- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-24
- Bylos Nr.
- eII-698-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00591-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- M. A.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Suinteresuotas asmuo
- MB "Matomes"
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. eII-698-1202/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00591-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.11; 21.10.4 (S)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. A., jo atstovui advokatui S. T.,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjęs M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6165-2026.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6165-2026 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 6 d., 20.24 val. M. A. vairuodamas automobilį „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „KIA“ v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo M. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 222 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų M. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda.
Pagrindiniai skundo argumentai
Pareiškėjas M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
Skunde pažymima, kad eismo įvykis įvyko vakare, tamsiu paros metu. Jis vairuodamas „TOYOTA YARIS“ v. n. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš siauros stovėjimo aikštelės. Išvažiuodamas iš siauros stovėjimo aikštelės, elgėsi itin rūpestingai ir apdairiai. Prasilenkdamas su stovinčiu automobiliu „KIA“ sustojo ir išlipo įsitikinti, ar nekliudė šio automobilio. Naudodamas mobiliojo telefono apšvietimą, vizualiai apžiūrėjo savo ir kito automobilio šoną, jokių sąlyčio taškų ar šviežių mechaninių pažeidimų nebuvo. Būtent todėl, įsitikinęs, jog jokio kontakto nebuvo, tęsė kelionę.
Vaizdo medžiaga, kurią jam parodė tyrėja, taip pat nerodė akivaizdaus faktinio automobilių kontakto. Esančioje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota „KIA“ automobilio priekinio buferio mechaninių pažeidimų ar deformacijų. Nors buvo teigiama, jog žala buvo padaryta būtent šiai transporto priemonės daliai, vaizdo įraše nesimatė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų faktinį apgadinimų atsiradimą tariamo kontakto metu. Šiuos esminius pastebėjimus išsakė tyrėjai apklausos metu, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta – pareigūnė apsiribojo teiginiu, jog byloje yra liudytojas. Pareiškėjo įsitikinimu, eismo įvykio faktas ir po jo atsiradę mechaniniai apgadinimai pirmiausia privalo būti pagrįsti objektyviais, techniškai fiksuotais duomenimis. Nutarime nepateikta jokių objektyvių įrodymų (vertinimo akto, remonto sąmatos ar kt.), patvirtinančių, jog turtinė žala viršija 750 Eur. Todėl, nesant įrodymų dėl žalos dydžio, veikos kvalifikavimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas.
Vairuotą automobilį „TOYOTA YARIS“ gražino savininkui, nuomotojui. Iš jo nesulaukė jokių pretenzijų ar pastebėjimų dėl galimų naujų įbrėžimų. Jei nebuvo atlikta transporto priemonių sugadinimų sugretinimo procedūra, todėl išvada apie jo kaltę laikytina nepagrįsta. Situacijos vertinimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais: vaizdo įrašas neįrodo susidūrimo momento, o fiksuoja tik artimą transporto priemonių judėjimą. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių mechaninį kontaktą, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nesant teisinio pagrindo.
Manevruodamas automobiliu nepajuto jokio mechaninio kontakto (smūgio, garso ar sukrėtimo), todėl objektyviai negalėjo suvokti, kad galėjo įvykti eismo įvykis. Išlipęs apžiūrėjo automobilius ir nepastebėjo nei sąlyčio, nei apgadinimų, todėl pagrįstai manė, jog eismo įvykio nebuvo. Dėl šios priežasties tęsė kelionę neketindamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
M. A. nebuvo sudaryta galimybė nei susipažinti su liudytojo parodymais, nei pateikti savo paaiškinimų jų kontekste, net neaišku kokie prieštaravimai yra tarp jo ir liudytojo parodymų. Taip pat, pareiškėjas nebuvo supažindintas su „KIA“ automobilio apgadinimų fiksavimo medžiaga (nuotraukomis ar apžiūros duomenimis), o tai užkirto kelią gintis. Tyrimo metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą gynybą ir galimybė išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes teikiant paaiškinimus. Jam nebuvo suteikta ir pasiūlyta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, taip pažeidžiant ANK 568 straipsnio 2 dalį. Nors tyrėja kalbėjo anglų kalba, dėl kalbos barjero negalėjo tiksliai suvokti teisinio proceso aplinkybių, savo teisių, užduodamų klausimų esmės bei tinkamai suformuluoti atsakymų. Būtent dėl šios priežasties nutarime buvo klaidingai, konstatuota, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą. Be to, Institucija pažeidė ANK 567 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes.
Institucijos atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Buvo toje parkavimosi vietoje atsiimti užsakymo iš (duomenys neskelbtini). Tai ne pirmas kartas. Visada žiūrėdavo, jog gražiai išvažiuoti. Kadangi yra jaunas vairuotojas turi įprotį išlipti iš automobilio pažiūrėti ar nepadaryta žala. Tą patį ir tada padarė. Buvo tamsu, telefonu pašvietė savo ir kitą automobilį, apgadinimų nepastebėjo. Kadangi apgadinimų nebuvo, tai nematė reikalo kviesti policiją ir išvažiavo iš parkavimosi aikštelės. Buvo gruodžio mėnuo, naktis, buvo šalta, nepamena ar lijo. Išlipo iš automobilio ne todėl, kad kažką pajuto, o todėl, kad buvo labai arti kito automobilio. Turi tokį įprotį išlipti ir patikrinti. Stovėjo „KIA“ ir priešais kitas automobilis. Automobiliai buvo labai dideli. Per veidrodėlį nelabai gerai matėsi, tai išlipo patikrinti. Ne visada išlipa iš automobilio įvažiuojant ir išvažiuojant. Taip elgiasi, kai yra arti automobilio ar kliūties. Nukentėjusysis G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gruodžio 7 d. su savo partnere susiruošė išvažiuoti. Jos automobilis stovėjo priešais jo. Ji pastebėjo, jog jo automobilis apgadintas. Iškvietė policiją. Po kelių dienų vyriškis pakvietė jį ir paklausė ar matė, jog jo automobilis apgadintas ir sakė, jog žino, kas jį apgadino. Sakė, jog jis matė, kas tai padarė ir užfiksavo. Sakė, jog išgirdo garsą ir per langą nufotografavo. Sakė, jog pareiškėjas išlipęs iš automobilio pasišvietė, kažką pavalė ant automobilio ir nuvažiavo. Liudininkas elektroniniu paštu jam persiuntė nuotrauką, kurią perdavė tyrėjai. Tyrėjai nepavyko susisiekti su liudytoju, tai paprašė, jog jis su juo susiektų. Susisiekė ir šis jam elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, ką jis matė, o jis persiuntė tyrėjai. Automobilis dabar sutvarkytas. Kasko draudimas atlygino už automobilio apgadinimą. „KIA“ salone automobilį tvarkė. Sutvarkyto automobilio suma, kaip nurodyta sąmatoje apibrėžta. Buvo apgadintas bamperis, žibintas. Žibintas buvo įbrauktas. Iki gruodžio 6 d. ant automobilio nebuvo jokių apgadinimų. Apsaugine plėvele automobilis apklijuotas nebuvo. Su „KIA“ salono darbuotojais nekontaktavo. Jie rado defektus, surašė ir sutvarkė. Automobilį tvarkė po naujų metų, kadangi tyrėja prašė, jog netaisytų, jog kai suras kaltininko automobilį atliks aukščio palyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados
M. A. skundas netenkinamas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu M. A. nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta subendrinta 1200 Eur bauda, už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 6 d., 20.24 val. vairuodamas automobilį „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „KIA“ v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND).
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-157-316/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-139/2015 ir kt.). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
Pareiškėjas neigia padaręs abu administracinius nusižengimus. M. A. dėstydamas savo poziciją skundę ir teismo posėdžio metu, paaiškino, kad analizuojamu atveju nebuvo jokio eismo įvykio, nes jo vairuotas automobilis Toyota nekontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu KIA. Išlipęs ir apžiūrėjęs automobilius jokių apgadinimų nematė, todėl neturėjo pareigos kviesti policijos pareigūnus ir pranešti apie įvykį.
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra nepagrįsti, o išsakomą versiją paneigia byloje surinkta ir ištirta įrodymų visuma.
Byloje pateikti ir posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini),_1_20251206194406_20251206203642_6152290.mp4 (kitas vaizdo įrašas pavadinimu 20260122_141801 yra to paties vaizdo įrašo iškirptas ir priartintas segmentas) užfiksuota, kad M. A. vairuojamas automobilis Toyota prie Kia automobilio priekinės kairės dalies arti manevruoja nuo 20:24:18 (vaizdo įrašo laiku). 20:24:32 automobilis Toyota yra itin arti KIA automobilio priekinės kairės dalies, todėl M. A. suvokdamas, kad judant toliau yra galimas automobilių kontaktas, pataiso automobilį pavažiuodamas atgal. Visgi pavažiuodamas atgal M. A. pasuka vairą į priešingą pusę ir taip dar labiau priartėja prie KIA automobilio, tuomet vėl susuka vairą į dešinę pusę, pajuda dar šiek tiek į priekį, tuomet dar labiau susuka vairą į dešinę pusę ir tuomet su pagreičiu judėdamas į priekį pravažiuoja pro KIA automobilio priekį. 20:24:49 matyti, kaip automobiliui Toyota pravažiuojant pro KIA automobilio priekinę kairę dalį, Toyota automobilio dešinė galinė dalis šiek tiek pakyla/palinkstą į kairę pusę, o tai atspindi, kad automobiliai kontaktavo ir Toyota automobilis kontakto metu pasviro.
Žemesnės instancijos teismas
Nors baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas advokatas akcentavo, kad vaizdo įrašuose nesimato KIA automobilio dalių deformacijos ar kitų indikacijų dėl automobilių kontakto, pažymėtina, kad vaizdo įraše kontaktas tarp automobilių užfiksuotas ir tai matosi iš Toyota automobilio judėjimo ir pasvyrimo.
Tai, kad M. A. vairuotas automobilis kontaktavo su KIA automobiliu, o M. A. jautė kontaktą ir suprato padaręs eismo įvykį, patvirtina ir tolesnės vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Jau 20:05:05 vaizdo įrašo laiku M. A. išlipo iš savo automobilio ir prieina prie KIA automobilio jo apžiūrėti. Įsijungia mobiliajame telefone esantį apšvietimo prožektorių ir apžiūrinėja KIA automobilio kairę priekinę dalį, o po to savo vairuoto automobilio dešinę galinę dalį. Aplinkybę, kad ant KIA automobilio buvo vizualių apgadinimų patvirtina vaizdo įraše matomi M. A. veiksmai, kad jis 20:25:29 dešine ranka trina KIA automobilio priekinės kairės dalies bamperį – vietą, kurioje po įvykio (iš pateiktų nuotraukų) ir buvo užfiksuoti apgadinimai, po to sėda į savo automobilį ir išvažiuoja. Nors M. A. teismo posėdyje teigė, kad ant automobilio apgadinimų nepastebėjo ir tik valė dulkes nuo jo, tokia pareiškėjo pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje pateiktose KIA automobilio nuotraukose darytose iš karto po įvykio (kitos dienos ryte) (nuotrauka IMG_2060), matyti, kad priekinis KIA automobilio bamperis nėra reikšmingai apdulkėjęs ar nešvarus, o baltos spalvos įbrėžimas matyti akivaizdžiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. A. galėjo jo nepastebėti.
Be vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, M. A. kaltę sukėlus eismo įvykį, apgadinus kitą automobilį ir pasišalinus iš įvykio vietos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nuotraukose su automobilių apgadinimų aukščių atitikties matavimais matyti, kad automobilio KIA apgadinimai ant priekinio bamperio kairės dalies yra nuo 60 cm iki 65 cm aukštyje (virš automobilio parkavimo daviklio), apatinės bamperio apdailos nuo 35 iki 40 cm aukštyje (Toyota automobilio dalys tokiame aukštyje nematuotos), o priekinės kairės lempos apatinės dalies iki 70 cm aukštyje. Toyota automobilio apgadinimai ant galinės dešinės automobilio arkos (kuria įvyko kontaktas su KIA automobiliu) užfiksuoti tokiame pačiame aukštyje – nuo 60 cm iki 65 cm nuotraukoje pavadinimu 20260203_161319.jpg, taip pat užfiksuoti ir 68-70 cm aukštyje (susiję su Kia automobilio žibinto apgadinimu) nuotraukoje pavadinimu 20260203_161308. Teismas neturi pagrindo abejoti šių matavimų duomenimis ir jų atitiktimi, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, kuriais nustatyta, kad tarp automobilių Toyota ir Kia buvo kontaktas ir atsirado aptarti apgadinimai, o M. A. juos matė, bet vis tiek pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors Toyota automobilis nebuvo matuose aukštyje, kuris atitiktų Kia apatinės bamperio apdailos nuo 35 iki 40 cm aukštyje padarytus apgadinimus, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad šie apgadinimai galėjo būti padaryti kito, nei analizuojamas, eismo įvykio metu.
Byloje yra pateiktas įvykį fiksavusio užsienio piliečio A. W. paaiškinimas. Nors liudytojas paaiškinimų bylą tyrusiai tyrėjai oficialiai nedavė ir tik atsiuntė juos el. paštu nukentėjusiajam, kuris juos perdavė tyrėjai, o teisme A. W. apklaustas nebuvo, tačiau tokie A. W. paaiškinimai laikytini netiesioginiu įrodymų, kuris gali būti vertinamas visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, siekiant patikrinti jų patikimumą. Iš A. W. nurodoma paaiškinimų matyti, kad jis išgirdo smūgio garsą lauke ir į tai reagavo. A. W. reakcija į įvykį buvo reikšminga, o įvykis pačiam asmeniui pakankamai svarbus, nes jis padarė automobilio nuotrauką, kurioje užfiksuotas M. A. vairuotas automobilis Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) A. W. pateiktoje nuotraukoje matyti, kad ji daryta tuo metu, kai vyko nagrinėjamas įvykis (20:23 val.) M. A. automobilis jau yra pravažiavęs Kia automobilį, o M. A. išlipęs iš automobilio. Nors savaime A. W. paaiškinimai M. A. kaltės neįrodo, tačiau vertinant juos kartu su byloje surinkta medžiaga, jie patvirtina aplinkybę, kad tarp automobilių buvo kontaktas ir jis buvo girdimas, o tai sukėlė A. W. reakciją.
Teisme M. A. nurodė, kad iš automobilio išlipo ne dėl to, kad pajautė kontaktą tarp automobilių, o tik siekdamas įsitikinti, kad nepadarė žalos automobiliui, šalia kurio manevravo. Tokia pareiškėjo pozicija dėl turimo įpročio išlipti iš automobilio po atlikto manevro, siekiant įsitikinti dėl galimai padarytos žalos yra visiškai nelogiška. Vairuotojas suvokdamas, kad tarp automobilių yra galimas kontaktas, siekdamas jo išvengti, norėdamas įvertinti situaciją gali išlipti ir apsižiūrėti prieš atliekant manevrą, bet visiškai neracionalu tai daryti jau atlikus manevrą ir nepajutus kontakto eiti žiūrėti ar nepadarytą žala. Jeigu automobiliai nekontaktavo ir vairuotojas nejautė kontakto, nėra visiškai jokio objektyvaus pagrindo išlipti ir apžiūrinėti automobilius. Iš to kas nurodyta bei aptartų įrodymų viseto, teismas konstatuoja, kad M. A. išlipimas iš automobilio, Kia automobilio apžiūrinėjimas ir apgadintos vietos trynimas, neginčijamai parodo, jog pareiškėjas jautė kontaktą, matė apgadinimus ir suvokdamas, kad padarė eismo įvykį, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai niekam nepranešęs.
Baigiamųjų kalbų metu M. A. atstovas advokatas nurodė, kad byloje yra daug nepašalintų abejonių – nėra duomenų, kad KIA automobilis nebuvo apgadintas iki analizuojamo atvejo, nuotraukose dėl fotografavimo kampo matavimai gali būti netikslūs, Toyota automobilis buvo nuomojamas, senas bei intensyviai naudojamas, aukščio matavimai atlikti praėjus reikšmingam laikui po įvykio todėl nustatyti apgadinimai galėjo atsirasti ir ne nagrinėjamo įvykio metu. Visgi, teismo vertinimu, išsakomos abejonės, nepaneigia aukščiau ištirtais įrodymais nustatytų faktų, kad M. A. padarė eismo įvykį ir apie jį žinodamas bei suvokdamas tokio veiksmo neteisėtumą pasišalino iš eismo įvykio vietos.
M. A. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) pateikta KIA automobilio remonto kainą patvirtinantys dokumentai keletą kartų viršija 15 BBND. M. A. veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (viršija 750 Eur) patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės pateikta informacija dėl draudimo bendrovės išlaidų už automobilio KIA remontą. Pateikta remonto sąmata ir PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad KIA Sorento automobilio remonto darbai kainavo 5832,90 Eur su PVM.
Skunde ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas ginčijo aplinkybę, kad Kia automobiliui padarytų apgadinimų remontas negalėjo būti tokiai didelei sumai. Pažymima, kad didžiąją remonto sumos dalį pagal remonto sąmatą sudaro priekinio žibinto keitimas (4391 Eur). Visgi teismas neturi pagrindo abejoti dėl padarytų apgadinimų remonto darbų kainų, nes juos patvirtina pateikti dokumentai. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, dėl įvykio metu padaryto priekinio kairio Kia automobilio žibinto apgadinimo bei jo keitimo būtinybės. Nuotraukoje IMG_2060 matyti, kad žibintas yra nubrauktas apatinėje kairėje dalyje (prie bamperio). Remonto darbus atlikę specialistai nustatė, kad žibintas turi būti keičiamas. Byloje nėra duomenų, kad žibintas būtų apgadintas ne analizuojamo įvykio metu ir jo remontas su analizuojama situacija nebūtų susijęs, todėl žala už apgadintą žibintą pagrįstai įtraukta į analizuojamo eismo įvykio metu padarytus apgadinimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad M. A., pravažiuodamas stovintį automobilį „KIA“ v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino, taip pažeisdamas KET 126 punkto reikalavimus, sukėlė eismo įvykį. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akivaizdžiai suprato, kad automobiliai susidūrė, t. y. kad jis sukėlė eismo įvykį, kaip vairuotojas neabejotinai žinojo, kad apie įvykį turi informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus (KET 222 punktas), tačiau to nedarė, o iš įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Taigi asmuo veikė tiesiogine tyčia. Teismas įvertinęs M. A. skundo argumentus, jo pasisakymus teisme, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus ir jų turinį, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl M. A. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. M. A. padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikuoti ar panaikinti dėl skunde nurodytų argumentų, nėra pagrindo.
Nuobaudos individualizavimo klausimas byloje nebuvo keliamas. M. A. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (pagal ANK 38 straipsnį galutinė nuobauda skirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų) paskirta sankcijos minimaliam dydžiui artima nuobauda bei nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas todėl nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1, 2, 5 dalies nuostatas bei nuobaudos tikslus įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, todėl paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas. Pažymėtina, kad nutarime nepagrįstai nurodyta M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Iš byloje esančių M. A. paaiškinimų, jo skundo ir išsakytų argumentų teisme akivaizdu, kad su nusižengimu M. A. nesutiko ir savo kaltės nepripažino viso administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Visgi, dėl techninės klaidos ar galimo kalbos barjero, liko įvertinta, kad jis kaltę pripažino ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 642 straipsnio 2 dalis numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Esant tik pareiškėjo skundui, teismas negali sunkinti M. A. padėties, todėl net ir nustačius, kad nėra vienos jo kaltę lengvinančios aplinkybės, galutinės sankcijos dydis nekeičiamas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu M. A. atstovas advokatas S. T. pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintas ir administracinė teisena M. A. atžvilgiu nebuvo nutraukta, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog M. A. už ANK 417straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nubaustas pagrįstai, dėl ko skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 13 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. A. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6165-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.