- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-3077-925/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17563-2023-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- UAB "Irminta", uždarajai akcinei bendrovei „Irminta“
- Ieškovas
- Saledeal Hungary KFT
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irminta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irminta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4616-1014/2024 pagal ieškovės užsienio bendrovės Saledeal Hungary KFT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irminta“ dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irminta“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4616-1014/2024, nustatyti terminą ieškovei Saledeal Hungary KFT pateikti atsiliepimą pagal Vengrijos teisę ir turimus papildomus įrodymus, paskirti bylos nagrinėjimą iš esmės po atsiliepimo ir papildomų įrodymų pateikimo, įpareigoti ieškovę įmokėti užstatą, lygų tai sumai, kurią gavo iš atsakovės, įvykdant teismo sprendimą, spręsti dėl ekspertinės išvados pateikimo, įpareigoti ieškovę pateikti paaiškinimus dėl žyminio mokesčio ir kitų mokėjimų apskaitymo tvarkos, pareikalauti iš antstolio Ramūno Kamarausko pateikti vykdomąsias bylas, nustatyti, kam buvo pervesta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. galutiniu sprendimu priteista iš atsakovės ir per antstolį 2025 m. kovo 12 d. ir 2025 m. kovo 18 d. apmokėta skola.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 19 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Irminta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pareiškėjos UAB „Irminta“ vardu surašė ir pateikė AAT1. AAT1 yra mirusio UAB „Irminta“ direktoriaus KAN1 įpėdinis pagal testamentą. Tačiau kartu su pareiškimu nebuvo pateikta duomenų, kad AAT1, pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „Irminta“ vardu, atitiko privalomus įstatymo reikalavimus juridinio asmens atstovui ir turi teisę atstovauti teisme pareiškėją UAB „Irminta“. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog AAT1 yra testamentinis KAN1 įpėdinis, nepatvirtina AAT1 teisės pareiškėjos vardu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad akcininko statusas taip pat nesuteikia teisės atstovauti juridiniam asmeniui teisme be specialaus įgaliojimo.
Pareiškėjos UAB „Irminta“ vardu AAT1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą. Nurodė, kad prie prašymo atnaujinti procesą pridėtas KAN1 mirties liudijimas ir notaro išduotas paveldėjimo teisių pagal testamentą liudijimas sudarė pakankamas sąlygas, kad būtų taikytas procesinių dokumentų priėmimą reguliuojantis įstatymo institutas, t. y. teismas nutartimi turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, pareikalaudamas papildomų įrodymų, kad AAT1 turi tinkamus įgaliojimus vesti bylą UAB „Irminta“ vardu. Pažymi, kad AAT1 įgaliojimų tinkamumą atstovauti pareiškėjai UAB „Irminta“ patvirtina Juridinių asmenų registro išplėstiniame 2026 m. gegužės 15 d. pateikti oficialūs duomenys apie tai, kad AAT1 yra UAB „Irminta“ vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą - Juridinių asmenų registro išrašą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šis įrodymas yra reikšmingas sprendžiant bendrovės atstovavimo teisių klausimą, taip pat atsižvelgęs į tai, jog nors Juridinių asmenų registro išrašas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau būtinybė jį pateikti iškilo tik po pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas konstatavo, jog pateikti dokumentai nepatvirtina AAT1 teisės pareiškėjos vardu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pateiktą įrodymą priima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kai nėra aišku, ar procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą) pateikė asmuo, turintis teisę vesti juridinio asmens vardu bylą, teismas nustato terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).
Prieš spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas taikyti ieškinio (prašymo) trūkumų šalinimo institutą, ieškinio (prašymo) priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų nuspręsti, ar nėra kliūčių, kurios, net ir pašalinus ieškinio (prašymo) trūkumus, neleistų teismui priimti ieškinio (prašymo) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Netikslinga nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jei net ir ištaisius juos, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį (prašymą). Kita vertus, jei atskirais atvejais iš ieškinio (prašymo) turinio ir jo priedų teismui neaišku, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje pagrindai atsisakyti priimti ieškinį (prašymą), pavyzdžiui, ar pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavęs asmuo yra įgaliotas vesti bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), tai teismas turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti tokį asmenį pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį asmens, paduodančio ieškinį, įgalinimus.
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, tai šiame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridėti įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 111 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju 2026 birželio 16 d. prašymą teismui UAB „Irminta“ vardu pateikė ir pasirašė AAT1, kuris grįsdamas savo įgaliojimus bendrovės vardu pateikti teismui prašymą, nurodė, jog yra buvusio UAB „Irminta“ vadovo ir akcininko įpėdinis ir teisių perėmėjas 2026 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundžiama nutartimi atsisakė priimti 2026 m. birželio 16 d. UAB „Irminta“ prašymą, konstatavęs, kad AAT1 nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis atitinka privalomus įstatymo reikalavimus juridinio asmens atstovui ir turi teisę atstovauti teisme pareiškėjai UAB „Irminta“.
Atskirajame skunde apeliantė UAB „Irminta“ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti prašymą ir jį grąžino, nurodydamas, kad AAT1 yra neįgaliotas UAB „Irminta“ vardu vesti bylą asmuo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vietoje termino prašymo trūkumams pašalinti nustatymo iš karto atsisakė priimti prašymą.
Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pats nustatė, kad pareiškėja UAB „Irminta“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad AAT1 atitinka įstatymo reikalavimus atstovauti teisme pareiškėjai UAB „Irminta“. Pažymėtina, kad dokumento, patvirtinančio teisę veikti juridinio asmens vardu, nepateikimas savaime nepatvirtina tokios teisės nebuvimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai duomenų spręsti, ar AAT1 yra tinkamas juridinio asmens atstovas, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigoti AAT1 pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį jo, kaip asmens, paduodančio prašymą UAB „Irminta“ vardu, įgalinimus.
Tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismui nepakanka duomenų nustatyti, ar prašymą juridinio asmens vardu paduoda tinkamas ir teisę vesti bylą turintis asmuo, turi būti sprendžiama taikant prašymo trūkumų šalinimo institutą, tačiau ne atsisakant jį priimti. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįvykdytų atitinkamų teismo nurodymų per nustatytą terminą trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas galėtų atsisakyti priimti prašymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprastai bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, t. y. bendrovių vadovai. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teismams yra suteikta tiesioginė prieiga prie Juridinių asmenų registro duomenų, kuriuose nurodyti juridinio asmens organai, tame tarpe ir vadovas, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą ir siekdamas nustatyti, ar asmuo yra tinkamas juridinio asmens atstovas, turėjo galimybę ex officio patikrinti šio registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Irminta“ kartu su atskiruoju skundu pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kurio duomenys patvirtina, jog AAT1 nuo 2026 m. balandžio 14 d. yra UAB „Irminta“ vadovas, t. y. vienasmenis valdymo organas, turintis teisę atstovauti pareiškėjai UAB „Irminta“ teisme (CPK 55 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, jog AAT1 neturi teisės pareiškėjos vardu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Irminta“ prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Dėl žyminio mokesčio
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AAT1 už atskirąjį sumokėjo 48 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žyminis mokestis už atskiruosius skundus nemokamas. Atsižvelgiant į tai, AAT1 iš valstybės grąžintinas sumokėtas 48 Eur (mokėjimo užduoties kodas – MU-55-698-2026, mokėjimo data 2026 m. liepos 20 d.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavestina vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Išaiškintina, kad grąžintiną šia nutartimi žyminį mokestį AAT1 turi teisę susigrąžinti, pateikęs šią nutartį Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti per 2 metus nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Irminta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 367 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skundžiama 2026 m. birželio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė tik pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, jokie kiti pareiškėjos prašyme suformuluoti prašymai nebuvo spręsti, todėl jie nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irminta“, atstovaujamos AAT1, atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irminta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Grąžinti AAT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 48 Eur žyminį mokestį, sumokėtą per Swedbank, AB 2026 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 334 (mokėjimo užduoties kodas – MU-55-698-2026, mokėjimo data 2026 m. liepos 20 d.). Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.