- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1960-580/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08521-2024-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Renata Volodko
- Atsakovas
- ATS3, ATS2, Lietuvos Respublikai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Vakarinis perkūnas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarinis perkūnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarinis perkūnas“ ieškinį atsakovėms ATS3 , ATS2 ir Lietuvos Respublikai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vakarinis perkūnas“ prašė nustatyti naudojimosi tvarką kitos paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, 2,6977 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko KAN1 2024-07-01 parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000 ir nustatyti, kad 21 407,75 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir koordinačių taškais 1-2-3-4-5-6-7-16-17-15–1 atskirai nuo UAB „Vakarinis perkūnas“, tačiau bendrai tarpusavyje naudojasi, valdo ir disponuoja Lietuvos Respublika, ATS3 , TAR1 ir ATS2 , o 5 569,25 kv. m ploto sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 17-16-8-9-10-11-12-13-14-17 atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių naudojasi, valdo ir disponuoja UAB „Vakarinis perkūnas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „Vakarinis perkūnas“ nurodė, kad:
ieškovas su atsakovėmis ATS3 , ATS2 , Lietuvos Respublika bei trečiuoju asmeniu TAR1 bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kitos paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritoriją, 2,6977 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 5 569,25 kv. m, ATS3 – 3 353 kv. m, TAR1 – 509,75 kv. m, ATS2 – 625 kv. m, Lietuvos Respublikai – 16 920 kv. m;
naudojimosi tvarka Žemės sklypu nenustatyta, todėl visos sklypo dalys gali būti naudojamos visų bendraturčių. Tai reiškia, kad ieškovas iš esmės negali naudotis konkrečia sklypo dalimi ir planuoti savo veiklą, todėl yra poreikis nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Žemės sklype nėra susiklostę kokie nors faktiniai sklypo naudojimo santykiai;
Šalies argumentai
ieškovo prašymu matininkas KAN1 2024-07-01 parengė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000. Pagal parengtą planą 2 1407,75 kv. m Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir koordinačių taškais 1-2-3-4-5-6-7-16-17-15–1 atskirai nuo ieškovo, tačiau bendrai tarpusavyje naudojasi Lietuvos Respublika, ATS3 , TAR1 ir ATS2 . 5 569,25 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 17-16-8-9-10-11-12-13-14-17 atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių naudojasi ieškovas;
ieškovo pasiūlyme išlaikytas idealiosios ir realiosios dalies atitikimo principas. Ieškovo ir kitų sklypo bendraturčių atskiram naudojimui siūlomos dalys pagal savo naudingąsias savybes yra lygiavertės – abi sklypo dalys, „A“ ir „B“, turi susisiekimą su gatve, kuri eina lygiagrečiai sklypo kraštinei, pažymėtai koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-9-10. Faktinio naudojimosi sklypu santykiai nesusiklostę, todėl faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo principas nepažeidžiamas ir negali būti pažeistas. Ieškovo pasiūlymas nepažeidžia bendraturčių interesų.
Atsiliepimas
Atsakovė ATS3 prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
ieškovas nepateikė įrodymų, kad tarėsi su bendraturčiais dėl Žemės sklypo naudojimosi ir jam nebūtų pavykę susitarti arba, kad jam kas nors trukdytų naudotis jam priklausančia Žemės sklypo dalimi. Ieškinio teiginiai, kad ieškovas negali naudotis sklypo dalimi, dėl ko priverstas kreiptis į teismą, neįrodo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes ieškovas nesikreipė į bendraturčius su prašymu ar pageidavimu naudotis konkrečia Žemės sklypo dalimi;
Šalies argumentai
ieškovas nurodė neteisingas faktines aplinkybes. Žemės sklypo dalis, į kurios dalį pretenduoja ieškovas, priklausė atsakovės ATS3 senelei. Atkuriant nuosavybės teises į nacionalizuotą turtą, ATS3 buvo atkurtos nuosavybės teisės į – 3353 / 26977 sklypo dalį, sudarančią 3 353 kv. m, Žemės sklype, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijų;
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pradedamas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų sklypų dalių ir suformuoti atskirus sklypus ir pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui parengti įsakyme minimo projekto rengimo reikalavimus. Atsakovė ATS3 pradėjo rengti jai priklausančio Žemės sklypo dalies atidalinimo projektą, ką patvirtina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys. Tuo metu ieškovas nebuvo Žemės sklypo bendraturtis ir šios aplinkybės nežinojo. Buvę bendraturčiai, kurie savo dalį Žemės sklypo pardavė ieškovui, yra pasirašę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, kad sutinka jog Žemės sklypo 3353 / 26977 dalys, sudarančios 3 353 kv. m, apibrėžtos brėžinyje nurodytomis koordinatėmis, kurių taškai 10-11-12-13-14-15-16-17-19-10, atitektų atsakovei ATS3 . Šio brėžinio duomenys su koordinatėmis yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos ir projekto rengėjo parašais. Ieškovui savo dalis pardavę asmenys privalėjo perduoti dokumentus, kad jie yra pasirašę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, kad sutinka, jos 3 353 kv. m, apibrėžti brėžinyje nurodytomis koordinatėmis, atitektų atsakovei ATS3 . Kadangi atsakovės ATS3 3353 kv. m sklypo dalis sutampa su ieškovo plano taškais 12-13-14-9-10-11-12, ieškinys šioje Žemės sklypo dalyje negali būti tenkinamas. Ieškovas galėtų reikalauti naudojimosi tvarkos nustatymo Žemės sklypo dalyje, esančioje plane į viršų (į šiaurę) nuo jos pateikto plano taškų Nr. 14 ir Nr. 9;
atsakovė ATS3 , būdama neįgali, nesugebėjo sutvarkyti jos sklypo dalyje nežinomų asmenų paliktų statybinių atliekų ir tuo pagrindu 2023 m. atsakovei ATS3 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nustatytas maksimalus žemės mokestis – 3 398,19 Eur. Atsakovė ATS3 savo vaikų pagalba sutvarkė jai priklausančio žemės sklypo dalies aplinką, todėl ieškovo teiginys, kad Žemės sklype nėra susiklostę kokie nors faktiniai sklypo naudojimo santykiai, neatitinka tikrovės.
Atsakovė ATS2 prašė palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrindu; teismui nusprendus nagrinėti bylą iš esmės, dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkinimo spręsti atsižvelgiant į kitų atsakovų nuomonę dėl ieškovo pateiktos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, bei asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, iki nuosavybės teisių atkūrimo valdytos žemės vietą, jeigu vieta yra reikšminga esamiems žemės savininkams (atsakovams); netenkinti ieškovo prašymo priteisti iš atsakovės ATS2 bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
atsakovei ATS2 nuosavybės teise priklauso 0,0625 ha dalis Žemės sklypo. Iš ieškovo negavo jokio pranešimo derinant naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo galimybes. Ieškovas nėra išnaudojęs teisės ir pareigos iki kreipimosi į teismą oficialiai atsakovei ATS2 pasiūlyti pritarti ieškovo pageidaujamai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai. Ieškovui informavus apie parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, neatmetama galimybė, kad projektui būtų pritarta ir sutikimas pareikštas.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
NŽT 2024-05-27 gautas ieškovo 2024-05-21 siūlymas (prašymas) su priedais dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, registracijos Nr. 1GD-37431 (toliau – Prašymas). Kartu pateiktas matininko KAN1 2024-05-20 planas. Planas su siūlymu pasirašyti notarinę žemės sklypo naudojimo tvarkos sutartį atsakovei NŽT nebuvo pateiktas iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui;
Žemės sklypas patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. (Duomenys neskelbtini) kaimas buvo išskirstytas viensėdžiais ir nuosavybės teisės į valdytą žemę šiame kaime, atkuriamos pagal kartografuotas buvusių žemėvaldų ribas. Išnagrinėjus nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 376, 2672 ir 3530 (sujungta su bylą Nr. 3600) dokumentus, nustatyta, kad vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusių savininkų KAN3, KAN4, KAN5, KAN6 ir KAN7 iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, esančią žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini);
vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka), 1061 punktu, žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, paaiškina pretendentams apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą, o tuo atveju, jeigu pretendentai nesusitaria, žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Dalys turi atitikti iki 1940 m. nacionalizacijos valdytų buvusių savininkų turėtas žemės valdų ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Žemės sklypo dalys buvo grąžintos pretendentams (paveldėtojams), proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise buvusiems savininkams (duomenys neskelbtini). Iš pateikto plano sprendinių ir plane esančios lentelės neaiškūs plotai. Manytina, kad turėtų būti išskirtos privačios (atskiras ir bendras naudojamas plotas) ir valstybinės (atskiras ir bendras naudojamas plotas) žemės sklypo dalys;
NŽT neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT turėtų būti atmestas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026-03-17 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 95,64 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Nurodė, kad:
Žemės sklypo plotas 2,6977 ha, priklauso: ieškovui – 22277 / 107908 dalys arba 5 569,25 kv. m; atsakovei ATS3 – 3353 / 26977 arba 3 353 kv. m; atsakovei ATS2 – 625 / 26977 arba 625 kv. m; Lietuvos Respublikai – 16920 / 26977 arba 16 920 kv. m; trečiajam asmeniui TAR1 – 2039 / 107908 arba 509,75 kv. m. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nurodoma pagal matininko KAN1 2024-07-01 parengtą (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000, sklypo plotas 26 977 kv. m. Ieškovas pateikė matininko KAN2 2024-07-01 parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000 ir prašo vadovautis šiuo planu;
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte nurodyta, kad pradedamas rengti 26 977 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus; buvo patvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai pagal pridėtą projekto teritorijos schemą, 2014-10-10 parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys;
rengiant naudojimosi tvarkos planą, reikia atsižvelgti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nustatytus kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą; jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.;
Žemės sklypas turi penkis bendraturčius; 2024-07-01 parengtame plane išskirtos tik ieškovui priklausančios sklypo dalys, pažymėtos indeksu „B“ (5 569,25 kv. m), nurodant, kad kiti bendraturčiai jiems priklausančiomis dalimis naudojasi bendrai dalyje, pažymėjote indeksu „A“, 21 407,75 kv. m plote; nusistovėjusios tvarkos ginčo sklype nėra; valstybei priklausančio sklypo dalies faktinių naudotojų nėra. Iš keturių bendraturčių, kuriems priklausančios dalys nurodytos bendram naudojimui dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, du bendraturčiai nesutinka, NŽT nurodė, kad negali įvertinti plano, nes nėra išskirta jos valdoma realioji sklypo dalis; atsakovė ATS3 pretenduoja į tą pačią Žemės sklypo dalį, į kurią pretenduoja ir ieškovas;
bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010);
ieškovo pateiktas planas neatitinka kasacinės instancijos teismo pateiktų išaiškinimų, taikytinų rengiant naudojimosi tvarkos planą (CPK 4 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovės NŽT išsakytais argumentais, kad siūlomame plane nėra išskirtos visų bendraturčių dalinės nuosavybės teise turimos sklypo dalys, dėl ko negalima tinkamai įvertinti, ar planas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nustatytus naudojimosi žemės sklypu kriterijus, nėra išskirtos kiekvieno bendraturčio dalys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Vakarinis perkūnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
sprendimas faktiškai paneigia bendraturčio teisę reikalauti naudojimosi tvarkos nustatymo tais atvejais, kai kiti bendraturčiai lieka pasyvūs arba ir toliau jiems priklausančia nuosavybe tarpusavyje nori naudotis bendrai. Nė vienas iš atsakovų nepateikė alternatyvaus bendro naudojimosi tvarkos projekto. Atsakovų procesinė pozicija apsiribojo abstrakčiomis nuorodomis į galimą interesų pažeidimą. Atsakovai nepareiškė iniciatyvos konkretizuoti savo pačių sklypo dalių naudojimo vietos – tai rodo pasyvų ir nesąžiningą procesinio elgesio modelį;
pirmosios instancijos teismo formalus kriterijaus dėl visų bendraturčių dalių konkretizavimo sureikšminimas suponuoja situaciją, kai bendraturčio teisė tampa priklausoma nuo kitų bendraturčių aktyvumo ar noro apsibrėžti savo turimos sklypo dalies vietą, nors CK 4.75 ir 4.81 straipsnių nuostatos tokios priklausomybės nenumato ir nenustato imperatyvo, kad nustatant naudojimosi tvarką visais atvejais turi būti individualizuotos visų bendraturčių realiosios dalys. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia bendrosios nuosavybės nutraukimo ir leidžia dalį turto naudoti bendrai. Tai reiškia, kad siekdamas apibrėžtumo dėl savo dalies ieškovas neprivalėjo priverstinai individualizuoti kitų bendraturčių dalių, jei jie patys to neprašė ir buvo patenkinti bendru naudojimusi;
pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus ir suformavo nepagrįstą taisyklę, kad naudojimosi tvarka gali būti nustatyta tik tuo atveju, jei plane individualizuojamos visų bendraturčių dalys. Tokia išvada neatitinka CK 4.81 straipsnio turinio ir nepagrįstai susiaurina bendraturčio teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei lemia nevienodą teisės taikymą analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovo pateiktą projektą vertinti pagal jo turinį – ar jis atitinka proporcingumo, racionalumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principus;
Žemesnės instancijos teismas
sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ateityje dėl nesukonkretintų žemės sklypo dalių gali kilti konfliktai. Priešingai, sklype nėra nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, sklypas skirtas infrastruktūros vystymui, jame nėra registruotų statinių, sklypas nėra naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą išspręsti visų bendraturčių tarpusavio santykius dėl bendro sklypo naudojimosi tvarkos. Tokie sprendimai liečia kitų asmenų turtines teises, todėl negali būti primesti vieno bendraturčio iniciatyva be pačių suinteresuotų asmenų aktyvaus dalyvavimo. Tokio reikalavimo neįmanoma įvykdyti praktiškai: ieškovas objektyviai negali žinoti, kokia naudojimosi tvarka atitiktų kiekvieno kito bendraturčio interesus;
ieškovo pateiktas projektas grindžiamas aiškia ir teisiškai korektiška logika: brėžiama riba tarp ieškovo priskiriamos individualaus naudojimo zonos ir likusios sklypo dalies, kuri lieka kitų bendraturčių žinioje. Tokiu būdu visa sklypo teritorija yra paskirstyta – nė vienas kvadratinis metras nelieka teisiškai neapibrėžtas. Aplinkybė, jog likusi dalis bendraturčiams priskiriama kaip visuma, o ne suskaidoma į atskiras individualias dalis, savaime nėra teisinis trūkumas. Priešingai – tai atitinka tų bendraturčių pačių pasirinktą poziciją, kurie neišreiškė noro atskirti savo dalių ir nepateikė jokių pasiūlymų. Likusioji sklypo dalis paliekama kitiems bendraturčiams bendram naudojimui – tai yra ne pirmenybės suteikimas ieškovui, o neutralus ir proporcingai pagrįstas sprendimas;
reikšminga aplinkybė, į kurią pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, yra tai, kad kitus bendraturčius jau šešiolika metų tenkina esama padėtis. Per tą laiką jie neinicijavo jokių veiksmų, susijusių su sklypo sutvarkymu, naudojimu pagal tikslinę paskirtį ar naudojimosi tvarkos nustatymu. Tai, kad bendraturčių skaičius sklype kasmet mažėja, patvirtina, jog jų tikrasis suinteresuotumas yra ne sklypo vystymas, o spekuliatyvus laukimas, kol sklypo vertė pakils ir jį bus galima parduoti;
NŽT pozicija byloje buvo deklaratyvaus pobūdžio, nes nenurodė konkrečių argumentų, kodėl ieškovo pasiūlymas pažeidžia valstybės ar kitų bendraturčių interesus. Teigė tik tiek, kad trūksta informacijos vertinimui, nes plane neišskirtos atskirai valdomos visų bendraturčių realiosios dalys. NŽT vidinio nuoseklumo stoką atskleidžia pats bylos eigos kontekstas: jau po ieškinio pareiškimo, 2024-10-03 raštu Nr. 1SD-71352-(15.2.48E.) NŽT pritarė ieškovo pasiūlytai naudojimosi tvarkai ir planą suderino;
teismas nepasisakė dėl atsakovės ATS3 argumentų. Toks reikšmingų argumentų ignoravimas laikytinas bylos neišnagrinėjimu iš esmės. Atsakovės ATS3 teiginiai apie tariamą istorinį naudojimąsi konkrečia sklypo dalimi neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismas 2021-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-530-656/2021 analogiškus ATS3 argumentus jau įvertino ir konstatavo, jog išlikę pamatai nelaikytini statiniais ir negali būti pripažinti nekilnojamojo turto objektais. Byloje nustatyta, kad Žemės sklype nėra registruotų statinių. NŽT atsiliepimas patvirtina, kad dėl rėžinio kaimo specifikos nuosavybės teisės buvo atkuriamos ne pagal konkrečią istoriškai turėtą vietą, o proporcingai pagal likusios grąžinti žemės plotą kaimo ribose (Tvarkos 106¹ punkto 3 dalis). Atsakovės ATS3 nurodyti ankstesni projektai ir tariami susitarimai neturi teisinės reikšmės – jie nebuvo įregistruoti, nėra privalomi ieškovui ir neatspindi esamos teisinės padėties.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais;
nesutiktina su ieškovo argumentais, jog teismas, nurodydamas, kad bendraturčių teritorijos turi būti konkretizuotos, riboja ieškovo teisę kreiptis į teismą, kadangi konkrečios žemės naudojimosi dalys, turi būti aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis jų dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta;
bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusakoma, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Pavyzdžiui, dviem bendraturčiams dalinės nuosavybes teise valdant po 1/2 žemės sklypo laikoma, jog jie yra lygiateisiai daikto savininkai, tačiau konkreti žemės sklypo dalis bendraturčiui nėra priskirta, todėl tokį daiktą valdyti ir naudoti bendraturčiai gali tik bendru susitarimu;
sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateiktas planas neatitinka kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, taikytinų rengiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
Atsiliepimas
Atsakovė ATS3 atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
pagal parengtą projektą teismas turi turėti realią galimybę įvertinti, ar plane yra išskirtos ir aiškiai apibrėžtos visų bendraturčių dalinės nuosavybės teise turimos sklypo dalys, jų išdėstymas, ar jos turi susisiekimą su viešuoju keliu, ar patenkinus prašymą nustatyti naudojimosi tvarką, nekils naujų ginčų. Iš ieškovo pateikto plano pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių nustatyti minėtų aplinkybių;
pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta ieškovui kelio kreiptis į teismą dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas, ištaisęs teismo sprendime nurodytus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto trūkumus, gali vėl kreiptis į teismą;
nepagrįsti ieškovo argumentai, jog vien tik jis pageidauja nustatyti naudojimosi tvarką, dėl ko kitų proceso dalyvių interesai neturi būti vertinami, kadangi teismas tokiuose ginčuose turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė ATS2 ir trečiasis asmuo TAR1 atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), turintis 2,6977 ha plotą,, žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, priklauso byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise tokiomis dalimis:
ieškovui UAB „Vakarinis perkūnas“ – 22277 / 107908 dalys arba 5 569,25 kv. m;
atsakovei ATS3 – 3353 / 26977 arba 3 353 kv. m;
atsakovei ATS2 – 625 / 26977 arba 625 kv. m;
Lietuvos Respublikai – 16920 / 26977 arba 16 920 kv. m;
trečiajam asmeniui TAR1 – 2039 / 107908 arba 509,75 kv. m.
Žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklype nėra statinių arba kitų Žemės sklypo priklausinių.
Ieškovo atstovas 2024-05-23 siuntė atsakovės ATS2 sutuoktiniui KAN8 el. laišku (adresais (duomenys neskelbtini)) pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, skirtą ATS2.
Ieškovo atstovas 2024-05-21 kreipėsi į atsakovę NŽT dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydamas atsakovės NŽT pateikti savo nuomonę dėl pasiūlytos naudojimosi tvarkos nurodytu žemės sklypu nustatymo, kadangi ieškovui reikia priimti sprendimą dėl procesinės NŽT padėties. Ieškovo atstovas pateikė naudojimosi Žemės sklypu planą, kuriame ieškovo Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, sudarė 5 401,25 kv. m. Plane buvo išskirta tik ieškovo Žemės sklypo dalis. Atsakovė NŽT 2024-10-03 pateikė ieškovui suderintą žemės sklypo naudojimosi planą, kuriame taip pat buvo išskirta tik ieškovo Žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu „B“, sudarė 5 401,25 kv. m).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-12-29 nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – pateikti atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010 nuostatas planą, parengtą pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Nurodė, kad iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype. Nurodė, kad 2024-07-01 parengtam planui nesant suderintam su NŽT tikslu patikrinti, ar parengto sklypo išorinės ribos atitinka vieningoje koordinačių sistemoje įregistruoto šio sklypo išorines ribas, ir plane nesant išskirtų kiekvienam bendraturčiui tenkančios jam priklausančios sklypo dalies ir / ar esant būtinybei nustatyti bendro naudojimo dalis, pažymint, kokia dalis kiekvienam bendraturčiui priklauso bendrojoje dalinėje bendram naudojimui, kokia – privačiam, ieškovui nustatytinas terminas ištaisyti patikslinto ieškinio trūkumus.
Ieškovas 2026-01-09 pateikė matininko KAN2 2024-07-01 sudarytą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000 ir nagrinėjant bylą prašė vadovautis juo. Ankstesnį matininko KAN1 planą prašo laikyti nepaduotu ir pašalinti iš bylos. Matininko KAN2 2024-07-01 sudarytame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo plane M1:2000 išskirta ieškovo Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kurį sudaro 5 569,25 kv. m ir likusiųjų bendraturčių Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, kurį sudaro 21 407,75 kv. m.
Dėl ieškovo pareigos teismui teikiamame plane išskirti visų Žemės sklypo bendraturčių dalis
Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, teismas turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
Apeliantas UAB „Vakarinis perkūnas“ nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, CK 4.75 straipsnio ir 4.81 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai reikalavo, kad ieškovas nustatytų naudojimosi tvarką visiems bendraturčiams, o ne tik savo nuosavybės teise valdomai sklypo daliai.
Esminis skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo argumentas, dėl kurio ieškovo ieškinys buvo atmestas, yra tas, jog ieškovo siūlomame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo plane nėra išskirtos visų bendraturčių dalinės nuosavybės teise turimos sklypo dalys, dėl ko teismas negali tinkamai įvertinti, ar planas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nustatytus naudojimosi žemės sklypu kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktika nurodo, jog bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas, pasireiškiantis šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus; teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką; teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija; priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai); dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
Ieškovo pateiktame plane buvo išskirtos dvi Žemės sklypo dalis: ieškovo, pažymėta indeksu „B“, kurį sudaro 5 569,25 kv. m, ir likusiųjų bendraturčių dalis, pažymėta indeksu „A“, kurį sudaro 21 407,75 kv. m. Atitinkamai, plane buvo pažymėta, jog Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, likusieji bendraturčiai (atsakovės bei trečiasis asmuo) naudojasi bendrai.
Kaip pagrįstai pažymi apeliantas, nei teisės aktais nei teismų praktika nėra patvirtintas draudimas, kad nustačius naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu daiktu tvarką, visas daiktas būtų priskirtas atskiriems savininkams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025 pažymėta, kad naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu tvarkos nustatymo tikslas – nenutraukiant bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių nustatyti konkrečias bendraturčiams naudoti tenkančias daikto dalis ir sudaryti jiems galimybę atskirai, be kitų bendraturčių jomis naudotis. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką yra patvirtinama, kuriomis konkrečiomis šio daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia nekilnojamojo daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.
Anksčiau cituotos teisės normos bei teismų praktika dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nurodo, kad tvirtinamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas turi būti priimtiniausias visiems bendraturčiams ir nepažeisti jų interesų. Tačiau iš to pačio teisinio reguliavimo darytina ir tokia išvada, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato vieno iš bendraturčio (nagrinėjamu atveju – ieškovo) pareigos reiškiant reikalavimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo pateikti sprendimą ir dėl kitų bendraturčių individualių dalių nustatymo plane. Tuo remdamasi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pateiktas planas teismo procese gali būti vertinamas tik tokiu atveju, kai jame yra išskirtos visų bendraturčių dalinės nuosavybės teise turimos sklypo dalys.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas suformavo teisiškai nepagrįstą reikalavimą, kad naudojimosi daiktu tvarka gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai pateiktame projekte yra individualizuojamos visų bendraturčių dalys. Nagrinėjamoje byloje kitiems bendraturčiams elgiantis gana pasyviai ir nereiškiant reikalavimų dėl jiems priskirtinos naudojimuisi Žemės sklypo dalies, ieškovui teismas perkėlė pareigą pačiam individualiai nustatyti kitų bendraturčių dalis Žemės sklypo naudojimosi plane, nors šie nereiškė suinteresuotumo naudojimosi tvarkos nustatymu. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai Žemės sklypu bendraturčiai ilgą laiką nesiekia naudotis dėl Žemės sklypo ypatumų. Kaip matyti iš ginčo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. ortofoto duomenų, per visą Žemės sklypo ilgį ilgą laiką buvo metalinių garažų masyvas, Žemės sklypo naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, todėl realaus naudojimosi poreikio nebuvo.
Neneigiant teismo teisės atmesti pateiktą naudojimosi tvarką apibrėžiantį projektą, kaip tai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, turi būti konstatuota, jog projektas negali būti atmetamas vien formaliais motyvais, nevertinant projekto turinio ir atitikties teisės aktų kriterijams. Įvertinusi išdėstytus motyvus bei argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą išskirti kitų bendraturčių Žemės sklypo dalis naudojimosi plane, o to nepadarius, atsisakė nagrinėti pateiktą ieškovo projektą iš esmės.
Dėl kitų bendraturčių nurodomų teisių pažeidimų ir bylos esmės atskleidimo
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje atsakovai teikė tam tikrus nesutikimo su ieškovo pateiktu planu argumentus, o atsakovė ATS3 taip pat teikė savo siūlomą planą. Bylose dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo šalys savo reikalavimus ir /ar atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti ne tik pateikdamos žemės sklypo ar kito turto naudojimosi tvarkos pastatais planus, juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką ir nebūtinai priešieškinio forma; tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vienintelis įrodymas, o vertintinas kaip jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012), kas atitinkamai reiškia, kad šalis reikalavimus ir / ar atsikirtimus gali pareikšti nebūtinai priešieškinio forma.
Atsakovė ATS3 buvo pateikusi priešieškinį, kuriuo teikė kitą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau priešieškinis buvo teismo nepriimtas, o atsakovės pateiktas planas nebuvo nagrinėjamas. Pažymėtina, jog atsakovė ATS3 atsiliepimu taip pat su ieškovo pateiktu planu nesutiko, nurodydama, kad Žemės sklypo dalis, į kurios dalį pretenduoja ieškovas, priklausė atsakovės ATS3 senelei. Atkuriant nuosavybės teises į nacionalizuotą turtą, ATS3 buvo atkurtos nuosavybės teisės į – 3353 / 26977 sklypo dalį, sudarančią 3 353 kv. m. Taip pat atsakovė ATS3 pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pradedamas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų sklypų dalių ir suformuoti atskirus sklypus ir pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui parengti įsakyme minimo projekto rengimo reikalavimus. Atsakovė ATS3 nurodė, kad pradėjo rengti jai priklausančio Žemės sklypo dalies atidalinimo projektą, ką patvirtina Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatyta, kad pradedamas rengti 26 977 kv. m ploto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Buvo patvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai pagal pridėtą projekto teritorijos schemą, 2014-10-10 parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys. Iš brėžinio matyti, kad Žemės sklypas buvo išskirtas į tris dalis: Nr. 1 – sklypo plotas apie 3 553 kv. m, Nr. 2 – sklypo plotas apie 2 560 kv. m, Nr. 3 – apie 20 864 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-08 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-28 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. A648-187/14(2.14.2.12-MP8) ar brėžinyje nėra nurodyta, kuriems bendraturčiams priklausys išskirtos Žemės sklypo dalis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.
Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo pateiktu planu dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Be aplinkybės, jog ieškovo plane nėra išskirtos kitų bendraturčių Žemės sklypo dalys, atsakovė NŽT pažymėjo, kad bendraturčių dalys turi atitikti iki 1940 m. nacionalizacijos valdytų buvusių savininkų turėtas žemės valdų ribas. Taip pat NŽT nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Žemės sklypo dalys buvo grąžintos pretendentams (paveldėtojams), proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise buvusiems savininkams (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek atsakovė ATS3 , tiek atsakovė NŽT pateikė daugybę aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenagrinėjo. Nustačius minėtas aplinkybes, galima būtų teisingai nuspręsti, ar ieškovo pateiktas planas nepažeidžia kitų Žemės sklypo bendraturčių interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad ieškovas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plane nenurodė kiekvieno bendraturčio Žemės sklypo dalių. Tokiu būdu nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista. Pažymėtina, jog paminėtų aplinkybių ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės, paskirties bei būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, daro išvadą, jog, esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarinis perkūnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.