, nes jis tinkamai nefunkcionuoja. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškovais, per protingą terminą tinkama prekės kokybė nebuvo užtikrinta, dėl ko ieškovai patyrė didelius nepatogumus. Todėl ieškovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364¹ straipsnio nuostatomis siekia nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtą kainą už netinkamos kokybės prekę. Prekės ir paslaugos įgytos šeimos poreikiams tenkinti, apmokėtos iš bendrų sutuoktinių lėšų, komercinį siūlymą priėmė bei dėl jo derėjosi abu sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad sutarties šalys yra abu ieškovai. Ieškovas IES2 taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės IES1 naudai 889,35 Eur žalos, kurią sudaro nuostoliai dėl šilumos siurblio gamintojo Industek apsilankymo vertinant prekės kokybę (647,35 Eur) ir išlaidas antstolei dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (242 Eur). Jei atsakovė būtų tinkamai bendradarbiavusi su ieškovais, prisiėmusi atsakomybę dėl parduotos prekės ir suteiktos garantijos, ieškovė IES1 nebūtų patyrusi papildomų išlaidų. Atsakovei nurodžius, kad dėl susidariusios situacijos tikėtina kalti tretieji asmenys, ieškovė turėjo kreiptis į UAB „Industek“ ir apmokėti išlaidas dėl jų vykimo į įvykio vietą, Šilumos siurblio defektų akto surašymo ir kt. Todėl šie nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais ir turėtų būti jos atlyginti.

2022 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamo sumontuotos sistemos veikimo nurodant, kad šildymo sistema suvartoja nepagrįstai daug elektros energijos. Ieškovė nurodė, kad galbūt dėl per didelio elektros kiekio suvartojimo yra kaltas visai ne Šilumos siurblys, o Boileris, tokią išvadą ji padarė remiantis 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „Industek“ darbuotojo R. S. surašytu defektiniu aktu, kuriame jis nurodė, kad buvo tikrinamas Boilerio veikimas ir karšto vandens ruošimas. Atsakovės atstovai nuvyko į vietą, apžiūrėjo Šilumos siurblį, ir rado, jog atbulinis vožtuvas, recirkuliacinis siurbliukas sumontuoti ne ta kryptimi. Šios komplektuojamosios detalės nedelsiant buvo sumontuotas tinkamai. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. ieškovė pakeitė boilerio teną nauju. Ieškovė ir po šių darbų atlikimo toliau skundėsi per didelėmis elektros sąnaudomis, iškėlė versiją, kad per dideles elektros sąnaudas lemia freono nutekėjimas. Atsakovė sistemos sumontavimo metu naudoja tikslų prietaisą – mikrometrą, kuris nei tada, nei papildomai tikrinant sistemą 2022 m. gruodžio 22 d. neaptiko jokio freono nuotėkio. Ieškovei ir toliau reiškiant pretenzijas, 2023 m. kovo 14 d. UAB „Industek“ atstovas R. S. nuvykęs į objektą ir atlikęs jo apžiūrą, padarė išvadą, „panašu, jog neatitikimų nėra. Išlaikomas karšto vandens ruošimų intervalas (ne dažniau ruošiama, kaip kad kas valandą). Šildymo režimas veikė pagal lauko kreivę.<..> Karšto vandens talpos gyvatuko paviršiaus plotas yra tinkamas, tačiau nežinomi faktiniai talpos temperatūros praradimo nuostoliai“. Taigi, 2023 m. kovo 21 d. laišku R. S. konstatavo, jog visi jo paties surašytu ankstesniu 2022 m. gruodžio 1 d. defektiniu aktu rasti defektai pašalinti, esamų defektų nėra, tačiau iškėlė hipotezę, kad galbūt galimai padidėjusias elektros sąnaudas lemia nežinomi faktiniai gyvatuko talpos temperatūros praradimo nuostoliai. Atsakovė, siekdama eliminuoti šią galimą priežastį, savo lėšomis sumontavo papildomą atbulinį vožtuvą ant šildymo sistemos, kad sistemai paruošus karštą vandenį, nė kiek šilumos nebūtų atiduodama į šildymo sistemą (pvz., gyvatuką). Ieškovas 2023 m. balandžio 14 d. informavo, kad sistema yra apsinešusi dėl nešvaraus vandens, kuriuo ji yra užpildyta, todėl buvo pageidaujama perplauti sistemą ir iš naujo užpildyti filtruotu vandeniu. Atsakovė 2023 m. gegužės 31 d. iš UAB „Industek“ atstovo R. Č. gavo elektroninį laišką, kuriame buvo pastebėtas dar vienas nedidelis vamzdyno montavimo trūkumas – grįžtantys iš grindų kontūro ir boilerio vamzdžiai pajungti prieš buferinę talpą, kai tuo tarpu grįžtantis iš boilerio vamzdis turi būti pajungtas už jos. Atsakovė 2023 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku bandė derinti atvykimą pas ieškovą tam, kad įvertintų situaciją bei pamėgintų išspręsti vartotojo nusiskundimus, tačiau ieškovai į siūlymus nereagavo, pateikė skundus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pradėta procedūra buvo nutraukta sudarius taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo permontuoti akumuliacinę talpą taip, kad funkcionuotų šildymo režimu bei išplauti sistemą.

Priešingai nei nurodo ieškovai, atsakovė abu šiuos darbus atliko - 2023 m. spalio 20 d. 8:12 val. montuotojai išvyko į objektą, o tą pačią dieną 14:45 val. darbai jau buvo atlikti. To paties vizito pas ieškovę metu atsakovės atstovas išsprendė ir vamzdynų permontavimo problemą, minėtą UAB „Industek“ atstovo R. Č. 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniame laiške. Elektroniniuose laiškuose ieškovai pripažino, kad 2023 m. spalio 20 d. buvo šalinami trūkumai, nurodyti taikos sutartyje, tačiau darbais liko nepatenkinti. Po 2023 m. spalio 11 d. taikos sutarties sudarymo ir joje nurodytų trūkumų pašalinimo 2023 m. spalio 20 d. ieškovei buvo pateikti UAB „Industek“ patvirtinimai, kad sistema sumontuota tinkamai. UAB „Industek“ atstovas R. S. dar 2023 m. gruodžio mėnesį rašė ieškovui, kad problema yra visai ne Šilumos siurblyje ar jo sumontavimo darbuose, o santechniniuose visos šildymo sistemos, kurios atsakovė nemontavo, sprendimuose – jei nešyla dalis namo, reikalinga įrengti papildomą cirkuliacinį siurblį toje namo pusėje. UAB „Industek“ atstovas 2023 m. gruodžio 6 d. elektroniniame laiške nurodė, kad norint, jog sistema tolygiai veiktų visose namo pusėse, jam reikia sumontuoti papildomą cirkuliacinį siurblį, namo šildymo sistemos problema nesusijusi su įrenginiu, kuris tiekia nustatyta tvarka temperatūrą ir ją palaiko. Todėl visos atsakovės atsakomybės ribose buvusios Šilumos siurblio ir Boilerio problemos buvo pašalintos, o pati sistema nešališko asmens (Daikin atstovo UAB „Industek“) buvo pripažinta, kaip sumontuota tinkamai ir veikianti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė įrodymais, kurie nebuvo prijungti prie bylos, todėl sprendimo motyvai šioje dalyje neatitinka bylos duomenų, pažeidžia rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o dėl to padarytos išvados apie tariamą sistemos užterštumą ir jo priežastis yra neteisėtos ir negali būti laikomos tinkamu pagrindu ieškovų reikalavimams tenkinti. Ieškovų atstovė 2025 m. vasario 21 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti UAB „Baltic Global Solution“ šildymo sistemos apžiūros aktą bei nuotraukas. Teisėja 2025 m. vasario 24 d. rezoliucija aiškiai nurodė, kad dėl šių įrodymų prijungimo spręs 2025 m. kovo 10 d. teismo posėdyje. 2025 m. kovo 10 d. posėdyje teismas atsisakė šiuos ieškovų pateiktus įrodymus prijungti. Nepaisant to, sprendime teismas šiuos neprijungtus dokumentus panaudojo kaip vieną pagrindinių argumentų savo sprendimui pagrįsti. Sprendimo motyvų dalyje teismas tiesiogiai remiasi tais pačiais teiginiais apie geltoną termofikacinio skysčio spalvą, didelį nuosėdų kiekį, korozijos požymius ir daro išvadą, kad sistemos „užsinešimas“ nustatytas „iš kitų bylos duomenų – apžiūros aktų, kuriais vertinta vandens būklė“. Teismas netgi daro išvadą, kad atsakovė nepaneigė šiuose neprijungtuose prie bylos medžiagos įrodymuose esančių aplinkybių. Sprendimas turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie yra bylos medžiagoje, buvo priimti proceso tvarka ir ištirti, o šalims buvo suteikta reali galimybė dėl jų pasisakyti, pateikti atsikirtimus ir oponuojančius įrodymus. Ekspertas 2025 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje aiškiai pasakė, kad vandens kokybės, jo cheminės sudėties jis netyrė ir nežino, kokia yra vandens būklė (garso įrašas nuo 00:20:36 min.).

Teismas skundžiamo sprendimo atskirose dalyse akcentuoja pavienius trūkumus, taip bandydamas sukurti vaizdą, jog visi atsakovės atlikti darbai yra nekokybiški. Byloje nėra duomenų, kad būtų atlikti vandens kokybės ar cheminės sudėties tyrimai, kuriais būtų galima patvirtinti, jog sistema buvo užpildyta netinkamai. Priešingai, pats teismas sprendime nurodo, kad ekspertizės metu vandens kokybė nebuvo tirta, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie „netinkamą užpildymą“ kaip nustatytą faktą. Kad sistema buvo praplauta ir supilti inhibitoriai, paliudijo 2025 m. kovo 10 d. posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A., o UAB „Industek“ atstovas R. S. atsakydamas į klausimus teismui paaiškino, kad nedraudžiama sistemą užpildyti paprastu vandeniu ir įpilti inhibitorių ir tai gali pakeisti vandens spalvą (garso įrašas nuo 01:47:29 min.). Taip pat jis atsakydamas į klausimą – kas atsitiktų, jei inhibitorių ir nebūtų įpilta, kokia tikimybė, kad tai sugadins šilumos siurblį ir boilerį – liudytojas R. S. atsakė, kad tikimybės, jog kas nors suges praktiškai nėra. Ne atsakovė, o ieškovai turėjo įrodyti, kad sistema užpildyta netinkamai. Tą buvo galima laisvai padaryti ištyrus sistemos vandens cheminę sudėtį, bet ieškovai to nedarė. Atsakovė pagal jokius teisės aktus nėra įpareigota kažkaip protokoluoti ar raštiškai fiksuoti sistemos užpildymo ar praplovimo fakto. Dar daugiau, atsakovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kad minėtus sistemos praplovimo ir užpildymo inhibitoriais darbus ji atliko, t. y. teismui buvo pateikti atsakovės 2023 m. spalio 12 d. – 2023 m. spalio 20 d. „Monday” programos duomenys, 2023 m. spalio 17, 18 d. susirašinėjimas su darbuotoju S., susirašinėjimas su ieškovais (2023 m. gruodžio 15 d. el. laiškas V. K.).

Sprendime paminėta teismo ekspertizės akto išvada, kad dėl šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (toliau – ŠVOK) projektinės dokumentacijos ir joje privalomų skaičiavimų nebuvimo ekspertizės metu „nebuvo galimybės nustatyti, ar parinktas šilumos siurblys, jo komplektuojamosios dalys ir aprišimo schema atitinka namo šilumos poreikį“ ir STR 1.04.04:2017 reikalavimus, o projekto nebuvimas esą „sudaro riziką“, jog įranga parinkta neatsižvelgiant į faktinius pastato poreikius. Atsakovė yra įrangos tiekėja ir montavimo darbų vykdytoja, bet ne statinio projektuotoja ir ne projekto užsakovė, todėl išvada, jog projektinės dokumentacijos nepateikimas ekspertui savaime suponuoja atsakovės pareigų nevykdymą, yra nepagrįsta ir prieštarauja STR sąvokų aiškinimui. Jeigu ekspertas aiškiai įvardijo, kad negali atsakyti į klausimus dėl parinkimo atitikties, nes nėra projekto ir skaičiavimų, tai tokią įrodymų stoką pirmiausia turėjo pašalinti ta šalis, kuri remiasi netinkamu parinkimu kaip reikalavimo pagrindu, t. y. ieškovai. Byloje aiškiai fiksuota, kad ekspertas prašė pateikti ŠVOK projektą, parengtą projektuotojo, ir prašė įpareigoti šalis pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau sprendime nėra jokios nuoseklios analizės, kokie konkretūs projektuotojo parengti ŠVOK dokumentai buvo pateikti ir kaip jie leido patikrinti parinkimo atitiktį; vietoje to teismas projekto nebuvimą panaudojo kaip argumentą, nukreiptą prieš atsakovę.

Teismas negalėjo tenkinti ieškovės IES1 ieškinio dėl to, kad ji nebuvo sandorio šalis. Ofertą atsakovė pateikė IES2 2022 m. rugpjūčio 27 d., ieškovė teisiniuose santykiuose su atsakove nedalyvavo (išskyrus apmokėjimo atlikimą) iki pat to momento, kai buvo pradėtos reikšti pretenzijos dėl kokybės. Vien tai, kad pagal CK 3.88 straipsnį sutuoktinių įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, jokiais atvejais automatiškai nepadaro abiejų sutuoktinių sandorio šalimis. Be kita ko, byloje apskritai nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovai yra sutuoktiniai ir, kad įgytas turtas bei paslaugos (montavimo darbai) buvo įgyti jungtinėn nuosavybėn, t. y. iš bendrų lėšų. Šias aplinkybes atsakovė kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet teismas jų nevertino. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymu, kad IES2, kaip vartojimo teisinių santykių dalyvis, būtų perleidęs savo teises ir pareigas ieškovei. Todėl ieškovė vartotojos teisių santykiuose su atsakove neįgijo ir negalėjo reikšti ieškinio, o pirmosios instancijos teismas negalėjo jo tenkinti.

Teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius kaip pirkimo-pardavimo, o ne rangos ir nepagrįstai netaikė 1 metų ieškinio senaties termino. Rašytinės sutarties tarp ginčo šalių sudarytos nebuvo, tačiau vertinant kitus – lydimuosius dokumentus (PVM sąskaitas – faktūras, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą), laikytina, kad tarp IES2 ir atsakovės, šalia pirkimo – pardavimo santykių susiklostė ir vartojimo rangos santykiai ir tą liudija priėmimo – perdavimo akte esanti eilutė nurodanti „montavimo darbus“. Dėl to laikytina, kad turėjo būti taikomas 1 metų senaties terminas reikalavimui dėl rangos darbų trūkumų pareikšti (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), kurį taikyti prašė atsakovė ir dėl ko visiškai nepasisakė pirmosios instancijos teismas.

Ieškovams reiškiant reikalavimus atsakovei dėl jos atliktų darbų (neva jie atlikti nekokybiškai), jie tą turėtų daryti pagal vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas (CK 6.672 – 6.680 straipsniai), o ne pagal vartojimo pirkimo – pardavimo taisykles. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant netinkamos kokybės atliktam rangos darbui, ieškovas turi teisę reikalauti vieno iš šių dalykų: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tačiau tokių reikalavimų ieškovai nereiškė. Ieškovai nekėlė klausimų dėl pačių įrenginių netinkamo veikimo (to nekonstatavo ir teismo ekspertas E. L.), nors ieškiniuose ir prašė teismo nutraukti šių prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – daugiau kaip 2 metus naudojamų prekių ir pinigų grąžinimą šalims. Akivaizdu, kad šia apimtimi nesant jokių argumentų dėl įsigytų prekių nekokybės, sutartis dėl jų įsigijimo negalėjo būti nutraukiama CK 6.364¹ straipsnio pagrindu.

Teismas priteisė ieškovams iš atsakovės jų tariamai patirtą žalą – 889,35 Eur. Ši žala susideda iš 647,35 Eur sumokėtų UAB „Industek“ ir iš 242 Eur sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovė nesupranta, kaip su jos galimai neteisėtais veiksmais susiję ieškovės išlaidos antstolės Irenos Beliačic paslaugoms apmokėti (242 Eur) fiksuojant faktines aplinkybes. Neaišku, kokie konkrečiai atsakovės neteisėti veiksmai lėmė tai, kad ieškovei buvo neišvengiama kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių užfiksavimo. Manytina, kad toks reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas ir nesusijęs priežastiniu ryšiu su jokiais atsakovės veiksmais. Be to, nėra aišku, ar 242 Eur apmokėjimą antstolei atliko ieškovė ar kitas asmuo. Todėl nematant ir šio fakto negalima teigti, kad žalą patyrė būtent ieškovė. Vertinant kitą tariamos turtinės ieškovės žalos dydį, matyti, kad tai yra sumos, kurias IES2 savo pageidavimu sumokėjo UAB „Industek“ už šios įmonės suteiktas paslaugas, nors teismas visas šias sumas (889,35 Eur) priteisė ieškovei IES1. Todėl šia apimtimi reikalavimas dėl žalos priteisimo turėjo būti netenkinamas, kaip neįrodžius, kad ieškovei žala atsirado ir kaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.

Sprendime pateiktas bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nurodant, kad jos priteisiamos ieškovams solidariai) motyvavimas yra nepilnas, nesuprantamas ir dėl to nepagrįstas, nes apsiriboja vien ieškovės pateiktų mokėjimų konstatavimu neįvertinant esminių kriterijų, kurie pagal CPK leidžia nukrypti nuo bendrosios taisyklės „pralaimėjęs moka“, kai išlaidos atsirado dėl pačios šalies netinkamo procesinio elgesio ir proceso priežastingumo. Ieškovų patirtas atstovavimo bei kitas išlaidas esmingai didino pačių ieškovų procesinis elgesys: reikalavimų tikslinimai, procesinės padėties keitimas ir dėl to kylantis ginčo ribų „judėjimas“ teismo procese. Tokios aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos sprendžiant, ar visos ieškovės nurodomos atstovavimo išlaidos yra būtinos ir ar jos priežastiniu ryšiu susijusios su atsakomybe, kuri turėtų būti perkelta atsakovei, ar vis dėlto tai yra pačių ieškovų pasirinkto procesinio elgesio sukelta našta. Todėl ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos turi būti peržiūrėtos: apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti, kuri jų dalis susidarė dėl ieškovų procesinių veiksmų (įskaitant pakartotinius reikalavimų tikslinimus) ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nukrypimo mechanizmą tiek, kiek būtina užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą konkrečioje byloje.

Apeliaciniame skunde nėra aiškiai ir sistemiškai nurodoma, kokios konkrečios materialiosios ar proceso teisės normos buvo pažeistos ar netinkamai pritaikytos, taip pat nepagrindžiama, kokios esminės faktinės aplinkybės buvo nustatytos neteisingai. Skundas iš esmės grindžiamas ne naujų aplinkybių ar teisės normų netinkamo taikymo argumentais, o selektyviu, vienpusišku pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei bandymu pakartotinai ginčyti teismo jau įvertintus įrodymus. Tačiau apeliacinis skundas nepaneigia esminių teismo nustatytų faktų – to, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kad atsakovė veikė kaip profesionali verslininkė, kad įranga buvo parinkta ir sumontuota pačios atsakovės, ir kad ne kartą buvo nustatyti montavimo bei sistemos paruošimo eksploatacijai trūkumai, kurie taip ir nepašalinti.

Sprendimo išvada dėl termofikacinio skysčio spalvos, nuosėdų ir korozijos požymių bei netinkamo termofikacinio skysčio paruošimo priimta remiantis ne pavieniu dokumentu (UAB „Baltic Global Solution“ 2025 m. sausio 29 d. apžiūros akto turiniu), o teismui išsamiai ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus. Be UAB „Baltic Global Solution“ apžiūros akto byloje buvo pateikti ir kiti dokumentai, kurie patvirtino ieškovų įrodinėjamas aplinkybes dėl nekokybiškų paslaugų. Pavyzdžiui, pateiktas 2024 m. spalio 3 d. šildymo įrangos defektavimo aktas, kuris patvirtina aplinkybę, kad šilumos siurblio hidraulinė dalis netinkamai veikia. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad sutvarkytas freono nutekėjimas, taigi, šiuo el. laišku atsakovė patvirtino faktą, jog buvo freono nuotėkis. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas, jei yra freono nuotėkis, sistema pradeda neveikti, nes dujos negali pernešti nei šilumos, nei šalčio. Be to, tai yra rimta saugos rizika. Taigi, tai nėra tik formalus ar mažareikšmis pažeidimas, tai trūkumas, kuris kelia tiek rimtą saugos riziką, tiek ir sistemos pažeidimus. Teikiant ieškinį buvo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio priedas aiškiai atskleidžia tą pačią aplinkybę – iš foto nuotraukų vizualiai matosi užterštas sistemos vanduo. 2023 m. balandžio 14 d. ieškovai elektroniniu laišku informavo apie tai, kad montuojant atbulinį vožtuvą iš sistemos buvo nuleistas labai purvinas vanduo, vamzdeliai buvo apsinešę ir buvo prašoma sistemą praplauti. Taigi, užteršto vandens faktas buvo konstatuotas realiu sistemos eksploatavimo metu. Be to, atsakovė 2023 m. balandžio 27 d. el. laišku pati nurodė, kad sistemos pildymo metu filtrai nebuvo įrengti arba nebuvo pajungti, kad sistema buvo užpildyta esamu vandeniu ir, kad į ją buvo supilti inhibitoriai. Jokie duomenys apie panaudotų inhibitorių kiekį, jų koncentraciją, inhibitorių įpylimo neginčytiną faktą ar atliktą tinkamą vandens paruošimą sistemai užpildyti į bylą nepateikti.

Ekspertizės akte aiškiai konstatuota, kad pagal STR 2.09.02:2005 ir gamintojo reikalavimus šildymo sistema turi būti užpildoma tik tinkamai paruoštu – filtruotu ar minkštintu – vandeniu. Nefiltruoto vandens naudojimas neatitinka normatyvinių reikalavimų ir sukelia mechaninių priemaišų kaupimąsi, spartina koroziją, didina įrangos užsikimšimo riziką bei mažina sistemos efektyvumą ir tarnavimo laiką. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad esant labai geležingam vandeniui įrenginiai veikia trumpiau, o inhibitorius, kaip cheminė medžiaga, nepakeičia būtinybės mechaniškai pašalinti susidariusias priemaišas. Ieškovų įsitikinimu, nepakanka vien tik užpildyti sistemos esamu gyvenamojoje vietoje vandeniu ar tiesiog įpilti inhibitorių. Ekspertas paaiškino, kad siekiant parinkti tinkamą inhibitorių, pirmiausia turi būti paimtas sistemos vandens mėginys, laboratorijoje ištirta jo cheminė sudėtis ir tik tuomet, įvertinus konkrečius vandens parametrus, parenkama atitinkama inhibitoriaus rūšis bei nustatomas jo kiekis. Ekspertas taip pat nurodė, kad sistemos užpildymas turi būti tinkamai dokumentuojamas – turi būti aišku, kokiu vandeniu sistema užpildyta ir kokie cheminiai komponentai panaudoti. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prieš pildant sistemą buvo atlikti vandens sudėties tyrimai, kad inhibitoriai buvo parinkti remiantis laboratoriniais duomenimis ar, kad buvo nustatytas reikalingas jų kiekis bei rūšis pagal objektyvius parametrus. Tai reiškia, kad nebuvo laikytasi technologinės sekos, būtinos užtikrinti tinkamą sistemos paruošimą eksploatacijai. Todėl atsakovės argumentas, jog ekspertas netyrė vandens sudėties, negali paneigti nustatytų aplinkybių – priešingai, jis patvirtina, kad atsakovė neįvykdė savo, kaip profesionalo, rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko pareigos užtikrinti tinkamą sistemos užpildymą.

Apeliacinio skundo argumentai dėl projektinės dokumentacijos nebuvimo ir tariamai nepagrįsto atsakomybės perkėlimo atsakovei taip pat yra nepagrįsti. Teismas nekonstatavo, kad vien projektinės dokumentacijos nebuvimas automatiškai reiškia atsakovės atsakomybę. Teismas aiškiai nurodė, kad dėl projektinės dokumentacijos ir privalomų skaičiavimų nepateikimo nebuvo galimybės nustatyti, ar parinktas šilumos siurblys, jo komplektuojamosios dalys ir aprišimo schema atitinka faktinius pastato šilumos poreikius ir teisės aktų reikalavimus, taip pat kad projekto nebuvimas kelia riziką, jog įranga buvo parinkta neatsižvelgiant į konkretaus pastato charakteristikas. Būtent verslininkui tenka pareiga įrodyti, kad jis suteikė būtiną, teisingą ir išsamią informaciją vartotojui. Sprendimas grindžiamas įrodymų visuma, patvirtinančia trūkumus – ne tik projekto nebuvimu, bet ir freono nuotėkiu, netinkamu hidrauliniu pajungimu, sistemos užpildymu nefiltruotu vandeniu ir netinkamu praplovimu. Teismas pagrįstai vertino, kad 1) atsakovė veikė kaip profesionalus įrangos parinkėjas ir montuotojas; 2) atsakovė neįrodė, jog įrangos parinkimas buvo pagrįstas skaičiavimais ar techniniais duomenimis; 3) atsakovė neinformavo vartotojų apie būtinybę turėti/pateikti projektą ar apie galimas rizikas. Atsižvelgiant į tai, sprendimo išvada dėl esminio sutarties pažeidimo yra pagrįsta tiek faktiniais duomenimis, tiek materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė apeliaciniame skunde pakartoja byloje jau pateiktą argumentą, kad teisiniai santykiai esą susiklostė tik su vienu iš sutuoktinių, o ieškovė neturi reikalavimo teisės. Ginčo objektas yra gyvenamojo namo šildymo sistema – akivaizdžiai buvo įrengiama šeimos poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.88 straipsnį turtas, įgytas santuokos metu šeimos poreikiams, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nebent įrodyta priešingai. Atsakovė įrodymų, kurie paneigtų, jog tai nebuvo šeimos turtas nepateikė. Įranga buvo montuojama šeimos gyvenamajame name, išlaidos buvo patirtos bendromis šeimos lėšomis, todėl teisiniai padariniai atsirado abiem sutuoktiniams. Juo labiau, kad nuo pat pasiūlymo pateikimo, atsakovei atvykus į ieškovų namus kartu dalyvavo ir ieškovė. Ieškovė aktyviai dalyvavo santykiuose su atsakove, o svarbiausia – ginčo metu sudaryta taikos sutartis taip pat buvo pasirašyta su ieškove. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino ieškovės procesinę ir materialinę teisę dalyvauti ginčo sprendime bei disponuoti reikalavimo teise. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai prievolė atsiranda šeimos interesais, abu sutuoktiniai laikomi tokios prievolės subjektais, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų formaliai sudarė sutartį. Šiuo atveju nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šildymo sistemos įrengimas yra akivaizdžiai šeimos poreikiams skirtas sandoris, todėl abiejų sutuoktinių procesinė padėtis yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos už netinkamą prekę ir paslaugą bei žalos atlyginimo tenkintas visa apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. ieškovui buvo išrašyta sąskaita – faktūra 4 622,47 Eur sumai už oras vanduo Daikin alherma 3 R-sieniniai be boilerio 7,74 kW, kurią ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. apmokėjo. 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovui buvo išrašyta sąskaita faktūra 1 950 Eur už rekuperatorių, kurią ieškovė 2022 m. rugsėjo 3 d. apmokėjo. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovui buvo išrašyta sąskaita faktūra 1 550 Eur už karšto vandens šildytuvą, teną ir Daikin medžiagų komplektą, kurią ieškovė 2022 m. rugsėjo 25 d. apmokėjo. Atsakovė 2022 m. spalio 19 d. surašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą 7 720,44 Eur sumai, kuriame nurodomos prekės – paslaugos: oras vanduo Daikin altherma 3R sieniniai be boilerio, šilumos siurblio oras – vanduo hidraulinės ir freono dalies montavimo medžiagos ir darbai, boileris, tenas ir Daikin medžiagų komplektas.

Byloje pateikti ieškovų susirašinėjimai su atsakove skundžiantis įvairiais Šilumos siurblio, boilerio ir montavimo darbų trūkumais. 2022 m. spalio 26 d. R. Č. surašytas Daikin Altherma oras – vanduo sistemos patikros aktas Nr. D1, kuris įprastai surašomas po Šilumos siurblio paleidimo. 2022 m. gruodžio 1 d. R. S. surašytame defektiniame akte nurodyta, kad pastebėtos ženkliai per didelės įrenginio sąnaudos, dezinfekcijos neatlikimas, recirkuliacijos netinkamas montavimas, papildomas startinis šildytuvas per silpnas. Patikrinta per kiek laiko paruošia karšto vandens talpą iki 60 laipsnių temperatūros nuo 41 laipsnio, trukmė apie 2 val. ir 35 min., ženkliai per ilgai. Sutikrintas recirkuliacijos sistemos montavimas, blogai sudėti komponentai. Dezinfekcijos neatlikimas ir recirkuliacinio siurbliuko netinkamas montavimas galimai įtakoja padidėjusias sąnaudas karšto vandens ruošimui. UAB „Industek“ darbuotojo R. S. 2023 m. rugsėjo 1 d. surašytame defektiniame akte nurodoma, kad netinkamai pajungta nedidelio tūrio akumuliacinė talpa, per kurią termofikatas tekėdamas pro ją padidina vandens tūrį, dėl ko gali padidėti karšto vandens ruošimo kaštai. Srautas gali judėti per akumuliacinę talpą tik kai patalpos termostatai uždaro srautą į namų pusę. Automatinis apėjimo vožtuvas sureguliuotas tinkamai, užtikrina reikiama minimalų vandens srautą 15 l/s.

2023 m. spalio 11 d. ginčo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo permontuoti akumuliacinę talpą taip, kad funkcionuotų šildymo režime. Informacijoje iš atsakovo vidinės duomenų bazės „Monday“ nurodyta, kad buvo daryti šie darbai: 2023 m. spalio 12 d. sukurtas objektas darbams atlikti, 2023 m. spalio 20 d. 8:12 val. montuotojai išvyksta į darbus, 2023 m. spalio 20 d. 14:45 val. pažymima, kad darbai padaryti.

Byloje buvo paskirta ekspertizė bei gautas ekspertizės aktas, kuriame konstatuota: 1) projektinės dokumentacijos nebuvimas taip pat kelia riziką, kad įranga buvo parinkta remiantis tik tiekėjo ar montuotojo siūlymais, neatsižvelgiant į konkretaus pastato charakteristikas. Tokiu atveju nėra užtikrinama, kad sistema veiks efektyviai, patikimai ir ekonomiškai; 2) apžiūros metu nustatyti nesandarumo požymiai akumuliacinės talpos viršuje esančioje jungtyje, kur matomos pratekėjimo žymės, taip pat rudų dėmių žymės ant purvo separatoriaus. Tai leidžia daryti išvadą, kad sistema galėjo būti įrengta ar prižiūrėta nepakankamai kokybiškai, o eksploatacijos metu buvo arba yra nesandarumų; 3) šilumos siurblio ir boilerio darbo tinkamumas pagal gamintojo charakteristikas šiame tyrime nebuvo vertintas, nes sistema nebuvo įjungta ir bandymai neatlikti, o projektinės dokumentacijos nepateikimas neleidžia patikrinti įrangos atitikties pastato poreikiams; 4) jeigu sistema nėra tinkamai išplaunama, mechaninės priemaišos (šlakas, rūdys, montavimo metu patekusi tarša) nusėda ant vamzdynų ir šildymo prietaisų sienelių, sudarydamos nuosėdas. Tai mažina šilumos perdavimo efektyvumą, didina energijos sąnaudas, spartina korozijos procesus bei kelia užsikimšimų riziką; 5) sistema turi būti užpildyta tik tinkamai paruoštu (filtruotu ar minkštintu) vandeniu, o nefiltruoto vandens naudojimas yra netinkamas sprendimas, galintis sukelti tiek techninius gedimus, tiek sistemos darbo neefektyvumą; 6) vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad kolektoriai ir jų srautmačiai yra užsiteršę, kas rodo, jog sistemoje cirkuliuoja mechaniškai neparuoštas vanduo. Tai tiesiogiai patvirtina kalkėjimo ir užsikimšimų riziką ne tik kaitinimo elemente, bet ir kitose sistemos dalyse; 7) tinkamo balansavimo sprendinių nepateikimas ir projekto trūkumas yra reikšmingas sistemos montavimo ir projektavimo trūkumas, kuris sąlygoja padidintą energijos suvartojimą ir neefektyvų sistemos veikimą; 8) reikalaujama, kad prieš paleidžiant įrenginį būtų atlikta sandarumo patikra naudojant azoto dujas ir burbuliukų testą. Tai reiškia, kad gamintojas atsakomybę už nuotėkių prevenciją priskiria montuotojui; 9) šilumos siurblys gali veikti skirtingais režimais (šildymo arba šildymo/vėsinimo), priklausomai nuo vartotojo ar montuotojo nustatymų. Įrenginio įsijungimas ir šildymas iki +30 °C esant +29 °C lauko temperatūrai savaime nereiškia įrenginio ar jo dalių defekto. Tokį veikimą galėjo lemti pasirinktas netinkamas režimas arba automatinės nuostatos. Atsakomybė už tinkamą režimo parinkimą tenka montuotojui arba naudotojui; 10) paprastas vandens išleidimas ir pakartotinis užpildymas neužtikrina reikiamo švarumo lygio. Sistema turi būti praplaunama tol, kol pašalinamos mechaninės priemaišos, o priklausomai nuo faktinio užterštumo gali būti taikomas mechaninis praplovimas, naudojami plovimo siurbliai ar cheminės priemonės. Vien tik vandens pakeitimas neužtikrina tinkamo paruošimo eksploatacijai, o sistemos praplovimas yra privaloma procedūra, kuri turi būti atliekama iki pasiekiamas tinkamas švarumo lygis.

Dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškovų ieškinį, skundžiamame sprendime vertino, jog ieškovai sutartį sudarė šeimos poreikių tenkinimui – namo šildymui, todėl jie abu turi reikalavimo teisę dėl atsakovės padaryto sutarties pažeidimo. Nurodė, kad šalių teisės ir pareigos turi būti nustatomos pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomas taisykles (CK 6.350 straipsnis). Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė sutartį įvykdė netinkamai – sumontavus įrenginius ieškovų name ne vieną kartą buvo konstatuoti darbų trūkumai, galintys turėti įtakos ieškovų šildymo sistemos tinkamam (optimaliam, efektyviam) funkcionavimui. Todėl ieškovai, būdami vartotojais bei sudarę sutartį su atsakove, siekdami įsirengti tinkamai funkcionuojančią šildymo sistemą namuose, iš esmės negavo to, ko tikėjosi.

Atsakovė su skundžiamu sprendimu visiškai nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį be jokio aiškaus pagrindo, nenustačius jokių realių įrangos defektų ir nesant jų netinkamo veikimo įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, padarė eilę materialinės teisės pažeidimų bei procesinės teisės pažeidimų, kurie tiesiogiai turėjo įtakos tam, jog ieškovų ieškiniai buvo patenkinti.

Ieškovai iš esmės siekia nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį bei taikyti restituciją remiantis vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, konkrečiai CK 6.364¹ straipsnio nuostatomis. Ieškovai teigia, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų montavimo darbų iki šiol negali tinkamai naudotis įgytu šilumos siurbliu, nes jis tinkamai nefunkcionuoja. Atsakovei atlikus šilumos siurblio oras – vanduo hidraulinės ir freoninės dalies montavimo darbus, atsakomybė dėl jų ir tinkamo šilumos paskirstymo ieškovų namuose tenka būtent atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kelia klausimą dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo, pirmiausiai pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju turi būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai (fiziniai asmenys) įsigijo Šilumos siurblį ir boilerį iš atsakovės (juridinio asmens), kurie buvo sumontuoti ieškovų namuose ir neabejotinai yra skirti šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė, remiantis 2022 m. spalio 19 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. KS0544, ieškovų namuose taip pat atliko Šilumos siurblio oras – vanduo hidraulinės ir freoninės dalies montavimo darbus, todėl spręstina, ar šalių teisiniai santykiai neturi ir vartojimo rangos požymių. Vartojimo rangos santykiams taikomos CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos, o 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu; sumažinti pirkimo kainą; neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus bei grąžinti sumokėtą kainą; atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo pirkimo –pardavimo teisiniai santykiai remiantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Šiuo atveju iš 2022 m. spalio 19 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. KS0544 matyti, kad Šilumos siurblio kaina be PVM buvo 3 820,22 Eur, boilerio ir medžiagų komplekto – 1 157,02 Eur be PVM, o montavimo darbų kartu su papildomomis medžiagomis – 1 403,29 Eur be PVM. Taigi, ieškovų įsigytų įrenginių kaina gerokai didesnė nei atsakovės atliktų montavimo darbų, todėl ieškovų kaip vartotojų pažeistos teisės ginamos pagal vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias taisykles.

Dėl įrodymų vertinimo

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dalies jų apskritai nevertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės rėmėsi šalių susirašinėjime nurodomomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, ekspertizės aktu bei defektų aktais, taip konstatuodamas atsakovės atliktų montavimo darbų trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad sumontavusi šildymo sistemą atsakovė ją užpildė netinkamai, o tai gali turėti įtakos sistemos funkcionavimo efektyvumui, todėl nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį ir taikė restituciją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat įrenginių sumontavimo pradžios ieškovai reiškė pretenzijas tiek dėl pačių įrenginių, tiek dėl montavimo darbų kokybės. Ieškovai kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu ir nurodė, jog sumontuotas šilumos siurblys netinka, nes tinkamai neveikia, buvo užsakytas ir pakeistas naujas kaitinimo elementas (tenas), nors atsakovė vėliau nurodė, kad jį pakeitė be reikalo (nebuvo sugedęs). 2022 m. gruodžio 1 d. R. S. defektiniame akte nurodoma, kad pastebėtos ženkliai per didelės įrenginio sąnaudos, dezinfekcijos neatlikimas, recirkuliacijos netinkamas montavimas, papildomas startinis šildytuvas per silpnas, sutikrintas recirkuliacijos sistemos montavimas, blogai sudėti komponentai. 2022 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške ieškovas informuoja atsakovę apie freono nutekėjimą, šį trūkumą atsakovė pašalina 2023 m. vasario 6 d. 2023 m. balandžio 27 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovas nurodo, kad pildant sistemą nebuvo filtrų arba jie nebuvo pajungti. Buvo klausta, ar pildyti sistemą esamu vandeniu, gautas teigiamas atsakymas. Inhibitoriai pilti į sistemą ir jie ją saugo nuo papildomų apnašų susidarymo ir nusėdimo. Po taikos sutarties sudarymo, atsakovės darbuotojai 2023 m. spalio 20 d. atliko sistemos praplovimo darbus. 2023 m. birželio 1 d. elektroniniame laiške atsakovei UAB „Industek“ atstovas nurodė, kad dėl ieškovo skundo nuvykus į vietą pastebėta, kad netinkamai pajungta šilumos siurblio hidraulinė dalis. Grįžtantys iš grindų kontūro ir boilerio vamzdžiai pajungti prieš buferinę talpą, kai tuo tarpu grįžtantis iš boilerio vamzdis turi būti pajungtas už jos. Klausia, kada atsakovė galės pašalinti trūkumą. 2023 m. rugsėjo 1 d. UAB „Industek“ darbuotojo R. S. surašytame defektiniame akte nurodoma, kad netinkamai pajungta nedidelio tūrio akumuliacinė talpa, per kurią termofikatas tekėdamas pro ją padidina vandens tūrį dėl ko gali padidėti karšto vandens ruošimo kaštai. Srautas gali judėti per akumuliacinę talpą tik kai patalpos termostatai uždaro srautą į namų pusę. Automatinis apėjimo vožtuvas sureguliuotas tinkamai, užtikrina reikiama minimalų vandens srautą 15 l/s. Neatitikimai turi būti išspręsti, tam kad įrenginio darbas būtų efektyvus. Taigi, nuo įrenginių sumontavimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) jie neveikė tinkamai, buvo ieškoma to priežasčių, atsakovės darbuotojai vyko į ieškovų namus taisyti montavimo darbų trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas sutartį nutraukė ne tik dėl montavimo darbų trūkumų, bet ir konstatavęs, jog atsakovė netinkamai užpildė šildymo sistemą, t. y. ji nebuvo tinkamai praplauta, neaišku, kiek inhibitorių supilta, todėl sistemos užterštumas gali sutrumpinti įrangos tarnavimo laiką ar mažinti jos efektyvumą. Šias išvadas teismas padarė remdamasis eksperto liudijimais teismo posėdžio metu bei 2025 m. sausio 29 d. UAB „Baltic Global Solution“ Šildymo sistemos apžiūros aktu. 2025 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad jei vamzdynas buvo neišvalytas arba užpildytas netinkamu vandeniu, tai gali kenkti sistemos efektyvumui, nes daugelyje sistemų vyksta cheminės reakcijos, kai vanduo būna netinkamas. Tokie procesai trumpina įrenginio naudojimo laiką. Ekspertas nurodė, kad, jei užpilama labai geležiniu vandeniu, įrenginys trumpiau veikia, inhibitorius yra cheminis komponentas, jis chemiškai gali paveikti vandenį, bet susidariusias mechanines priemaišas būtina pašalinti mechaniškai – išleidžiamas vanduo ir žiūrima, ko jame yra, ką jame reikia pridėti. 2025 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte ekspertas konstatavo, kad, jeigu sistema nėra tinkamai išplaunama, mechaninės priemaišos (šlakas, rūdys, montavimo metu patekusi tarša) nusėda ant vamzdynų ir šildymo prietaisų sienelių, sudarydamos nuosėdas. Tuo tarpu teismo posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad sistemą darbininkai išplovė su specialiu įrenginiu, darbininkai patvirtino, kad išplovė sistemą ir supylė inhibitorius, kadangi prieš leidžiant vandenį vandens kokybės netikrino. Teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad pagal rekomendacijas turi būti užpildyta filtruotu vandeniu arba supilami inhibitoriai. Bet koks priedas gali pakeisti vandens spalvą. Vanduo negali sugadinti boilerio, nešvarumus surinks magnetinis filtras, jei kalkių ir buvo, jos nusėdo. Taigi, teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad inhibitorius gali pakeisti vandens spalvą ir jis buvo įpiltas dėl to, kad vandenį leido tokį, koks buvo atvestas name, ir prieš paleidžiant sistemą vandens kokybė nebuvo tikrinta. Inhibitorius skirtas apsaugai nuo kalkių ir korozijos, padeda išlaikyti gerą šilumos perdavimą ir prailgina viso šildymo įrenginio tarnavimo laiką. Šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių konkrečiai priežasčių sistemoje vanduo buvo gelsvos spalvos, t. y. ar dėl įpilto inhibitoriaus, kuris galėjo pakeisti vandens spalvą, ar dėl to, kad sistema prieš paleidžiant nebuvo tinkamai paruošta. Šios abejonės teismo nebuvo pašalintos, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės darbuotojai vyko pas ieškovus praplauti sistemą (atsakovės vidinės duomenų bazės „Monday“ sistemoje nurodyta, kad 2023 m. spalio 12 d. buvo sukurtas objektas darbams atlikti, 2023 m. spalio 20 d. 8:12 val. montuotojai išvyksta į darbus, 2023 m. spalio 20 d. 14:45 pažymima, kad darbai padaryti). Atsakovė taip pat pateikė susirašinėjimą su darbuotoju, kuriame patvirtinama, kad sistema buvo praplauta, supilti inhibitoriai, pridedami vaizdo įrašai ir nuotraukos.

Dar daugiau, Ekspertizės akte nebuvo konstatuota, kad sistema užpildyta netinkamu vandeniu ar nėra atliktas sistemos praplovimas ir/ar priemaišų pašalinimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad Šilumos siurblio ir boilerio darbo tinkamumas pagal gamintojo charakteristikas šiame tyrime nebuvo vertintas, nes sistema nebuvo įjungta ir bandymai neatlikti, o projektinės dokumentacijos nepateikimas neleidžia patikrinti įrangos atitikties pastato poreikiams. Vertintas tik montavimo darbų atitikimas statybos techninių reglamentų ir gamintojo dokumentacijos reikalavimams. Taigi, ekspertas atliktus darbus vertino tik pagal Daikin instrukcijoje pateiktas rekomendacijas bei statybos techninių reglamentų reikalavimus, atsakydamas į jam pateiktus klausimus, tačiau reali situacija vertinta nebuvo. Nei vandens kokybė ir/ar priemaišų (ne)buvimas, nei pati įrenginių ir šildymo sistema, nei galimos šildymo sistemos netinkamo veikimo priežastys nustatinėjamos nebuvo. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pagrindiniai schemoje numatyti sistemos komponentai (vandens skyrius, šildymo vandens įvadai/išvadai, vožtuvai, purvo separatorius, išsiplėtimo indas, siurblys) yra sumontuoti ir užtikrina sistemos funkcinį veikimą. Kiti elementai (plokštelinis šilumokaitis, slėgio jutikliai, termistoriai, jungčių tipai) išorės apžiūros metu nebuvo nustatyti, nes jie integruojami į įrenginio vidų arba nėra vizualiai prieinami, todėl jie nevertinti. Esminių schemoje numatytų komponentų trūkumo nenustatyta. Apžiūros metu nustatyti nesandarumo požymiai akumuliacinės talpos viršuje esančioje jungtyje, kur matomos pratekėjimo žymės, taip pat rudų dėmių žymės ant purvo separatoriaus. Tai leidžia daryti išvadą, kad sistema galėjo būti įrengta ar prižiūrėta nepakankamai kokybiškai, o eksploatacijos metu buvo arba yra nesandarumų. Papildomai nustatyta, kad vamzdynų izoliacija atlikta netvarkingai: vietomis ji suplyšusi ar neužklijuota sandariai, prie grindų naudotos purškiamos sandarinimo/šiltinimo putos, kurios vizualiai atrodo neestetiškai dėl netvarkingo sumontavimo. Kai kur variniai vamzdžiai liko visai be izoliacijos. Elektros laidai ir kabeliai išvedžioti palaidi, neįvesti į tvarkingas kabelių trasas. Konstatuota, kad nors esminiai šildymo sistemos komponentai yra sumontuoti ir schema iš esmės atitinka gamintojo pateiktą struktūrą, yra nustatyti defektai tokie kaip nesandarumai, izoliacijos trūkumai. Kadangi ekspertas nebuvo paleidęs šildymo sistemos, vandens kokybės ir galimų priemaišų sistemoje nenustatinėjo, teismo posėdžio metu tik teoriškai paaiškino įrenginių priežiūros reikalavimus bei nurodė tam tikras rizikas, todėl negalima neginčytinai konstatuoti ieškovų turimų įrenginių sistemos užterštumo ir to, kad atsakovės darbuotojai sistemos nepraplovė ar tai padarė netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto nustatyti kiti trūkumai (pavyzdžiui, netvarkingai išvedžioti kabeliai ar neestetiškai išpurkštos sandarinimo putos), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jie turėjo esminės įtakos šildymo sistemos tinkamam veikimui.

Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remiasi įrodymu, kuris nebuvo prijungtas prie bylos. Nustatyta, kad ieškovų atstovė 2025 m. vasario 21 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti UAB „Baltic Global Solution“ šildymo sistemos apžiūros aktą bei nuotraukas. Teismas 2025 m. vasario 21 d. rezoliucija nurodė, kad dėl šių įrodymų prijungimo spręs 2025 m. kovo 11 d. teismo posėdyje. Minėto teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad šį apžiūros aktą su nuotraukomis teismas atsisakė pridėti prie bylos, todėl teismas negalėjo šiuo įrodymu remtis savo sprendime. UAB „Baltic Global Solution“ šildymo sistemos apžiūros akte nurodomos aplinkybės dėl korozijos požymių vamzdynuose ir sistemos elementuose, netinkamai užpildyto ir paruošto termofikacinio skysčio, kuriomis tiesiogiai skundžiamame sprendime remiasi pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, nei ekspertizės aktas, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina šildymo sistemos užterštumo, o šildymo sistemos apžiūros aktas išvis negalėjo būti vertintas, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.

Taip pat svarbu pažymėti, kad skundžiamame sprendime nebuvo įvertintos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti esminės reikšmės tinkamam šalių ginčo išsprendimui. Ieškovai ieškinyje teigia, kad įrenginiai iki šiol tinkamai neveikia, šyla tik pusė namo, tačiau nei iš ieškovų pozicijos, nei iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokios yra to priežastys, t. y. pirmosios instancijos teismo jos nustatytos nebuvo. Sutiktina, kad atsakovė, tikėtina, montavimo darbus atliko nekokybiškai, kadangi atsirasdavo vis naujų defektų ir darbų trūkumų, kuriuos atsakovės darbuotojai bandė šalinti (freono nuotėkio šalinimas, netinkamai pajungti vamzdžiai, dezinfekcijos neatlikimas, sistemos išplovimas ir pan.). Tačiau primintina, kad ieškinį ieškovai grindžia iš esmės netinkamos kokybės prekių pardavimu, o ne atliktų darbų trūkumais, kadangi prašo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti įsigytus įrenginius atsakovei. Įrenginiai ieškovų namuose sumontuoti 2022 m. spalio 19 d., iki dabar ieškovai naudojasi įrenginiais, šildo savo namus ir byloje nėra duomenų, kad įrenginiais negalima naudotis pagal paskirtį. Ieškovai iš esmės skundžiasi ne šilumos siurblio darbo neefektyvumu, o visos šildymo sistemos neefektyvumu, t. y. kad ne visos namo patalpos šyla. Atkreiptinas dėmesys, kad visos šildymo sistemos efektyvumas priklauso ne tik nuo Šilumos siurblio darbo, bet ir nuo daugybės kitų faktorių. UAB „Industek“ atstovas R. S. 2023 m. gruodžio 6 d. laiške nurodė, kad įrenginys tiekia nustatyta vandens temperatūrą ir ją palaiko, jei kambariai šyla netolygiai reikia spręsti šildymo sistemos problemas. Nurodo, kad namo cirkuliacijai skirti vamzdžiai ieškovų namuose galimai netinkamo diametro. Taigi, Šilumos siurblio defektai nebuvo nustatyti, įrenginys veikia tinkamai, nėra duomenų apie prietaisų skydelio klaidas ar kitus įrenginio defektus. Byloje nebuvo nustatytos tikrosios priežastys, dėl ko dalis ieškovų namo patalpų nešyla ar šyla nepakankamai, ar tai inžinerinių tinklų problema, ar atsakovės montavimo darbų trūkumų padariniai. Taip pat nėra aišku, kokią temperatūrą patalpose palaiko Šilumos siurblys, ar jis tinkamai užprogramuotas, o ieškovai ieškinyje nedetalizuoja, kodėl laiko, kad įrenginiai veikia netinkamai ir neefektyviai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos išvados padarytos nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertinus reikšmingos įrodymų visumos, neištyrus svarbių faktinių aplinkybių. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė esminių bylos faktinių aplinkybių nenustatymą, neišsklaidytos abejonės dėl įrenginių tinkamo/netinkamo veikimo ir galimų tokios situacijos priežasčių.

Dėl ginčo sutarties nutraukimo

Ieškovai sutartį prašė nutraukti CK 6.364¹ straipsnio pagrindu kaip pardavus netinkamos kokybės prekę, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sutartį nutraukė remdamasis bendrosiomis sutarčių nutraukimą reglamentuojančiomis teisės normomis, konkrečiai CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – nukentėjusiai šaliai iš esmės negaunant to, ko tikėjosi iš sutarties.

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte (bendrojoje pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus nustatančioje normoje) įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Todėl, aiškinant CK 6.364¹straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodomą esminio prekės trūkumo sąvoką, gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika šiuo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje daikto trūkumai kaip esminiai vertinami, kai yra tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Sutartis esant esminiam pažeidimui nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal šią įstatymo nuostatą, joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-403/2024 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad Šilumos siurblys ir boileris, kuriuos ieškovai įsigijo iš atsakovės, turi kokių nors defektų. Nei UAB „Industek“ atstovų defektų aktuose, nei ekspertizės akte nėra konstatuota, kad šie įrenginiai veikia netinkamai, turi defektų, kuriems esant jie negali būti naudojami pagal paskirtį. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja būtent atsakovės nekokybiškai atliktus darbus, dėl ko ieškovų namo patalpos šyla nevienodai, o įrenginius nori grąžinti atsakovei kaip galimai praradusius efektyvumą bei sumažėjus jų tarnavimo laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius Šildymo siurblio ir boilerio defektų, nebuvo pagrindo jų grąžinti atsakovei turint omenyje ir tai, kad šie įrenginiai ieškovų naudojami nuo 2022 metų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turi įvertinti byloje kilusio ginčo pobūdį vartotojo pažeistų teisių gynimo kontekste. Skundžiamame sprendime teismo nebuvo įvertinta, ar restitucijos taikymas šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga priemonė, atitinkanti racionalumo ir proporcingumo principus, kaip nebuvo vertintas šių įrenginių nusidėvėjimas jų naudojimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nepagrindė padarytų išvadų dėl nustatytų faktų egzistavimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje būtina tirti ir vertinti: (i) ar įsigyti įrenginiai atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus;(ii) ar atsakovės atlikti darbai yra tinkamos kokybės; (iii) nustačius, kad įrenginiai yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų ir daiktų netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą (sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą). Tik nustačius šias teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, galima teisingai parinkti ieškovų pažeistų teisių gynimo būdą ir įvertinti jo proporcingumą. Kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nenustatė ir neanalizavo, bylos esmė liko neatskleista.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nes netinkamai įvertino įrodymus, neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą išnagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai motyvavo teismo sprendimą, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme siūlytina svarstyti dėl galimybės atlikti pakartotinę išsamią ekspertizę byloje, kurioje būtų atsakyta į klausimus dėl vandens kokybės ir priemaišų (kalkių, rūdžių), vamzdyno būklės bei nustatytos neefektyvaus ieškovų namo patalpų šildymo priežastys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kerų sistemos“ apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.