Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskeltini), teistas: 1) 1990 m. sausio 23 d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 250 str. 1d. (pagal iki 1995 m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pataisos darbais be laisvės atėmimo dvejiems metams, išskaičiuojant iš gaunamo darbo užmokesčio po 20% į valstybės pajamas; 2) 1990 m. rugpjūčio 06 d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 98 str. 3 d. (pagal iki 1995 m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 43 str. (pagal iki 1995 m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-1m l/a; 3) 1994 m. kovo 28 d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d. (pagal iki 1995 m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pataisos darbais be laisvės atėmimo dvejiems metams, išskaičiuojant iš gaunamo darbo užmokesčio po 20% į valstybės pajamas; 4) 1997 m. kovo 20 d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 278 str. 2d. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 01 d., redakcija)-3m. ir 8 mėn. l/a; 5) 1999 m. rugsėjo 15 d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 271 str. 4d. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 01 d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 01 d., redakcija),-1m. ir 6 mėn. l/a su 500,- Lt. vertės turto konfiskavimu; 6) 2003 m. rugsėjo 03 d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.-1m. ir 3 mėn. l/a; 7) 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams; 8) 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1 d. (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-40 MGL 2.000,- Eur. (dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta; 9) 2026 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3 d.d., 64¹ str. 65 str. 2 d.,-laisvėas apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros ir 40 MGL 2.000,- Eur. (dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta, du paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis KAL1 vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, ir vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. birželio 25 d., apie 22¹⁰ val., vakare, kaltinamasis KAL1 (duomenys neskeltini), Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį keleivinį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. D. K. vardu, būdamas neblaivus, kai kaltinamojo KAL1 vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330) atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 22¹⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo KAL1 iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 22³⁸ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, kaltinamasis KAL1, žinodamas, kad 2024 m. vasario 07 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024 yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, ir 2024 m. balandžio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus jo (kaltinamojo KAL1) priežiūrą vykdančio pareigūno, susisiekus telefonu ir apsilankius kaltinamojo KAL1 gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskeltini), būdamas supažindintas su 2024 m. vasario 07 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2026 m. birželio 25 d., apie 22¹⁰ val., (duomenys neskeltini), Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone, vėl būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavo lengvąjį keleivinį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastarajam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise, t.y. vairuoti kelių transporto priemones, ir tokiu būdu jis (kaltinamasis KAL1) tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis KAL1, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tikslios datos dabar neatsimena, tačiau galimai 2026 m. birželio 25 d., maždaug apie 22⁰⁰ val., buvo suatabdytas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis automobilį „Audi A6 Avant“. Automobiliu važiavo vienas. Automobilis „Audi A6 Avant“, kurį jis vairavo, kiek jam yra žinoma priklauso pil. D. K., bet šiuo automobiliu jau ilgą laiką naudojasi pastarojo brolis L., kuris gyvena (duomenys neskeltini), o D. gyvena kažkur Kauno rajone. Su L. jis bendrauja gana dažnai. 2026 m. birželio 25 d., dienos metu, jį kažkas iš (duomenys neskeltini) kaimo, kuris jis gyvena, buvo atvežęs į (duomenys neskeltini) kaimą, kur jis nuėjo pas L.. Pas L. būdamas svečiuose, iki pat vakaro gėrė degtinę. Dar dienos metu L. jam buvo pasakęs, kad, grįžtant į namus, jis galės paimti jo (L. K.) naudojamą automobilį. Automobilis stovėjo kieme, prie L. namų, o rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Kai baigėsi išgertuvės, jis porą valandų prasiblaivė ir su automobiliu „Audi A6 Avant“ išvažiavo į namus. Apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. Atstumas iki jo namų yra kažkur apie 6 (šeši) kilometrai. Jam dar nespėjus išvažiuoti iš (duomenys neskeltini) kaimo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Girtumas jam buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, į kurį jis pūtė du kartus. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais jis sutiko. Už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jis jau yra teistas 2024 metais, o šiuo metu už kitą nusikaltimą yra Probacijos tarnybos įskaitoje. Jis žinojo, kad jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atimta teisė keturis metus vairuoti kelių transporto priemones. Teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jis buvo gavęs paštu į namus. Teismo sprendimą buvo skaitęs. Po kurio laiko, tikslios datos dabar neatsimena, pas jį į namus kartu su vairuotoju buvo atvažiavusi Probacijos tarnybos pareigūnė-moteris. Kodėl jie važiavo pas jį į namus, jis paaiškinti negali. Tada jis namuose ir buvo supažindintas su tuo pačiu teismo sprendimu, jam ne tik buvo išaiškinta, kad jis negali vairuoti jokių kelių transporto priemonių, bet kartu buvo ir įspėtas, jog tuo atveju, jeigu jis vėl neblaivus vairuos kokį nors automobilį, tai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. Vėliau Probacijos tarnybos pareigūnė jam buvo skambinusi tik telefonu. Dėl to, kad jis vėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus ir tokiu būdu pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis labai gailisi. Jam anksčiau už vairavimną esant neblaiviam paskirtos baudos 2.000,- Eur. sumoje jis nėra sumokėjęs, nes negauna jokių pastovių pajamų, pragyvendamas tik iš atsitiktinių darbų pas žmones.

Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, tačiau, suprasdamas visas galimas psekmes, labai gailisi dėl tokio savo netinkamo elgesio ir pasižada ateityje jokių naujų nusikalstamų veikų nebedaryti.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis KAL1 pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 str., 281¹ str. 1d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. (toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtu liudytojo D. K. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 35-37), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024 (b.l. 63-66), Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2026 m. birželio 29 d. raštu Nr. 12S-6299 dėl informacijos pateikimo apie pil. KAL1 (b.l. 42-43), su nuteistuoju KAL1 2024 m. balandžio 22 d. sudaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. (duomenys neskeltini) išrašu (b.l. 44-51), Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro žurnalo kortelės išrašu apie įvykį (b.l. 13-14), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjos 2026 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ROIK: 0126000382877 (b.l. 15), 2026 m. birželio 26 d. apžiūros protokolu (b.l. 16-18) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 19-24), 2026 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 27), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais (b.l. 25), alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2431330 kopija (b.l. 26), AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę (b.l. 31) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.), o veika pagal BK 243 str.-tik prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis KAL1 sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokurorė ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo D. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis turi savo vardu registruotą automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pats gyvena Kauno rajone, o automobilį yra palikęs naudotis (duomenys neskeltini) kaime, Širvintų rajone gyvenančiam savo broliui-pil. L. K., kuris nuosavo automobilio neturi. Automobilis broliui L. yra reikalingas motinos priežiūrai, kurią retkarčiais reikia nuvežti pas gydytojus ar šiaip kitais reikalais. 2026 m. birželio 26 d., ryte, jam paskambino motina, kuri pasakė, jog policijos pareigūnai su jam (liudytojui D. K.) priklausančiu automobiliu sulaikė gretimame kaime gyvenantį pil. KAL1. Kiek jam yra žinoma, KAL1 su jo broliu L. dažnai bendrauja. Jis savo brolio klausė, kaip jam priklausantis automobilis atsirado pas KAL1, tačiau brolis L. nieko negalėjo paaiškinti, tik nurodydamas, jog jis nieko neatsimena, nes pats tą vakarą buvo neblaivus. Kadangi automobilis priklauso jam, prašo automobilį sugrąžinti. Užtikrina, kad KAL1 daugiau nepasinaudos jam priklausančiu automobiliu. Jis pats asmeniškai KAL1i dėl paimto automobilio jokių pretenzijų neturi (b.l. 35-37).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūuose 2024 m. sausio 11 d. priimto baudžiamojo įsakymo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024, kuris įsiteisėjo 2024 m. vasario 07 d., matyti, kad kaltinamasis KAL1 už vairavimo faktą, esant neblaiviam, 2023 m. gruodžio 27 d., buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, nuteistas 40 MGL 2.000,- Eur. (dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, kuriam BK 67 str. 1 d. 1 p. ir 68 str. 2 d. pagrindu buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d. (b.l. 63-66).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2026 m. birželio 29 d. rašto Nr. (duomenys neskeltini) dėl informacijos pateikimo apie pil. KAL1 matyti, kad, 2024 m. vasario 07 d. įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 11 d. teismo baudžiamajam įsakymui išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024, jo vykdymo procese, kada 2024 m. balandžio 17 d. po telefoninio pokalbio Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus jo (kaltinamojo KAL1) probacijos priežiūrą vykdantis pareigūnas buvo apsilankęs kaltinamojo gyvenamosjoje vietoje adresu: (duomenys neskeltini), kaltinamasis KAL1, kaip probuojamasis, buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis specialia teise, t.y. atėmimo teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, dėl ko jis nuo 2024 m. kovo 15 d. buvo įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės(uždraudimas naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones), duomenų registrą (b.l. 42-43, 58). Informacija apie teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo priežiūros pradžią ir pabaigą ir duomenys apie supažindinimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo yra užfiksuoti ir prie baudžiamosios bylos medžiagos esančiame su kaltinamuoju KAL1, kaip nuteistuoju, 2024 m. balandžio 22 d. sudaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. (duomenys neskeltini), kurio išrašas yra prijuntas prie baudžiamoisios bylos medžiagos (b.l. 44-51). Pagal 2026 m. birželio 26 d. surašytą Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (b.l. 5-7).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro žurnalo kortelės išrašo apie įvykį matyti, kad 2026 m. birželio 25 d., 21⁵⁰ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregsitruotas neprisistačiusio fizinio asmens telefoninis pranešimas (pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonentas Nr. (duomenys neskeltini)) apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas su sidabrinės spalvos automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskeltini), Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone, blaškosi po kelią, kuris važiuoja link parduotuvės. Sujungta su VPK (b.l. 13-14).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjos 2026 m. birželio 25 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl ROIK: 0126000382877 matyti, kad, 2026 m. birželio 25 d., apie 21⁵² val., tarnybos metu dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patruliu L. Juzėnu Širvintų rajone, nustatytame maršrute su tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr MJL 239 (atpažinties Nr. V4075), iš Vilniaus apskrities OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskeltini) kaime, Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone galimai neblaivus vairuotojas su sidabrinės spalvos automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blaškosi po kelią, kurisd važiuoja link parduotuvės. Vykstant į įvykio vietą, su pranešėju buvo bendrauta telefonu, kuris nurodė, kad minėtas automobilis buvo sustojęs aikštelėje prie parduotuvės, o pokalbio metu pajudėjo link (duomenys neskeltini) gatvės, esdančios (duomenys neskeltini) kaime, kur 22¹⁰ val. nurodytas automobilis ir buvo sustabdytas, kurį vairavo iš ankstesnių pranešimų jau gerai žinomas pil. KAL1, gim. (duomenys neskeltini) m., gyv. (duomenys neskeltini). KAL1 automobilyje važiavo vienas. Priėjus prie automobilio ir bendraujant su vairuotoju, pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, o vairuotojo kalba buvo nerišli. Paprašius išlipti iš automobilio, vairuotojo KAL1 judesiai buvo nekoordinuoti, kuris svirduliavo į šalis. KAL1i alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, patikrinus blaivumą, pirmu pūtimu KAL1 buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, o antru pūtimu-2,70 promilių neblaivumas. KAL1 su pažeidimu sutiko, kuris paaiškino, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui-pil. D. K.. Automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. (b.l. 15).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. birželio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskeltini) gatvės atkarpa, esanti (duomenys neskeltini) kaime, Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone, kurios (gatvės) kelio danga yra žvyruota. Vietovė, kurioje buvo sustabdytas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apaugusi krūmais, o aplinkui yra matomi apsėti laukai. Automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilkos spalvos, kuriame yra matomi smulkūs kėbulo defektai, įlenktas bagažinės dangtis. Automobilio pavarų dėžė yra mechaninė, kurio variklis yra dizelinis. Automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Automobilio apžiūros metu bagažinėje buvo rasti gulintys įrankiai „Dewalt“, t.y. geltonos spalvos akumuliatorinis grąžtas ir geltonos spalvos pneumatinis akumuliatorinis psitoletas, skirtas kalti vinims. Apžiūrėjus įvykio vietą ir automobilį, bylai reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. (b.l. 16-24).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad minėtą dieną įvykio vietoje neblaivumo nustatymo alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330), du kartus atlikus kaltinamojo KAL1, kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 22¹⁵ val., pastarajam buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 22³⁸ val., metu,-2,70 promilių girtumas (b.l. 27). Šie duomenys apie kaltinamojo KAL1 neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiuose neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvituose (b.l. 25).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2431330 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2026 m. sausio 16 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. liepos 15 d. (b.l. 26).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 01 d. automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskeltini), savininkas yra nurodytas fizinis asmuo, t.y. pil. D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskeltini) m., gyv. (duomenys neskeltini). (b.l. 32).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimo

Pagal LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 01 d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 01 d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis KAL1 kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2026 m. birželio 25 d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam KAL1 dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (b.l. 25-27), kuris, pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transpoto priemones ketverių metų laikotarpiui, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus jo (kaltinamojo KAL1) probacijos priežiūrą vykdančio pareigūno, 2024 m. balandžio 17 d. susisiekus telefonu ir apsilankius kaltinamojo KAL1 gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskeltini) , būdamas supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, šių salygų piktybiškai ir toliau nevykdė, vėl neblaivus sėsdamas už automobilio vairo, ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (b.l. 42-51), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų/išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo KAL1 padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., požymius, t.y. vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, tiek ir nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, abiejuose kaltinimuose patikslinant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Dėl bausmės skyrimo klausimo

Spręsdamas kaltinamojo KAL1 baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamasis KAL1 padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), o veika pagal BK 243 str.,-tik prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo KAL1 atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas devynis kartus, tame tarpe ir už analogišką veiką pagal BK 281¹ str., tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė ir visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, jam inkriminuojamas veikas šioje baudžiamojoje byloje padarydamas jau paskritos laisvės apribojimo bausmės pagal paskutinįjį 2026 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį vykdymo priežiūros metu. Visa tai rodo didesnį kaltinamojo KAL1 pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nerdaro jokio pvoeikio. Priešingai, teismo vertinimu, kaltinamasis KAL1, už ankstesnes veikas, dėl kurių teistumas dar nėra išnykęs, būdamas nutesitas alternatyviomis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmių rūšimis (bauda ir laisvėsdapribojimu), jau turėjo apmąstyti savo praeities klaidas ir stoti į doros kelią, pradėdamas naują gyvenimą, tačiau kaltinamasis savo nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, nes šioje baudžiamojoje byloje jau antrą kartą vėl yra kaltinamas ne tik naujos veikos transporto eismo saugumui, bet ir kitos veikos teisingumui padarymu (b.l. 52-74). Nežiūrint į tai, kaltinamasis KAL1, prašydamas dar kartą juo patikėti ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės rūšies, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „savaiminio“ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo naujo LR 2024 m. balandžio 25 d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1 d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo KAL1, kaip pilnamečio asmens, ankstesnės padarytos veikos, BK 140 str. 2 d., 281¹ str. 1 d., dėl kurių teistumas dar nėra išnykęs, baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis KAL1, jau būdamas probacijos priežiūroje, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl neblaivus sėdo už automobilio vairo, šioje baudžiamojoje byloje jau būdamas kaltinamas kelių naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių nusikaltimas pagal BK 281¹ str. 1 d. pagal BK 11 str. nuostatas yra priskirtinas tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai ir rūšiai, atsižvelgiant į kaltinamojo KAL1, praeityje ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka (b.l. 78-82), asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo KAL1 atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2 d.d.).

Nuo 2025 m vasario 01 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusioje BK 65 straipsnio 2 dalies redakcijoje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis KAL1 abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė po 2025 m. vasario 01 d., teismas, paskirdamas galutinės bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamajam KAL1 abi inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuriam už anksčiau padarytas veikas buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys(bauda ir laisvės apribojimas), tačiau tai kaltinamojo nuo naujų veikų darymo nesulaikė ir pastarojo nusiskalstamo elgesio nepakeitė, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abi padarytas veikas turi būti skirtinos tik sankcijose numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo KAL1 nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Visgi, be visų aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamojo KAL1 padaryti nusikalstami veiksmai jokių pasekmių nesukėlė, teismo vertinimu, kaltinamajam KAL1 už nusikaltimą pagal BK 281¹ str. 1d. paskyrus sankcijoje numatytą alternatyvią trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšį-areštą, analogišką bausmės rūšį yra tikslinga skirti ir už kitą veiką, numatytą BK 243 str., ir, taikant bausmių apėmimo principą, paskirtiną subendrintą galutinę arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta galutinė arešto bausmė, taikant tiek dalinį, tiek ir visišką bausmių sudėjimo principus, yra bendrintina tiek su 2026 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, tiek ir su paskirta bei neatlikta bausme-nesumokėta bauda dar pagal 2024 m. sausio 11 d. buvusį priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024, bendrintinos laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu taikant BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles (BK 64 str. 2 d., 65 str. 1 d. 2 p. papunktis „c“ ir 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis KAL1, kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, ką patvirtina ir duomenų apie asmenį paieška vairuotojų registre (b.l. 85), 2026 m. birželio 25 d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį keleivinį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą kaltinamajam KAL1, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui, kaltinamąjį dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo 2024 m. kovo 15 d. įtraukus į probuojamų asmens duomenų registrą, kurios(uždraudimo naudotis specialia teise) terminas, skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t.y. 2023 m. gruodžio 27 d., baigiasi 2027 m. gruodžio 27 d. imtinai (b.l. 58, 63-66).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., pakeisto BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 vieną iš jam inkriminuojamų veikų pagal BK 281¹ str. 1 d. padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis KAL1 vieną iš jam inkriminuojamų veikų, numatytų BK 281¹ str. 1 d., padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (sunkus girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo KAL1 padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas (LR 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2 d. redakcija).

BK 67 str. 3 d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį KAL1 nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis keleivinis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. (b.l. 28-30).

Iš byloje esančios AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 01 d. lengvojo keleivinio automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskeltini), savininkas yra nurodytas fizinis asmuo, t.y. pil. D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskeltini) m., gyv. (duomenys neskeltini). (b.l. 31).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 str. 4 d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis keleivinis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1 d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019 m. balandžio 01 d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4 d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Liudytojas D. K., kaip transporto priemonės savininkas, duodamas parodymus byloje, parodė, kad turi savo vardu registruotą automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pats gyvena Kauno rajone, o automobilį yra palikęs naudotis (duomenys neskeltini) kaime, Širvintų rajone gyvenančiam savo broliui-pil. L. K., kuris nuosavo automobilio neturi. Automobilis broliui L. yra reikalingas motinos priežiūrai, kurią retkarčiais reikia nuvežti pas gydytojus ar šiaip kitais reikalais. 2026 m. birželio 26 d., ryte, jam paskambino motina, kuri pasakė, jog policijos pareigūnai su jam (liudytojui D. K.) priklausančiu automobiliu sulaikė gretimame kaime gyvenantį pil. KAL1. Kiek jam yra žinoma, KAL1 su jo broliu L. dažnai bendrauja. Jis savo brolio klausė, kaip jam priklausantis automobilis atsirado pas KAL1, tačiau brolis L. nieko negalėjo paaiškinti, tik nurodydamas, jog jis nieko neatsimena, nes pats tą vakarą buvo neblaivus (b.l. 35-37). Šios liudytojo D. K. aiškinamos aplinkybes, kurio parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, nėra paneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, juolab, kad pats kaltinamasis KAL1, duodamas parodymus byloje, irgi patvirtino tai, jog jam buvo žinoma, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo, savininkas yra D. K., kuris jam leidimo sėsti neblaiviam už automobilio vairo nedavė.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, o duomenų apie tai, jog parodymus byloje davusiam liudytojui D. K., kaip automobilio savininkui, būtų buvę žinoma, jog kaltinamasis KAL1, būdamas išgėręs, sės už automobilio vairo, nėra, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam KAL1 yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo KAL1 vairuoto lengvojo keleivinio automobilio „Audi A6 Avant“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 862,- Eur. (aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai ir 00 eur/ct.) (b.l. 32-33). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „Emprekis“ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „Emprekis “ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta lengvojo keleivinio automobilio „Audi A6 Avant“ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „Audi A6 Avant“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus (sugadinimus).

Visgi, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis KAL1, apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto lengvojo keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis KAL1, sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo KAL1turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pateiktą automobilio „Audi A6 Avant“ vidutinę kainą (su PVM) Lietuvoje (BK 67 str. 3 d., 72 str. 5 d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktiniam valdytojui (savininkui)-parodymus byloje davusiam liudytojui D. K., kurio žiniai kelių transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui (BPK 151 str. 8 d.).

Be to, 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad priklausomybė-sveikatos sutrikimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Pagal BK 42 str. 6 d. ir 67 str. 3 d. nuostatas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija ir teismas, nustatęs, kad asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms-žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis KAL1, kaip nebe pirmą kartą teisiamas asmuo pagal BK 281¹ str. 1d., vėl vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, juolab, kad pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš tikslų, kurio buvo siekta, baudžiamajame įstatyme įtvirtinant aukščiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra sumažinti nusikalstamų veikų, kurias padaro apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys, skaičių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-87-594/2026), teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo KAL1 , kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), pagal teismo pranešimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam KAL1 buvo paskirtas advokatas Č. Bakasėnas, kaip gynėjas pagal paskyrimą, atstovavęs kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu (b.l. 133-134, 138-140).

2026 m. liepos 17 d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam KAL1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumą (b.l. 141-144).

BPK 106 straipsnis (LR 2022 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XIV-1011, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 01 d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus (BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „c“ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 01 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi bylos duomenimis kaltinamasis KAL1 niekur oficialiai nedirba, kuris nuo 2026 m. balandžio 30 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo (b.l. 84), o baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo KAL1 dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamojo KAL1 interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 str., 281¹ str. 1d., ir nuteisti:

-pagal BK 243 str.-areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

-pagal BK 281¹ str. 1d.-areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirtą subendrintą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

BK 64 str. 2 d. ir 65 str. 2 d. pagrindu, taikant BK 65 str. 1 d. 2 p. papunkčio „c“ nuostatas, bausmes subendrinus dalinio ir visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos arešto bausmės pridėti paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės pagal 2026 m. vasario 25 d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dalį-du mėnesius laisvės apribojimo, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę, ir pagal 2024 m. sausio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-522/2024 jau buvusią paskirtą ir neatliktą bausmę-nesumokėtą 40 MGL 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, ir subendrintą galutinę bausmę paskirti areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų ir 40 MGL 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, kuri (bauda) jau yra vykdoma atskirai.

Į paskirtos subendrintos arešto bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. birželio 25 d., 22¹⁶ val., iki 2026 m. birželio 26 d., 01³² val., t.y. 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas, kada kaltinamasis KAL1 buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje, laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 24 d., 11¹⁰ val., iki 2025 m. gruodžio 25 d., 15⁰⁰ val., t.y. 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas, kada kaltinamasis KAL1 buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą pagal bendrintiną 2026 m. vasario 25 d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, ir sulaikyme išbūtą laiką 2023 m. gruodžio 27 d., t.y. vieną dieną, kada kaltinamasis KAL1 buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą pagal bendrintiną 2024 m. sausio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (viso: 5 (penkios) arešto paros)).

BK 67 str. 3 d. ir 68 str. 2 d. (LR 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2 d. redakcija) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones, penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 02 d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3 d. ir 72 str. 5 d. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 862,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „Audi A6 Avant“ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 3 d., 72⁵ str. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per devynis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą arešto bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Kaltinamąjį KAL1 pripažinti recidyvistu.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo KAL1 sulaikymo dienos, jį suimant.

Išaiškinti kaltinamajam KAL1, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 7 (septynias) dienas yra privaloma atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį adresu: Pravieniškių gt. Nr. 10, Pravieniškių km., Kaišiadorių raj., paskirtai arešto bausmei atlikti. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į įkalinimo įstaigą, apie tai informuoti Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą raštu ar telefonu Nr. +370 34656442 arba elektroniniu paštu: pravieniskes@kalejimai.lt.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam KAL1 paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo KAL1 interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-lengvąjį keleivinį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskeltini), su užvedimo spynelės rakteliu, šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti parodymus byloje davusiam liudytojui D. K., kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui (savininkui), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui-pil. D. K., gyv. (duomenys neskeltini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.