Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-252-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2A-252-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02559-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Pareiškėjas: J. G., I. G.
Suinteresuotas asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, „AS Inbank filialas“

Kategorijos

2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-252-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02559-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir I. G. (I. G.) patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, „AS Inbank filialas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. G. (toliau – Pareiškėja 1) ir I. G. (toliau – Pareiškėjas 2, apeliantas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydami: nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

2. Nurodė, kad pareiškėjai nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų interesų, mano, jog išsaugoti šeimą nebeįmanoma, yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką ir savo nuomonės neketina keisti. Visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė pasirašydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Turi įsipareigojimų „AS Inbank filialas“ ir UAB „SB Lizingas“. Gautos piniginės lėšos buvo panaudotos transporto priemonei VW Multivan įsigyti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo sutarties dėl santuokos nutraukimo tvirtinimui. Tarnybos vertinimu, šalys taikiai ir tinkamai išsprendė klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. spalio 5 d. sprendimu prašymą tenkino ir nutarė: santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1260), tarp J. G. ir I. G. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti pareiškėjų J. G. ir I. G. sudarytą 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė:

„1. Nepilnametės dukters E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. J. G. įsipareigoja sudaryti sąlygas dukters tėvui I. G. bendrauti su nepilnamete dukterimi ir dalyvauti jos auklėjime. Nepilnametės dukters tėvas bendrauja su E. G. tokia tvarka:

2.1. Iki E. G. sukaks septyneri metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), I. G. bendrauja su dukra metų poriniais savaitgaliais, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, bendravimo metu dalyvaujant J. G..

2.2. Metų neporinėmis savaitėmis, kai nėra numatytas savaitgalį vaiko tėvo bendravimas su dukra, I. G. turi teisę bendrauti su dukra E. G. darbo dienomis, tačiau bendravimo laiką ir trukmę iš anksto prieš 3 kalendorines dienas iki bendravimo su dukra pradžios, privalo suderinti su vaiko motina J. G..

3. I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 265,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki dukters pilnametystės. Šalys susitaria, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 530,00 Eur. Išlaikymas kasmet yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. J. G. tvarko nepilnametės dukters išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais.

4. J. G. ir I. G. nereiškia vienas kitam pretenzijų dėl tarpusavio išlaikymo, kadangi abu yra darbingi ir jų gaunamos pajamos yra pakankamos save išsilaikyti.

5. J. G. ir I. G. patvirtina, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindais yra įgiję šį turtą:

5.1. transporto priemonę VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonių registre (duomenys neskelbtini) įregistruotą I. G. vardu. Šios transporto priemonės vertė šalių susitarimu sudaro 8 000,00 Eur;

5.2. transporto priemonę VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonių registre (duomenys neskelbtini) įregistruotą I. G. vardu. Šios transporto priemonės vertė šalių susitarimu sudaro 1 300,00 Eur;

5.3. priekabą MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonių registre (duomenys neskelbtini) įregistruotą I. G. vardu. Šios transporto priemonės vertė šalių susitarimu sudaro 10,00 Eur.

6. J. G. ir I. G. susitaria, kad santuokoje įgytas turtas – transporto priemonė VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 8 000,00 Eur; transporto priemonė VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 1 300,00 Eur; priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10,00 Eur, po santuokos nutraukimo atitenka I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn, be mokėtinos kompensacijos J. G..

7. J. G. ir I. G. patvirtina, kad turi įsipareigojimus „AS Inbank filialas“ pagal 2020-02-05 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SMY00205NYPA ir UAB „SB lizingas“ pagal 2020-02-05 vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703. Gautos lėšos pagal šias vartojimo kredito sutartis buvo panaudotos transporto priemonės VW Multivan, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

8. Po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui „AS Inbank filialas“ pagal 2020-02-05 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SMY00205NYPA ir UAB „SB lizingas“ pagal 2020-02-05 vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703 yra pripažįstami solidariais J. G. ir I. G. įsipareigojimais, kurie bus vykdomi nekeičiant su kredito įstaigomis pasirašytos sutarties sąlygų.

9. Atsižvelgiant į tai, kad šios Sutarties 8 punkte nurodyti kreditoriai yra suteikę vartojamuosius kreditus, o gautos lėšos buvo panaudotos transporto priemonės VW MULTIVAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kuri po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka I. G., dėl šios priežasties J. G. ir I. G. tarpusavyje susitaria, kad įsipareigojimus „AS Inbank filialas“ pagal 2020-02-05 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SMY00205NYPA ir UAB „SB lizingas“ pagal 2020-02-05 vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703 vykdys I. G. asmeniškai be regreso teisės ateityje reikalauti sumokėtų sumų iš J. G.. Tuo atveju, jei J. G. sumokės nors dalį periodinių kredito ir/ar palūkanų įmokų kreditoriui pagal aukščiau nurodytas vartojimo kredito sutartis, ji įgis regreso teisę reikalauti iš I. G. už jį sumokėtų sumų kreditoriams.

10. Šalys susitaria, kad šios Sutarties 10 punkto tinkamo įvykdymo užtikrinimui I. G. įsipareigoja iki galutinio atsiskaitymo su kreditoriais „AS Inbank filialas“ ir UAB „SB lizingas“ neperleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn transporto priemonės VW MULTIVAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarant apie tai įrašą (apribojimą) kelių transporto priemonių registre.

11. J. G. ir I. G. susitaria, kad J. G. rašytinis patvirtinimas apie tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą pagal 2020-02-05 tikslinės paskolos (vartojimo krdito) sutartį Nr. SMY00205NYPA ir pagal 2020-02-05 vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703 yra pakankamas pagrindas šios Sutarties 11 punkte numatytam įrašui (apribojimui) panaikinti.

12. J. G. ir I. G. patvirtina, kad šalių susitarimas dėl turto padalinimo tarp sutuoktinių (pareiškėjų) yra ekonomiškai pagrįstas, teisingas ir protingas, atitinka šalių tikrąją valią ir interesus, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams.

13. J. G. ir I. G. patvirtina, kad:

- visos J. G. vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos be kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė J. G. nuosavybė.

- visos I. G. vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos be kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė I. G. nuosavybė.

14. J. G. ir I. G. patvirtina, kad J. G. vardu yra registruotas turtas – 0,0631 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype esantis 101,98 kv. m. bendro ploto pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti 2019-02-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 574 ir 2019-02-14 perdavimo-priėmimo akto Nr. 588 pagrindu, yra asmeninė J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Šis turtas nėra traukiamas į dalintino turto balansą, kadangi jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir nėra dalinamas tarp sutuoktinių. I. G. nereiškia pretenzijų J. G. dėl šio turto.

15. Po santuokos nutraukimo J. G. ir I. G. pasilieka santuokines pavardes – „G.“, „G.“.

16. J. G. ir I. G. pareiškia, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio J. G. ir I. G. būtų priversti šią sutartį sudaryti. J. G. ir I. G. patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėta.

17. Ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ši sutartis bus patvirtinta.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pareiškėjams yra žinoma, kad teismui patvirtinus šią sutartį, ateityje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nebegali būti keliamas.

19. Pareiškėjams taip pat yra žinoma CK 3.53 str. 3 d. nuostata bei įstatymo numatyta teisė, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sutuoktiniams arba vienam iš jų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo“.

6. Teismas, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad J. G. ir I. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1260). Pareiškėjai santuokoje susilaukė dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini) Patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai susitarė dėl turto padalinimo, vienas kito išlaikymo, pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo bei bendravimo su vaiku tvarkos ir kitų su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusių klausimų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu – bendro ūkio nebetvarko, santuokinio gyvenimo nebegyvena, todėl sprendė, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sprendė, kad ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina.

9. Teismas taip pat sprendė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliantas (pareiškėjas) I. G. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo iš esmės pirmosios instancijos teismui, priteisti iš pareiškėjos J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pareiškėjas 2 pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nesuprato tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir vykdymo galimybių. Galimas pasekmes ir galimas tokio sprendimo keitimo galimybes suprato tik po teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo, todėl Pareiškėjas 2 iš esmės keičia savo nuomonę dėl minėtos sutarties.

10.2. Pareiškėjas 2 iš dalies ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2.1 papunktį, 3 punktą, 8 punktą ir 14 punktą, siekia juos pakeisti nagrinėjant bylą iš esmės.

10.3. Pareiškėjas 2 nenori bendrauti su vaiku dalyvaujant Pareiškėjai 1 ir be nakvynės.

10.4. Pareiškėjo 2 gaunamas darbo užmokestis yra 1 000 Eur, todėl nesutinka mokėti 265 Eur išlaikymo, kadangi atskaičius visas minimalias jo asmenines išlaidas, galėtų mokėti tik 200 Eur išlaikymo dydį.

10.5. Pareiškėjas 2 prašo keisti įsipareigojimų kreditoriams mokėjimo tvarką, įsipareigojimus kreditoriui „AS Inbank“ pagal 2020 m. vasario 5 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SMY00205NYPA ir UAB „SB lizingas “ pagal 2020 m. vasario 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703 pripažįstant J. G. įsipareigojimais su kredito įstaigos sutikimu.

10.6. Pareiškėjas 2 reikalauja kompensacijos už sodo namo pagerinimus. J. G. vardu yra registruotas turtas - 0,0631 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype esantis 101,98 kv. m. bendro ploto pastatas - sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. G. nuosavybė. Šis turtas nėra traukiamas į dalintino turto balansą, kadangi jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir nėra dalinamas tarp sutuoktinių. I. G. gerino šį turtą (101,98 kv. m. bendro ploto pastatą - sodo namą) iš savo lėšų, todėl prašo 20 000 Eur kompensacijos už atliktus pagerinimus.

Atsiliepimas

11. Pareiškėja J. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto Pareiškėjos 1 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apelianto elgesys nėra laikytinas apdairiu proceso šalies elgesiu, kadangi jis sutiko santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat sutiko su patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygomis ir tik paskutiniu momentu (paskutinę dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) pateikė apeliacinį skundą, deklaratyviai nurodant, kad jis pakeitė savo nuomonę.

11.2. Apeliantas visiškai nemotyvavo sutarties 2.1. papunkčio pakeitimo (numatant, kad tėvas su dukra iki (duomenys neskelbtini) bendrauja metų poriniais savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais su nakvynėmis, nedalyvaujant vaiko motinai). Šalių dukrai E. G. tik prieš mėnesį suėjo treji metai. Ji yra labai prisirišusi prie motinos, todėl negali ilgesnį laiką būti atsiskyrusi nuo jos. Be to, apeliantas neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Šalies argumentai

11.3. Apeliantas teigia, kad jis negali teikti nepilnametei dukrai 265,00 Eur dydžio išlaikymą, kadangi jo gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Eur į rankas, nurodo, kad turi galimybę teikti tik 200,00 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Pareiškėja 1 atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nutartį (nustatant pateikto pradinio procesinio dokumento trūkumus), sutiko su nauja sąlyga dėl išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai, kuris yra mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 265,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 5 d., pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Po šios sutarties pasirašymo iki teismo posėdžio, kuris įvyko 2022 m. spalio 5 d., pareiškėjas turėjo visas galimybes pasidomėti dėl galimų tokio susitarimo pasekmių, dėl tų pačių sąlygų konsultuotis su atstovais, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su sutarties 3 punktu, dėl teikiamo išlaikymo dydžio, kurios būtų iš esmės pasikeitusios po teismo sprendimo priėmimo.

11.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad santuokos metu prisiimti įsipareigojimai turi būti pripažįstami J. G. asmeniniais įsipareigojimais. Santuokos metu pareiškėjams siekiant įsigyti transporto priemonę VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šeima neturėjo finansinių galimybių jo įsigyti iš turimų lėšų (gaunamų pajamų), todėl buvo nuspręsta pasinaudoti suteikiamu kreditu. Dėl šios priežasties buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys tiek su „AS Inbank filialas“ (2020 m. vasario 5 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. SMY00205NYPA), tiek su UAB „SB lizingas“ (2020 m. vasario 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703). Gautos lėšos buvo panaudotos minėtos transporto priemonės įsigijimui. Dalinant tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, įskaitant transporto priemonę VW Multivan, visas santuokos metu įgytas turtas atiteko I. G. be mokėtinos kompensacijos J. G.. Pareiškėjui atitekus visam santuokoje įgytam turtui, kurio vertė sudaro 9 310,00 Eur, pareiškėjas prisiėmė pareigą asmeniškai vykdyti aukščiau nurodytus įsipareigojimus. Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktą nenurodė, dėl kokių priežasčių yra siekiama keisti šį teismo sprendimo punktą, tuo labiau, kad šie įsipareigojimai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui (transporto priemonės įsigijimui).

11.5. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14 punktu, tačiau šiame punkte nurodytas turtas nėra traukiamas į dalintino turto balansą, kadangi jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Pareiškėjas šį punktą norėtų keisti iš esmės, reikalaujant iš J. G. 20 000 Eur dydžio sumos kompensacijos dėl I. G. atliktų būsto pagerinimų, tačiau apeliantas nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių jo tariamą 20 000 Eur indėlį, gerinant asmeninį turtą.

11.6. Apeliantas yra Moldavijos pilietis, kuris atvyko pas būsimą sutuoktinę J. G. į Lietuvą 2019 metais. Pareiškėja, priimdama jį į savo namus, Migracijos departamentui įsipareigojo šį asmenį išlaikyti, kadangi apeliantas neturėjo pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui Lietuvoje. Apeliantas neturėjo lėšų, tuo labiau tokio dydžio piniginių lėšų sumos, kad atliktų pagerinimus už 20 000 Eur dydžio sumą. Jei apeliantas prašo jam kompensuoti santuokos metu atliktų pagerinimų 20 000 Eur dydžio sumą, tikėtina, kad santuokos metu atliktų pagerinimų vertė turėjo sudaryti 40 000 Eur. Jokie šį faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, nei su apeliaciniu skundu.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo „AS Inbank filialas“ pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo 2 apeliacinį skundą, kuriuo sutinka su apeliacinio skundo 8 punkto pakeitimu, kuriame nurodoma, kad po santuokos nutraukimo 2020 m. vasario 5 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis laikoma J. G. asmeniniu įsipareigojimu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. G. ir I. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1260). Pareiškėjai santuokoje susilaukė dukros E. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką ir patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – sutartis), kuria susitarė dėl turto padalinimo, pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo bei bendravimo su vaiku tvarkos ir kitų su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusių klausimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų prašymas tenkintas, santuoka nutraukta bei patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo

17. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tenka pareiga patikrinti, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta.

18. CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-378/2022, 13 punktas).

20. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką bendru sutikimu gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka ir šalims pateikus teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei teismui sprendimu šį prašymą patenkinus ir patvirtintinus pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš sutuoktinių (Pareiškėjas 2) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

21. Apeliantas visų pirma ginčija santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pareiškėjas 2 iš esmės nesutinka su sutarties 2.1. papunkčiu, kuriuo nustatyta apelianto bendravimo su vaiku tvarka, t. y. kad iki 2026 m. spalio 1 d., I. G. bendrauja su dukra metų poriniais savaitgaliais, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, bendravimo metu dalyvaujant J. G.. Apeliantas prašo minėtą sąlygą pakeisti, siekia, kad bendravimas vyktų su nakvyne ir nedalyvaujant Pareiškėjai 1. Įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

22. Be to, apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo vaikui dydžiu, nurodė, jog sutartyje numatytas išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties, kadangi darbo užmokestis yra 1 000 Eur, todėl atskaičius visas minimalias asmenines išlaidas, galėtų mokėti tik 200 Eur išlaikymo dydį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo I. G. įsipareigojimo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 265 Eur. Kaip nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi ar Pareiškėjas 2 gali mokėti kasacinio teismo formuojamoje praktikoje rekomenduojamą priteisti išlaikymą vaikui, t. y. nesiaiškino tėvų galimybių mokėti sutartimi nustatytą išlaikymą, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl šio punkto neatitinka Pareiškėjo 2 valios.

23. Apeliantas taip pat nesutinka ir su sutarties dalimi dėl tolimesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo (kreditorinių įsipareigojimų dengimo paskirstymo), siekia pakeisti sutarties 8 punktą numatant, kad: „Po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui „AS Inbank filialas“ pagal 2020 m. vasario 5 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SMY00205NYPA ir UAB „SB lizingas“ pagal 2020 m. vasario 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C002289703 yra pripažįstami J. G. įsipareigojimais su kredito įstaigos sutikimu“. Minėta, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, taigi – ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Šiuo atveju iš pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyta, kad apelianto nurodytos prievolės kreditoriams yra solidarios, taigi, apeliantas šiuo atveju siekia modifikuoti sutartis, pripažįstant, kad šios prievolės yra J. G. asmeninės prievolės. Pareiškėja 1 nesutinka su šio punkto pakeitimu argumentuodama tuo, kad vartojimo kredito sutarčių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos transporto priemonės įsigijimui, kuri pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių lieka apeliantui be mokėtinos kompensacijos J. G.. Įvertinęs šias aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutarties dalis dėl kreditorinių įsipareigojimų dengimo paskirstymo neatitinka pareiškėjo valios, taip pat galimai pažeidžia sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

24. Pareiškėjo I. G. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl J. G. nuosavybės teise priklausančio sodo namo pagerinimų taip pat kelia abejonių ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų ar vieno jų teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Taigi įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ir netikėti išreikšta pareiškėjų valia dėl nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo Pareiškėjos 1 asmenine nuosavybės teise, kadangi šis turtas Pareiškėjos 1 buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau, šiuo konkrečiu atveju apeliantui tvirtinant, jog jis atliko sodo namo pagerinimus iš savo asmeninių lėšų, ir reikalaujant 20 000 Eur kompensacijos iš Pareiškėjos 1, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui vertinti, kad pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos pareiškėjo valios.

25. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Atitinkamai byloje kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertintina kaip galimai pažeidžianti sutuoktinių teises ir teisėtus interesus ir negali būti laikoma sudaryta.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Šioje byloje susiklostė teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių: apeliacine tvarka skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi (CPK 541 straipsnio 3 dalis), santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kai skundžiama teismo sprendimo dalis byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas reiškia, kad nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų nagrinėti bylą supaprastinta tvarka, taigi naikintinas visas sprendimas, o ne jo dalis.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgus į apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

28. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

tenkinti apelianto (Pareiškėjo 2) I. G. (I. G.) apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė