Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ir atsakovės ATS1 apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė Judita Skrodenytė, TAR2.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei nepriteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro Ramūno Trečioko patvirtintu įgaliojimu (notarinio registro Nr. 3-6999) IES1, M. P. ir V. P. įgaliojo ATS1 vesti paveldėjimo bylą Lietuvos Respublikos teritorijoje po I. P. mirties ir po J. P. mirties, jų vardu pasirašyti ir pateikti pareiškimus (prašymus) notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, gauti iš notaro pažymą, patvirtinančią faktą, kad jie yra mirusiųjų įpėdiniai, gauti nuosavybės teisės, paveldėjimo teisės liudijimą (-us) į mirusiesiems priklausiusį turtą ir/arba turtines teises; taip pat atstovauti IES1 interesams atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą (-us), valdytą (-us) buvusios savininkės I. P. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-1787-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, <....> gauti visus reikiamus dokumentus ir parduoti žemės sklypą (-us), kurio (-ių) nuosavybės teisės bus atkurtos po buvusios savininkės I. P. mirties <...>.

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 metais buvo parduotas atsakovei. 2024 m. spalio 3 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. JS-4358, pagal kurią ieškovė, atstovaujama atsakovės, TAR2 pardavė 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 4 990 Eur.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JS-4358, pripažinimo negaliojančia

Ieškovė IES1 ieškiniu, vadovaudamasi CK 1.92 straipsniu, prašė pripažinti 2024 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės, notarinio registro Nr. JS-4358, negaliojančia nuo jos sudarymo, kadangi atsakovė ATS1, sudarydama Sutartį, veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus. Ieškovė teigimu, 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro Ramūno Trečioko patvirtintas įgaliojimas (notarinio registro Nr. 3-6999) nesuteikė teisės atsakovei parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ar ieškovei priklausančios jo dalies. Ieškinio pagrindu nurodyta aplinkybė, jog ieškovė apie ginčo sandorį informuota nebuvo ir sumokėti pinigai už parduotą žemės sklypą jai neperduoti.

Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė galėjo veikti tik pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. NŽT įsakymą nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, ieškovė suteikė plačios apimties įgaliojimą atsakovei veikti atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus ir/ar jų dalis, valdytą (-us) buvusios savininkės I. P. Atsakovė Įgaliojimo pagrindu vedė paveldėjimo bylą po I. P. ir po J. P. mirties, teikė dokumentus ir prašymus, reikalingus atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, pasirinko konkretų žemės sklypą iš siūlomų variantų bei įregistravo jo dalį ieškovės vardu. Antra, Įgaliojimo suteikimo momentu nei naujas NŽT įsakymas, nei sprendimas dar neegzistavo. Įgaliojimas notarine tvarka sudarytas 2020 m. rugsėjo 22 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 2VĮ-2-(15.2.1 E) „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ priimtas 2024 m. sausio 8 d. Trečia, 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu I. P. buvo 817 sąrašo eilėje kaip pretendentė gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Atsakovė, veikdama Įgaliojimo pagrindu, tik 2024 m. vasario 21 d. pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo pasirinko 0,0835 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pateikė reikalingus dokumentus. Šio prašymo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2-(15.2.1 E) „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ 188 eilės numeriu įrašyta I. P. Tuo pagrindu ir buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 2S-303-(15.2.72.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. P.“ perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0835 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Būtent naujuoju įsakymu ir sprendimu I. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, o ne remiantis 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu. Pati ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek savo procesiniuose dokumentuose nurodė neprieštaraujanti atsakovės veiksmams dėl paveldėjimo bylos vedimo bei dėl atkurtų nuosavybės teisių į žemės sklypą, dėl ko ir buvo suteiktas Įgaliojimas. Visų šių veiksmų dėka ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovės pozicija, kad faktinis ir teisinis pagrindas nuosavybės teisių į buvusio savininko turėtą žemę atkūrimas ieškovei buvo susietas su artima ieškovės giminyste su buvusiu žemės savininku, o NŽT įsakymai nėra ir niekada nebuvo teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis ieškovei ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas aiškiai reglamentuoja asmenis, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (šio įstatymo 2 straipsnis), tame tarpe ir mirusio savininko įpėdinius. Tokie asmenys pateikia prašymus kartu su nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Toliau įsakymu NŽT įrašo pretendentą į eilę, kol galiausiai priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą. Kaip matyti, pretendentų sąrašai tikslinami priimant naujus įsakymus, kas buvo padaryta ir šiuo atveju.

Ieškovė taip pat nurodo, kad apie atsakovės vykdomus veiksmus pagal išduotą įgaliojimą nežinojo ir jos nebuvo informuota. Ieškovė nieko nežinojo ir atsakovės nebuvo informuota apie jokias paveldėjimo procedūras, susijusias su J. P. priklausiusiu žemės sklypu (apie tai, kad į šį palikimą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovė sužino tik atsakovei atsiuntus jai dokumentus, t. y. 2025-03-14), o Įgaliojimas nesuteikė atsakovei teisės parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įgaliojime aiškiai nurodyta, jog ieškovė įgalioja ATS1 vesti paveldėjimo bylą Lietuvos Respublikos teritorijoje po I. P. ir J. P. mirties. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. P. buvo jos močiutė, o J. P. – jos tėvas. Taigi, norint paveldėti išlikusį turtą po savo tėvo mirties, pirmiausia turėjo būti sutvarkyti paveldėjimo dokumentai po močiutės I. P. mirties. Įgaliojimu ieškovė IES1 kartu su M. P. ir V. P. įgaliojo atsakovę ATS1 ne tik gauti visus dokumentus, bet ir parduoti žemės sklypą (-us), kurio (-ių) nuosavybės teisės bus atkurtos po buvusios savininkės I. P. mirties, kainą ir kitas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas nustatant savo nuožiūra, pasirašyti žemės sklypo (-ų) preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pirkimo–pardavimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktą ir pan. Pažymėtina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo neatlygintinai perduotas I. P. atkuriant jai nuosavybės teises. ATS1, atstovaudama ieškovę pagal Įgaliojimą, teikė prašymą dėl konkretaus žemės sklypo pasirinkimo, dėl to priimtas 2024 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 2S-303-(15.2.72.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. P.“, išduotas 2024 m. rugsėjo 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo dalis 2024 m. rugsėjo 25 d. įregistruota ieškovės vardu VĮ Registrų centre.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė atliko visus veiksmus, reikalingus užbaigti paveldėjimo procedūras po I. P. ir J. P. mirties bei atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą neviršydama Įgaliojime nustatytų ribų. Pati ieškovė nurodo, kad neprieštarauja tokiems atsakovės veiksmams, tačiau žemės sklypo pardavimas už mažą kainą ir neinformavus ieškovės, prieštarauja jos interesams. Svarbu pažymėti, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus parduodama žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Kitos aplinkybės dėl vėlesnio žemės sklypo perėjimo atsakovei, žemės sklypo pardavimo kainos ir pan. nagrinėtos nebuvo, todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisakys. Tiek Įgaliojimas, tiek byloje minimi NŽT įsakymai ir 2024 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 2S-303-(15.2.72.) yra galiojantys ir ieškovės neginčyti.

Dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo

Ieškovės vertinimu, pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį ir netirdamas kitų reikšmingų aplinkybių, padarė proceso teisės pažeidimus, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą CPK nustatyta tvarka. Pareiškimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 141 straipsnis. Pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), tačiau nuspręsti, ar ieškinio (priešieškinio) patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014).

Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. gegužės 14 d., parengiamasis teismo posėdis įvyko 2025 m. spalio 23 d., o patikslintas ieškinys gautas 2025 m. lapkričio 18 d. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė teismo išreikalauti papildomus dokumentus, pašalinti trečiąjį asmenį TAR2 iš bylos ir nurodė, kad nėra pasirengta bylos nagrinėjimui bei užsiminė, jog galimai tikslins ieškinio reikalavimus. Ieškovės atstovės prašymai teismo buvo netenkinti, kadangi, teismo manymu, tai nėra susiję su ieškinio dalyku ir pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Ieškovė 2025 m. lapkričio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė naują ieškinio faktinį pagrindą, nurodydama, kad atsakovė, veikdama jai išduoto įgaliojimo pagrindu, neveikė įgaliotinių interesais, tačiau slapta, prisidengdama fiktyviais sandoriais, ieškovei priklausantį turtą perleido sau. Prašė 2024 m. spalio 3 d. Pirkimo –pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės, notarinio registro Nr. JS-4358, pripažinti negaliojančia CK 2.134 straipsnio pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nuo pat ieškinio teismui pateikimo iki parengiamojo teismo posėdžio (5 mėnesius) jokių papildomų įrodymų neteikė, prašymų išreikalauti dokumentų taip pat nebuvo. Byloje gauti atsiliepimai į ieškinį, todėl šalių pozicijos buvo aiškios ir buvo pakankamai laiko galutinai suformuoti ieškinio reikalavimus, be kita ko, žinant, jog tam tikrus duomenis galėjo gauti tiek pati ieškovė, tiek jos atstovė (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija apie žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys pateiktas perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžio metu buvo išklausyti ieškovės paaiškinimai, pagal suformuotus ieškinio reikalavimus ir jo faktinį pagrindą byloje dalyvaujantys asmenys teikė atsikirtimus, todėl šioje proceso stadijoje galimybė tikslinti ieškinį yra itin ribota. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį nustatęs, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, tektų iš naujo šalims teikti atsiliepimus, galimai įtraukti daugiau asmenų į bylą trečiaisiais asmenimis. Be to, ieškovė nepagrindė, kad ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį jau perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėjo pagal ieškinyje suformuotus ieškinio reikalavimus. Šios nutarties ankstesniuose punktuose nustačius, kad atsakovė neviršijo jai Įgaliojimu suteiktų teisių ir nustatytų ribų, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas galioti.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Atsakovė ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas ATS1 prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės pirmoje instancijoje ir šią apeliantės prašymo dalį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismui sprendžiant dėl pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, jų realumą (neišvengiamumą) patvirtina bylą laimėjusios šalies įsipareigojimas advokatui šias išlaidas apmokėti ir advokato sutikimas atidėti suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą. Atsakovės ATS1 bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo realumą (neišvengiamumą) patvirtina ne išankstinė sąskaita, bet kartu su ją pateiktas 2025 m. spalio 23 d. susitarimas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo apmokėti išankstinę sąskaitą, o advokatas su tuo sutiko. Šiuo atveju išankstinė sąskaita tik detalizavo suteiktų advokato išlaidų apimtį, o ne atsakovės ATS1 įsipareigojimą jas ateityje apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė argumentuodamas tuo, jog išankstinė sąskaita faktūra nėra finansinės apskaitos dokumentas, be to, aktualiu atveju jos išrašymo metu ji išrašyta jau už suteiktas/iš dalies suteiktas paslaugas, taigi iš esmės nebeatitinka įvardinamos paskirties. Teismas sprendė, kad toks dokumentas negali būti vertinamas kaip neišvengiamas atsakovės sutartinis įsipareigojimas sumokėti 1 600 Eur jos atstovui, todėl šio prašymo netenkino.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro 850 Eur už ieškinio parengimą, 350 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, 400 Eur už atstovavimą civilinėje byloje. Kartu su prašymu pateikta 2025 m. spalio 23 d. Išankstinė sąskaita apmokėjimui 1 600 Eur sumai bei tos pačios dienos advokato bei klientės susitarimas dėl ATS1 įsipareigojimo apmokėti nurodytą išankstinę sąskaitą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, nuspręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies normą, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie apmokėtą išankstinę sąskaitą, tačiau kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas atsakovės ir jos atstovo susitarimas šias apmokėti ateityje. Šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės ATS1 prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės jos ieškinį atmetus ir šį apeliantės ATS1 prašymą tenkina visiškai. Atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pateikė duomenis, jog bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Taip pat pateikė susitarimą su advokatu apie įsipareigojimą šias išlaidas apmokėti ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė pateikė duomenis apie patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikta 2026 m. balandžio 28 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. VB44 bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šių išlaidų apmokėjimą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, yra pagrindas trečiajam asmeniui priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bendrai 1 200 Eur sumai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės IES1 apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės ATS1 apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo.

Priteisti atsakovei ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti trečiajam asmeniui Juditai Skrodenytei, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.