Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – AB „Turto bankas“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. K. P. (toliau – ir Pareiškėja) yra mirusios J. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) turto paveldėtoja.

1.2. Pagal J. D. testamente išreikštą valią, Pareiškėja paveldi visą mirties dienai J. D. priklausantį turtą.

1.3. Paveldėjimo turto balansą sudarė žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini).

1.3. Visiems paveldėtiems žemės sklypams yra išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, tačiau notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą paveldėtiems statiniams, kadangi statiniai adresu (duomenys neskelbtini) nors yra įregistruoti J. D. vardu, tačiau įgyti J. D. ir jos sutuoktinio J. D. santuokos metu.

1.4. J. D. (iki santuokos M.) ir J. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina santuokos liudijimas.

1.5. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) įsigijo 5/12 gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 5/12 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina įrašas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Taigi, statiniai adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgyti ir valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

1.6. J. D. mirė (duomenys neskelbtini).

1.7. Po sutuoktinio mirties J. D. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėjusi visą paveldimą turtą faktiškai valdyti.

1.8. Pateikiamas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės patvirtina, kad statiniai buvo įregistruoti J. D. vardu, nors dėl labai ilgo laiko tarpo po J. D. mirties nėra išsaugoti faktinį valdymą patvirtinantys tiesioginiai rašytiniai įrodymai, tačiau pateikiamas išrašas iš Gyventojų registro duomenų bazės patvirtina, kad J. D. nuo statinių įgijimo iki savo mirties gyveno ir turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą būtent gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

1.9. Teikia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad J. D., valdydama visą turtą, (duomenys neskelbtini) išpirko namui priskirtą žemės sklypą.

1.10. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.3 punkto įrašas o patvirtina, kad J. D. atliko gyvenamojo namo renovacijos (statybos darbus), kas Pareiškėjos manymu, akivaizdžiai patvirtina faktą, kad po sutuoktinio J. D. mirties J. D. palikimą priėmė pradėjusi mirusiam sutuoktiniui priklausiusią dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje faktiškai valdyti.

1.11. Palikimo priėmimas nebuvo išviešintas iki J. D. mirties, todėl Pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą į statinius adresu (duomenys neskelbtini).

1.12. J. D. liko gyventi tame pačiame šeimos name, iš karto po vyro J. D. mirties taip pat perėmė ir visą kilnojamąjį turtą: baldus, namų apyvokos daiktus, buvusius name, niekur iš namo nebuvo išsikėlusi ir gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini), teikiamame Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad mirusios nuolatinė gyvenamąjį vieta yra (duomenys neskelbtini).

1.13. Pareiškėja palikimą priėmė pagal mamos testamentą, kitų įpėdinių nėra. Pareiškėjos vienintelis brolis O. D. mirė (duomenys neskelbtini), šeimos neturėjo.

2. Suinteresuotas asmuo AB „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. D. ir J. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje palikėjai susilaukė dviejų vaikų: K. P. ir O. D. O. D. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai J. D. nuosavybės teise priklausė 5/12 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą buvo deklaravusi, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. D. mirties palikėja J. D. rūpinosi visu sutuoktinių turtu.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad – po J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti, priėmė jo sutuoktinė J. D.

5. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

6. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio J. D. ir J. D. santuokos metu), aktualios redakcijos 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau buvusį teisinį reglamentavimą laikytina, kad J. D. ir J. D. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

7. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad po J. D. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti, priėmė jo sutuoktinė J. D.. Bylos duomenys patvirtina, kad po labiau tikėtina, nei netikėtina, kad po J. D. mirties jo sutuoktinė J. D. priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jo turto dalį valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po J. D. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos K. P. motina J. D. (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui J. D. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti, priėmė jo sutuoktinė J. D. (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl žyminio mokesčio permokos. CPK 87 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama, kai žyminis mokestis sumokėtas neinicijavus teismo proceso ar procesinio veiksmo ar sumokėtas suklydus (nesant teisinio pagrindo mokėti žyminį mokestį). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį su įmokos kodu 5660. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, kad sumokėjo už pareiškimą 60,00 Eur žyminį mokestį su įmokos kodu 5665. Nuo 2026-06-30 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pakeitė žyminio mokesčio įmokos kodą į 5665. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjai grąžintinas su įmokos kodu 5660 sumokėtas 60,00 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. D. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti, priėmė jo sutuoktinė J. D., a. k. (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip J. D. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas. Grąžinti pareiškėjai K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimt Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2026-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), per AB „SEB bankas“, su įmokos kodu 5660. Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo sprendimu. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui (CPK 62³ str.), apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.