Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Turto bankas“, SUA2, SUA3, SUA4.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja PRS1 yra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukra. (duomenys neskelbtini) turėjo dar vieną vaiką – SUA3, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina yra (duomenys neskelbtini) sutuoktinė – SUA2, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) tėvai (pareiškėjos seneliai) yra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. 1921 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo iš viso du vaikus: (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos tėvą ir SUA4, gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos tetą;

santuokos metu pareiškėjos seneliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Namas), kuris nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Namas buvo įsigytas senelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuokos metu, todėl preziumuojama, kad jis priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis;

(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2010-10-11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su sutuoktine SUA2 ir dviem vaikais (duomenys neskelbtini) (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir SUA3. 2016-06-23 VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Name savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1977-06-15 iki savo mirties. Po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjo visus komunalinius mokesčius. 2026-05-14 AB „ESO“ pažymoje nurodyta, kad Namo adresu nėra fiksuotų skolų;

(duomenys neskelbtini) remontavo, dažė Namą, pakeitė Namo langus, įrengė grindų šildymą, pakeitė grindis, ruošė malkas žiemai, sodino bulves;

pareiškėjos močiutė (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė jos sūnus (duomenys neskelbtini) ir dukra SUA4. Pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėja, pareiškėjos brolis SUA3 ir pareiškėjos motina SUA2 . Pareiškėjos motina SUA2 ir pareiškėjos brolis SUA3 iki šiol gyvena Name, jį prižiūri ir tvarko;

pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) dar būdamas gyvas norėjo sutvarkyti po savo tėvo mirties palikimą, iš pažymų matyti, kad jas rinko dar 2016 metais, tačiau dėl pinigų trūkumo ir prastos sveikatos neužbaigė dokumentų tvarkymo procedūrų. Niekas kitas į palikimą po (duomenys neskelbtini) mirties nepretendavo, paveldėjimo byla užvesta nebuvo;

juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir pareiškėjos senelės (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu bei pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po (duomenys neskelbtini) sutuoktinio ir (duomenys neskelbtini) tėvo (duomenys neskelbtini) mirties.

Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SUA2, SUA3, SUA4 atsiliepimo į pareiškėjos PRS1 pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos PRS1 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma patvirtina, kad objekte (Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) nėra fiksuojamos skolos;

Testamentų registro 2026-03-19 išrašas apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pastaroji būtų sudariusi testamentą(-us), įregistruotas palikėjos palikimo priėmimo faktas – palikimą priėmęs asmuo SUA4 ir (duomenys neskelbtini), atsisakymo nuo palikimo faktų įregistruotų nėra;

Testamentų registro 2026-03-19 išrašas apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pastarasis būtų sudaręs testamentą(-us), nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų;

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2016-06-23 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini);

VĮ Registrų centro 2016-06-23 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini);

mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini);

VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2026-05-13 išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini), turėjo 2 vaikus – PRS1, gim. (duomenys neskelbtini) , ir SUA3, gim. (duomenys neskelbtini);

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-04-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje (1991-1998 m.) Nr. 1, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) bei kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini);

Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro Tomo Petro Vėlyvio 2010-10-13 liudijimas, notarinio (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėti velionės turtą kreipėsi sūnus (duomenys neskelbtini);

Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro 2026-01-26 liudijimas, notarinio (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje mirusiojo turtą kreipėsi sutuoktinė SUA2, palikėjo vaikai SUA3 ir PRS1.

Pareiškėjos PRS1 teigimu, po pareiškėjos senelio (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjos močiutė (duomenys neskelbtini)ir pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) priėmė jo visą palikimą, faktiškai pradėję jį (palikimą) valdyti.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos seneliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas) tačiau nebuvo įregistruotas. Tuo metu santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Kadangi Turtas įgytas dar galiojant 1964 m. CK ir Lietuvos Respublikos santuokos ir SŠK, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Įsigaliojimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, preziumuojama, kad Turtas priklausė abiem sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirties liko gyventi paveldėtiname name, valdė ir prižiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, t. y., remontavo, dažė namą, pakeitė namo langus, įrengė grindų šildymą, pakeitė grindis ir kitaip prižiūrėjo namą. Be kita ko, po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) ir sūnus (duomenys neskelbtini) mokėjo visus komunalinius mokesčius už elektros energiją, šiukšles, toliau rūpinosi namais. Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad už namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros energiją yra atsiskaityta, skolos nefiksuojamos. Šie įrodymai patvirtina, kad nuo pat palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikė namą periodiškai mokėdami už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) vardu archyviniuose dokumentuose registruotas gyvenamasis namas bei ūkiniai, kiemo pastatai. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Niekas nuo palikėjo (duomenys neskelbtini) mirties momento nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojusiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, mirus palikėjui, pareiškėjos močiutė (duomenys neskelbtini) ir tėvas (duomenys neskelbtini) perėmė visą palikėjo turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti ir iki mirties nepertraukiamai naudojosi visu Turtu ir jį valdė kaip turto savininkai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė.

Mirusiojo (duomenys neskelbtini) turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir yra pagrindu pripažinti, kad po pareiškėjos senelio (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjos močiutė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdami turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos močiutė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) priėmė visą pareiškėjos senelio (duomenys neskelbtini) palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis 8 punktas, 445 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos PRS1 pareiškimą;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), močiutė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir tėvas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priėmė velionio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėję jį (palikimą) faktiškai valdyti;

nurodyti, kad Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai PRS1 nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.