- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-3477-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-8-3-15027-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Pareiškėjas
- PRS2, PRS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS2 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu, kuriuo prašė: nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti jų pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Prašyme nurodė, jog abu yra veiksnūs, jau kuris laikas nebegyvena santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nebetvarko, kadangi išryškėjo skirtingi charakteriai, požiūris į šeimą, šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą, t. y. VAI1, gim. (duomenys neskelbtini). Termino susitaikymui neprašė, kadangi tolesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas, sutuoktiniai nemato perspektyvų toliau tęsti bendrą gyvenimą. Mano, kad šeima yra iširusi galutinai, nes bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu patenkino. Nutraukė pareiškėjų santuoką. Po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams santuokines pavardes. Patvirtino 2026 m. gegužės 26 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai jau kuris laikas netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Pareiškėjai susitaikyti nesutinka, mano, kad sutaikymo priemonių taikymas prieštarautų jų interesams. Pareiškėjai turi nepilnametę dukrą, t. y. VAI1, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, joje aptarti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su juo tvarka, sutuoktinių tarpusavio turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, ji atitinka pareiškėjų teises ir teisėtus interesus bei jų nepažeidžia. Kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie bylos iškėlimą, pareiškėjai neturi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Šalies argumentai
Pareiškėja (toliau ir apeliantė) PRS2 apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau ir – Sutartis), nors ir buvo formaliai pasirašyta, ji neatspindi tikros pareiškėjos valios. Visus procesinius dokumentus bei pačią Sutartį išimtinai rengė tik PRS1 pasirinktas advokatas, o tuo tarpu pati apeliantė jokio atstovo neturėjo. Apeliantė neturėjo pakankamai žinių suprasti visų sutarties sąlygų pasekmių, be to, sutuoktinis skubino kuo greičiau pasirašyti dokumentus, jautė ir sutuoktinio daromą psichologinį spaudimą; mediacija faktiškai nevyko. Sutartį pasirašė tinkamai neįsigilinusi į visas jos sąlygas ir jų pasekmes. Tik gavusi profesionalaus teisininko konsultaciją, suprato, kad dalis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų iš esmės neatitinka jos interesų ir valios.
Sutartyje numatytas 420 Eur vaiko išlaikymo dydis neatitinka nepilnametės dukros interesų, kadangi dukra turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių patiriamos papildomos gydymo išlaidos.
Sutartyje numatyta bendravimo tvarka (informavimas prieš 24 val.) nėra pakankamai konkreti ir kelia konfliktus. Atsakovas dirba užsienyje, nuolat skambina vaikui įvairiu paros metu, reikalauja sudaryti galimybes bendrauti telefonu, o vaikas dažnai vengia, nes apeliantės teigimu, pareiškėjas skambina neblaivus.
Sutartyje nurodyta, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Tačiau didelė dalis santuokos metu įgytų baldų, buitinės technikos ir kitų namų apyvokos daiktų iki šiol nėra padalyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas PRS1 prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantė PRS2 nepateikė jokių objektyvių įrodymų (medicininių dokumentų, liudytojų parodymų, susirašinėjimu, patvirtinančių taikomą spaudimą ar kt.), kurie patvirtintų, jog pareiškėjas PRS1 naudojo psichologinį spaudimą prieš apeliantę siekiant to, jog Sutartis ir kiti dokumentai būtų pasirašyti kuo greičiau nekvestionuojant Sutarties turinio. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai yra deklaratyvūs ir grindžiami tik pačios apeliantės subjektyviu vertinimu po teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
PRS2 apeliacine skunde nurodo, kad visus procesinius dokumentus bei pačią Sutartį išimtinai rengė tik PRS1 pasirinktas advokatas, o tuo tarpu pati apeliantė jokio atstovo neturėjo. Šis apeliantės teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi apeliantė 2026 m. birželio 1 d. pasirašė teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį su advokatu Vidmantu Baumila tuo pripažindama, kad visos sutarties sąlygos jai buvo išaiškintos, ko pasekoje apeliantė patvirtino savo parašu. Kiekvienas svarbus santuokos nutraukimo teisinis procesas apeliantei buvo paaiškintas išsamiai ir profesionaliai teikiant teisines konsultacijas. Taigi, apeliantė, nesutikdama su siūlomomis sąlygomis, galėjo bet kada iki sprendimo priėmimo kreiptis dėl teisinės konsultacijos, sutarties nepasirašyti ar pareikšti savo pastabas sutuoktiniui PRS1 bei pasirinktam atstovui, bei galėjo bylą nutraukti, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu, praėjus tam tikram laikui, nebesutinka su Sutarties sąlygomis, savaime nesudaro pagrindo abejoti jos valios laisve Sutarties sudarymo momentu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sutartį patvirtino, jau savaime reiškia, kad teismas atliko privalomą įvertinimą ir nenustatė Sutarties sąlygų prieštaravimo viešajai tvarkai ar šalių, taip pat vaiko, interesų pažeidimo, kaip ir nurodė 2026 m. liepos 13 d. sprendime. Priešingai apeliantės teiginiui, aplinkybė, jog šalys pačios sutartimi susitarė dėl visų klausimų, nereiškia, kad teismas šio susitarimo nevertino – teismas, patvirtindamas Sutartį rašytinio proceso tvarka, būtent ir konstatavo jos atitiktį įstatymo reikalavimams.
Sutartyje numatytas 420 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai VAI1 yra didesnis negu Lietuvos Auščiausios jo teismo praktikoje rekomenduojama 350 Eur išlaikymo suma, tai tik patvirtina, kad šis išlaikymos dydis pakanakamai dengia nepilnametės dukros interesus ir poreikius. Apeliantė nepateikė nepilnametės dukros VAI1 sveikatos pažymų, gydytojų išrašų ar kitų duomenų apie tai, jog yra patiriamos papildomos gydymo bei sveikatos priežiūros išlaidos. Be to, CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (be kita ko, dėl vaiko poreikių), buvę sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Sutarties 2.1.3 punktas nurodo, kad „konkretaus bendravimo pareiškėjai nenustato, bet susitaria, kad tėvas PRS1 prieš norėdamas susitikti su dukterimi praneša vaiko motinai PRS2 SMS žinute ar kitu būdu ne vėliau kaip prieš 24h“. Vadinasi, šioje punkto formuluotėje išreikšta šalių valia – konkrečios bendravimo tvarkos šalys sąmoningai nenustatė, pasirinkdamos lankstesnį modelį. Apeliantė teigia, jog dalis skambučių su nepilnamete dukra vyksta pareiškėjui PRS1 esant neblaiviam. Tokie deklaratyvūs teiginiai yra nepagrįsti, kadangi nepateikė jokių įrodymų (pvz., įrašytų pokalbių ar kitų objektyvių įrodymų). Analogiškai kaip ir dėl išlaikymo, jeigu po sprendimo priėmimo iš tiesų paaiškėjo, kad bendravimo tvarka realiai neatitinka vaiko interesų, apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl atskiros, konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį – tai savarankiškas ginčas, nesudarantis pagrindo naikinti visą sprendimą. Kita vertus, konkreti bendravimo tvarka būtų sunkiai nustatoma, kadangi pareiškėjas PRS1 dirba užsienyje.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad didelė dalis santuokos metu įgytų baldų, buitinės technikos ir kitų namų apyvokos daiktų iki šiol nėra padalyta. Pažymi, kad ši sąlyga buvo suformuluota pačios apeliantės žinomu ir jos pasirašytu tekstu – ji su šia formuluote sutiko ir jokių prieštaravimų teismui nepateikė. Be to, šalys pasidalino nekilnojamąjį turtą po ½ kiekvienam, tai kilnojamieji daiktai padalinti tarp sutuoktinių ir naudojami pagal paskirtį. Jeigu apeliantė mano, kad tam tikras kilnojamasis turtas realiai liko nepadalytas, tai savarankiškas turtinis ginčas, kuris gali būti sprendžiamas atskiru ieškiniu, tačiau nesudaro pagrindo naikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių sutarties patvirtinimo apskritai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
Pareiškėjai 2026 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu, kuriuo prašė: nenustatyti termino susitaikymui; santuoką tarp pareiškėjų nutraukti abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu; patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu patenkino. Nutraukė pareiškėjų santuoką. Po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams santuokines pavardes. Patvirtino 2026 m. gegužės 26 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
Byloje ginčas kilo dėl to, ar Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. jos 2.1.2, 2.1.3, 2.2.5 punktuose, išreikšta apeliantės tikroji valia. Apeliantė teigia, kad 2026 m. gegužės 26 d. Sutartis nors ir buvo formaliai pasirašyta, ji neatspindi tikros pareiškėjos valios. Visus procesinius dokumentus bei pačią Sutartį išimtinai rengė tik PRS1 pasirinktas advokatas, o tuo tarpu pati apeliantė jokio atstovo neturėjo. Apeliantė neturėjo pakankamai žinių suprasti visų sutarties sąlygų pasekmių, be to, sutuoktinis skubino kuo greičiau pasirašyti dokumentus, jautė ir sutuoktinio daromą psichologinį spaudimą; mediacija faktiškai nevyko. Sutartį pasirašė tinkamai neįsigilinusi į visas jos sąlygas ir jų pasekmes. Tik gavusi profesionalaus teisininko konsultaciją, suprato, kad dalis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų iš esmės neatitinka jos interesų ir valios.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti ir įvertinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tai yra ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).
Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
Šiuo atveju apeliaciniu skundu apeliantė (pareiškėja) nurodė, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus: Sutartis neatitinka pareiškėjos valios, nes Sutartyje numatytas 420 Eur vaiko išlaikymo dydis neatitinka nepilnametės dukros interesų; Sutartyje numatyta bendravimo tvarka (informavimas prieš 24 val.) nėra pakankamai konkreti ir kelia konfliktus; didelė dalis santuokos metu įgytų baldų, buitinės technikos ir kitų namų apyvokos daiktų iki šiol nėra padalyta.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia apeliantės teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko interesų (išlaikymo dydžio). Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Tai nėra laikytina proceso pažeidimu, kadangi CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo ir jame nurodytų motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, neatitinka pareiškėjos valios, ji jai prieštarauja ir nebesutinka su išlaikymo vaikui dydžiu, bendravimo tvarka (informavimas prieš 24 val.), kuri nėra pakankamai konkreti ir kelia konfliktus. Atitinkamai byloje kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertintina kaip galimai pažeidžianti sutuoktinių ir/ar nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus ir negali būti laikoma sudaryta.
Nors pareiškėjas nurodo, kad apeliantę atstovavo advokatas Vidmantas Baumila, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad Sutartis sudaryta 2026 m. gegužės 26 d., tuo tarpu apeliantės atstovavimo sutartis su advokatu Vidmantu Baumila sudaryta 2026 m. birželio 1 d., t.y. jau po Sutarties pasirašymo. Tuo tarpu pareiškėjas sutartį su advokatu Vidmantu Baumila sudarė 2026 m. gegužės 21 d. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti apeliantės teiginiais, kad apeliantė neturėjo pakankamai žinių suprasti visų sutarties sąlygų pasekmių.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – apeliantės (pareiškėjos) – valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) mano, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus ir sudarant galimybę sutuoktiniams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi apygardų teismai analogiško pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-252-1187/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-772-730/2024; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-161-560/2026 ir kt.).
Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliantės apeliacinį skundą tenkinti. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.