Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Renatai Paukštei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, išteisintajam R. Š. (R. Š.), jo gynėjui advokatui Raimundui Lideikai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus (toliau – ir prokuroras, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 127 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, R. Š. iš valstybės lėšų priteista 3 000 Eur išlaidos, patirtos advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl viešo Lietuvos valstybės herbo išniekinimo

Teisėjų kolegija, pakartotinai peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, pritaria apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, jog asmens viešas šlapinimasis ant Lietuvos valstybės herbo vertintinas herbo išniekinimu. Pritartina ir prokuroro skunde dėstomai pozicijai, jog nusikaltimo, numatyto BK 127 straipsnyje, sudėtis yra formali, taigi nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Byloje nėra abejonių ir dėl vaizdo įraše užfiksuotą veiksmą atlikusio asmens – R. Š..

Kaip matyti iš R. Š. pokalbio su „A.“, aptikto nuskaityto R. Š. mobiliojo įrenginio EXTRACTION_ (duomenys neskelbtini) aplankale, užfiksuotos ir tokios R. Š. frazės (pastaba – vertimas iš rusų kalbos, kalba netaisyta): „((duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 113)).

Analogiško turinio informacija – susijusi su byloje aptariamo vaizdo įrašo sukūrimu ir paviešinimu, aptikta R. Š. mobiliojo ryšio įrenginyje „Xiaomi“. Susirašinėdamas „Telegram“, 2024 m. gruodžio 21 d., 07:23:04 val., siuntė žinutę: „(duomenys neskelbtini)), po to 07:24:16 val. siuntė minėto turinio vaizdo įrašą, 07:25:04 val. siuntė žinutę „(duomenys neskelbtini)“) (t. 1, b. l. 158, 146). Susirašinėdamas „Facebook Messenger“ su O. B., atsakydamas į 2024 m. gruodžio 18 d., 20:49:29 val., žinutę „(duomenys neskelbtini)“), bei 2024 m. gruodžio 18 d., 20:53:43 val., žinutę „(duomenys neskelbtini)“), 2024 m. gruodžio 18 d., 20:55:07 val., žinutę „(duomenys neskelbtini)“), R. Š. 2024 gruodžio 18 d., 20:58:38 val., atsakė: „(duomenys neskelbtini)“) (t. 1, b. l. 158, 131).

Aptarus pirmiau užfiksuoto R. Š. bendravimo su jam pažįstamais asmenimis turinį, matyti, jog išteisintasis, kaip pirmiau minėta, neneigė nei atlikto veiksmo – šlapinimosi, nei to, kad tai atliko, taip pat ir vaizdo įrašą paviešino pats. Vaizdo įrašo sukūrimo bei paviešinimo R. Š. neneigė ir pirmosios instancijos teisme, todėl dėl išteisintojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad vaizdo įrašą sukūrė nenustatytas asmuo, vardu G. (t. 4, b. l. 67), teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje keliamos abejonės dėl užfiksuoto niekinamo veiksmo – šlapinimosi, nepagrįstos. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės objektyviai patikrinti – koks (kokios cheminės sudėties) gelsvos spalvos skystis, bėgantis čiurkšle, iš viršaus į apačią, ant Lietuvos valstybės herbo, po to – ant Lietuvos istorinio nacionalinio simbolio – dvigubo kryžiaus, vėliau – ant užrašo „Policija“, užfiksuotas aptariamame vaizdo įraše. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, stebint vaizdo įrašą, kuriame matyti asmens koja, įsispyrusi į šlepetę, minėta gelsvo skysčio čiurkšlė, bėganti iš viršaus į apačią, nekyla abejonių, jog užfiksuotas būtent niekinamo pobūdžio veiksmas – šlapinimasis.

Tiek išteisintasis, tiek gynėjas baigiamojoje kalboje tvirtino, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas – teigė, jog ant Lietuvos policijos uniformos nėra Lietuvos valstybės herbo. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 17 d. Nr. 5-V-536 įsakymo „Dėl policijos ženklo naudojimo rekomendacijų patvirtinimo“ 4 punkto nuostatomis, priešingai, konstatuotina, jog policijos ženklo viduryje – Lietuvos valstybės herbas Vytis. Šiame įsakyme tiesiogiai remiamasi Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu (Žin., 1990, Nr. 17-439; 2008, Nr. 45-1679), pakartotinai apibrėžta, jog herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).

Teisėjų kolegija vertina, jog gynėjo kalboje pabrėžiami nežymūs spalviniai nukrypimai nuo herbo etalono Lietuvos policijos uniformų skiriamuosiuose ženkluose nepaverčia Lietuvos valstybės herbo „dekoracija“ bei jo teisinės apsaugos nešalina. Pagrindinis komentuojamo nusikaltimo objektas – valstybės autoritetas. Atitinkamai ir Policijos ženklas (logotipas) yra neatsiejamas nuo institucijos. Tai pagrindinis grafinis elementas, turintis įtakos institucijos įvaizdžiui. Jis tiesiogiai veikia asmens emocines nuostatas apie konkrečią instituciją (įsakymo „Dėl policijos ženklo naudojimo rekomendacijų patvirtinimo“ 2 punktas). Taigi nesutikti su prokuroro apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog policijos uniformos dalis su herbu yra vientisas valstybės simbolio naudojimo būdas, teisėjų kolegija pagrindo nenustato. Aptarusi pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tiesioginės tyčios nebuvimą išteisintojo veiksmuose yra neteisinga.

BK 127 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. t. y. kaltininkas suvokia, jog veikdamas tam tikru būdu savo neteisėtais veiksmais išniekina, be kita ko, Lietuvos valstybės herbą ir nori taip veikti. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Nors išteisintasis savo kaltę neigė, nagrinėjamu atveju tyčinė kaltės forma įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.

Pakartotinai peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog šalia asmens, įsispyrusio į šlepetę, kojos paguldytas policijos uniforminis švarkas. Aiškiai matyti greta paguldyti skiriamieji ženklai: centre – Policijos ženklas, kurio viduryje – Lietuvos valstybės herbas Vytis (pastaba – esantis ant kairiosios rankovės), dvigubas kryžius (pastaba – esantis ant dešiniosios rankovės), užrašas „Policija“ (pastaba – esantis ant švarko priekio). Įrašo pradžioje čiurkšlė nutaikoma į dvigubą kryžių, po to – į Lietuvos valstybės herbą, vėliau – vėl nukreipiama į dvigubą kryžių, po to – į Lietuvos valstybės herbą, įrašo pabaigoje – į užrašą „Policija“. Vaizdo įrašo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai patvirtina prokuroro apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog uniformos paruošimas – ženklų išskleidimas taip, kad jie matytųsi, kameros pastatymas į poziciją, iš kurios aiškiai matomas herbas, aukščio parinkimas, kad čiurkšlė pataikytų būtent į herbo vietą, leidžia spręsti apie iš anksto apgalvotą tiesioginę tyčią. Kaip matyti, šlapinimasis ant herbo nėra neatsargus, tiesioginio šlapinimosi ant herbo veiksmas vienareikšmiškai leidžia spręsti, jog asmuo suvokia niekinąs oficialų valstybės simbolį ir nori taip veikti. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai nustatė išteisintojo subjektyviosios pusės turinį, tuo remdamasis, padarė nepagrįstą išvadą dėl tiesioginės tyčios ir, atitinkamai, nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Kaip pasisakyta teisės teorijoje, veiksmų motyvai ir tikslai BK 127 straipsnyje numatyto nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Visgi pirmosios instancijos teismas vertino, jog išteisintojo tikslas buvo konkretus – pažeminti Lietuvos policijos vardą, parodyti savo niekinamąjį požiūrį į Lietuvos policiją, savo buvusius kolegas, ir šis tikslas buvo pasiektas, tačiau tikslo išniekinti Lietuvos valstybės herbą R. Š. neturėjo, todėl jam pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Su tokiu argumentavimu teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos duomenimis, R. Š. buvo atleistas iš tarnybos policijoje už pareigūno vardo pažeminimą (t. 2, b. l. 4–5, 10–17). Vertintina, kad ši objektyvi aplinkybė – atleidimas iš tarnybos, susijusi su išteisintojo padaryta veika, kadangi šiam sukėlė pyktį bei norą keršyti. Vis tik nesutiktina su tuo, kad tikslas pažeminti policiją savaime eliminuoja tikslą išniekinti valstybės herbą. Jau minėta, kad vaizdo įraše herbas buvo padėtas centrinėje vietoje, šlapinimosi veiksmas į herbą buvo nukreiptas tiesiogiai, todėl įžvelgti pateisinamą asmens klaidą ar neatsargumą, remiantis tik paties R. Š. paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas pagrindo nenustato. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neįvertino R. Š. profesinės patirties (buvęs pareigūnas), kuri prielaidas apie atsitiktinį veikos pobūdį eliminuoja. Duomenų, kad asmuo būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų pavojingumo ar negalėjęs jų valdyti, byloje nėra. Tokiu būdu, abejonių dėl išteisintojo kaltės (tiesioginės tyčios) teisėjų kolegijai nekyla. Tai konstatavusi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir išteisintojo bei jo gynėjo dėstyti argumentai apie performansą išvadų dėl nuteistojo kaltės nepaneigia.

Visų pirma, kaip aptarta, pats R. Š. bendraudamas su pažįstamais įvardino savo poelgį – apšlapinau („obossal“), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 21 d. iškėlė versiją apie tai, kad vaizdo įrašą sukūrė nenustatytas asmuo, vardu G. (t. 4, b. l. 66), tokios pozicijos laikėsi ir 2025 m. gegužės 15 d. apklausos metu (t. 4, b. l. 83). Taigi versija apie „performansą“ atsirado tik raštu surašytuose R. Š. parodymuose, perskaitytuose 2025 m. lapkričio 12 d. posėdyje (t. 5, b. l. 47, 36–40). Šiuose, be kita ko, dėstoma ir tai, kad nagrinėjamo „kūrinio“ esmė – sukelti kritiką policijos darbui, policijos vadovybės neteisėtiems sprendimams, neteisėtiems kasdieniniams policijos pareigūnų veiksmams, kurie vykdomi prieš Lietuvos piliečius. Visgi teisėjų kolegija šlapinimosi ant herbo, dvigubo kryžiaus bei užrašo „Policija“ veiksme kitos prasmės nei viešas tyčiojimasis neįžvelgia. Pažymėtina, jog apie jokią kritiką nėra nė užuominos ir užfiksuotame R. Š. bendravime su jam pažįstamais asmenimis. Priešingai, į bendravimą gausiai įpindamas keiksmažodžių, išteisintasis tik gyrėsi savo šaunumu: „Žiūrėk, ką aš paviešinau“, „Bijoti tai tavo stichija“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamą vaizdo įrašą R. Š. prieš teismo posėdį atsiuntė ir liudytojui K. S., šiam liudytojui, davusiam išteisintajam nepalankius parodymus, jis taip pat atsiuntė žinutę „(duomenys neskelbtini)“ bei ožio nuotrauką (t. 5, b. l. 45). Toks išteisintojo elgesys vertintinas kaip kriminalinės subkultūros laikymasis (kriminalinėje subkultūroje „(duomenys neskelbtini)“ (arba „(duomenys neskelbtini)“) vadinamas asmuo, kuris teikia informaciją pareigūnams arba pernelyg glaudžiai su jais bendradarbiauja). Išnagrinėjus R. Š. charakterizuojančius duomenis, užfiksuotus tarnybinio patikrinimo išvadoje (socialiniuose tinkluose rašė merginoms žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais; būdamas neblaivus, šalia asmeninio automobilio, nuvažiavusio nuo kelio važiuojamosios dalies, kitiems eismo dalyviams demonstravo tarnybinį pažymėjimą; netinkamai elgėsi su kolege (priekabiavo); neetiškai bendravo socialiniuose tinkluose su nepilnamete), spręstina, jog išteisintojo ir jo gynėjo dėstyti teiginiai apie R. Š. menamą kovą aptariamu būdu – šlapinantis ant Lietuvos valstybės simbolių bei užrašo „Policija“ – su blogybėmis policijos sistemoje, tėra gynybinė versiją, kuri jokiais objektyviais duomenimis neparemta, todėl atmestina, kaip nepasitvirtinusi.

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas dėl neteisingo asmens išteisinimo yra pagrįstas, R. Š. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 127 straipsnyje, požymius. Pažymėtina, jog, nors kaltinime R. Š. buvo inkriminuota, jog jis dalies Lietuvos policijos pareigūno uniformos negrąžino, turėdamas pareigą tai atlikti, ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme buvo paneigta – nustatyta, jog R. Š. tarnybinė uniforma buvo išduota ne vieną kartą, o susidėvėjusios jis neprivalėjo grąžinti, turėdamas utilizuoti. Minėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina, įtakos asmens atsakomybei tai neturi. Teisėjų kolegija pripažįsta nustatytomis šias aplinkybes:

R. Š., laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. dirbęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Stacionarių objektų apsaugos skyriaus vyriausiuoju patruliu, o 2023 m. lapkričio 29 d. jį atleidus iš policijos įstaigos dėl pareigūno vardo pažeminimo, turėdamas jam išduotą Lietuvos policijos pareigūno uniformą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, bet ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d., iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros pavadinimu „R. B.“, kuri priklauso jam, viešai transliuodamas vaizdo įrašą, susidedantį iš 2 dalių, 00:00:22 trukmės, išniekino Lietuvos valstybės simbolį, t. y. į istorijos skiltį patalpino minėtą vaizdo įrašą, kurio antroje dalyje 00:00:09 matoma, kaip R. Š. šlapinasi ant oficialaus Lietuvos valstybės simbolio – Lietuvos valstybės herbo, kuris yra pritvirtintas ant Lietuvos policijos uniformos dalies – švarko.

Susipažinusi su gynėjo argumentais, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyrius, priešingai, nei teigia gynėjas, nėra „įsižeidusioji“ institucija, dėl to, pasak gynėjo, negalėjusi atlikti ikiteisminio tyrimo. Nagrinėjama veika kėsinamasi į valstybės autoritetą, sukeliama moralinė žala jos piliečiams, taigi vienos ikiteisminio tyrimo įstaigos išskyrimas „kaip įsižeidusios“ yra dirbtinis. Aptarusi pirmiau išdėstytą ir konstatavusi, jog pirmosios instancijos nuosprendis naikintinas, o R. Š. priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, teisėjų kolegija pasisakys dėl skirtinos bausmės.

Dėl bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Už veiką, nustatytą BK 127 straipsnyje, numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad nagrinėjama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, niekinamo pobūdžio vaizdo įrašas buvo paviešintas, sukėlė moralinę žalą jį pamačiusiems piliečiams. Veika tyčinė, padaryta antivalstybiniu motyvu, keršijant už atleidimą iš tarnybos. R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Š. dirbantis, buvęs pareigūnas, anksčiau neteistas. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai R. Š. gali būti pasiekti paskyrus piniginio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į pirmąjį R. Š. teistumą, nustatant mažesnio nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyto vidurkio.

Nustatant skirtinos bausmės dydį, atsižvelgtina ir į gynėjo akcentuotą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu R. Š. buvo laikinai sulaikytas be teismo sankcijos. Su pozicija, kad šioje byloje R. Š. sulaikymas ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo netikėtas, sutiktina. BPK 140 straipsnis nustato, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai yra visos šios sąlygos: 1) nustatytas bent vienas BPK 122 straipsnyje numatytas suėmimo skyrimo pagrindas ir visos suėmimo skyrimo sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmens laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d., R. Š. buvo sulaikytas 2025 m. sausio 21 d. (t. 4, b. l. 54). Aplinkybių, dėl kurių nebuvo galimybės itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, byloje nenustatyta, tačiau tam, kad būtų užtikrintas asmens dalyvavimas procese, švelnesnėmis nei sulaikymas priemonėmis nebuvo pasinaudota. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje N. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14139/21) analogiškoje situacijoje konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio pažeidimą. Teisėjų kolegija vertina, kad nors R. Š. vyriausiosios tyrėjos 2025 m. sausio 21 d. nutarimo neskundė, vis tik sulaikymo teisėtumo klausimą iškėlė išteisintojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija nustato pagrindą, individualizuojant bausmę R. Š., ją atitinkamai švelninti. Teisėjų kolegija vertina, kad baudos dydis, pasiūlytas prokuroro, mažintinas, atsižvelgus į aplinkybę dėl R. Š. laikino sulaikymo nesikreipus į teismą dėl suėmimo skyrimo.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 21 d., 9 val. (t. 4, b. l. 54‒56) iki 2025 m. sausio 21 d., 13.33 val. (t. 4, b. l. 75–76). R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 71–74), panaikintina.

Dėl kitų nuosprendžio klausimų

R. Š. gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl patirtų būtinų 4 935,35 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 5, b. l. 60–61). Apeliacinės instancijos teismui R. Š. gynėjas pateikė prašymą dėl 2 330,58 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Pagal BPK 160 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo proceso sprendimu R. Š. pripažįstamas kaltu, todėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas jam nepriteistinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD diskai su vaizdo ir garso įrašais, vienas CD diskas su teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašu, Lietuvos policijos uniformos ženklas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 14 vnt. policijos movų, geltonos spalvos mova, lipdukas su užrašu „Policija“, policijos uniforma su užrašu „Lietuva“, 5 vnt. uniforminių kelnių su policijos skiriamaisiais ženklais, juodos spalvos džemperis su policijos ženklais, žalios spalvos striukė su policijos skiriamaisiais ženklais, žalios spalvos uniforminės kelnės, plastmasinė pakuotė, kurioje kombinezonas žalios spalvos, baltos spalvos marškinėliai su skiriamaisiais ženklais, juodos spalvos kepurė su užrašu „Policija“, konvojuotojo pažymėjimas Nr. 216, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 82), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos kompiuterio krepšys, kuriame nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su juodos spalvos laidu, mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi“, Snd disk USB raudonos spalvos, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 82), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 87 MGL (4 350 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2025 m. sausio 21 d. (vieną dieną), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir skirti galutinę bausmę – 81 MGL (4 050 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo baudai sumokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. Š. panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD diskus su vaizdo ir garso įrašais, vieną CD diską su teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašu, Lietuvos policijos uniformos ženklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 14 vnt. policijos movų, geltonos spalvos movą, lipduką su užrašu „Policija“, policijos uniformą su užrašu „Lietuva“, 5 vnt. uniforminių kelnių su policijos skiriamaisiais ženklais, juodos spalvos džemperį su policijos ženklais, žalios spalvos striukę su policijos skiriamaisiais ženklais, žalios spalvos uniformines kelnes, plastmasinę pakuotę, kurioje kombinezonas žalios spalvos, baltos spalvos marškinėlius su skiriamaisiais ženklais, juodos spalvos kepurę su užrašu „Policija“, konvojuotojo pažymėjimą Nr. 216, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos kompiuterio krepšį, kuriame nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su juodos spalvos laidu, mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“, Snd disk USB raudonos spalvos, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. Š..

Prašymo dėl priteisimo R. Š. patirtų išlaidų advokatui pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.