- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-3654-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-8-3-15512-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama-credit“, IĮ „Aujama – credit“
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bespalovas ir SKO1.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir apeliacinės instancijos teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
Pareiškėja individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) 2026 m. birželio 19 d. raštu prašė antstolio Andriaus Bespalovo (toliau – ir antstolis): 1) užtikrinti, kad iš skolininko SKO1 (toliau – ir skolininkas) darbo užmokesčio išskaitytos lėšos būtų pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne tiesiogiai pirmos eilės išieškotojui; 2) vykdant išieškojimą ir skolininko ir paskirstant išieškotas lėšas, tame tarpe iš skolininko darbo užmokesčio, pagal CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirmumo tvarka iki išieškotojų reikalavimų patenkinimo pagal CPK 754 straipsnį, išskaičiuoti vykdomosios bylos Nr. 0025/26/00977 administravimo išlaidas ir jas grąžinti išieškotojai. Pareiškėja paaiškino, kad:
Antstolio kontoroje, vadovaujantis Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. vykdomuoju raštu Nr. e2-6671-1136/2022, užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/26/00977 dėl skolos išieškojimo iš skolininko SKO1 trečios eilės išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai. Pažymėjo, kad pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstoliui sumokėjo vykdomosios bylos administravimo išlaidas.
Nurodė, kad antstolis taip pat vykdo išieškojimą iš to paties skolininko pirmos eilės išieškotojo naudai. Išieškotojos žiniomis, vykdant išieškojimą pirmos eilės išieškotojo naudai, antstolis kreipėsi į skolininko darbdavį su reikalavimu dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, išskaičiuotas iš skolininko darbo užmokesčio lėšas pervedant tiesiogiai pirmos eilės išieškotojui. Dėl tokio tiesioginių pervedimų mechanizmo, iš skolininko darbo užmokesčio išskaitytos lėšos nepatenka į antstolio depozitinę sąskaitą, o tai pažeidžia žemesnės eilės išieškotojos teises ir turtinius interesus. CPK 611 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiai) nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio procesiniais dokumentais ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka, visų pirma, vykdomosios bylos administravimo išlaidoms. Ši norma imperatyviai nustato vykdomosios bylos administravimo išlaidų prioritetą prieš visus kitus, nepriklausimai nuo eilės, išieškotojų reikalavimus.
Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas 2026 m. liepos 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti išieškotojos prašymus. Antstolis nurodė, kad pagal CPK 583 straipsnį, CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai; Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Pažymėjo, kad suprantama, jog kiekvienas išieškotojas siekia kaip įmanoma greičiau atgauti priteistas sumas, tačiau šiuo atveju peržengiamos visos normos, tiek teisinės, tiek moralinės, kadangi išieškotoja, siekdama sau naudos, prašo nusižengti galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams (keisti/klastoti procesinius dokumentus), taip pažeidžiant pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškotojo, šiuo atveju vaiko, interesus.
Pareiškėja IĮ „Aujama-credit“ (toliau – ir pareiškėja) padavė 2026 m. liepos 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2026 m. liepos 2 d. patvarkymą ir tenkinti jos 2026 m. birželio 19 d. rašte išdėstytus prašymus.
Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas 2026 m. liepos 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad prašo pareiškėjos atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas poveikio priemones už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. skirti jai maksimalią – 5 000 Eur – baudą, kadangi ji akivaizdžiai nesąžiningai pateikė nepagrįstą skundą bei pakartotinai ragina antstolį atlikti neteisėtus veiksmus, siekdama sau naudos kitų sąskaitą (pažeidžiant pirmos eilės išieškotojo teises ir teisėtus interesus).
Šalies argumentai
Pareiškėja IĮ „Aujama-credit“ 2026 m. liepos 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai išdėstė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl antstolio veiksmų ir ją nusiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei Lietuvos antstolių rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju taikant ir aiškinant teisės aktus (dėl išieškotų lėšų pervedimo į antstolio sąskaitą, administravimo išlaidų išskaičiavimo ir tik vėlesnio išieškotų lėšų likučio pervedimo pirmos eilės išieškotojui), kaip to reikalauja pareiškėja, būtų nepagrįstai iš esmės suvaržyti tiek skolininko, tiek pirmos eilės išieškotojo (nepilnamečio vaiko) teisėti interesai. Akivaizdu, kad taikant išskaitų iš skolininko pajamų CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintus ribojimus, o tuo pačiu ir maksimalius dydžius dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis iš skolininko ieškomas didesnis pajamų dydis (vietoj 10 ar 30 proc. – 30 arba 50 proc.) tektų ne pirmos eilės išieškotojui, kuriam turėtų būti skiriamas, o kitiems, įstatyme nenumatytiems tikslams, nagrinėjamu atveju – kitų išieškotojų turėtoms vykdomosios bylos administravimo išlaidoms padengti. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju nukreipus išieškotas lėšas administravimo išlaidoms dengti, kaip to reikalauja pareiškėja, iš skolininko būtų išieškota daugiau nei leidžia įstatymas, o pirmos eilės išieškotojas gautų mažiau nei jam garantuoja įstatymas. Todėl pareiškėjos pateikiamas nurodytų teisės aktų aiškinimas, su tuo susijęs 2026 m. birželio 19 d. prašymas antstoliui yra nepagrįsti, ir antstolis pagrįstai šio pareiškėjos prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio prašymo taikyti pareiškėjai poveikio priemones už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei pareiškėjos prašymo priimti atskirąją nutartį dėl antstolio veiksmų ir ją nusiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei Lietuvos antstolių rūmams nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja, teikdama skundus, būtų nurodžiusi tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar teikusi aiškiai, akivaizdžiai nepagrįstus procesinius prašymus, skundus, kuriuos būtų pagrindas traktuoti kaip trukdymą procesui. Taigi, nėra pagrindo išvadai apie piktnaudžiavimą procesu. Antstolis pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo per CPK 510 straipsnyje nustatytus terminus ir laikydamasis nustatytos tvarkos. Be to, kaip paaiškėjo išnagrinėjus bylą, antstolis priėmė pagrįstą procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjos skundų. Nenustatyta, kad antstolis būtų padaręs proceso įstatymo ar akivaizdžius etikos reikalavimų pažeidimus. Taigi, priimti atskirosios nutarties nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2026 m. liepos 2 d. patvarkymą bei tenkinti jos 2026 m. birželio 19 d. rašte išdėstytus prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nurodė, kad CPK 753 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų iš skolininko išieškotos sumos paskirstymo eiliškumą, taikomą visais atvejais, kai išieškotos sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti: 1) pirmiausia dengiamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) po to – išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) ir tik tuomet – išieškotojams CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka bei antstoliui kaip atlygis. Šio straipsnio 2 dalis papildomai įtvirtina, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. Iš CPK 753 straipsnio struktūros matyti, kad CPK 754 straipsnyje įtvirtinta išieškotojų reikalavimų eiliškumo sistema yra savarankiška, veikianti išimtinai tik CPK 753 straipsnio 1 dalies 3 punkto viduje, t. y. tarp išieškotojų, po to, kai iš skolininko išieškota suma padengtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos (CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (CPK 753 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Taigi, įstatymų leidėjas vykdomosios bylos administravimo išlaidų (CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir išieškotojų reikalavimų (CPK 754 straipsnis), nepriklausomai nuo jų eilės, nelygina pagal jų socialinę svarbą ar reikalavimo pobūdį. Įstatymų leidėjas nustato, kad viena kategorija (vykdymo proceso administravimo išlaidos) apmokama pirmiau prieš kitą kategoriją (visų eilių išieškotojų reikalavimai) kaip proceso, be kurio išieškojimas apskritai negalėtų vykti, išlaidos. Periodinio išlaikymo reikalavimo pirmos eilės statusas, numatytas CPK 754 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia CPK 753 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus iš skolininko išieškotos sumos paskirstymo eiliškumo, taikomo visais atvejais, kai išieškotos sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Šis sisteminis CPK 753 ir 754 straipsnių santykio aiškinimas atitinka vykdomosios bylos administravimo išlaidų teisinį pobūdį. Tai nėra materialinis pareiškėjos, kaip trečios eilės išieškotojos, reikalavimas skolininkui CPK 754 straipsnio prasme, o vykdomosios bylos administravimo išlaidos (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 610 straipsnio 1 dalis), kurias antstoliui iš anksto apmokėjo pareiškėja, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šių jau pareiškėjos sumokėtų, t. y. objektyviai patirtų, o ne tik potencialių, išlaidų atlyginimas jai iš skolininko išieškotų lėšų nėra su pirmos eilės išieškotojo reikalavimu konkuruojantis materialinis reikalavimas, o vykdymo procese patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Pažymėjo ir tai, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidų padengimo pirmumas CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punkte nereiškia, kad pirmos eilės išieškotojas negaus jam priklausančios sumos. Jis gauna visą likusią, po administravimo išlaidų padengimo, sumos dalį, lygiai taip pat, kaip bet kurios kitos eilės išieškotojas gautų likutį po pirmesnių CPK 753 straipsnio 1 dalies punktų patenkinimo. Vykdomosios bylos administravimo išlaidų dydis nustatomas ne antstolio ar pareiškėjos nuožiūra, o objektyviai, Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, todėl daryti išvadą apie kokį nors nepagrįstą pirmos eilės išieškotojo intereso pažeidimą dėl įstatymo tiesiogiai ir imperatyviai nustatyto, visiems vykdomosios bylos dalyviams vienodai taikomo iš skolininko išieškotų sumų paskirstymo eiliškumo (pirmumo) nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama nutartis, kuria patvirtintas priešingas ir imperatyvią teisės normą pažeidžiantis, antstolio pateiktas teisės normos aiškinimas ir atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, yra priimta netinkamai pritaikius CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CPK 754 straipsnį bei turi būti panaikintina. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl argumentų, kad antstolio taikoma schema, kai skolininko darbdavys, vykdydamas antstolio patvarkymą, iš skolininko darbo užmokesčio išskaitytas lėšas perveda tiesiogiai į pirmos eilės išieškotojo (jo įstatyminės atstovės) asmeninę sąskaitą, o ne į antstolio depozitinę sąskaitą, neturi teisinio pagrindo, o toks antstolio įpareigojimas skolininko darbdaviui yra veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir yra savarankiškas teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Visų pirma, CPK 753–754 straipsniuose įtvirtinta išieškotų iš skolininko sumų, kurių neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, paskirstymo sistema gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu iš skolininko išieškotos lėšos patenka į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis apskirtai negali paskirstyti iš skolininko išieškotų lėšų, kurios nėra pervestos į jo depozitinę sąskaitą ir kurių jis nekontroliuoja. Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punkte įtvirtinta antstolio pareiga, vykdant kelias bylas iš to paties skolininko, surašyti bendrą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, savo esme reiškia, kad visos iš skolininko išskaitytos lėšos, nepriklausomai nuo to, kurios konkrečios vykdomosios bylos naudai jos galiausiai bus paskirstytos, pirmiausia turi patekti į antstolio depozitinę sąskaitą ir tik po to būti paskirstomos pagal CPK 753 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 94–103 punktus. Antstolio taikoma schema, kai jis skolininko darbdavį įpareigoja iš skolininko darbo užmokesčio išieškotas sumas tiesioginiai pervesti vienam iš išieškotojų (jo įstatyminei atstovei) šią funkciją padaro neįmanomą. Antra, jeigu jau net vykdomosios bylos vykdymo išlaidos, t. y. tik dalis iš skolininko išieškomos sumos, privalo būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 straipsnio 2 dalis), tuo labiau į tą pačią depozitinę sąskaitą privalo patekti visa iš skolininko darbo užmokesčio išskaitoma suma, iš kurios šios išlaidos vėliau atskaitomos. Priešingu atveju CPK 611 straipsnio 2 dalies norma tampa neįgyvendinama praktikoje, kaip ir įvyko šioje vykdomojoje byloje. Trečia, Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priede numatyta procesinio dokumento forma, leidžianti tiesioginį lėšų pervedimą į išieškotojo asmeninę sąskaitą, yra taikytina išimtinai tuo atveju, kai antstolis vykdo vienintelę vykdomąją bylą pagal vieną vykdomąjį dokumentą šio konkretaus skolininko atžvilgiu. Tai reiškia, kad tiesioginio pervedimo mechanizmas yra siaura, technikos sumetimais numatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, o ne savarankiška, visais atvejais taikytina alternatyva bendrajai, per depozitinę sąskaitą vykstančiai, tvarkai. Kai, kaip nagrinėjamu atveju, tas pats antstolis vykdo kelias vykdomąsias bylas iš to paties skolininko skirtingų išieškotojų naudai, ši išimtinė sąlyga neegzistuoja, todėl taikytina turi būti bendroji, o ne išimtinė tvarka. Ketvirta, tokia antstolio praktika, kai jis leidžia (ar net įpareigoja) skolininko darbdaviui atsiskaityti tiesiogiai su vienu iš kelių to paties skolininko išieškotojų, jį visiškai aplenkdamas, iš esmės reiškia viešosios vykdymo proceso funkcijos delegavimą privačiam subjektui (darbdaviui) be jokio tam įstatyminio pagrindo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 19 punkte nurodė, kad taikant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintus išskaitų iš skolininko pajamų ribojimus ir maksimalius dydžius, nustatytus dėl periodinio išlaikymo (30 arba 50 proc., o ne bendrieji 10 ar 30 proc.), pareiškėjos reikalaujama tvarka (lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą, pirmiausia atskaitant administravimo išlaidas, o tik po to likutį pervedant pirmos eilės išieškotojui) reikštų, kad papildoma, tik dėl išlaikymo prievolės leidžiama išskaityti pajamų dalis, faktiškai atitektų ne pirmos eilės išieškotojui (vaikui), o pareiškėjos antstoliui sumokėtoms vykdomosios bylos administravimo išlaidoms padengti. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš skolininko būtų išieškota daugiau, nei leidžia įstatymas, o pirmos eilės išieškotojas gautų mažiau, nei jam garantuoja įstatymas. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes jais sutapatinami du iš esmės skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi teisinio reguliavimo dalykai. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitymo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydį, t. y. kiek procentų nuo skolininko gaunamų pajamų apskritai gali (ir privalo) būti išskaityta vykdant priverstinį išieškojimą, ir šis dydis priklauso nuo išieškomo reikalavimo pobūdžio (bendrasis piniginis reikalavimas – 10 ar 30 proc.; periodinis išlaikymas – iki 50 proc.). Tuo tarpu CPK 753 straipsnio 1 dalis reglamentuoja visiškai kitą klausimą, t. y. jau iš skolininko išskaitytų lėšų paskirstymą, kai šių lėšų neužtenka visiems reikalavimams patenkinti. Taigi, ši norma veikia vėlesniame vykdymo proceso etape, t. y. jau po to, kai skolininko pajamų dalis, neviršijant CPK 736 straipsnyje nustatytų ribų, yra išskaityta ir pateko į antstolio depozitinę sąskaitą. Šios teisės normos taikomos ne kartu, o viena po kitos nuosekliai. Tai, kam paskirstomos jau teisėtai, neviršijant CPK 736 straipsnio ribų, išskaitytos lėšos, yra CPK 753 straipsnio taikymo klausimas, ir jis niekaip nesikerta ir neįtakoja to, kiek iš viso gali būti išskaityta iš skolininko pajam, nes tai yra CPK 736 straipsnio taikymo klausimas. Jeigu iš skolininko darbo užmokesčio, vykdant vykdomąjį dokumentą pirmos eilės išieškotojo (vaiko) naudai, teisėtai išskaitoma, pavyzdžiui, 50 proc. pajamų dalis, ši riba nepasikeičia ir nepadidėja vien dėl to, kad iš skolininko jau išskaitytos lėšos, prieš pasiekdamos pirmos eilės išieškotoją, patenka į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris iš jų, vadovaudamasis CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmiausia atskaito vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Išskaitos iš skolininko pajamų dydis bet kuriuo atveju lieka vienodas. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju pirmos eilės išieškotojas gautų mažiau, nei jam garantuoja įstatymas. Nei CPK 736 straipsnis, nei CPK 753–754 straipsniai negarantuoja pirmos eilės išieškotojui teisės gauti visą iš skolininko išskaitytą sumą, o tik numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydį (CPK 736 straipsnis) bei išieškotų sumų paskirstymo tvarką. Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamoje nutartyje viskas aiškiai, nuosekliai, pagrįstai bei išsamiai išdėstyta, įvertintos visos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Bylos duomenimis, antstolio kontoroje, vadovaujantis Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. vykdomuoju raštu Nr. e2-6671-1136/2022, užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/26/00977 dėl skolos išieškojimo iš skolininko SKO1 trečios eilės išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai.
Antstolis kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0025/21/00921 taip pat vykdo išlaikymo išieškojimą pirmos eilės išieškotojo (nepilnamečio vaiko) naudai, pagal jo įstatyminės atstovės MOT1 pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0025/21/00921 priėmė 2026 m. birželio 23d. patvarkymą, kuriuo, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, pareikalavo išskaityti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 240 Eur kiekvieną mėnesį, ir išmokėti išskaitytas lėšas išieškotojui.
Pareiškėja su pirmiau nurodyta išlaikymo išieškojimo pirmos eilės išieškotojo (nepilnamečio vaiko) naudai tvarka nesutinka.
Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
CPK 753 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms; 2) išlaidoms tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) išieškotojams šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu; atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai (CPK 753 straipsnio 2 dalis).
CPK 754 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (1 dalis); pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis); antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis); trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, įskaitant ir kylančius iš regreso teisės reikalavimus (4 dalis); jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai; jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti (5 dalis).
Pareiškėja, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pažymi, kad įstatymų leidėjas nustato, jog viena kategorija (vykdymo proceso administravimo išlaidos) apmokama pirmiau prieš kitą kategoriją (visų eilių išieškotojų reikalavimai) kaip proceso, be kurio išieškojimas apskritai negalėtų vykti, išlaidos, bei teigia, kad periodinio išlaikymo reikalavimo pirmos eilės statusas, numatytas CPK 754 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia CPK 753 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus iš skolininko išieškotos sumos paskirstymo eiliškumo, taikomo visais atvejais, kai išieškotos sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nurodytai pozicijai nepritaria.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priede pateikta Patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo forma. Šioje formoje nurodyta, kad „Jeigu iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaičius ___ proc. ir iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, išskaičius ___ proc., išskaityta suma yra didesnė už šiame patvarkyme nurodytą išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumą, šių sumų skirtumas turi būti skiriamas vykdymo išlaidoms, kol bus padengtos visos šiame patvarkyme nurodytos vykdymo išlaidos“. Taigi, Sprendimų vykdymo instrukcijoje detalizuota, kad iš skolininko darbo užmokesčio išskaityta suma, neviršijanti patvarkyme nurodytos išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumos, yra skiriama išimtinai išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumai padengti, t. y. šiuo atveju vykdymo proceso administravimo išlaidoms, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra suteikiamas pirmumas.
Kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjos argumentai, kad pirmiau nurodyta forma taikytina išimtinai tik tuo atveju, kai antstolis vykdo vienintelę vykdomąją bylą pagal vieną vykdomąjį dokumentą šio konkretaus skolininko atžvilgiu.
Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi, tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sistemiškai aiškinant CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, iš skolininko darbo užmokesčio išskaityta suma yra skirtina išimtinai išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumai padengti, nepriklausomai nuo to, kiek vykdomųjų bylų yra vykdoma skolininko atžvilgiu. Kitu atveju būtų pažeisti vaiko interesai.
Taip pat kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjos argumentai, kad antstolio taikoma schema, kai skolininko darbdavys, vykdydamas antstolio patvarkymą, iš skolininko darbo užmokesčio išskaitytas lėšas perveda tiesiogiai į pirmos eilės išieškotojo (jo įstatyminės atstovės) asmeninę sąskaitą, o ne į antstolio depozitinę sąskaitą, neturi teisinio pagrindo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti vykdoma taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023).
Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) – antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0025/21/00921 priimtas 2026 m. birželio 23d. patvarkymas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priede pateiktą Patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo formą, pažymint, kad išskaitytos lėšos, neviršijančios šiame patvarkyme nurodytos išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumos, pervestinos į išieškotojo įstatyminės atstovės MOT1 sąskaitą, tuo tarpu vykdymo išlaidos – į antstolio depozitinę sąskaitą.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.