Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ATS1 ir ATS2 apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES1, IES2 ir IES3 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo ir pagal atsakovų ATS1 ir ATS2 priešieškinį ieškovams IES1, IES2 ir IES3 dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, TAR5, TAR2, Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras ir Viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Trečiasis asmuo TAR5 su ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

ieškovų žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakovų žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiųjų asmenų žemės sklypai įregistruoti VĮ Registrų centre pagal preliminarius matavimus. Visi žemės sklypai turi vieną bendrą ribos posūkio tašką, kuris pagal atsakovų žemės sklypo planą yra pažymėtas tašku Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), o pagal ieškovų žemės sklypo planą pažymėtas tašku Nr. (duomenys neskelbtini). Pakeitus nors vieno žemės sklypo ribą, keičiamos visų penkių žemės sklypų ribos;

teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalims atlikus jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, abu sklypai persidengė, kas reiškia, kad jų riba pagal nuosavybės dokumentus yra neaiški. Teismas nepagrįstai vertino, kad šalių žemės sklypų ribos nėra aiškios, nors byloje yra žemėtvarkos projektas, žemės sklypų planai, abrisas, kuriuose yra neprieštaringi vieni kitiems net penkių žemės sklypų preliminarūs planai, abrisai. Visų žemės sklypų ribas galima nustatyti pagal byloje esančius rašytinius įrodymus: žemėtvarkos projektą, žemės sklypų planus, abrisus. Teismas neanalizavo byloje surinktos planinės medžiagos. Žemės sklypų ribų nustatymo planuose yra nurodytos atsakovų žemės sklypo ribos. Šias ribas įmanoma nustatyti, sklypą pamatuoti pagal esančius planus ir nustatyti tikslias sklypų ribas ir sklypo plotą;

analizuojant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) abrisą, parengtą 2001 m. gegužės 24 d., matyti, kad ieškovo IES1 žemės sklypo riba Nr. (duomenys neskelbtini) žymi atsakovų ir šio ieškovo žemės sklypo bendrą sklypų ribą. Pagal šį abrisą šio ieškovo sklypo kraštinė nuo taško 2 eina tiesia linija į atsakovų sodybą, tiksliau į ūkinį pastatą-daržinę. Šios kraštinės ilgis yra 228,3 m. Prie taško 2 yra pažymėtas 81 laipsnio kampas tarp kraštinių 126,5 m. ir 228,3 m. Nuo taško 2 iki taško 1 yra nurodytas 76,0 m atstumas. Nuo taško 2 iki vieškelio yra nurodytas 446,6 m. atstumas (tai riba su TAR5 grąžintinu žemės sklypu). Svarbi aplinkybė tai, kad ties vieškeliu yra nurodytas kampas 56 laipsnių tarp vieškelio kraštinės ir kraštinės 446,6 m. į tašką 2. Iš šių nurodytų matmenų ir duomenų yra pagrindas vertinti, kad ribos aiškios;

analizuojant ieškovų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planus, parengtus 2001 m. gegužės 25 d., matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba 2-1 yra 76 m. ilgio ir riboženklis 2 yra toje pačioje vietoje, kaip ir nurodyta prieduose Nr. 1, 3, 4. Šiame plane besiribojanti riba su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens TAR5) yra tiesi linija nuo taško 1 per tašką 2 ir toliau;

kraštinė 2-3 yra 126,5 m. ilgio, kas atitinka abrisą. Prie taško 11 yra nubrėžta linija aukštyn ir link vieškelio, tai ieškovų nurodytos ir ginčijamos ribos. Šiame abrise nurodytos ieškovų sklypo kraštinės kampai atitinka 2023 m. gruodžio 18 d. matininkės Ž. Ž. plane nurodytas kraštines;

K. S. (trečiojo asmens TAR2) žemės sklypo abrise matyti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos taškais 11-1 atstumas 76 m. ir nuo taško 1 link ežero 60 m. K. S. sklypas ribomis 11-1 ribojasi su ieškovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini);

trečiojo asmens TAR5 (buv. sav. A. D.) žemės sklypas ribojasi su ieškovų sklypu. Jos sklypo ribos nuo 1993 m. po atliktų matavimų ir po 2001 m. atliktų matavimų nesikeitė;

matininkai, atliekantys kadastrinius matavimus, privalo vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentais, žemės valdos projektų kopijomis, žemės sklypų abrisais, kopijos, ortofotografiniais žemėlapiais, gretimų žemės sklypų planais, žemės sklypų planais. Taisyklėse nėra nurodoma, kad žemės sklypų ribos, atliekant kadastrinius matavimus, nustatomos faktiniu naudojimu. Esant Taisyklėse nurodytiems planams, nėra teisinio pagrindo, atliekant kadastrinius matavimus, vadovautis faktiniu žemės naudojimu;

ieškovų žemės sklypo matininkas E. J. vadovavosi gelžbetoniniu riboženkliu, o ne teritorijų planavimo dokumentais. Matininkas vadovavosi tik faktiniu naudojimu, kuris buvo ir yra šalių ginčijamas, todėl Registrų centras ir priėmė neigiamus sprendimus ginčo šalių atžvilgiu. Atsakovų matininkė Ž. Ž. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus vadovaujantis Taisyklėmis ir jų 6 punkte nurodytais dokumentais. Būtent ortofoto nuotraukos ir patvirtina, kad ginčo sklypo riba yra pagal matininkės Ž. Ž. atliktus kadastrinius matavimus, kuri analizavo ir ortofoto medžiagą. Jeigu ieškovų žemės sklypai būtų atlikti pagal minėtas Taisykles, galimai persidengimo ir nebūtų;

teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad abu matininkai nustatė ginčo ribą Nr. (duomenys neskelbtini) vienodai pagal abiejų šalių preliminarius matavimus pamiškėje (gilyn kitoje vietoje), o ne kur teismas nustatė (kapčius, gelžbetoninis stulpas). Taip ginčo sklypo riba yra aiški, nes abu matininkai pagal preliminarius žemės sklypų matavimo planus nustatė ginčo ribą vienodai. Tik matininkas E. J. antrą kartą atvykęs pakeitė ieškovų sklypo ribą pagal ieškovų nurodomą faktinį naudojimą;

matininkai nustato ribas nuo daugelį metų nekintančių objektų – kelių ir pastatų, esančių vietovėje. Šiuo atveju ginčijamos linijos 228,3 m. pradžia eina nuo keliuko, einančio į atsakovų sodybą, pakraščio. Jei esamuose planuose nebūna nurodyti linijų ilgiai, tada ribos neaiškios. Atsakovų atveju po 2001 m. atliktų kadastrinių matavimų tiek atsakovų, tiek kaimynų sklypų linijų ilgiai abrise nurodyti ir yra to paties ilgio. Jei matininkas E. J. būtų matavęs nuo vieškelio, laikantis planuose nurodytų ilgių, ne tik nebūtų jokio žemių persidengimo, o kaip tik netrūktų žemių kaimynams. Matininkė Ž. Ž. teisme įrodė, kad kaimynui IES2, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gautųsi ne kaip dabar atmatuota 4,69 ha, o gautųsi 4,95 ha. Tai pat būtų išspręstas IES1 19,55 ha sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto trūkumas. O patraukus 12 m. į pietus ribą, gautųsi pilno ilgio nuo (duomenys neskelbtini) ežero einanti 76 m riba, taip būtų nustatyta nuo kelių pakraščių tiksli ginčijamo posūkio (duomenys neskelbtini) taško tiksli vieta, atitinkanti planuose nurodytus ilgius ir žemės plotus ir niekam netrūktų žemės;

visiškai nebuvo atsižvelgta į atsakovų matininkės parodymus dėl kaimynų faktinio naudojimosi ginčijama žeme. Matininkė teismo posėdyje nurodė, kad kai matavo ginčijamą 44 posūkio tašką, nematė ir matyti negalėjo kaimynų faktinio naudojimosi ginčijama žeme, nes jos pažymėtas taškas (duomenys neskelbtini) yra miške – ten kaimyno IES2 nėra iškirsti medžiai ar kaip nors kitaip naudojama žemė. Kaimynas pradėjo faktiškai naudoti ginčijamą žemę tik 2020 m., ir ne visą, o tik siaurą ruoželį nuo 211 m. ribos iki 217 m., o toliau yra miškas ir nėra jokių kaimyno faktinio naudojimosi žeme požymių. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nuo 1992 m. vietovė apaugo krūmais, nuėjus į vietą, kur dabar miške riboženklis (duomenys neskelbtini), nėra nei vieno brandaus medžio;

neginčijamai nustatyta ir šalys pripažįsta, kad faktinis žemės sklypų naudojimas, tiek ginčo riboženklio buvimo vieta, nesutampa. Teismas nesilaikė ginčo šalių interesų pusiausvyros ir nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Apeliantai nurodo, kad jų faktinį naudojimą patvirtina nuo 2001 m. sklypo ribą žymėję akmenys, byloje pateiktos jų nuotraukos ir liudytojo Ž. B. parodymai. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino;

atsakovai dirba žemės ūkio paskirties žemę, naudoja naudmenas, deklaruoja pasėlius, tačiau žemės dalis, esanti prie ežero, nėra naudojama ir deklaruojama dėl to, jog ten yra šlapia, klampi žemė. Ginčo teritorija buvo naudojama gyvuliams ganyti ir šienauti iki miško. Apeliantų teigimu, patys ieškovai iki 2020 m. ginčo teritorija nesinaudojo;

ieškovo IES2 kadastrinių matavimų plane besiribojanti kraštinė 8-9 su TAR5 mažinama nuo 446,6 m. (riba su buv. savininke A. D.) iki 440,55 m, ir keičiama net sklypo konfigūracija, atsiranda dar viena kraštinė 9-10, kurios ilgis 8,50 m. 2001 m. planuose kraštinė 446 m ilgio aiškiai nurodyta. Ji prasideda nuo vieškelio, o riba palei vieškelį kadastrinių matavimų metu sutrumpinta 9 m, nuo 121 m iki 112 m, kas neatitinka net atsakovo plano. Taip kita sklypo kraštinė trumpinama 6 m, nuo 446 m. iki 440 m, sutrumpinus šias kraštines, perkeliamas riboženklis iš miško į atsakovų žemės sklypą;

ieškinyje buvo pateiktas TAR5 tikrovės neatitinkantis faktas dėl ginčijamo (duomenys neskelbtini) posūkio taško, kad esantis riboženklis lauke stovėjo daugelį metų. TAR5 teismo posėdžio metu dėl ginčijamo riboženklio stovėjimo vietos nurodė, jog nepamena, kur stovėjo ir ar dabar stovi, tikslios vietos nežino, taip pat, kad pretenzijų dėl žemės ribų abejoms pusėms neturi;

teismas neteisingai nustatė ginčo ribą tarp 18,7 m, matuojant sklypo ribą nuo statinio 8I1/m (išmatavimai yra 10.50 x 9.40), o ne nuo 9I1/m statinio (išmatavimai yra 4.10x10.50). Taip iš esmės pažeidžiamos atsakovų teisės, nes atkurti nuosavybės teises į žemę ir preliminariuose planuose sklypo ribos 18,7 m buvo matuojamos 1992 m. nuosavybės atkūrimui nuo 9I1/m statinio (išmatavimai yra 4.10x0.50). Taip atsakovų žemės sklypo riba ir konfigūracija, ir atstumai yra nepagrįstai antrą kartą pakeičiami 4 metrais. Jokie kiti įrodymai yra nereikšmingi, nes atstumas 18,7 m nustatytas atkuriant nuosavybės teises 1992 m. Koks statinys ir kada nugriuvo po to, kai sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas, nėra reikšminga aplinkybė;

matininkė Ž. Ž. matavimą atliko pagal ilgametį faktinį žemės naudojimą, taip pat išlikusį cementinį sukastą riboženklį nuo 2001 m., kuris atitinka nurodytą atstumą abrise 18,7 m. Tai pat atsakovai matininkei pateikė stovėjusio iki 2012 m. daržinės priestato pastatų bylos planą, kuriame yra nurodytas su matmenimis statinys. Liudytojai Ž. B. ir L. B. patvirtino, kad 9I1/m statinys stovėjo dar 2001m. Tai, kad statinys nugriuvo po žemės sklypo grąžinimo, nėra pagrindas pakeisti sklypo ribą.

byloje buvo vertinami ne vienas žemėtvarkos projektas, o net keli (arba skirtingos jų redakcijos): Anykščių buvusios „Šilelio žemės ūkio įmonės“ žemės reformos 1992 –1996 metų preliminarinis projektas; Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2000 m. kovo 29 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1008-42 „Dėl Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2006 m. rugpjūčio 3 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-568 „Dėl Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Šių teritorijų planavimo dokumentų bylai aktualias ištraukas yra pateikusi NŽT kartu su atsiliepimais;

sutiktina, kad nurodyti dokumentai neprieštarauja vieni kitiems, tačiau problema yra ne dokumentuose, o natūroje (ginčo teritorijoje, kurioje yra ieškovų, atsakovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypai): nepakanka žemės (atmatuoti ir atidėti atitinkamų kraštinių ilgius), vadovaujantis gretimų (besiribojančių) žemės sklypų abrisais bei preliminarių matavimų žemės sklypų planais. Teritorijoje nėra tiek žemės, kiek „rodo“ šių žemės sklypų dokumentai. Dėl šios priežasties, jei įgyvendinti atsakovų žemės sklypo abriso ir preliminariųjų matavimų plano duomenis, tai yra tiksliai atmatuoti pastaruosiuose dokumentuose nurodytus atsakovų žemės sklypo ribų linijų ilgius, nebelieka galimybės išlaikyti ieškovų žemės sklypui ir trečiojo asmens žemės sklypui pastarųjų žemės sklypų abrisuose ir preliminariųjų matavimų planuose nurodytų šių sklypų linijų ilgių. VĮ Registrų centras atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus vykdžiusiai įmonei pateikė sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, nes pastarojo žemės sklypo ribos, pagal atliktus kadastrinius matavimus, pažeidžia kitų žemės sklypų ribas ir jų bendra riba sutrumpėja „daugiau, nei nustatytas leistinas dydis“. Taigi apeliantų „aiškiomis“ įvardijamas ginčo žemės sklypų ribas ženklinant natūroje, tai yra pažymint vietovėje, jos akivaizdžiai persidengia;

formaliai įmanoma paženklinti atsakovų žemės sklypo ribas pagal atsakovų žemės sklypo abrisą ir preliminariųjų matavimo žemės sklypo planą, tačiau ignoruojant faktą, kad, tokiu atveju, pastarasis sklypas „uždengia“, „atima“ dalį ieškovų žemės sklypo ir trečiojo asmens žemės sklypo. Lygiai taip pat ieškovų žemės sklypo ribos yra „visiškai aiškios“ pagal šio sklypo abrisą ir preliminariųjų matavimų planą, ir lygiai taip pat šiuos duomenis galima „perkelti“ į natūrą – paženklinti ieškovų žemės sklypą pagal tokius duomenis, tačiau tuomet „uždengiama“, „atimama“ atsakovų žemės sklypo dalis. Būtent dėl šios priežasties, ieškovai, skirtingai nei atsakovai, neteigia, kad jų žemės sklypo pirminio formavimo dokumentai yra aiškūs ir kad būtent pagal juos turėtų būti vykdomi sklypų kadastriniai matavimai;

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 (2023-01-04 – 2023-07-31; 2023-08-01 – 2024-0618 redakcijos (šiuo metu teisės aktas nebegalioja)), 21 punktas aiškiai reglamentavo matininko veiksmus tais atvejais, kuomet atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Tokiu atveju, vykdytojas (matininkas) apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą. Toliau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Ginčo atveju, matininkas E. J. būtent taip ir pasielgė: parengęs situacijos brėžinius dėl matuotų žemės sklypų kreipėsi į NŽT Anykščių skyrių, prašydamas išvadų. Institucija pateikė išvadas, konstatuodama besiribojančių žemės sklypų ribų neaiškumą ir pasiūlydama ribas nusistatyti teismine tvarka;

VĮ Registrų centras matininko E. J. atliktų matavimų niekada nevertino ir dėl jų sprendimų nepriiminėjo, tokių duomenų byloje visiškai nėra. Priešingai, institucija vertino ne matininko E. J. vykdytus matavimus (nustatytus kadastro duomenis), bet būtent atsakovų matininkės Ž. Ž., dirbančios VĮ Žemės ūkio duomenų centras, matavimus ir būtent dėl atsakovų žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų priėmė sprendimą atsisakyti juos pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, kaip pažeidžiančius kitų besiribojančių žemės sklypų ribas. Ieškovai niekada neslėpė, neneigė fakto, kad pirmą kartą ženklindamas jų žemės sklypus jų samdytas matininkas E. J. ginčo ribos posūkio tašką taip pat pažymėjo miškelyje – toje pačioje vietoje, kaip ir matininkė Ž. Ž., matuodama atsakovų žemės sklypą. Matininkas E. J., liudydamas teismo posėdyje, paaiškino, kad tašką miškelyje nustatė, remdamasis abriso duomenimis (taip pat, kaip ir matininkė Ž. Ž.). Tačiau atsakovas ATS1 ignoruoja kitą faktą, jog E. J, paženklinus tašką miškelyje, tiek ieškovai, tiek ir pats atsakovas ATS1 nurodė matininkui E. J., kad šis suklydo, pažymėdamas ribą ten, kur jos niekada nebuvo, nes tikrasis ribos posūkio taškas yra ne miško žemėje, yra išlikęs riboženklis, ir abu besiribojančių žemės sklypų savininkai (taigi, ir atsakovas ATS1) parodė matininkui faktinį išlikusį gelžbetoninį riboženklį. Tokiais liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, nes liudytojas niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi ir/ar neturėjo jokio pagrindo liudydamas nuslėpti aplinkybės, kad jis, ženklindamas ginčo ribą, vadovavosi ne teritorijų planavimo dokumentu, o faktiškai išlikusiu riboženkliu, kurio teisingumą tuo metu patvirtino abu besiribojančių sklypų savininkai. Jo rengtuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta ir fiksuota, kad jis ginčo riboženklį nustatė pagal faktinį naudojimą. Būtent dėl to jis kreipėsi į NŽT Anykščių skyrių, prašydamas išvados dėl tolimesnių veiksmų, vykdant kadastrinius matavimus. Tai, kad riboženklis buvo ieškovų nurodomoje vietoje ir iki kada ten buvo, įrodo ir ieškovų į bylą 2024 m. gruodžio 9 d. pateikti papildomi įrodymai (buvusio faktinio riboženklio fotonuotraukos, pranešimas policijos įstaigai apie jo sunaikinimą). Iš šių įrodymų matyti, kad riboženklis stovėjo net iki 2024 m. pavasario. Ir šiuo metu yra likęs sukastas kauburys, nes pašalintas tik pats stulpas;

pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino ieškovų į bylą pateiktus įrodymus – duomenis iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro apie atsakovų deklaruojamas žemės ūkio naudmenas. Šiuo įrodymu ieškovai įrodinėjo faktą, kad visas deklaruojamas plotas sutampa su registruotomis atsakovų žemės sklypo ribomis (ginčo teritorijoje). Atsakovai per dešimtmečius teikdami deklaracijas turėjo aiškiai matyti (nes deklaruoja patys), kad į jų žemės sklypą (registruotas sklypo ribas, kurios aiškiai pažymėtos kiekvienoje deklaracijose) nepatenka jokia miško žemė ir ginčo teritorijoje atsakovų žemės ūkio naudmenos baigiasi ties atsakovų žemės sklypo riba (nelieka nedeklaruojamo miško žemės ploto, kuris patektų į atsakovų žemės sklypą). Taigi, jei atsakovas(-ai) iš tiesų būtų laikę, kad ginčo teritorijoje jiems priklauso ir dalis miško žemės, savo pievas deklaruodami jau pirmaisiais metais (o vėliau – kasmet) iškart būtų pastebėję, kad pagal viešojo registro duomenis yra kitaip (nepriklauso miško žemė atsakovų sklypui), todėl, pagrįsta spręsti, būtų ėmęsi veiksmų šiai situacijai keisti. To niekada nebuvo daroma. Dėl to, laikytina, kad iki pat 2023 m., kuomet šalys ėmė vykdyti savo sklypų kadastrinius matavimus, ir iki momento, kuomet paaiškėjo, kad pagal atsakovų žemės sklypo abrisą ginčo riboženklis neva turėtų būti kitoje vietoje (miške), nei buvo įtvirtintas faktiniu riboženkliu, atsakovai niekada nelaikė, kad miško žemė ginčo teritorijoje turi priklausyti/priklauso jiems. Tiek pagal liudytojo E. J. parodymus, tiek ir pagal ieškovo IES2 paaiškinimus, pats atsakovas ATS1 nesutiko su pirmą kartą E. J. įkaltu riboženkliu miško žemėje, pats parodydamas matininkui faktinį gelžbetonio riboženklį ir teigdamas, kad bendra su ieškovų žemės sklypais riba turi būti būtent ten. Priešingos pozicijos atsakovai ėmė laikytis tik suvokę, kad, pasinaudodami neaiškia situacija, jie įgyja galimybę padidinti jų sklypo plotą. Ieškovai tai vertiną kaip visišką atsakovų nesąžiningumą;

Trečiasis asmuo VĮ Žemės ūkio duomenų centras prašo atsakovų apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl šalims ir tretiesiems asmenims TAR5 bei TAR2 priklausančių žemės sklypų bendros ribos posūkio taško nustatymo.

Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 19.5500 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovų žemės sklypas); ieškovui IES2 nuosavybės teise priklauso 4.8800 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovo IES2 žemės sklypas); atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7.2700 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsakovų žemės sklypas); trečiajam asmeniui TAR5 nuosavybės teise priklauso 4.8800 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Trečiojo asmens TAR5 žemės sklypas); trečiajam asmeniui TAR2 nuosavybės teise priklauso 4.3000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypas).

Visi šie žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre atlikus preliminarius matavimus ir turi bendrą ribos posūkio tašką (toliau – ir Bendras posūkio taškas).

Iš Ieškovų žemės sklypo abriso ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo abriso matyti, kad bendra šių žemės sklypų riba yra 76 m. Ieškovų žemės sklypo abrise ši riba žymima 1-2, o Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo abrise – 11-1.

Iš Atsakovų žemės sklypo abriso ir Ieškovo IES2 žemės sklypo abriso matyti, kad bendra šių žemės sklypų riba yra 228,30 m. Atsakovų žemės sklypų abrise ši riba žymima 5-6, o Ieškovo IES2 žemės sklypo abrise – 1-2.

Bendras 76 m ribos ir 228,30 m ribos posūkio taškas (Bendras posūkio taškas) pagal Ieškovų žemės sklypo abrisą yra 2, pagal Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo abrisą – 11, pagal Atsakovų žemės sklypo abrisą – 5, o pagal Ieškovo IES2 žemės sklypo abrisą – 2.

Ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir Ieškovų žemės sklypo planą 2024 m. vasario 28 d. parengė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarybos matininkas E. J. (toliau – ir Ieškovų žemės sklypo planas). Pagal Ieškovų žemės sklypo planą Ieškovų žemės sklypo plotas yra 192 428 kv. m, siūlomas nustatyti Bendras posūkio taškas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), jo koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994 yra (duomenys neskelbtini).

Atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir Atsakovų žemės sklypo planą 2023 m. gruodžio 18 d. parengė VĮ Žemės ūkio duomenų centras matininkė Ž. Ž. (toliau – ir Atsakovų žemės sklypo planas). Pagal Atsakovų žemės sklypo planą Atsakovų žemės sklypo plotas yra 75 390 kv. m, siūlomas nustatyti Bendras posūkio taškas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), jo koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994 yra (duomenys neskelbtini).

Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti Bendrą posūkio tašką pagal Ieškovų žemės sklypo planą, o atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti Bendrą posūkio tašką pagal Atsakovų žemės sklypo planą.

Matininkas E. J., atlikdamas Ieškovų žemės sklypo ir Ieškovo IES2 žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad nėra įmanoma išlaikyti pirminiuose žemės sklypų formavimo dokumentuose nurodytų ribų ilgių: 76 m pagal Ieškovų žemės sklypo ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo abrisus bei 228,30 m pagal Ieškovo IES2 ir Atsakovų žemės sklypo abrisus. Jei ženklinama (išlaikoma) 76 m riba Ieškovų žemės sklypui, tada 228,30 m riba Atsakovų žemės sklypui ir Ieškovo IES2 žemės sklypui sutrumpėja iki 211,49 m; jei ženklinama (išlaikoma) 228,30 m riba Atsakovų žemės sklypui, tada 76 m riba Ieškovų žemės sklypui ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypui sutrumpėja apie 24 m.

Iš matininko J. D. 2024 m. birželio 12 d. parengtos žemės sklypų persidengimo schemos matyti, kad Ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėtos pagal Ieškovų žemės sklypo planą, ir Atsakovų žemės sklypo ribos, pažymėtos pagal Atsakovų žemės sklypo planą, persidengia.

NŽT Anykščių skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. išvadose dėl Ieškovų žemės sklypo ir dėl ieškovo IES2 žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo pasiūlyta žemės sklypų ribas suderinti su žemės sklypų ir gretimų sklypų savininkais arba, jiems nesutarus, ribas nusistatyti teismine tvarka.

VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 26 d. sprendime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. Atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama Atsakovų žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes Atsakovų žemės sklypo ribos nesutampa (yra tarpas ar persidengimas) su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų Ieškovų žemės sklypo ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo ribomis. Pakoregavus Ieškovų žemės sklypo ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje ties (duomenys neskelbtini) riboženkliu, nurodytu Atsakovų žemės sklypo plane, Ieškovų žemės sklypo ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo bendros kraštinės ilgis (76 m), kuris yra nurodytas šių žemės sklypų planuose, sutrumpėtų apie 24 metrus, t. y. daugiau, nei leistinas paklaidos dydis, nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 1P-3 „Dėl ribų žymėjimo ir jų tikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje techninių reikalavimų patvirtinimo”.

Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ir ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2019 47 punktą; kt.).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 26 punktą; kt.).

Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad rašytiniai dokumentai, iš kurių galima nustatyti tikslias ginčo žemės sklypų ribas (žemėtvarkos projektai, žemės sklypų planai, abrisai) yra aiškūs, ir Atsakovų žemės sklypo ribos, taip pat ir Bendras posūkio taškas, turi būti nustatytos pagal Atsakovų žemės sklypo suformavimo dokumentus (pagal bylos duomenis, Atsakovų žemės sklypas suprojektuotas pagal Anykščių buvusios „Šilelio žemės ūkio įmonės“ žemės reformos 1992-1996 metų preliminarių projektą, Atsakovų žemės sklypo abrisas parengtas V. Ž. 2001 m. birželio 7 d., Atsakovų žemės sklypo preliminarių matavimų planas parengtas V. Ž. 2001 m. birželio 7 d.).

Iš byloje esančių šalims ir tretiesiems asmenims TAR5 ir TAR2 priklausančių žemės sklypų suformavimo dokumentų (žemėtvarkos projektų, abrisų, preliminarių matavimų planų), matininko E. J. nustatytų aplinkybių, atliekant Ieškovų ir Ieškovo IES2 žemės sklypų kadastrinius matavimus, kad nėra galimybės išlaikyti šalių ir trečiųjų asmenų TAR5 ir TAR2 žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų linijų ilgių (konkrečiai, 76 m pagal Ieškovų žemės sklypo ir Trečiojo asmens TAR2 žemės sklypo abrisus bei 228,30 m pagal Ieškovo IES2 ir Atsakovų žemės sklypo abrisus), matininko J. D. 2024 m. birželio 12 d. parengtos žemės sklypų persidengimo schemos, NŽT Anykščių skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. išvadų dėl Ieškovų žemės sklypo ir Ieškovo IES2 žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo, VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 26 d. sprendimo, NŽT procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Ieškovų žemės sklypo ir Atsakovų žemės sklypo (kaip ir kitų nutartyje nurodytų žemės sklypų) suformavimo dokumentai yra aiškūs, ir Ieškovų žemės sklypo ir Atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendiniai dėl 76 m Ieškovų žemės sklypo ribos ir 228,30 m Atsakovų žemės sklypo ribos pagal Ieškovų žemės sklypo planą ir Atsakovų žemės sklypo planą atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentus.

Tačiau Ieškovų žemės sklypo planas ir Atsakovų žemės sklypo planas prieštarauja vienas kitam, t. y., šių žemės sklypų planų pagrindu natūroje pažymėti žemės sklypai persidengia (ginčo teritorijoje nepakanka žemės atmatuoti Ieškovų žemės sklypą ir Atsakovų žemės sklypą pagal šalims ir tretiesiems asmenims TAR5 ir TAR2 priklausančių žemės sklypų suformavimo dokumentus).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 21 punkte (redakcija, galiojusi Ieškovų žemės sklypo ir Atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu), nurodyta, kad kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Nagrinėjamu atveju matininkas E. J., atlikdamas Ieškovų ir Ieškovo IES2 žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad nėra galimybės išlaikyti šalių ir trečiųjų asmenų TAR5 ir TAR2 žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų linijų ilgių, kreipėsi išvados į NŽT Anykščių skyrių. NŽT Anykščių skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. išvadose dėl Ieškovų žemės sklypo ir Ieškovo IES1 žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo, konstatavęs Nuostatų 21 punkte nurodytus neatitikimus, pasiūlė Ieškovų žemės sklypo ir Atsakovų žemės sklypo ribas suderinti su šių žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų savininkais, arba, jiems nesusitarus, pasiūlyti ribas nustatyti teismine tvarka; teisme nustačius ribą, ženklinti pagal teismo sprendimą.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Ieškovų žemės sklypo ir Atsakovų žemės sklypo ribos, o būtent, Bendras posūkio taškas, yra neaiškios, todėl turi būti nustatytos teismo.

Kaip jau nurodyta, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Byloje esantys įrodymai (ieškovų paaiškinimai, liudytojų J. A., V. A., S. G. parodymai, fotonuotraukos (2024 m. gruodžio 9 d. DOK-37130) patvirtina iki šalių ginčo buvusį Bendrą posūkio tašką žymintį gelžbetoninį riboženklį („kapčius“ su gelžbetoniniu stulpu), kuris sutampa su ieškiniu prašomu nustatyti Bendru posūkio tašku Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paisė šalys (liudytojų J. A., V. A., S. G. parodymai, fotonuotraukos (2024 m. gruodžio 9 d. DOK-37130) patvirtina, kad ieškovai iki šalių ginčo tvarkė ginčo teritoriją, tačiau atsakovai ieškovams pretenzijų nereiškė; matininkui E. J. atliekant pirminius Ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir matuojant Bendrą posūkio tašką ne toje vietoje, kur buvo gelžbetoninis stulpas, bet nuėjus giliau į mišką, kur, kaip teigia atsakovai priešieškiniu, yra Bendras posūkio taškas, tiek ieškovai, tiek atsakovas ATS1 nurodė matininkui E. J., kad jis neteisingai matuoja Bendrą posūkio tašką).

Iš ieškovų pateiktų duomenų iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro apie atsakovų deklaruotas žemės ūkio naudmenas 2010 m., 2015 m., 2022 m. (2025 m. vasario 13 d. DOK-5384) matyti, kad deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotai sutampa su Atsakovų žemės sklypo ribomis, ir į šias ribas neįeina miškas, kas taip pat paneigia atsakovų teiginius, kad faktiškas Bendras posūkio taškas yra miške, t. y nesutampa su buvusiu gelžbetoniniu riboženkliu.

Nustačius Bendrą posūkio tašką pagal Ieškovų žemės sklypo planą, Ieškovų žemės sklypas sumažėtų 3 072 kv. m, lyginant Nekilnojamojo turto registre įregistruotu Ieškovų žemės sklypo plotu (192 428 kv. m vietoje 195 550 kv. m). Jei Bendras posūkio taškas būtų nustatytas pagal Atsakovų žemės sklypo planą, Ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų dar 525 kv. m. Tuo tarpu nustačius Bendrą posūkio tašką pagal Atsakovų žemės sklypo planą, Atsakovų žemės sklypo plotas padidėtų 2 690 kv. m lyginant Nekilnojamojo turto registre įregistruotu Atsakovų žemės sklypo plotu (75 390 kv. m vietoje 72 700 kv. m). Nors sumažėjimas / padidėjimas būtų leistinos paklaidos ribose pagal Nuostatus, tačiau taip būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Bendrą posūkio tašką pagal ieškovų žemės sklypo planą, įvertinęs visų penkių žemės sklypų suformavimo dokumentus, faktinį žemės sklypų naudojimą, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros principą.

Atsakovai priešieškiniu taip pat prašė nustatyti Atsakovų žemės sklypo ribos taško Nr. (duomenys neskelbtini) koordinates (duomenys neskelbtini)pagal Atsakovų žemės sklypo planą.

Pirmosios instancijos teismas šį atsakovų reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad matininkė Ž. Ž., atlikdama Atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepagrįstai kaip atskaitos tašką, nuo kurio matuojamas 18,70 m atstumas iki Atsakovų žemės sklypo ribos (taško Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirinko ne faktiškai esamą statinį (stabilų objektą), o kažkada stovėjusio statinio 9I1/m griuvėsių liekanas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Taigi žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Atsakovų žemės sklypo abrisą, sudarytą 2021 m. birželio 7 d. V. Ž., 1993 m. rugsėjo 16 d. statinių išdėstymo schemą (2025 m. rugsėjo 23 d. DOK-31033), nuotraukas (2025 m. rugsėjo 23 d. DOK-31033), 1995 - 2024 m. ortofotonuotraukas (2025 m. sausio 3 d. DOK-268), šalių paaiškinimus, kad statinio 9I1/m natūroje nėra, nes jis sugriuvęs/sunykęs, pagrįstai konstatavo, kad Atsakovų žemės sklypo abriso sudarymo metu statinio 9I1/m natūroje nebuvo ir pagrįstai sprendė, kad Atsakovų žemės sklypo abrise nurodytas 18,70 m atstumas iki Atsakovų žemės sklypo ribos abriso sudarymo metu turėjo būti matuojamos/faktiškai buvo matuojamos nuo abriso sudarymo metu natūroje stovėjusio ir šiuo metu tebestovinčio pastato 8I1/m, abrise nurodyto kaip daržinė, o ne nuo statinio 9I1/m griuvėsių liekanų, kaip buvo matuota pagal Atsakovų žemės sklypo planą.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų reikalavimą nustatyti Atsakovų žemės sklypo ribos taško Nr. (duomenys neskelbtini) koordinates (duomenys neskelbtini) pagal Atsakovų žemės sklypo planą, kaip neatitinkantį Atsakovų žemės sklypo suformavimo dokumentų (Atsakovų žemės sklypo abriso).

Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovų bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nekompensuojamos. Ieškovė IES1 už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 500 Eur. Šios išlaidos ieškovei priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei IES1, gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų ATS1, gim. (duomenys neskelbtini), ir ATS2, gim. (duomenys neskelbtini), po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.