Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. skirta subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. J. ir E. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. P. priteista 3 660 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteistos sumos mokėjimas išdėstytas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutinka su kaltininko asmenybės vertinimu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei išvada, jog yra nepataisomas.

Pažymi, kad net nukentėjusieji neprašė skirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, suprato bei įvertino apelianto atgailą. Taip pat prašo atsižvelgti, kad jis jau yra atlyginęs dalį padarytos žalos, dėl likusios padarytos žalos atlyginimo yra susitaręs, todėl reali laisvės atėmimo bausmė apribos nuteistojo galimybes dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Be to, apeliantas prašo įvertinti savo amžių (51 metai) ir sveikatos problemas, t. y., kad serga cukriniu diabetu, turi stuburo išvaržą.

Nurodo, jog stengiasi pakeisti savo elgesį, integruotis į visuomenę, kritiškai vertina savo veiksmus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, grįžo į šeimą, nuo 2022 m. nevartoja alkoholio, užsiima darbine veikla draugės ūkyje, per beveik dvejus metus nepadarė nei nusikaltimų nei administracinių nusižengimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, veikų kvalifikavimo bei už jas paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skirtos ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – tai yra, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Skundžiamu nuosprendžiu A. P. skirta galutinė subendrinta ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už padarytus apysunkį (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį) ir nesunkų (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį) nusikaltimus. Atsižvelgus į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. P. atitinka. Vis tik būtina pažymėti, kad, pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės nuteistajam, atsižvelgė į jo veikas ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas teisiamas jau devynioliktą kartą, pakartotinai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių (arešto, laisvės atėmimo) apeliantas nepadarė, jo resocializacija be realaus laisvės atėmimo negalima. Su tokiu argumentavimu teisėjų kolegija sutinka. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai netaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.

Skunde nuteistasis akcentuoja, jog iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jis buvo nenusikaltęs beveik dvejus metus, ir tai, pasak apelianto, sudaro pagrindą išvadai, jog jis suprato neigiamas pasekmes ir yra pasiryžęs keistis teigiama linkme. Teisėjų kolegija pagrindo pritarti tokioms išvadoms nenustato.

Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, A. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo paleistas atlikęs bausmę 2023 m. liepos 7 d., skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas dėl 2024 m. spalio 31 d. įvykdytų nusikalstamų veikų. Taigi nuteistasis vėl nusikalto praėjus tik kiek daugiau nei vieneriems metams po bausmės atlikimo. Naujų nusikalstamų veikų padarymas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti ne apie nuteistojo pasiryžimą keistis teigiama linkme, o priešingai – apie nepakankamą taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, kadangi nei arešto, nei laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistojo polinkio nusikalsti esmingai nepaveikė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, iš dalies atlygino civilinį ieškinį ir, pritaikius jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, dirbdamas draugės ūkyje galėtų gauti pajamų ir tokiu būdu greičiau atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės švelninti A. P. teisinę padėtį nesudaro. Baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas yra oficialiai įdarbintas draugės ūkyje, todėl skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. P. neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, teisinga. Pažymėtina, kad apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl pakartotinai jų vertinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nuteistojo pastangas kaip įmanoma greičiau atlyginti padarytą žalą, jo pažadus laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nebenusikalsti ir gyventi dorai vertina teigiamai, visgi šios aplinkybės nepaneigia teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. P. resocializacija be realaus bausmės atlikimo negalima, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde akcentuoja nukentėjusiųjų poziciją, savo sveikatos būklę, amžių bei deklaruojamą pasiryžimą keisti gyvenimo būdą, vis tik šios aplinkybės, vertinamos kartu su jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis, nėra išimtinės ir neleidžia daryti pagrįstos išvados apie galimybę bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau nurodyta anksčiau, apeliantui tai devynioliktasis teistumas, naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o ankstesnių bausmių atlikimas nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, todėl vien pažadai ateityje laikytis įstatymų ar nukentėjusiųjų pagrįstas lūkestis kuo greičiau gauti žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo nepaneigia.

Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymą ir pagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo A. P.. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.