Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, karo prievolininkas, vedęs, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), montuotojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam KAL1 buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. balandžio 30 d., apie 22⁴⁰ val., vėlai vakare, kaltinamasis KAL1 Gedimino gatvėje Ukmergės mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, o po sukelto eismo įvykio į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330) atlikus kaltinamojo KAL1 blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 23¹⁰ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23³³ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis KAL1, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad turi savo vardu registruotą automobilį „Mercedes Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra jo šeimos bendras turtas. 2026 m. balandžio 30 d., vakare, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Ukmergės mieste, atsiskaitęs su žmogumi už atvežtą žvyrą, vėliau susitiko draugą, su kuriuo nuėjo į kavinę-piceriją, kurios nei pavadinimo, nei adreso nežino, pavalgyti. Prie maisto užsisakė alaus, o po to dar gėrė ir degtinę. Išeidamas iš kavinės, jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis negali pasakyti, nei kaip įsėdo į automobilį, nei kaip jį vairavo. Vairuoti automobilį būtinybės nebuvo, nes pėstute galėjo nueiti pas gimines, gyvenančius Ukmergėje, prie policijos komisariato, kur būtų pernakvojęs, tačiau išgertas alkoholio kiekis neleido blaiviai mąstyti, todėl jam viskas atrodė kitaip. Atsimena tik tai, kad, vairuodamas savo automobilį, sankryžoje atsitrenkiė į priekyje pačia kryptimi važiavusį ir prie šviesoforo sustojusį automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinio numerio nežino. Kaip jis bendravo su kito automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, vairuotoju, pasakyti negali, nes to neatsimena. Atvykus policijos pareigūnams, paklaustas, jis neneigė alkoholio vartojimo fakto, sutikdamas su alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis. Tai buvo pirmas toks kartas, kada jis sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Dėl savo netinkamo poelgio jis labai apgailestauja ir pažada, kad tokia situacija daugiau nepasikartos ir jis niekada daugiau išgėręs nevairuos jokio automobilio, nes jam tai bus didelė pamoka ateičiai.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis KAL1 prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. (toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtu liudytojo J. Š. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 53-55), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais (dokumentais): Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamo įvykių registro kortelės išrašu (b.l. 10-14), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2026 m. balandžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio (ROIK: 0126000254530) (b.l. 15-16), policijos duomenų bazės informacinėje sistemoje registruoto eismo įvykio 07-26-9656290 duomenų pažyma (b.l. 17-21), įvykio vietos apžiūros apžiūros protokolu (b.l. 25-27) ir priedu, t.y. eismo įvykio vietos schema, bei fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 22, 28-35), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais (b.l. 56-57), 2026 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 59), alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2431330 kopija (b.l. 58), AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę (b.l. 38-39) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis KAL1 sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1 d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo J. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2026 m. balandžio 30 d., apie 22⁴⁰ val., jis su savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Gedimino gatve, Ukmergės mieste ir buvo sustojęs prie sankryžos, ties Kęstučio aikšte, nes degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Netrukus pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Po smūgio išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“ atsitrenkė kitas „Mercedes Benz“ modelio automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nieko nelaukdamas, jis priėjo prie į jo vairuojamą automobilį atsitrenkusio kito automobilio „Mercedes Benz“, iš kurio vairuotojo pusės išlipęs vairuotojas buvo galimai neblaivus, nes pastarasis svirduliavo į šalis, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Išlipęs vairuotojas kažką parėkavo ir vėl atsisėdo į savo automobilį. Jis iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos cerntrą, pranešdamas apie įvykį. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, į jį atsitrenkusio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas visą laiką sėdėjo už vairo, alkoholio ar kažkokių kitų gėrimų vairuotojas nebegėrė, nes visą laiką jis pastarąjį stebėjo (b.l. 53-55).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamo įvykių registro kortelės išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 30 d., 22⁴⁰ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. J. I. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad adresu: Gedimino gt. Nr. 1, Ukmergės m. pranešėjo vairuojamss automobilis „Mercedes Benz“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su kitu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra stipriai neblaivus. Žmonės nenukentėjo. Visi laukia vietoje, nes pranešėjas bijo, kad galimai neblaivus vairuotojas gali šalintis (b.l. 10-14).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2026 m. balandžio 30 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl dėl įvykio (ROIK: 0126000254530) matyti, kad, 2026 m. balandžio 30 d., apie 23⁰⁰ val., patruliuojant kartu su tyrėju E. Juzėnu tarnybiniu automobiliu numatytame maršrute, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Gedimino gatvėje, Ukmergės mieste įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavęs vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu, buvo rasti du apgadinti automobiliai, t.y. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo pabendrauta su automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju-pil. J. Š.. Minėtas asmuo paaiškino, kad jis važiavo Gedimino gatve link Kęstučio aikštės ir, prie sankryžos užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo, po ko pajuto stiprų smūgį į jo vairuojamo automobilio galą. Pasak vairuotojo J. Š., po smūgio išlipęs iš savo automobilio, pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį įvažiavo kitas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs neblaivus vairuotojas, vos pastovėjo ant kojų, kuris, nieko nepaaiškinęs, tik kažką parėkavo ir vėl įsėdo į savo automobilį. Po pokalbio su pranešėju, jam priėjus prie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo pil. KAL1, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, minėto asmens kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu 23¹⁰ val. atlikus pirmą blaivumo testą, KAL1 buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, o 23³³ val. atliktu antru pūtimu buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. KAL1 teigė, jog jis vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, kuris daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo, kadangi buvo stipriai neblaivus. KAL1 buvo sulaikytas ir pristatytas į Širvintų raj. PK porcesiniams veiksmams atlikti, o pastarojo vairuotas automobilis priverstinai buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. Dėl užregistruoto įvykio buvo pradėtas ikiteisminsi tyrimas pagal BK 281¹ str. 1d. Dėl fizinės ir psichologinės KAL1 būsenos, t.y. dėl neblaivumo ir stipraus suijaudinimo, nebuvo galimybės minėto asmens daktiloskopuoti ir paimti DNR (b.l. 15-16).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Gedimino gatvės, esančios Ukmergės mieste, atkarpa, kuroje yra matomas stovintis automobilis „Mercedes Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrinant automobilio saloną, jo viduje yra matomi išmėtyti įvairios paskirties daiktai, o automobilio bagažinėje buvo rasta pilnų (nepradėtų) alkoholio butelių. Apžiūrėjus automobilio saloną ir kitas vietas, daugiau daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio priekis po eismo įvykio yra smarkiai apgadintas. Priekyje minėto „Mercedes Benz“ modelio automobilio yra matomas stovintis kitas automobilis „Mercedes Benz C300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su apgadinta galine dalimi. Gedimino gatvė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b.l. 25-35). Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, o pats įvykis buvo užregistruotas policijos duomenų bazės informacinėje sistemoje, jam suteikiant Nr. 07-26-9656290 (b.l. 17-22).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad, minėtą dieną pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445 (patikros sertifikato Nr. 2431330), du kartus atlikus kaltinamojo KAL1, kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 23¹⁰ val., pastarajam buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 23³³ val., metu,-2,31 promilių girtumas, ką patvirtina ir prie bylos medžiagos pridėti neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitai (b.l. 56-57). Be to, akte yra fiksuojami nustatyti asmens neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, o taip pat įvertinta ir bendra asmens būklė: eiti tiesia linija, t.y. pėda po pėdos, gali, kuris, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą(atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, asmeniui nurodžius, jog alkoholį jis vartojo prieš 30 min. (b.l. 59).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2431330 kopijos matyti, kad alkostesrio patikra buvo atlikta 2026 m. sausio 16 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. liepos 15 d.(b.l. 58).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad pagal užfiksuotą informaciją apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą lengvasis keleivinis automobilis „Mercedes Benz E 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. birželio 18 d. yra registruotas paties kaltinamojo KAL1, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaip kelių transporto priemonės savininko, vardu, šį automobilį įsigijusio už 8.800,- Eur.(aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą 2023 m. birželio 18 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 36).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo

Pagal LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 01 d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančia baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 01 d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis KAL1 kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2026 m. balandžio 30 d., o pagal BK 281¹ str. 1 d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam KAL1 dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (b.l. 56-59), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo KAL1 padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Dėl laidavimo instituto pagal BK 40 straipsnį ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimo

Kaltinamojo KAL1 interesus teisminio bylos proceso metu atstovavęs jo gynėjas pagal susitarimą-advokatas A. Tarutis vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui tiek jo atstovaujamo kliento-kaltinamojo KAL1 interesais rašytą prašymą, tiek ir kaltinamojo šeimos nario (sutuoktinės)-pil. LDT1, kaip galimos laiduotojos, rašytą prašymą su pridedamais dokumentais spręsti klausimą dėl jos sutuoktinio (kaltinamojo KAL1) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarąjį perdavus jai (sutuoktinei) pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu (b.l. 142-161).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant BK 40 str. 2 d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, BK 40 str. 1 ir 3 d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t.y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto galimos laiduotojos prašymo turinio matyti, kad pil. LDT1 yra kaltinamojo KAL1 šeimos narys, t.y. sutuoktinė. Pasak pačios galimos laiduotojos LDT1, savo sutuoktinį-kaltinamąjį KAL1 ji gerai pažįsta, su kuriuo kartu yra jau 16 (šešiolika) metų, šeimoje augina 10 (dešimties) metų mažametę dukrą, ką patvirtina ir prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (b.l. 145-148). Galimos laiduotojos LDT1 teigimu, ji gali daryti teigiamą įtaką kartu gyvenančiam sutuoktiniui-kaltinamajam KAL1, nes labai gerai žino savo sutuoktinio charakterį ir jo gyvenimo būdą, kuris dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, juolab, kad tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys, yra susiklostę labai nuoširdūs, pagarba vienas kitam grindžiami šeimyniniai santykiai, nes jie visada puikiai sutaria, stengiasi vienas kitą palaikyti, bendrai aptaria ir kartu sprendžia įvairias gyvenime iškylančias problemas, todėl, galimos laidutojos žodžiais, sutuoktinis visada įsiklauso ir į jos nuomonę, nuo jos neturi jokių paslapčių, nes yra atviras ir nuoširdus žmogus. Kadangi jos sutuoktinis-kaltinamasis KAL1 yra labai atsakingas ir pareigingas žmogus, galimos laiduotojos LDT1 žodžiais, jai buvo didelis šokas ir netikėtumas, sužinojus apie tai, jog sutuoktinis, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo. Ji pati, galimos laiduotojos LDT1 teigimu, kaip automobilį vairuojantis asmuo, suvokia savo sutuoktinio padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, supranta, kokias baisias pasekmes gali sukelti transporto priemonės vairavimas išgėrus, nes pati alkoholio visiškai nevartoja, todėl ji, galimos laiduotojos žodžiais, tik sužinojusi apie faktą, kad sutuoktinis automobilį, vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, labai pyko ant sutuoktinio, o šeimoje ne vieną kartą vykusių pokalbių apie įvykį metu išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, alkoholio daromą žalą šeimai ir vsuomenei, žmogaus sveikatai ir socialiniams santykiams, kuriam buvo duota suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia jo (kaltinamojo KAL1) gyvenimo klaida, o šis, pasak galimos laiduotojos, viduje pergyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą, kas, vertinant jos sutuoktinio-kaltinamojo KAL1 asmenines savybes, pastarajam tikrai nėra būdinga, nes kaltinamasis atsakingai žiūri į darbinius ir šeimyninius reikalus ir nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų. Galimos laiduotojos LDT1s žodžiais, ji yra įsitikinusi, kad jau vykstantis bylos procesas dėl vairavimo esant neblaiviam fakto jos sutuoktiniui-kaltinamajam KAL1 turės didelės įtakos, nes šis rimtai apsvarstė savo elgesį ir senų klaidų nekartos, nes moka daryti išvadas, todėl ji (galima laiduotoja LDT1) galvoja, jog jos sutuoktinis ateityje daugiau nebenusikals, o ji (galima laiduotoja LDT1) pati, kaip pedagogė, jos manymu, turėdama pakankamą autoritetą savo sutuoktiniui-kaltinamajam KAL1, pastarajam daro ir ateityje galės daryti teigiamą įtaką, todėl laiko save verta teismo pasitikėjimo.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus pateiktą galimą laiduotoją LDT1 charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad minėtas asmuo anksčiau teistas ar administracine tvarak baustas nebuvo, kuri jokių žalingų įpročių ar priklausomybių neturi, todėl, atsižvelgiant į galimos laiduotojos LDT1, kaip pedagoginį išsilavinimą turinčio ir valstybinėje įstaigoje, t.y. (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėjos pareigose, dirbančio ir teigiamai charakterizuojamo asmens, asmenybę (b.l. 149-161), jos artimą ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam KAL1. Savo ruožtu pats kaltinamasis KAL1, vienerių metų bėgyje tik vieną kartą būdamas baustas administracine tvarka už padarytą smulkųjį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, irgi anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą (b.l. 115-119), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo KAL1 atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, veikos, kuri yra vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio ir baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), pobūdį ir jos padarymo aplinkybes bei į paties kaltinamojo KAL1 asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip vedęs, dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas asmuo (b.l. 120-122, 143), tinkamai pasimokė iš savo netinkamo elgesio, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis KAL1 yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. 1-2 d.d. (LR 2024 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XIV-2573, įsigaliojusio 2025 m. vasario 01 d., redakcija) pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos LDT1 asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą (BK 40 str. 1 ir 4 d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai palleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., pakeisto BK 67 str. 2d. redakcija).

Kadangi kaltinamasis KAL1 jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas nors ir buvo atsitiktinio pobūdžio, tačiau sukėlė pasekmes, t.y. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas kitas automobilis (b.l. 17-22, 162), kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, jog, kaltinamajam KAL1 uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones (pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių)), pastarajam taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytinas didesnis nei vairavusiems neblaiviems asmenims administracinės atsakomybės taikymo atveju uždraudimo naudotis specialia teise maksimalus terminas (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta 68 str. 2 d. redakcija).

Be to, BK 67 str. 2 d. 7 p. ir 3 d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2026 m. gegužės 04 d. nutarimu kaltinamajam KAL1 buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į lengvąjį keleivinį automobilį „Mercedes Benz E 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą į minėtą turtą, t.y. uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2026 m. gegužės 04 d. iki 2026 m. rugpjūčio 04 d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK (b.l. 40-49). Nušalinus kaltinamąjį KAL1 nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis lengvasis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. (b.l. 39).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančioje AB „Regitra“ pažymoje užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą matyti, kad pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą lengvasis keleivinis automobilis „Mercedes Benz E 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. birželio 18 d. yra registruotas paties kaltinamojo KAL1, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaip kelių transporto priemonės savininko, vardu, šį automobilį įsigijusio už 8.800,- Eur.(aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą 2023 m. birželio 18 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 36).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1- 2 d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 str. 4 d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis keleivinis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi kaltinamasis KAL1, kaip faktinis automobilio valdytojas (savininkas), kurį jis vairavo būdamas neblaivus, veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina (BK 72 str. 3 d.).

Be to, 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad priklausomybė-sveikatos sutrikimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms-žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 už lengvojo keleivinio automobilio vairo sėdo išgėręs, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos pagal BK 28¹ str. 1 d. požymių, be kurio nustatymo nusikalstama veika apskritai nebūtų padaryta. Be to, bylos duomenimis kaltinamasis KAL1, kaip vedęs asmuo, kurio šeimoje auga mažametė dukra, yra susiformavusi brandi asmenybė, kuris šiuo metu yra sukakęs 39 (trisdešimt devynerių) metų amžiaus. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 anksčiau būtų buvęs teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus ar būdamas neblaivus būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, kuris bylos duomenimis, kaip nemažą vairavimo stažą turintis asmuo, vienerių metų bėgyje tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą (b.l. 118-119). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nėra nustatyta, jog kaltinamasis KAL1 būtų priklausomas nuo alkoholinių gėrimų. Po kaltinamajam KAL1 inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo byloje nėra duomenų ir apie tai, jog kaltinamojo KAL1 atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar administracinių nusižengimų teisenos, susijusios su jo apsvaigimu (neblaivumu), o duomenų, jog kaltinamasis turi problemų dėl savo elgesio, vartojant alkoholį, teisminio bylos proceso metu nepateikė ir kaltinimą byloje palaikantis prokuroras.

Kadangi aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinio pobūdžio, kuris yra nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl aukščiau minėta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam KAL1 yra netaikytina. Kartu teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis ir įvertinęs KAL1 asmenybę, sprendžia, kad teismo jau paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos taisomai veikti kaltinamąjį, todėl pastarajam taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose yra netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendžia:

Patvirtinti pil. LDT1, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį KAL1 BK 40 str. 1-2 d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d., ir perduoti jį pagal laidavimą kaltinamojo sutuoktinei-pil. LDT1, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)m., gyv. (duomenys neskelbtini) o baudžiamąją bylą kaltinamojo KAL1 atžvilgiu nutraukti.

BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta 68 str. 2 d. redakcija) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 01 d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 2 d. 7 p, ir 72 str. 3 d. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. lengvojo keleivinio automobilio „Mercedes Benz E 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris laikinai yra saugomas UAB „Aljuva“ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., konfiskavimą.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2026 m. gegužės 04 d. nutarimu kaltinamajam KAL1 taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lengvąjį keleivinį automobilį „Mercedes Benz E 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), minėtą kelių transporto priemonę laikinam saugojimui palikus saugoti Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam KAL1, kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam KAL1, kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. LDT1, kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis BK 40 str. 6 d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto AB „Regitra“ 2019 m. kovo 04 d., registruoto pil. KAL1 vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB „Regitra“ 2019 m. kovo 04 d., registruotą pil. KAL1 vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.