- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-2567-936/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15630-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
- 3.1.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria spręstas ieškovo IES1 ieškinio atsakovei ATS1 dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 48 053 Eur vertės, yra asmeninė IES1 nuosavybė; 2) nustatyti, kad AB SEB bankas banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), atidarytoje 2000 m. liepos 6 d., ir (duomenys neskelbtini), atidarytoje 1998 m. rugpjūčio 18 d., yra asmeninės IES1 lėšos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro viešai prieinamos vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) nustatė, kad 2026 m. sausio 1 d. buto, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė yra 158 000 Eur. Ieškinio sumą sudaro nekilnojamojo turto, į kurį ginčijamos daiktinės teisės, rinkos vertė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, tenkinus ieškinį ir ginčo butą bei pinigines lėšas pripažinus ieškovo tėvo asmenine nuosavybe, jo tėvo turtinė padėtis keisis, t. y. jo valdytas turtas padidės, todėl ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio (susijęs su daiktinėmis teisėmis). Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas viršija 100 000 Eur, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui, ir ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas IES1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad ieškovas IES1 jau priėmė ½ dalį buto pagal įstatymą, ką patvirtina prie ieškinio pridedami dokumentai, todėl teisės ginčijamos į ¼ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, kas bet kuriuo atveju sudaro 39 500 Eur arba 79 000 Eur, kas nesiekia 100 000 Eur, todėl byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylos teismingumo
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje (CPK 25–36 straipsniai), yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti suprantama inter alia taip, kad kai ieškinys reiškiamas dėl daiktinių teisių ne į visą daiktą, o į tam tikrą jo dalį – ieškinio suma turi būti nustatoma pagal atitinkamą to daikto rinkos vertės dalį. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį, ieškinio sumą nurodo ieškovas, tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.
Byloje ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė IES1 , mirusio (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvo, nuosavybė. Teigia, kad jo tėvai IES1 ir D. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), žodžiu buvo susitarę, kad turtas yra to sutuoktinio, kurio vardu yra tas turtas registruotas, ir piniginės lėšos yra to sutuoktinio asmeninės lėšos kieno sąskaitoje jos yra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutinė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 158 000 Eur (85 straipsnio 2 dalis), apeliantas tokio fakto neginčija.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini). Piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis sutartimi, IES1 ir D. Z. esant santuokoje. Pagal CK 3.117 straipsnį 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam priklauso po ½ jo dalį. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas turtą pripažinti jo tėvo asmenine nuosavybe, siekia, jog būtų paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir būtų pripažinta ieškovo tėvo asmeninės nuosavybės teisė į ginčo turtą, todėl, tenkinus ieškinio reikalavimus, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį priklausančio turto dalimi padidėtų jo tėvui priklausančio turto apimtis. Atitinkamai ginčas byloje kyla tik dėl ½ dalies ieškovo mirusio tėvo turto.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas yra turtinis ir ieškinio suma nustatoma pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad preziumuojama, jog ginčo dalis, vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi ir 3.117 straipsnio 1 dalimi, jau priklauso ieškovo tėvui, todėl ieškinio suma turėjo būti nustatoma tik nuo pusės viso buto rinkos vertės, o šiuo atveju tai sudarytų 79 000 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nenurodė banko sąskaitose esančių lėšų, kurias prašo pripažinti tėvo asmenine nuosavybe, sumos, nors šio savarankiško turtinio reikalavimo vertė, t. y. lėšų ½ dalis, įskaičiuotina į bendrą ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl 79 000 Eur sudaro tik reikalavimo dėl buto sumą, o bendra visų pareikštų reikalavimų suma ieškinyje nėra nurodyta, kaip to reikalauja CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju, kol nėra pateikti duomenys apie pinigines lėšas banko sąskaitose, ieškovo ieškinio suma neviršija 100 000 Eur ir šiuo metu sudaro 79 000 Eur, todėl ieškovo ieškinys yra teismingas apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio sumos nustatymą, ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma turi būti nustatoma pagal viso buto (įskaitant ½ dalį buto, dėl kurio nuosavybės ginčo nėra) rinkos vertę, o ieškinys teismingas apygardos teismui, todėl atskirasis skundas tenkintinas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartis naikintina, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.