Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 10 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287692955 ir sprendimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas V. G. (G.) R. J. 2025 m. spalio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-57752-2025 dėl to, kad jis 2025 m. spalio 11 d., 12.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Dodge“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 9, 101, 104 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole esančiu administraciniu nurodymu R. J. iki 2025 m. spalio 31 d. siūlyta sumokėti 60 Eur baudą (už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 25 Eur, už numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje – 60 Eur, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinę subendrintą baudą – 60 Eur). Protokole nurodyta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, išskyrus dokumentų, patvirtinančių teisę vairuoti transporto priemones, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama: 2025 m. lapkričio 11 d., 10 val.30 min. Pareiškėjas 60 Eur baudą sumokėjo 2025 m. lapkričio 14 d.

Atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Lygindamas teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinto 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo nepradėti tyrimo ir 2026 m. gegužės 25 d. sprendimo nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių argumentus, tvirtina, jog vėliau priimto sprendimo motyvuojamoje dalyje tik pridėtos bendro pobūdžio nuorodos į teismų praktiką ir į ANK 661 straipsnio 4 dalyje numatytą procesinį pagrindą nutraukti tyrimą. Pasak pareiškėjo, tyrimo, kurį atlikti nurodė 2026 m. vasario 26 d. nutartį priėmęs teismas, rezultatas iš esmės sutapo su panaikinto sprendimo nepradėti tyrimo turiniu – nė vieno naujo tyrimo veiksmo, nė vieno naujo duomenų šaltinio, nė vieno eksperto išvados duomens palyginimo su bylos medžiaga 2026 m. gegužės 25 d. sprendime nenurodyta.

Pažymi, kad skunde (dėl 2026 m. gegužės 25 d. sprendimo nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) buvo nurodęs argumentus dėl nešališkumo, tačiau dėl šio argumento 2026 m. birželio 10 d. sprendime atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurį priėmė skyriaus viršininko funkcijas atliekantis vyriausiasis tyrėjas, kompetentingas spręsti klausimą dėl Institucijos pareigūno nušalinimo, nebuvo pasisakyta, skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė taip pat liko neįvertinta.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apygardos teismo argumentai ir išvados

R. J. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Apygardos teismas vertina, kad apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, aplinkybes įvertino tinkamai, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip jos suprantamos pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, gali būti laikomi tik tokie faktai, kurie objektyviai egzistavo sprendimo priėmimo metu, tačiau apie juos tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ir kurie lemia įsiteisėjusio nutarimo ar nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Vien aplinkybė, jog tam tikra informacija nebuvo įvertinta dėl institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo, koordinacijos stokos, netinkamo pareigų atlikimo ar kitų panašių priežasčių, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokias aplinkybes naujai paaiškėjusiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Taigi pareiškėjas nuo pat pradžių ginčijo savo kaltę, jo nurodoma eismo įvykio versija pareigūnams buvo žinoma. Pažymėtina, jog ekspertinė išvada, kurioje buvo pateiktas techninis eismo įvykio mechanizmo vertinimas, negali būti laikoma faktu, kuris objektyviai egzistavo sprendimo priėmimo metu, tačiau apie jį tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinus 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinės bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, toks tyrimas buvo atliktas, pakartotinai įvertinta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat ir pareiškėjo pateikta eksperto išvada.

Tai, kad pareiškėjo netenkina 2026 m. gegužės 25 d. sprendimo nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jį palikusio galioti 2026 m. birželio 10 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių bei skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties išvados, nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, savaime šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Apygardos teismo vertinimu, tyrimą atlikusio pareigūno buvo teisingai konstatuota, jog eksperto išvadoje nenustatyta, kad pareiškėjas nekeitė važiavimo krypties ar neatliko persirikiavimo manevro, taip pat nenustatyta, kad prieš pradėdamas persirikiavimo manevrą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tinkamai įsitikino, jog persirikiuoti saugu. Tuo tarpu, pagal KET 104 punkto nuostatas, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Šiuo aspektu pritartina ir skundžiamos nutarties išvadai, kad jeigu pareiškėjas nebūtų atlikinėjęs persirikiavimo manevro, tai „Dodge“ automobilis, nepaisant to, koks buvo jo greitis, būtų toliau judėjęs antra eismo juosta ir eismo įvykis nebūtų kilęs, taigi galimai didesnis „Dodge“ automobilio važiavimo greitis savaime neturi jokios įtakos kitokiam pareiškėjo veiksmų teisniam vertinimui ir nėra laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Kaip matyti iš skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės pakartotinai siekia įrodymų vertinimo, tačiau toks pareiškėjo noras pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties nesudaro. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, palikdamas galioti sprendimą nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nenustačius pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, priėmė teisingą sprendimą. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir kiti pareiškėjo skunde dėstomi argumentai.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartimi tvirtindamas, kad šios nutarties išvados skiriasi nuo ankstesnės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties. Apygardos teismas, susipažinęs su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga (tiek byla Nr. II-349-1123/26, tiek Nr. II-1067-1202/26, tiek ROIK Nr. 25287692955), konstatuoja, jog pareiškėjas, lygindamas teismų sprendimus, neatkreipia dėmesio į tai, kad minimos nutartys priimtos esant skirtingai procesinei situacijai – pagal pareiškėjo skundus apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis buvo priimta Institucijai nusprendus nepradėti tyrimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, o skundžiama nutartis priimta po to, kai Institucija nutraukė tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigia, jog 2026 m. vasario 26 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą atitinkančiomis aplinkybėmis, minėtoje nutartyje teismas tiesiog konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad gali būti ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių ir turi būti priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl šių aplinkybių. Taigi skundo argumentai apie to paties teismo skirtingą tų pačių aplinkybių vertinimą ir skirtingus standartus nepasitvirtino.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjo pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių išliko nuosekli, nors 2026 m. vasario 26 d. nutartyje teismas tai laikė svarbiomis aplinkybėmis.

Iš tiesų, kaip matyti iš pareiškėjo nurodomos 2026 m. vasario 26 d. nutarties, teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas teikė Institucijai prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga bei prašymą atidėti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kuris buvo patenkintas. Tai teismui sudarė pagrindą spręsti, jog pareiškėjas, sumokėdamas administraciniame nurodyme nustatytą baudą, galėjo sąžiningai klysti ir tikėjosi, kad byla dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo bus išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

Pažymėjus pirmiau išdėstytą, visgi su skundo teiginiu, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pareiškėjo pozicijos nevertino, nesutiktina. Priešingai, nei teigiama, pareiškėjo pozicija bei jo atlikti veiksmai – baudos sumokėjimas, kreipimasis į specialistą dėl išvados pateikimo skundžiamoje nutartyje buvo aptarti (nutarties 13, 14 punktuose). Nors pareiškėjas akcentuoja savo kaltės nepripažinimą, apygardos teismo nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai pritarė skundžiamų sprendimų išvadoms, jog pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl administracinio nurodymo įvykdymo teisinių pasekmių nėra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Kaip pirmiau aptarta šiame procesiniame sprendime, pareiškėjo kaltės nepripažinimas ir siekis pakartotinio įrodymų vertinimo pagrindo proceso atnaujinimui administracinio nusižengimo byloje nesudaro.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia ir tai, kad proceso baigtis – administraciniu nurodymu pažeidžia jo teises. Pasak pareiškėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui apskritai nėra reikšminga, kokia forma buvo užbaigta administracinio nusižengimo byla (administraciniu nurodymu ar nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą). Patikrinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismas su pareiškėjo argumentais sutinka tik iš dalies.

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 419¹ straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2025 m. spalio 16 d., R. J. baudą buvo pasiūlyta sumokėti iki 2025 m. spalio 31 d. Pareiškėjas 60 Eur baudą sumokėjo 2025 m. lapkričio 14 d. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, pareiškėjas 2025 m. spalio 21 d. teikė Institucijai prašymą atsiųsti visą turimą informaciją, susijusią su byla, 2025 m. spalio 22 d. teikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti 15 dienų, jam 2025 m. spalio 22 d. buvo pateiktas atsakymas, kad bylos nagrinėjimas atidėtas 2025 m. lapkričio 17 d., 10.30 val., po to, t. y. 2025 m. spalio 27 d., buvo pateiktas papildomas atsakymas, kad byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka 2025 m. lapkričio 27 d., 10.30 val. Pareiškėjo skundo duomenimis, 2025 m. lapkričio 27 d., 10.30 val., atvykęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą R. J. iš policijos pareigūnės sužinojo, kad bylos nagrinėjimas nevyks, nes jis sumokėjo administraciniame nurodyme nurodytą baudą ir administracinio nusižengimo byla laikoma baigta.

Pirmiau išdėstytų aplinkybių analizė, apygardos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nors pareiškėjas teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, jis, Institucijai tokio pobūdžio prašymą patenkinus, iki numatyto posėdžio datos visgi sumokėjo visą protokole su administraciniu nurodymu nustatytą galutinę subendrintą baudą – 60 Eur (už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam buvo pasiūlyta sumokėti 25 Eur baudą). Nors Institucijos sprendimuose nagrinėjamoje byloje nėra pasisakyta, dėl kokių priežasčių buvo ignoruotas faktas, kad pareiškėjas baudą sumokėjo praleisdamas protokole su administraciniu nurodymu nustatytą datą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinis nurodymas buvo pripažintas įvykdytu. Taigi pareiškėjui administracinio nusižengimo bylos teisena buvo užbaigta, jam sumokėjus baudą, lygią minimaliai, nustatytai ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ANK 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojami šie kodekso tikslai: teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. ANK įtvirtinto administracinio nurodymo instituto paskirtis yra kuo ekonomiškiau ir greičiau baigti administracinio nusižengimo teiseną, kai pažeidėjas neginčija savo kaltės ir pažeidimo kvalifikacijos. Tai leidžia sutaupyti lėšas nenagrinėjant bylos, nerevizuojant priimto nutarimo apeliacine tvarka, nesiimant priemonių priverstiniam baudos išieškojimui. Kartu šis institutas suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti galimybe sumokėti mažesnę baudą, t. y. pusę minimalios ANK straipsnio sankcijoje nustatytos baudos, o tam tikrais pakartotinumo atvejais – minimalią baudą (ANK 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 610 straipsnio 1 dalis). Taigi taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje pasiekiamas valstybės ir administracinį nusižengimą padariusio asmens kompromisas dėl proceso baigties ir atsakomybės ribų, kartu proceso šalims nesuteikiant apskundimo galimybės (ANK 610 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartis prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo byloje Nr. ATIK-50/2026).

Apygardos teismas, įvertindamas, kad paties pareiškėjo veiksmai – baudos sumokėjimas nulėmė administracinio nusižengimo bylos teisenos užbaigimą, tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2026 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinus Institucijos tyrėjo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą, buvo atliktas tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pakartotinai įvertinta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių sugadinimo pobūdis, be kita ko – ir eksperto išvada, bylos dalyvių paaiškinimai, pareiškėjas pasinaudojo teise 2026 m. gegužės 25 d. sprendimą skųsti, paduodamas skundus aukštesniajam pareigūnui, po to – apylinkės, vėliau – apygardos teismui, esminio pareiškėjo teisų suvaržymo nenustato.

Esant įvykdytam administraciniam nurodymui, bylos atnaujinimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai tokia proceso baigtis iš esmės prieštarauja teisingumo tikslams ir kai yra akivaizdus poreikis taisyti susidariusią padėtį, pvz., kai administracinis nurodymas surašytas dėl veikos, kuri apskritai nesudaro administracinio nusižengimo sudėties, arba kai per klaidą nurodyta sumokėti didesnę baudą nei priklauso ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartis prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo byloje Nr. ATIK-50/2026).

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismui sutinkant, jog nėra paaiškėjusių kitų aplinkybių, kurios pareigūnui nebuvo ir negalėjo būti žinomos surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas, naikinti skundžiamos nutarties nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Aplinkybė, kad pareiškėjas kritikuoja Institucijos pareigūno sprendimų motyvavimą ar kelia abejones dėl jo nešališkumo, be to, tvirtina, kad apylinkės teismas nepakankamai išsamiai atsakė į jo skundo argumentus, šios išvados nekeičia.

Kaip pažymėta pačiame skunde, BPK 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą Institucijos pareigūnui savaime netaikomas. Be pareiškėjo pateiktos eksperto išvados, kitų duomenų byloje neatsirado, todėl teiginys, kad pareigūnas neatliko nė vieno naujo tyrimo veiksmo, nepagrįstas. Priešingai, nei teigiama skunde, 2026 m. gegužės 25 d. sprendime pakartotinai įvertinta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat ir eksperto išvada, teisingai pažymėta, kad ji grindžiama tais pačiais faktiniais duomenimis, kurie buvo žinomi ir vertinti administracinio nusižengimo tyrimo metu. Nors pareiškėjo netenkina pareigūno sprendimo motyvavimas, kaip teigiama skunde, nežymiai besiskiriantis nuo pirmojo sprendimo, tai šio sprendimo, patikrinto aukštesniojo pareigūno ir apylinkės teismo, teisingumo nešalina. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – nesant konkrečių pareigūno šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto sprendimo argumentavimo stoka, kitokiais surašymo trūkumais. Tai, kad sprendimas buvo nepalankus pareiškėjui, nesant jokių duomenų apie galimą pareigūno išankstinį nusistatymą, vėlgi pagrindo abejoti jo nešališkumu nesudaro. Aukštesniojo pareigūno sprendime iš tiesų nebuvo atsakyta į argumentą dėl to paties pareigūno, atlikusio pakartotinį tyrimą, tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ANK 615 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, teisingai aiškino ANK reguliavimą, tiesiogiai nenustatantį, jog tas pats pareigūnas, priėmęs sprendimą nepradėti tyrimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, negali vėliau tokio tyrimo atlikti. Taigi ir pirmiau aptartais argumentais naikinti skundžiamos nutarties pagrindo nenustatyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nepadaryta esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl ji paliktina galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.