Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Svajūnas Degimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

įpareigoti antstolį priimti ir realiai įvykdyti 2026 m. kovo 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

įpareigoti antstolį nedelsiant atlikti visus būtinus veiksmus bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo įvykdymui užtikrinti: nurodyti depozitinę antstolio sąskaitą, į kurią ieškovai galėtų pervesti kompensaciją už atsakovo turto dalies įgijimą; ieškovams pervedus pinigus už atsakovo turto dalį, iš sumokėtos sumos išskaityti ir grąžinti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas; po pilno ieškovų atsiskaitymo už priteistą turto dalį panaikinti turtui areštą ir išduoti pažymėjimą turto registravimui viešajame registre;

įpareigoti antstolį grąžinti ieškovams 917,04 Eur GPM, kurį jie artimiausiu metu sumokės ir apie tai informuos antstolį;

įpareigoti antstolį į Antstolių informacinę sistemą patalpinti ieškovams prieinama forma 2026 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti;

taikyti atsakomybę antstoliui Svajūnui Degimui už antstolio įgaliojimų viršijimą, nesiunčiant netenkinto skundo teismui;

skirti baudą antstoliui Svajūnui Degimui už daugiau nei 4 mėnesių trukdymą įvykdyti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, baudą priteisiant ieškovų naudai, nes jie yra realiai dėl antstolio neveikimo nukentėjusi pusė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai PRS2 ir PRS1 teismui su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus, susijusius su priimtais procesiniais teismų sprendimais ir vykdomuoju procesu.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, atsižvelgdamas į tai, kad jie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo jų priimti pakartotinai. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, gali pats susipažinti su pirmosios instancijos teismui pateiktais ir informacinėje sistemoje esančiais dokumentais bei juose užfiksuotais duomenimis.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Svajūnas Degimas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta 2026 m. sausio 12 d. Telšių apylinkės teismo vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu dėl 49,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojų pareiškėjų naudai, t. y. po 24,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam iš pareiškėjų. Teismas, be kita ko, taip pat nusprendė priteisti atsakovui G. B. solidariai iš ieškovų (pareiškėjų) PRS2 ir PRS1 už atsakovo G. B. ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 22 025 Eur dydžio piniginę kompensaciją; taip pat išdėstyti sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovus PRS2 ir PRS1 priteistą 22 025,00 Eur kompensaciją atsakovui G. B. sumokėti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 2 000 Eur pradinį įnašą sumokant atsakovui iš karto, sekančią dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusią 20 025 Eur kompensaciją sumokant atsakovui ne vėliau kaip per 3 mėn. laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2026 m. kovo 30 d. Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė pataisytą vykdomąjį raštą, kuriuo nusprendė atidalinti ieškovų (pareiškėjų) PRS2 ir PRS1 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – nekilnojamojo turto, 0,1020 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato–kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovams PRS2 ir PRS1 nuosavybės teisę į atsakovo G. B. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis – ½ dalį 0,1020 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2026 m. balandžio 1 d. Patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis atsisakė priimti vykdyti 2026 m. kovo 30 d. pataisytą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, jog vykdomajame dokumente nėra nustatyta skolininko pareiga perduoti konkrečius daiktus išieškotojams ar atlikti kitus vykdymo veiksmus, susijusius su daikto perdavimu, todėl tokio pobūdžio vykdomieji dokumentai įgyvendinami registruojant nuosavybės teises viešajame registre, o ne vykdomi priverstinio vykdymo būdu.

2026 m. gegužės 24 d. pareiškėjai antstoliui pateikė skundą, prašydami nedelsiant atlikti visus galimus veiksmus bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo įvykdymui užtikrinti: a) įteikti atsakovui – skolininkui G. B. raginimą vykdyti teismo sprendimą; b) atsakovui neįvykdant sprendimo per nustatytą laiką – atsakovo turto dalį perleisti ieškovams, kai ieškovai sumoka kompensaciją tiesiai atsakovui arba į antstolio depozitinę sąskaitą; c) vykdyti realų ieškovams priteistų 49,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą. Ieškovai taip pat prašė antstolį pateikti visą išieškojimo eigos informaciją vykdomosios bylos portale perskaitymui tinkama forma, ypatingai 2026 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

2026 m. birželio 1 d. patvarkymu „Dėl 2026 m. gegužės 24 d. skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus įvertino kaip pasvarstymus ir jų pagrindu reiškiamus prašymus, todėl pareiškėjų skundo netenkino ir atsisakė jį perduoti nagrinėti teismui. Antstolis taip pat nurodė, kad visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nurodomu procesu, jau buvo išnagrinėtos teisminiuose procesuose.

Pareiškėjai 2026 m. birželio 2 d. pateikė teismui skundą, prašydami įpareigoti antstolį priimti ir vykdyti 2026 m. kovo 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikti visus būtinus vykdymo veiksmus, įskaitant sudaryti galimybę pareiškėjams sumokėti priteistą kompensaciją, atlikti atitinkamus atsiskaitymus, panaikinti turto areštą ir sudaryti sąlygas įregistruoti turtą viešajame registre. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti antstolį grąžinti jų sumokėtiną 917,04 Eur GPM, Antstolių informacinėje sistemoje jiems prieinama forma paskelbti 2026 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti antstoliui Svajūnui Degimui atsakomybę už, pareiškėjų teigimu, įgaliojimų viršijimą, neperdavus teismui skundo, kuris nebuvo patenkintas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad dalis jame pareikštų reikalavimų pateikti praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų terminą, dalis reikalavimų jau buvo išnagrinėti kitame teismo procese, o likę reikalavimai teismui pateikti tiesiogiai, nesilaikant įstatyme nustatytos išankstinės jų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. prieš kreipiantis į teismą jų nepateikus antstoliui.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas dėl antstolio 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjų teigimu, dalis jų skundžiamų antstolio veiksmų ir neveikimo yra tęstinio pobūdžio, todėl skundo padavimo terminas negali būti skaičiuojamas tik nuo vieno konkretaus antstolio patvarkymo priėmimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Nagrinėjamu atveju antstolis 2026 m. balandžio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė priimti vykdyti 2026 m. kovo 30 d. išduotą vykdomąjį raštą. Pareiškėjai apie šį patvarkymą sužinojo tą pačią dieną, tačiau skundą antstoliui pateikė tik 2026 m. gegužės 24 d., t. y. praleidę CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą. Prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai šiuo atveju nepateikė.

Aplinkybė, kad pareiškėjai antstolio elgesį vertina kaip tęstinį neveikimą, nepaneigia to, kad dėl 2026 m. kovo 30 d. vykdomojo rašto priėmimo antstolis savo poziciją aiškiai išreiškė konkrečiu 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymu, kuriuo atsisakė šį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti antstolį priimti ir vykdyti šį vykdomąjį raštą iš esmės reiškia nesutikimą su 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymu. Dėl to šiam antstolio veiksmui apskųsti taikomas CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas. Pareiškėjams šį terminą praleidus ir neprašius jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo savo iniciatyva.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo išnagrinėtas esminis jų keliamas klausimas dėl antstolio neveikimo, neperduodant jiems teismo sprendimu priteistos turto dalies po to, kai jie sumokės teismo nustatytą kompensaciją. Su šiuo pareiškėjų argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti.

Iš 2026 m. kovo 26 d. Telšių apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjai jau buvo prašę įpareigoti antstolį, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo, perleisti skolininkui priklausančią turto dalį pareiškėjams, jiems sumokėjus nustatytą kompensaciją tiesiogiai skolininkui arba į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjai taip pat buvo prašę nedelsiant pradėti skolininko turto dalies perdavimo pareiškėjams už kompensaciją procedūrą.

Nurodytoje byloje teismas šiuos argumentus įvertino ir konstatavo, kad pareiškėjų siūlomas vykdomojo dokumento vykdymo būdas, pagal kurį antstolis turėtų perduoti skolininko turto dalį pareiškėjams ir vykdyti kompensacijos sumokėjimą, neatitinka vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Taip pat išaiškinta, kad antstolis negali savo nuožiūra pakeisti ar papildyti vykdomojo dokumento turinio.

Taigi atskirojo skundo teiginys, kad turto dalies perdavimo už kompensaciją klausimas ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėtas, neatitinka 2026 m. kovo 26 d. nutarties turinio.

Be kita ko, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo sprendžiami pareiškėjų reikalavimai dėl 49 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir vykdymo eigos informacijos pateikimo. Teismas nustatė, kad vykdomoji byla pradėta pagal vykdomąjį raštą dėl 49 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko pareiškėjų naudai. Taip pat buvo įvertinti pareiškėjų argumentai dėl galimybės susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais elektroninėje sistemoje.

Minimoje byloje teismas sprendė, jog antstolis ne tik tinkamai vykdo išieškojimą, tačiau ir teikė išieškotojams informaciją dėl kitos vykdomojo rašto dalies vykdymo, kad išieškotojai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Dėl dokumentų neprieinamumo teismas nustatė, kad patys pareiškėjai teismui buvo pateikę vykdymo eigos duomenis, patvirtinančius jų galimybę naudotis elektronine vykdomosios bylos kortele ir gauti vykdymo informaciją, todėl šie argumentai buvo laikytini nepagrįstais.

Tai, kad naujame skunde pareiškėjai prašo 49 Eur sumą išskaityti iš jų mokamos kompensacijos, nesudaro pagrindo iš naujo spręsti 49 Eur išieškojimo klausimą. Šiuo reikalavimu iš esmės siekiama to paties rezultato – pareiškėjų naudai priteistos 49 Eur sumos gavimo, tik nurodant kitą jos išieškojimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjų nesutikimas su ankstesnėje byloje atliktu šių aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo pakartotinai nagrinėti iš esmės tą patį klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja ir tai, kad 2026 m. kovo 30 d. buvo išduotas naujas vykdomasis raštas, kuriame, jų vertinimu, buvo pašalinti ankstesnio vykdomojo dokumento trūkumai, todėl antstolis privalėjo jį priimti ir vykdyti.

Sutiktina, kad 2026 m. kovo 30 d. vykdomasis raštas buvo išduotas jau po 2026 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo, todėl ankstesnėje byloje antstolio veiksmai, susiję su šio vykdomojo rašto priėmimu vykdyti, negalėjo būti vertinami. Tačiau dėl naujojo vykdomojo rašto antstolis 2026 m. balandžio 1 d. priėmė atskirą patvarkymą, kuriuo atsisakė jį priimti vykdyti. Nesutikdami su šiuo patvarkymu pareiškėjai turėjo teisę jį apskųsti CPK nustatyta tvarka ir terminais. Kaip jau minėta, skundas dėl šio antstolio sprendimo pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą ir neprašant jo atnaujinti. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo iš esmės vertinti pareiškėjų argumentų, susijusių su 2026 m. kovo 30 d. vykdomojo rašto turiniu ir antstolio atsisakymo priimti šį vykdomąjį raštą vykdyti pagrįstumu, nes šie argumentai tiesiogiai susiję su laiku neapskųstu 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymu.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad dėl antstolio neveikimo jiems atsirado 917,04 Eur gyventojų pajamų mokesčio prievolė, kuri, jų teigimu, nebūtų atsiradusi, jeigu teismo sprendimas būtų buvęs įvykdytas laiku.

Su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutiktina. Pareiškėjai 917,04 Eur gyventojų pajamų mokesčio prievolės atsiradimą sieja su, jų vertinimu, neteisėtu antstolio delsimu vykdyti teismo sprendimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad antstolis būtų neteisėtai vilkinęs vykdymo procesą ar neatlikęs veiksmų, kuriuos pagal vykdomąjį dokumentą ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas privalėjo atlikti. Priešingai, 2026 m. kovo 26 d. nutartyje, įvertinus pareiškėjų argumentus dėl antstolio atsisakymo atlikti jų nurodytus vykdymo veiksmus, konstatuota, kad antstolis negali peržengti vykdomojo dokumento ribų, o jo veiksmai vykdant pareiškėjų pateiktą vykdomąjį dokumentą pripažinti teisėtais. Todėl vien pareiškėjų teiginys, kad mokestinė prievolė nebūtų atsiradusi, jeigu antstolis būtų veikęs jų pageidaujamu būdu ir terminais, nepatvirtina nei neteisėto antstolio neveikimo, nei priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir pareiškėjams atsiradusios mokestinės prievolės.

Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų reikalavimas dėl 917,04 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumos antstoliui apskritai nebuvo pareikštas. Taigi antstolis neturėjo galimybės šio reikalavimo įvertinti ir dėl jo priimti atitinkamo procesinio sprendimo. Pareiškėjams prieš kreipiantis į teismą nepasinaudojus įstatyme nustatyta ikiteismine antstolio veiksmų apskundimo tvarka dėl šio reikalavimo, šis reikalavimas negali būti teikiamas tiesiogiai teismui.

Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti antstolį, jiems visiškai sumokėjus teismo sprendimu nustatytą kompensaciją už turto dalį, panaikinti šiam turtui taikomą areštą ir išduoti pažymėjimą, reikalingą nuosavybės teisei įregistruoti viešajame registre.

Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiami konkretūs antstolio procesiniai veiksmai arba atsisakymas juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė konkretaus antstolio procesinio veiksmo, kuriuo būtų atsisakyta panaikinti turto areštą ar išduoti jų nurodomą pažymėjimą. Priešingai, šių veiksmų atlikimą pareiškėjai sieja su ateityje turėsiančia įvykti aplinkybe – visišku kompensacijos už turto dalį sumokėjimu. Taigi šioje dalyje pareiškėjai iš esmės prašo teismo iš anksto nustatyti, kokius veiksmus antstolis turėtų atlikti ateityje, o ne patikrinti jau atlikto antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo jį atlikti teisėtumą. Dėl to toks reikalavimas negali būti savarankišku skundo dėl antstolio veiksmų dalyku CPK 510 straipsnio prasme.

Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjai teismui pateikto skundo motyvuose nesutiko ir su antstolio sprendimu jų 2026 m. gegužės 24 d. kreipimosi nelaikyti skundu bei jo neperduoti teismui.

CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti aiškinama taip, kad antstolio skundo neperdavimas savaime užkirstų asmeniui galimybę kreiptis į teismą. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kokius reikalavimus pareiškėjai suformulavo teismui pateiktame skunde.

2026 m. birželio 2 d. skunde pareiškėjai neprašė pripažinti neteisėtu antstolio atsisakymo perduoti 2026 m. gegužės 24 d. skundą teismui ar kitaip išspręsti šio antstolio neveikimo teisėtumo klausimą. Vien tai, kad skundo motyvuose pareiškėjai nurodė nesutinkantys su antstolio elgesiu ir kartu pateikė 2026 m. gegužės 24 d. skundą, savaime nesudaro savarankiško reikalavimo dėl šio antstolio veiksmo ar neveikimo teisėtumo. Teismas sprendžia dėl pareikštų reikalavimų ir negali savo iniciatyva suformuluoti pareiškėjų nepareikšto reikalavimo. Todėl antstolio sprendimo neperduoti 2026 m. gegužės 24 d. skundo teisėtumas apskritai nėra savarankiškas šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl procesinės bylos baigties.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Telšių apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.