Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1133-1217/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18748-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15160-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26303631662).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15160-2026 (toliau – ir nutarimas) E. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 850 eurų bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Ši nuobauda E. P. paskirta už tai, kad jis 2026 m. gegužės 31 d., nuo 09.00 val. iki 09.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,53 (įvertinus paklaidą) promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 6 dalies norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės, nėra. Skundu keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma panaikinti arba sušvelninti pareiškėjui pagal sankciją pritaikytą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su E. P. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Skundžiamu nutarimu E. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2026 m. gegužės 31 d., nuo 09.00 val. iki 09.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,53 girtumas (įvertinus paklaidą). E. P. už padarytą nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir E. P. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas švelninti minimaliai pagal sankciją taikytą administracinę atsakomybę. E. P. buvo paskirtas trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taikant sankcijas pažeidėjui buvo tinkamai įvertinta tai, kad E. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Dėl to nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo paskirta tiek artima minimaliam dydžiui piniginė bauda, tiek trumpiausios trukmės teisės vairuoti atėmimas su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, jo prisipažinimas bei gailėjimasis pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal minėtas ANK 34 straipsnio nuostatas pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta artima minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui piniginė nuobauda ir trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Įprastai už padarytus nusižengimus, numatytus administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidėjams yra skiriamas 12 mėnesių ar ilgesio termino (iki 18 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliai įmanomam pagal sankciją numatytam 6 mėnesių terminui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad per šį laiką pareiškėjas galės vairuoti automobilį.

Teismas pažymi, kad pagal įstatymą ir teismų praktiką administracinio poveikio priemonių taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pareiškėjas pripažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatyto neblaivumo neginčija. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vartojo alkoholį iš vakaro ir neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui iš ryto vairavo automobilį. Teigia nesupratęs, kad gali būti neblaivus, nes iki vairavimo buvo praėję apie 12 valandų, buvo išsimiegojęs. Išorinių neblaivumo požymių bei abstinencijos simptomų nebuvo ir nesitikėjo, kad viršys leidžiamą neblaivumo ribą. Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ir darbinėms funkcijoms vykdyti, galimybei tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, ūkio valda. Minėtos aplinkybės, pareiškėjo amžius bei turima gyvenimiška patirtis, pareiškėjo nurodytas vairavimo stažas (virš 25 metų), verčia teismą spręsti, kad asmens neblaivumo būsena ir jos požymiai buvo nors ir ne labai akivaizdūs, bet turėjo būti suprantami pareiškėjui, kuri žinojo apie išgertą alkoholio stiprumą ir kiekį, vartojimo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų reido metu. Vairuodamas neblaivus E. P. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, dėl ko padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas neturėtų būti menkinamas dėl nesukelto eismo įvykio, nepažeistų kitų KET reikalavimų, nepadarytos žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Vien tai, kad pareigūnai nutraukė daromą pažeidimą, nesumenkina padaryto pažeidimo pavojingumo ir privalomai būtinų pasekmių dėl pareiškėjo nubaudimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nedarbo dieną (2026 m. gegužės 31 d.), ryto metu, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,53 promilių (įvertinus paklaidą) girtumo laipsnis, kuris akivaizdžiai viršija leistiną automobilio vairavimui ribą, leidžia pagrįstai manyti, kad vis dėlto pareiškėjas suprato, kad gali būti neblaivus ir turėjo itin atsakingai įvertinti savo būklę. Šios aplinkybės rodo itin atsainų pareiškėjo požiūrį į vairavimą esant neblaiviam.

Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę (ar net, šiuo atveju, dvi iš jų), tuo tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Neblaivaus asmens vairavimas, kaip matyti iš pažeidimo sankcijos, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Dėl to skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios būtų pateisinamos visuomenės lūkesčiais ir galimo analogiško pažeidimo užkardymu ateityje. Neigiamų pasekmių, nepatogumų atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti pritaikytą administracinę atsakomybę, kuri yra švelniausio pobūdžio (paskirta arti minimalaus dydžio piniginė bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju E. P. nustatytas 0,53 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), nors ir ne itin daug, tačiau viršija leistiną vairuotojams neblaivumo ribą, ir net ir toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Juo labiau, kad pareiškėjas posėdžio metu nurodė , jog nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 12 valandų, jis buvo išsimiegojęs, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo iš vakaro vartojus alkoholio, E. P., nepaisydamas asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad nustatytas neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Pastebėtina ir tai, kad pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu (2026 m. gegužės 31 d., 9.00 val.) pareiškėjui buvo nustatytas 0,78 promilės (neįvertinus paklaidos) neblaivumas, o tai beveik dvigubai viršija leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Todėl, net ir jausdamasis gerai, E. P. negalėjo būti tikras dėl savo būklės, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir vairuoti automobilį, prieš tai tinkamai neįvertinęs savo būsenos. Taigi priešingai pareiškėjo argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. P. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas dėl neatsargumo. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo E. P. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismas įvertina ir tai, kad E. P. tokį pažeidimą kelių eismo saugumo srityje padarė pirmą kartą. Skunde pareiškėjas, be kita ko nurodė, kad aktyviai įsitraukia į bendruomeninę veiklą, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis nepilnamečiais vaikais, darbdavio ir ugdymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu jokių išskirtinių ar neįprastų pažeidimo padarymo sąlygų šiuo atveju nebuvo, jokių ypatingų būtinumo ar neišvengiamumo kriterijų neteisėtam elgesiui nenustatyta. E. P., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ne tik darbinių funkcijų vykdymui, bet ir dėl kelionių į darbo vietą bei nuvykti į ūkio valdas, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo nepilnamečių vaikų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pareiškėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats E. P.. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių funkcijų vykdymo, ūkio valdų pasiekiamumo, jo ir jo vaikų gerovės, patogesnio gyvenimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, teismas pažymi ir tai, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokį darbą, kuriame jo užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu (galimybe nuvykti pas Lietuvoje bei kitoje šalyje esančius klientus, verslo partnerius, tiekėjus ir pan.) ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Dėl to skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėjas gailisi padaręs nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, nuvykimo į darbo vietą, ūkio valdas, galimybe pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimą ar jos netaikymą visai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingo nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui – E. P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti trumpiausią pagal sankciją numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą bei trumpiausią pagal sankciją numatytą draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar nepilnamečių vaikų interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą.

Asmens nurodomos šeiminės ir socialinės aplinkybės – pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais ir jų ugdymu, taip pat darbo vieta ir teigiama darbdavio charakteristika – yra socialiai reikšmingos, tačiau jos tiesiogiai nesusijusios su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo pavojingumu ar teisės saugomų interesų pažeidimo mastu. Tokios aplinkybės yra būdingos didelei visuomenės daliai ir negali būti vertinamos kaip išimtinės, pateisinančios sankcijos netaikymą, nes priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir sudarytos prielaidos skirtingai vertinti analogiškas situacijas vien dėl subjektyvių socialinių veiksnių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 22 d. priimtame nutarime nurodoma, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Jų, patikrinus priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė ir teismas. Teismas teigiamai vertina tai, kad pažeidėjas, kaip pats nurodė, rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir jų ugdymu ir dėl teisės vairuoti atėmimo gali netekti darbo ir gaunamų pajamų, tačiau šios aplinkybės ANK prasme nelaikytinos atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui pritaikyta švelniausiai įmanoma pagal sankciją administracinė atsakomybė atitinka įstatymo nuostatas, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko ją dar labiau švelninti, kaip skundu prašo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15160-2026 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo, todėl E. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15160-2026 (ROIK: 26303631662) palikti nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.