- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-2830-863/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13894-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- IES1, IES2
- Atsakovas
- UAB Prie plento
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) IES1 ( IES1 ) ir IES2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 ir IES2 ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Prie plento“ ir antstolei Virginijai Meškauskienei dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai IES1 ir IES2 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Prie plento“ ir antstolei Virginijai Meškauskienei, prašydami: 1) nutraukti atsakovių UAB „Prie plento“ ir antstolės Virginijos Meškauskienės dėl nesąžiningai 2016 m. gegužės 6 d. turto pardavimo iš varžytynių įvykdymo ir po nesąžiningai įvykusių varžytynių 2016 m. birželio 3 d. sudarant turto pardavimo aktą bei šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės UAB „Prie plento“ nuosavybės teisė į įsigytą iš nesąžiningų varžytynių turtą, ieškovų subjektinę teisę pažeidžiančius tęstinius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovų subjektinių nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį, kai visas kitas jiems priklausantis kilnojamasis turtas (kai kilnojamieji daiktai, kurių savininkai neatsisakė arba jų patys neišmetė) yra neteisėtai atimtas, sužalotas, sunaikintas; 3) uždrausti ateityje pažeisti ieškovų subjektinę nuosavybės teisę; 4) priteisti (atlyginti) ieškovams solidariai iš atsakovių 26 506 Eur dydžio preliminarią turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. ieškovai buvo įpareigoti aiškiai nurodyti asmenų procesines padėtis; pateikti duomenis apie ieškinyje nurodomus asmenis; paaiškinti dėl nurodytų asmenų įtraukimo į bylą poreikio/tikslingumo, taip pat šių asmenų aktualias gyvenamąsias vietas ir/ar asmens kodus; patikslinti, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti savo reikalavimus; pateikti įrodymus dėl kreipimosi dėl ginčo turto/daiktų atsiėmimo; pateikti tinkamą (atliktą kompetentingo asmens) ieškinio vertimą į valstybinę lietuvių kalbą; pateikti teismui tinkamai pasirašytą (originaliais (ne nuskanuotais) ar elektroniniais parašais) ieškinį; nurodyti: nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas informaciją; ar byla bus vedama per advokatą (jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas); nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovai pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Be kita ko, minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovai suformulavo prašymą dėl atleidimo (atleidimo iš dalies) nuo žyminio mokesčio mokėjimo, savo prašymą motyvuodami tuo, kad yra pensinio amžiaus, nedirbantys, negaunantys pakankamai pajamų, pažeidžiamos grupės asmenys, tačiau teismas vertino, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų apie jų dabartinę turtinę padėtį, nurodydamas, kad ieškovai turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atkreipęs dėmesį, jog asmens prašymu teismas turi teisę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas ieškovų prašymo dėl atleidimo nuo viso mokėtino žyminio mokesčio netenkino ir įpareigojo ieškovus sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį už pateiktą ieškinį (795 Eur + 477 Eur), pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus. 2026 m. gegužės 26 d. ieškovams pateikus atskirąjį skundą „dėl žyminio mokesčio nustatymo ir dalinio atleidimo“, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą pareikšto atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. ieškovai įpareigoti nurodyti aplinkybes ir argumentus, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą – aiškiai nurodyti skundo dalyką; pateikti naujų įrodymų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą; pateikti teismui tinkamai pasirašytą (originaliais (ne nuskanuotais) ar elektroniniais parašais) atskirąjį skundą. 2026 m. birželio 4 d. teisme gautas ieškovų prašymas dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė ieškovų IES1 ir IES2 atskirąjį skundą dėl Vilnius miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties ir nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, iš esmės pakartoję pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neatsižvelgė į 2026 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir nurodymus – pateikti teismui įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą – aiškiai suformuluojant atskirojo skundo faktinį pagrindą bei dalyką. Teismo vertinimu, ieškovai nei atskirajame skunde, nei šalinant jo trūkumus, nesuformulavo nei atskirojo skundo pagrindo, nei dalyko, t. y. nenurodė aplinkybių ir argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovų suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui dėl žyminio mokesčio nustatymo ir dalinio atleidimo neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nurodytas skundo dalykas. Teismas sprendė, kad ieškovų suformuluotas reikalavimas yra nekonkretus (iš esmės jo net nėra suformuluota) ir iš jo nėra aišku, kokio konkretaus teisinio rezultato siekia ieškovai, skųsdami pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį, t. y. ją panaikinti, pakeisti ir pan. Šalindami teikto atskirojo skundo trūkumus, ieškovai iš esmės pateikia tą patį (tik pakoreguotą) ieškinį, kuriam taip pat teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo nustatyti trūkumai. Teismo vertinimu, ieškovai neįvykdė pareigos pašalinti procesinio dokumento – atskirojo skundo trūkumus, todėl atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai IES1 ir IES2 pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti, procesinį sprendimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėti pateiktą skundą dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo iš esmės. Ieškovai mano, kad teismui pateikė įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą ir aiškiai suformulavo atskirojo skundo faktinį pagrindą bei dalyką, t. y. ne tik žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimą, bet aiškiai suformulavo ir dėl atsiradusios žalos pagrindą ir dalyką. Nurodo, jog pateikė 2026 m. birželio 3 d. savo pareiškimą – dėl nutarties dėl atskirojo skundo trūkumų pašalinimo ir žyminio mokesčio nustatymo dalinio atleidimo ir taip aiškiai suformulavo prašymą apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, tai prašymas dėl žyminio mokesčio dalinio atleidimo, akcentuodami, kad jie yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus, niekur nedirbantys, negaunantys pakankamų ir papildomų pajamų, dėl atsakovų veikos yra netekę viso savo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priverstinai registruoti (duomenys neskelbtini), yra pažeidžiamos socialinės grupės asmenys, prašė pripažinti tai motyvuotu argumentu. Ieškovų vertinimu, jie kaip suinteresuoti asmenys teisėtai siekė ir vykdė savo teisių į teisminę gynybą realizavimą, laikydamiesi įstatyme nustatytų sąlygų, kurių teisėjas nepripažįsta ir vilkina civilinį procesą dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo. Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime su ieškovų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, jog ieškovai teismo nustatytų trūkumų nepašalino, ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesines teisės normas taikė tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.
Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta ieškovų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl 2026 m. rugpjūčio 3 d. apeliacinės instancijos teismui apeliantų pateikto dokumento, kuriame išreikšta pozicija dėl atsakovės antstolės atsiliepimo, priėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, o tokiems procesiniams dokumentams pateikti, be kita ko, CPK yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai; atitinkamam terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Priešingu atveju, pavyzdžiui, priėmus apeliantų rašytinius paaiškinimus („atsiliepimą į atsiliepimą“), būtų apribota kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė irgi pateikti nuomonę dėl tokių rašytinių paaiškinimų. Kadangi apeliantų pateiktame minėtame dokumente dėstoma pozicija dėl antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą, ir tokie atsikirtimai pateikti neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo proceso skirtumus bei įstatymo leidėjo valia nustatytus terminus procesinei pozicijai apeliacinės instancijos teisme suformuluoti, apeliacinės instancijos teismas šio apeliantų teikiamo dokumento nepriima ir nevertina. Taip pat netenkintas ir apeliantų apeliacinės instancijos teismui išreikštas pageidavimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kadangi tam nenustatyta jokia objektyvi būtinybė (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų. Taigi, be kita ko, ir atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir kituose straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
Aptariamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatęs ieškovams 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, kartu netenkino ir ieškovų prašymo dėl atleidimo nuo viso mokėtino žyminio mokesčio, įpareigodamas juos byloje sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, bei atkreipęs dėmesį, jog asmens prašymu teismas turi teisę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pažymėdamas, kad ieškovai šiuo atveju nepateikė jokių duomenų apie jų dabartinę turtinę padėtį. 2026 m. gegužės 26 d. ieškovai pateikė atskirąjį skundą „dėl žyminio mokesčio nustatymo ir dalinio atleidimo“, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktas procesinis dokumentas (atskirasis skundas) neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi pirmiausia jame nebuvo aiškiai suformuluotas nei atskirojo skundo pagrindas, nei dalykas, apeliantams nenurodžius skundžiamo procesinio dokumento (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų, ir pan., dėl ko teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi ir nustatė ieškovams terminą pareikšto atskirojo skundo trūkumams pašalinti, be paminėto, įpareigojant ieškovus pateikti tinkamai pasirašytą (originaliais (ne nuskanuotais) ar elektroniniais parašais) atskirąjį skundą, naujų įrodymų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog prašymą ir naujus įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ieškovai turi teisę pateikti šalindami teismo minėtoje 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus. Po nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, ieškovai 2026 m. birželio 4 d. pateikė teismui dokumentą „Pareiškimas dėl nutarties atskirojo skundo nurodytų trūkumų pašalinimo Dėl žyminio mokesčio nustatymo Civilinėje byloje Nr. 2-24190-1099/2026 dalinio atleidimo“, visgi, jame, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, jie iš esmės aptarė ieškinio turinį, tačiau minėta teismo nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų (išskyrus trūkumą dėl netinkamo dokumento pasirašymo) neištaisė, taip ir nepatikslindami nei skundo dalyko, nei pagrindo; atskirojo skundo reikalavimas išvis nenurodytas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, priešingai nei teigia apeliantai, jų atskirojo skundo trūkumai šiuo atveju nebuvo pašalinti, dėl ko, atskirasis skundas buvo pagrįstai laikytas nepaduotu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Be to, įvertinus tai, kad ieškovų prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio dar nėra išspręstas, nėra pagrindo nustatyti apeliantams naują terminą dėl 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatyto trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinimui.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovų IES1 ( IES1 ) ir IES2 atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.