Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-7892-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir O. A. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7892-2026 O. A. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 4 d., 12.25 val., vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą „Beaster Scooter“, kuris turi du elektros variklius po 800 W, kurių bendra elektros galia yra ne mažiau kaip 1600 W (1,6 KW) važiavo pėsčiųjų taku, neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones, elektrinis mopedas nėra paženklintas valstybinio numerio ženklu, nėra įregistruotas nustatyta tvarka, nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais O. A. pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14, 124, 225, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (du nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta subendrinta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, O. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi O. A. skundas dėl Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. Nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad įvertinus nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad Pareiškėjo paspirtukas turi du elektros variklius po 800 W, kurių bendra elektros galia yra ne mažiau kaip 1 600 W (1,6 kW), be to, šis paspirtukas turi perjungimo mygtuką ant vairalazdės, kuriuo galima perjungti vieno arba dviejų variklių rėmimus. Taigi, Pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuri, esant jai techniškai tvarkingai, pagal savo techninius (gamyklinius) parametrus šiuo metu yra prilyginama elektrinam mopedui. Kelių eismo taisyklių VIII1 skyriaus elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai, o 6610 punkte nurodyta, kad į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – ir SEAKĮ) ir KET motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nesilaikė nustatytų reikalavimų, todėl Institucija pagrįstai O. A. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, pagrindo naikinti šį skundžiamą sprendimą nenustatyta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė esminę materialiosios teisės aiškinimo klaidą, netinkamai interpretuodamas SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas elektrinę mikrojudumo priemonę, imperatyviai nurodė, kad tai yra transporto priemonė, kurios „didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW“. Įstatymų leidėjas sąmoningai pasirinko vartoti inžinerinį ir teisinį kintamąjį terminą „naudingoji galia“, o ne statinius dydžius, tokius kaip „nominalioji galia“, „gamyklinis potencialas“ ar „konstrukcinė galia“. Būtent „naudingoji“ kalbiškai reiškia tai, kas lieka atskaičius nuostolius, arba tai, kas realiai yra panaudojama, o „didžiausioji“ nurodo viršutinę ribą, kurią tas daiktas gali pasiekti. Lingvistiškai neįmanoma teigti, kad atjungtas ir 0 W generuojantis variklis turi „naudingąją galią“, nes jo nauda eisme yra nulinė. Transporto priemonių inžinerijoje „naudingoji galia“ apibrėžia realią jėgą, kurią variklis sugeba atiduoti į varomuosius ratus esama konstrukcine būkle. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas šį terminą savavališkai išvertė kaip „teorinė gamyklinė galia“, taip iškraipydamas žodžių prasmę. Pasirinkdamas terminą „naudingoji galia“, įstatymų leidėjas imperatyviai nurodė vertinti realų priemonės pajėgumą kelyje.

Šiuo atveju transporto priemonė dėl nuolatinės konstrukcinės modifikacijos eismo momentu objektyviai negalėjo generuoti daugiau nei 800 W galios, jos „naudingoji galia“ neviršijo įstatyme nustatytos 1 kW ribos. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas gamyklinius duomenis daiktui, kuris fizinio ir techninio potencialo judėti su tokia galia neturėjo, pažeidė ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsakomybės teisėtumo principą. Teismas skundžiamoje nutartyje savavališkai papildė ir modifikavo imperatyvias SEAKĮ nuostatas, konstatuodamas, kad transporto priemonės klasifikaciją lemia jos parametrai „esant jai techniškai tvarkingai“. Tokio blanketinio reikalavimo ar išlygos galiojančiame SEAKĮ nėra. Pažymėtina, kad eisme dalyvavęs objektas pagal savo technines savybes (fiziškai atjungtą ir neveikiantį galinį variklį) objektyviai negalėjo išvystyti didesnės nei 800 W naudingosios galios, todėl vadovautis formaliu gamykliniu sertifikatu prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Susiklostė situacija, kad Pareiškėjas buvo nubaustas ne už realiai padarytą pavojų viešajam saugumui, o už teorinį daikto potencialą, kuris įvykio metu buvo visiškai panaikintas. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo interpretacija, kad ne transporto priemonės techninė būklė einamuoju metu, bet jos techniniai (gamykliniai) parametrai lemia transporto priemonės klasifikaciją. Vis tik daikto statusas rinkoje, prekyboje negali automatiškai apsispręsti jo teisinio statuso kelyje, eisme.

Pirmosios instancijos teismas ir Institucija, remdamiesi oficialiu gamintojo atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)” 2026 m. kovo 23 d. atsakymu, padarė neteisingą išvadą. Dokumente nurodyta, kad transporto priemonė turi perjungimo mygtuką ant vairalazdės, kuriuo galima perjungti vieno arba dviejų variklių režimus, t. y. vienu metu veiks arba vienas motoras, arba abu iškart. Šis gamintojo paaiškinimas teisiškai patvirtina dvi esmines aplinkybes, kurias teismas nepagrįstai ignoravo. Pirma, gamintojas patvirtina, kad transporto priemonėje yra gamykliškai integruotas ir numatytas atskiras veikimo režimas – vieno motoro, kurio galia yra 800 W. Šis režimas visiškai ir be išlygų atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalyje įtvirtintus elektrinės mikrojudumo priemonės kriterijus (galia neviršija 1 kW). Antra, byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 10 d. techninės būklės fiksavimo aktas objektyviai įrodo, kad buvo atliktas nuolatinis konstrukcijos pakeitimas – galinio variklio maitinimo grandinė fiziškai nutraukta, o gamyklinis perjungimo mygtukas po šios modifikacijos galėjo atlikti tik priekinio (vienintelio veikiančio) 800 W variklio aktyvavimo funkciją. Taigi, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonės kategoriją lemia tik maksimalus teorinis dviejų variklių suminės galios potencialas (1,6 kW). Duomenys rodo, kad dėl fizinio antrojo variklio atjungimo buvo negrįžtamai apribotas vieninteliame techniškai įmanomame vieno motoro (800 W) režime. Pašalinus antrąjį režimą (1,6 kW), pagal SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalį priemonė liko funkcionuoti tik kaip elektrinis paspirtukas (mikrojudumo priemonė), kurio naudingos galios parametras neviršija 1 kW.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai objektyviai patvirtina, kad po atliktos nuolatinės konstrukcinės modifikacijos jo transporto priemonės didžiausioji naudingoji galia buvo 800 W, t. y. ji įvykio metu nebeviršijo įstatymo ribos. Kadangi transporto priemonė nebeatitiko įstatyme įtvirtintos sąlygos, prievolė atlikti motorinių transporto priemonių procedūras materialiąja prasme tiesiog išnyko. Taigi, pirmosios instancijos teismas pritaikė normą objektui, kuriam ji teisiškai nebegalėjo būti taikoma. Asmuo turi teisę modifikuoti savo nuosavybę. Kaip automobilio variklio keitimas ar fizinis galios ribotuvo sumontavimas teisiškai pakeičia transporto priemonės techninius duomenis ir kategoriją eisme, taip ir šiuo atveju – lemiamą reikšmę privalo turėti faktinė konstrukcinė realybė, o ne pradinė gamyklos brošiūra ar lipdukas. Be to, reikalaujama, kad asmens, jog modifikuota transporto priemonė būtų užregistruota kaip mopedas, tačiau to įvykdyti procedūriškai ir teisiškai neįmanoma. Jei transporto priemonė su nuolat atjungtu antruoju varikliu būtų pristatyta atitikties įvertinimui ar ekspertizei, specialistai fiksuotų faktinę 800 W naudingąją galią. VĮ „Regitra“ teisiškai atsisakytų registruoti tokią priemonę kaip mopedą (L1e kategorija), nes jos techniniai parametrai nesiekia mopedo standartų, o paspirtukų VĮ „Regitra“ neregistruoja. Taigi, Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad neatliko procedūros, kurios valstybės institucija jo transporto priemonei teisiškai net neturi teisės atlikti.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, jokie įrodymai teismui neturi išankstinės nustatytos galios. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas išimtinai skyrė didesnę įrodomąją galią gamintojo atstovo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymui apie pradinius gamyklinius parametrus ir nepagrįstai atmetė nuosekliai Pareiškėjo pateiktus įrodymus: policijos vaizdo įraše užfiksuota, kad patikrinimo kelyje metu veikia tik vienas priekinis variklis (priemonė generuoja max 800 W), pagrindinis galinis ratas nesisuka; 2025 m. liepos mėn. el. susirašinėjimai rodo, kad antrasis valdiklis sudegė ir buvo atjungtas dar prieš metus iki įvykio (valdiklio SZN QS311-20211220 visiškai sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte nurodytu atjungto valdiklio numeriu), kas paneigia Institucijos poziciją apie laikiną gedimą ir pan.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 10 d. techninės būklės fiksavimo aktas patvirtina, kad galinio variklio maitinimo grandinė fiziškai nutraukta, o neveikiančio valdiklio SZN QS311-20211220 visiškai sutampa su nurodytuoju 2025 m. laiškuose. Teismo argumentas, esą transporto priemonė turi perjungimo mygtuką ant vairalazdės, todėl gali veikti abiem varikliais ir pasiekti 1,6 kW galią, yra techniškai ir logiškai neteisinga. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktas įrodo fizinį valdiklio gedimą ir grandinės nutraukimą, minėtas gamyklinis perjungimo mygtukas įvykio metu tegalėjo tik įjungti arba išjungti priekinį variklį.

Pagal ANK 567 straipsnį, būtent Institucijos pareigūnui yra deleguota imperatyvi pareiga atlikti įrodinėjimą, surinkti ir visapusiškai ištirti visus duomenis. Jeigu pareigūnui kelyje kilo pagrįstų abejonių dėl pateikto serviso akto tikrumo, jo pareiga buvo pradėti tyrimą, paskirti techninę ekspertizę ar išsikviesti serviso atstovą apklausai. Valstybės institucijų techninis nepasirengimas ar kontrolės nepatogumas negali būti pagrindas paneigti asmens teisę į nešališką ir objektyvų įrodymų vertinimą, įtvirtintą ANK 569 straipsnyje. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti materialiąją tiesą byloje bei objektyviai pagrįsti faktines transporto priemonės technines savybes, buvo priverstas kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl techninės būklės fiksavimo akto sudarymo (6D,D0 Eur), taip pat patyrė transporto priemonės gabenimo bei saugojimo išlaidas (77,40 Eur), iš viso - 137,40 Eur. Šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, buvo būtinos, proporcingos ir pagrįstos. Pareiškėjo vertinimu, Institucija nepagrįstai inicijavo administracinio nusižengimo teiseną, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis turi būti panaikinta byla nutraukiant, o pagal suformuotą teismų praktiką, Pareiškėjo patirtos išlaidos privalo būti priteistos iš Institucijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertinto byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu transporto priemonės techninių charakteristikų ir byloje surinktų įrodymų vertinimu, tačiau jo nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Pareiškėjo argumentai, kad transporto priemonės kategoriją turi lemti tik jos faktinė techninė būklė administracinio nusižengimo padarymo metu, vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, kad elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter“ gamykliškai turi du 800 W galios elektros variklius, kurių bendra galia siekia 1 600 W, o gamintojo atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino galimybę transporto priemonei veikti vieno arba abiejų variklių režimu. Taigi transporto priemonės konstrukcija numato galimybę veikti abiem varikliams, o vien tai, kad konkrečiu metu veikė tik vienas variklis, savaime nepatvirtina, kad transporto priemonės kategorija pasikeitė ir ji tapo elektrine mikrojudumo priemone.

Nepagrįstas Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai suteikė pirmenybę gamykliniams parametrams, ignoruodamas faktinę transporto priemonės būklę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino tiek gamintojo atstovo pateiktą informaciją, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 10 d. techninės būklės aktą, tačiau motyvuotai konstatavo, jog šis dokumentas nepaneigia transporto priemonės klasifikacijai reikšmingų gamyklinių techninių parametrų. Pažymėtina, kad minėtas aktas surašytas jau po 2026 m. kovo 4 d. įvykio, todėl jis savaime nepatvirtina, kad įvykio metu transporto priemonės techninės charakteristikos ir konstrukcija buvo būtent tokios, kokios nustatytos ją apžiūrint servise.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, O. A. ginčija savo kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (2 nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo byloje liko neįrodyta, jog jis vairavo transporto priemonę, kuri yra priskiriama ne elektrinės mikrojudumo priemonės sąvokai, o mopedui, todėl prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai įvertinus transporto priemonės priskyrimui tam tikrai kategorijai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7892-2026 O. A. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 4 d., 12.25 val., vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą „Beaster Scooter“, kuris turi du elektros variklius po 800 W, kurių bendra elektros galia yra ne mažiau kaip 1600 W (1,6 KW) važiavo pėsčiųjų taku, neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones, elektrinis mopedas nėra paženklintas valstybinio numerio ženklu, nėra įregistruotas nustatyta tvarka, nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apeliaciniu skundu ginčijama O. A. kaltė, teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje liko neįrodyta, jog jis vairavo transporto priemonę, kuri yra priskiriama ne elektrinės mikrojudumo priemonės sąvokai, o mopedui, todėl atitinkamai Pareiškėjas neturėjo pareigos jos įregistruoti, apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei naudojant šią transporto priemonę nebuvo reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Kartu apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl Pareiškėjui paskirtos baudos ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. tuo atveju, jeigu vis tik būtų nuspręsta, kad O. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti paskirtą nuobaudą ir panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, motyvuojant tuo, kad ši administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, paskirta tinkamai neįvertinus jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo bei to, kad jo vairuota transporto priemonė neviršijo 800 W.

Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. ANK 415 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas, be kita ko, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota) arba be privalomosios techninės apžiūros. ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).

ANK 417 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje kilęs ginčas dėl transporto priemonės tinkamo klasifikavimo, t. y. kvestionuojama tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę – paspirtuką, kuris pagal savo techninius (gamyklinius) parametrus yra prilyginama elektrinam mopedui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad jo įvykio metu vairuota transporto priemonė yra priskiriama mopedo sąvokai. Apelianto įsitikinimu, jo vairuota transporto priemonė yra priskirtina elektroninių mikrojudumo priemonių rūšiai. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Tinkamas transporto priemonės rūšies nustatymas (klasifikavimas) lemia O. A. atsakomybę tiek dėl transporto priemonės vairavimo, neturint teisės vairuoti, tiek dėl kitų iš to sekančių veiksmų ir atsakomybės už juos – vairavimo transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruota. SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalyje nustatyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – tai vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip l kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Jeigu transporto priemonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Taigi, atribojant nurodytas transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-43-495/2023).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pareiškėjas 2026 m. kovo 4 d., 12.25 val., vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą „Beaster Scooter“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Byloje esančiame vaizdo įraše „export-dua2a” užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sustabdė Pareiškėją bei iš karto jo pasiteiravo, kokia vairuojamo paspirtuko galia, kiek variklių. O. A. nurodė, kad galia 800 W, vienas variklis. Pareigūnai išgirdę atsakymą dar kartą pasitikslino, ar tikrai vienas variklis, pažymėdami, jog greitis atrodo didelis, kai važiuoja (vaizdo įrašas 00:00:30 s – 00:01:07 s). Po to policijos pareigūnai apžiūrėjo paspirtuką ir pasakė, kad yra du varikliai (vaizdo įrašas 00:01:11 s – 00:01:21 s). Vėliau policijos pareigūnas paprašė Pareiškėjo pasitraukti nuo paspirtuko ir pabandė paspirtuką pagazuoti, siekiant nustatyti, kokiu greičiu paspirtukas gali važiuoti. Vis tik pareigūnas nustatė, kad paspirtukas greičio nematuoja ir pažymėjo, jog paspirtukas yra su dviem varikliais po 800 W bei Pareiškėjui paaiškino, kad pagal techninius parametrus jis yra registruojamas, kaip mopedas (vaizdo įrašas 00:01:40 s – 00:03:30 s). Taigi, įvertinus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad priešingai skundo argumentams, pareigūnai apžiūrėjo Pareiškėjo paspirtuką ir surašydami administracinio nusižengimo protokolą vadovavosi paspirtuko techniniais parametrais.

Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, motyvuodamas tuo, kad tiek policijos pareigūnams, tiek Institucijai bei pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad jo vairuojamo paspirtuko vienas variklis neveikia, kas reiškia, jog paspirtuko didžiausioji naudingoji galia nėra didesnė kaip l kW. Dar daugiau, O. A. teigimu, paspirtuko variklis sugedo dar 2025 m. ir iki šiol nėra sutvarkytas, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 10 d. techninės būklės fiksavimo aktas, t. y. jis įrodo fizinį valdiklio gedimą ir grandinės nutraukimą. Vertinant paties paspirtuko gedimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Pareiškėjo teiginiu, jog iš tiesų vienas paspirtuko variklis neveikia. Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis 2025 m. liepos 21-31 d. A. A. susirašinėjimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas informavo, jog negavo kontrolerio, po ko A. A. tikslinosi, kokias dalis reikia pakeisti, rašydama „<...> Reikes pakeisti abu kontrolerius, displeju qs-s4 ir pagrindį laidą? Koki varianta jie siulo, kad viskas veiktu ir vaziuotu?“. Atstovas atrašė, kad nurodyto kontrolerio jie nebeturi/nebegamina, buvo užklausta, kokie kiti variantai. Toliau susirašinėjimo metu A. A. rašė bei teiravosi, ar kiti servisai negali turėti kontrolerio, prašė pasiteirauti pas kitus kolegas bei teigė, kad turi būti galimybė pakeisti dalį, jeigu ji sugedo. Taigi, aptartas susirašinėjimas neabejotinai patvirtina 2025 m. liepos mėn. buvusį paspirtuko gedimą. Kita vertus, iš aptarto susirašinėjimo negalima daryti kategoriškos išvados, kad paspirtuko gedimas yra tokio pobūdžio, kad jo pataisyti ateityje nėra galimybių. Kitaip tariant, nors paspirtukas yra sugedęs, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad gedimas yra netaisomas, o paspirtukas turėtų būti registruojamas kitais parametrais. Pažymėtina, kad pateiktame susirašinėjime nėra užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas būtų nurodęs, jog apskritai nėra reikalingų dalių paspirtuko remontui ar nėra būdo paspirtukui suremontuoti taip, jog veiktų abu varikliai. Priešingai, iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog A. A. nurodo, jog lauks žinių ir tai, kad turi būti galimybė pakeisti vieną dalį, jeigu sugedo. Galutinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pozicijos dėl gedimo, t. y. jog paspirtukas yra nepataisomas, nėra.

Skunde akcentuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 10 d. techninės būklės fiksavimo aktas įrodo, kad buvo atliktas nuolatinis konstrukcijos pakeitimas – galinio variklio maitinimo grandinė fiziškai nutraukta, o gamyklinis perjungimo mygtukas (angl. „Single/Dual mode“) po šios modifikacijos galėjo atlikti tik priekinio (vienintelio veikiančio) 800 W variklio funkciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta pažyma patvirtina, kad iš tiesų Pareiškėjo paspirtukas buvo apžiūrėtas ir įvertinta jo faktinė techninė būklė. Atlikus paspirtuko apžiūrą buvo nustatyta, kad neveikiantis galinis variklio valdiklis yra fiziškai ir pilnai atjungtas nuo transporto priemonės elektros grandinės. Yra atliktas nuolatinis paspirtuko konstrukcijos pakeitimas – fiziškai nutraukta galinio variklio valdymo ir maitinimo grandinė, o junginys yra fiziškai atjungtas ir izoliuotas. Galinio variklio valdiklis yra sugedęs ir net prijungus galinį variklį jis neveiktų, todėl paspirtukas yra varomas tik priekiniu varikliu, kurio nominali galia yra 800 W, o galinis variklis sukasi laisvai, kaip paprastas ratas ir galios negeneruoja. Taip pat pažymoje nurodyta, jog gamyklinė funkcija perjungti vieno arba dviejų variklių režimus (naudojant vairalazdės mygtuką (angl. „Single/Dual mode“)) po atliktos modifikacijos yra neaktyvi. Šiuo metu minėtas mygtukas atlieka tik priekinio (vienintelio veikiančio) variklio aktyvavimo funkciją. Galimybė padidinti galią esamais valdymo elementais neegzistuoja. Po apžiūros padaryta išvada, kad transporto priemonės faktinė nominali galia yra 800 W, transporto priemonės techninė būklė ir galios charakteristikos atitinka SEAKĮ nustatytus elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimus (galia neviršija 1 kW) ir maksimalus greitis iki 25 km/h.

Visų pirma, vertinant aptartos pažymos turinį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pažymoje dėl transporto priemonės faktinės techninės būklės ir galios apribojimo nurodyta, jog buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, tačiau nenurodyta, kada apžiūra buvo atlikta, kokiomis priemonėmis ir metodais, taip pat nenurodyta, kaip vieni ar kiti parametrai nustatyti. Kitaip tariant, pažymoje apsiribojama iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kuriais konstatuojama transporto priemonės techninė būklė, nepateikiant jokių duomenų bei vertinimo dėl atskirų paspirtuko dalių.

Antra, nėra nurodyta jokių duomenų apie asmenį, atlikusį paspirtuko vertinimą, t. y. koks specialistas, koks jo išsilavinimas, žinios, patirtis ir turima kvalifikacija, kiti požymiai, kurie leistų teismui spręsti, kad Pareiškėjui priklausančios transporto priemonės apžiūrą bei vertinimą atliko reikiamą kompetenciją turintis ekspertas ar specialistas. Trečia, vertinant pažymos turinį, matyti, kad joje nurodyta, jog galinis variklio valdiklis yra fiziškai ir pilnai atjungtas nuo transporto priemonės elektros grandinės, yra atliktas nuolatinis paspirtuko konstrukcijos pakeitimas, t. y. fiziškai nutraukta galinio variklio valdymo ir maitinimo grandinė, o junginys yra fiziškai atjungtas ir izoliuotas. Vis dėlto, jokių duomenų bei paaiškinimų, kad šių paspirtuko gedimų nėra galimybės pakeisti ateityje, t. y. suremontuoti, nėra pateikta. Kitaip tariant, minėta pažyma nepatvirtina, kad paspirtuko gedimas yra nepataisomas ar kad toks gedimas gali būti prilyginamas paspirtuko gamyklinių parametrų modifikavimui, kuris sudarytų sąlygas kitaip vertinti jo technines charakteristikas. Be to, pažymoje nurodyta ir tai, jog transporto priemonės maksimalus greitis gali būti iki 25 km/h, tačiau taip pat nėra duomenų, kokiu būdu šis parametras buvo nustatytas. Kitaip tariant, pažymoje nėra nurodyta, kokiomis priemonėmis, kokiu metodu bei kokiais duomenimis vadovaujantis buvo nustatytas transporto priemonės galimas maksimalus greitis. Minėta, kad aukščiau aptartame vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnui pabandžius nustatyti paspirtuko greitį, šio parametro paspirtukas nerodė, todėl šiuo atveju lieka neaišku, kaip ir kokiu būdu buvo patikrintas paspirtuko greitis. Dar daugiau, nėra nustatyta ir nurodyta, jog iš esmės veikiant tik vienam paspirtuko varikliui, transporto priemonė negali pasiekti didesnio kaip 25 km/h greičio.

Aukštesnės instancijos teismas, net ir nevertindamas minėto patikrinimo bei atlikto vertinimo teisėtumo, pažymi, kad transporto priemonės projektinis greitis nėra tapatus ir negali būti lyginamas su transporto priemonės realiu maksimaliu (faktiniu) greičiu. Nors konkreti projektinio greičio apibrėžtis teisės aktuose nėra pateikiama, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad projektinis greitis laikomas konstrukciniu parametru, kuriam transporto priemonė yra suprojektuota būti saugi, stabili ir techniškai patikima, t. y. susijęs su saugia eksploatacija, ir šis parametras nustatomas įvertinus eilę kriterijų, kaip pavyzdžiui, variklio galią ir maksimalias apsukas, stabdžių efektyvumą, padangų leistiną greitį ir t. t. Projektinį greitį pirmiausiai nustato transporto priemonės gamintojas, ir būtent atsižvelgiant į visus transporto priemonės techninius parametrus, o ne į vieną – didžiausią išvystomą važiavimo greitį. Taigi, transporto priemonės projektinis greitis nėra ir negali būti prilyginamas važiavimo greičiui ir (ar) maksimaliam transporto priemonės greičiui, kaip tai nurodyta Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas minėtą pažymą vertina kritiškai ir pažymi, jog aptarta pažyma nepatvirtina aplinkybės, kad paspirtuko klasifikacija pasikeitė.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Pareiškėjui priklausančio paspirtuko gamyklinius parametrus bei gedimus, pažymi, jog vien tik transporto priemonės gedimas savaime negali pakeisti transporto priemonės rūšies klasifikavimo. Priešingai skundo argumentams, transporto priemonėje esantis gedimas rodo ne paspirtuko klasifikacijos pasikeitimą, bet tai, jog transporto priemonė techniškai yra netvarkinga, nepatikima ir galimai nesaugi, dėl ko Pareiškėjo paspirtukui būtina techninė transporto priemonės apžiūra, kurios rezultatai, atsižvelgiant į minėtą gedimą, galimai būtų neigiami. Taigi vien tas faktas, kad pažeidimo metu paspirtukas dėl vieno iš jo variklių gedimo neturėjo visiško pajėgumo, savaime negali lemti paspirtuko klasifikavimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisinio reglamentavimo ir sudarytų nepagrįstą bei teisiškai nepateisinamą situaciją, kai transporto priemonės kategorija būtų nustatoma ne pagal jos objektyvius techninius duomenis, o pagal konkretų jos techninės būklės momentą, kaip kad šiuo atveju – iš dviejų veikiantį tik vieną variklį. Kitaip tariant, transporto priemonės priskyrimas konkrečiai kategorijai negali priklausyti vien nuo to, ar tam tikru metu ji tinkamai funkcionuoja ar yra techniškai sugedusi, o vien techninių parametrų sumažėjimas dėl gedimo ar dėl gedimo atliktos modifikacijos, savaime nepakeičia transporto priemonės kategorijos. Todėl ir nagrinėjamu atveju, vien aplinkybė, kad paspirtukas dėl gedimo neturėjo pilno pajėgumo, savaime negali būti pagrindas spręsti, kad jis neatitiko mopedo kategorijai keliamų kriterijų. Šiuo atveju Pareiškėjo vairuota transporto priemonė Institucijos buvo pagrįstai priskirta mopedo kategorijai, nes paspirtukas iš esmės turi du elektros variklius po 800 W, kurių bendra elektros galia yra ne mažiau kaip 1600 W (1,6 KW), t. y. didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW.

Įvertinus teisinį reguliavimą ir byloje nustatytus O. A. vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl transporto priemonės priskyrimo mopedui, kurį vairuojant privalu turėti teisę vairuoti tai kategorijai priskirtas transporto priemones, transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka įregistruota, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, byloje surinktais įrodymais ir teisiniu reglamentavimu paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. iškelta versija dėl vairuotos transporto priemonės priskyrimo elektrinei mikrojudumo priemonės kategorijai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad O. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies

Kaip minėta, O. A. apeliaciniame skunde pateikė ir alternatyvų prašymą, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad faktinė transporto priemonės galia kelyje objektyviai neviršijo 800 W ir reali grėsmė eismo saugumui nebuvo sukelta, todėl paskirta nuobauda yra neproporcinga.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Vertinant Pareiškėjo pateiktą prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde pateiktas prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau jokių argumentų, duomenų, pagrindžiančių tokį prašymą, apeliacinės instancijos teismui nėra nurodyta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pareiškėjas analogišką prašymą buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, jog teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesių terminui sukeltų jam neproporcingai sunkias pasekmes, nes yra vienintelis šeimos maitintojas, dirba kurjeriu, išlaiko nedirbančią sutuoktinę ir jų mažametį vaiką. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, tačiau plačiau savo tokio sprendimo nemotyvavo ir plačiau dėl Pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepasisakė.

Nagrinėjamu atveju, O. A. už visus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Pažymėtina, jog už šiurkščiausią pastarojo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įstatymų leidėjas numatė būtinybę skirti baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur, o pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, akivaizdu, kad Pareiškėjui Institucijos parinkta ir paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė atitinka įstatymų leidėjo nustatytas minimalias ribas. Vis tik, vertinant Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad padaryti pažeidimai iš tiesų yra pavojingi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo neskyrimo ar termino sutrumpinimo, atsižvelgiama į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes bei tai, ar asmuo pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą. Šioje byloje O. A. teisei priešingas elgesys yra analizuojamas 6 administracinių nusižengimų kontekste, dėl kurių padarymo pastarasis kaltės nepripažino. Vis dėlto, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei paties O. A. poziciją dėl padarytų pažeidimų ir į bylą pateiktus duomenis, galima spręsti, kad Pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, pasireiškė nerūpestingumu, dėl to, jog Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pakankamai neįsitikino jo vairuojamos transporto priemonės parametrų reikšme bei klasifikacija, nenumatė savo veikimo padarinių, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Nustatytos padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės bei Pareiškėjo kaltės forma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo mažesnį O. A. padarytų administracinių nusižengimų ir jį padariusio asmens pavojingumą. Be to, Pareiškėjo asmenybė išsiskiria tuo, kad jis per penkerių metų laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. A. padaryti administraciniai nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio ir jam nebūdingi. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Wolt” pranešimo bei skundo pirmosios instancijos teismui turinio, nustatyta, kad O. A. dirba kurjeriu. Pareiškėjo teigimu, jis vienintelis šeimoje uždirba pajamas, išlaiko sutuoktinę ir vaiką. Aplinkybę, kad Pareiškėjas turi vaiką patvirtina byloje esantis 2024 m. lapkričio 11 d. gimimo įrašas, t. y. kad Pareiškėjas yra dukros, gimusios 2024 m. lapkričio 6 d. tėvas. Be to, Pareiškėjas kartu su dokumentais pateikė ir gauto pranešimo ekrano kopiją, kuriame užfiksuota, jog O. A. SPIS – Socialinės paramos šeimai informacinė sistema atsiuntė pranešimą apie turimą galimybę kreiptis dėl paramos socialinės pašalpos skyrimo paslaugos. Kaip galima suprasti iš pranešimo turinio, Pareiškėjas kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo ar bent jau dėl jos teiravosi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors darbinė veikla nėra pripažįstama išskirtine aplinkybe, kuri sudaro pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar iš viso jos neskirti, tačiau šiuo atveju O. A. negalint vykdyti darbo funkcijų, finansiškai nukentėtų šeimos nariai, t. y. Pareiškėjas negalėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, juolab, kad O. A. šeimai galimai kyla poreikis gauti socialinę pašalpą. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog Pareiškėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones, iš tiesų nukentėtų darbinė veikla, dėl ko gaunamų pajamų dydis sumažėtų ir tokiu būdu išimtinai nukentėtų ne Pareiškėjo, bet jo vaiko interesai. Kaip minėta, nors teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis ar darbinė veikla, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė ne sąmoningai ir piktybiškai, tai buvo atsitiktinis veiksmas, sąlygotas išankstinio nepasidomėjimo keliamais reikalavimais, o ne tyčios pažeisti teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus. Asmuo, kurio padarytas administracinis nusižengimas buvo ne sistemingas, ne piktybiškas, nesukėlęs jokių žalingų pasekmių, neturėtų būti baudžiamas identiškai griežtai kaip asmenys, kurie tokius ir panašius šiurkščius administracinius nusižengimus daro sistemingai ir piktybiškai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra itin griežta administracinio poveikio priemonė, todėl ją skiriant asmuo neturėtų nukentėti labiau, negu tai yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į O. A. charakterizuojančių duomenų visumą, įvykio aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, Pareiškėjo kaltės formą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina. Tokiu būdu bus pasiekta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis, ir tokios administracinės nuobaudos paskyrimas bus proporcingas jo padaryto nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei.

Dėl proceso išlaidų

Be kita ko, Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė priteisti jo patirtas 137,40 Eur proceso išlaidas, kurias sudaro UAB „Homero“ dėl techninės būklės fiksavo akto sudarymas – 60 Eur ir transporto priemonės gabenimo bei saugojimo išlaidos – 77,40 Eur.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnį, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį bei daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, o buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir panaikinta administracinio poveikio priemonė, kas reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo O. A. patirtas proceso išlaidas priteisti iš valstybės.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – O. A., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė neskiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2026 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7892-2026 ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, O. A. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2026 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7892-2026 dalį palikti nepakeistą.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. prašymą priteisti jo turėtas proceso išlaidas iš valstybės.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.