- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-33864-984/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21763-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- UAB "Business enterprise", L. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Business enterprise“ ir L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, D. M.ir L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai antstoliui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio 2026 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-26-178-27220, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/26/01286, toje dalyje, kurioje antstolis netenkino prašymo sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0011/26/01148 ir Nr. 0178/26/01286 bei perduoti jų vykdymą arba antstolei Irenai Beliačic, arba antstoliui Dainiui Šidlauskui, o taip pat netenkino prašymo stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0178/26/01286, bei priimti naujus sprendimus: sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0011/26/01148 ir Nr. 0178/26/01286 bei perduoti jų vykdymą arba antstolei Irenai Beliačic, arba antstoliui Dainiui Šidlauskui; stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/26/01286. Nurodė, kad 2026 m. birželio 29 d. pareiškėjas L. J. iš antstolės Irenos Beliačic gavo raginimą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Anglijos ir Velso verslo ir nuosavybės bylų teismų 2026 m. kovo 11 d. sprendimo dalį (9 punktą) dėl bylinėjimosi išlaidų byloje Nr. CR-2023-005752, o taip pat lygiomis dalimis iš L. J. ir UAB „Business enterprise“ priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-63-881/2026. 2026 m. birželio 29 d. antstolės išsiųstame raginime nurodyta piniginio išieškojimo suma lygi 158 144,14 Eur. Be to, 2026 m. birželio 30 d. UAB „Business enterprise“ iš antstolio Dainiaus Šidlausko gavo raginimą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį. Raginime nurodyta piniginio išieškojimo suma lygi 157 050,94 Eur. Pareiškėjų atžvilgiu tos pačios nutarties pagrindu išduotų vykdomųjų raštų pagrindu buvo inicijuotos dvi vykdomosios bylos – vykdomoji byla Nr. 0011/26/01148 pas antstolę Ireną Beliačic ir vykdomoji byla Nr. 0178/26/01286 pas antstolį Dainių Šidlauską. 2026 m. liepos 8 d. antstolis turto arešto aktu areštavo UAB „Business enterprise“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2026 m. liepos 8 d. skolininkai antstoliams pareiškė prašymą, kuriuo prašė sujungti vykdomąsias bylas ir sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose. 2026 m. liepos 9 d. skolininkai antstoliams pareiškė dar vieną prašymą, kuriuo prašė išieškojimą pagal vykdomąsias bylas nukreipti į bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, panaikinti kitiems pritaikytus areštus, sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose. 2026 m. liepos 10 d. antstolė pateikė skolininkams sprendimus Nr. S-26-11-20406, Nr. S-26-11-20507 ir Nr. S-26-11-20508, kuriais netenkino skolininkų prašymų, o taip pat nusprendė priverstinai nurašyti 164 854,20 Eur pinigines lėšas nuo skolininko L. J. banko sąskaitos. 2026 m. liepos 21 d. antstolis priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino skolininkų 2026 m. liepos 9 d. prašymą – panaikino žemės sklypams pritaikytus areštus ir nukreipė išieškojimą į žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis netenkino prašymo sujungti vykdomąsias bylas bei prašymo stabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose. Nesutikdami su šia 2026 m. liepos 21 d. sprendimo dalimi pareiškėjai pateikė skundą. Skunde jie teigė, kad antstolis, spręsdamas dėl išieškojimo sustabdymo, neįvertino visų reikšmingų vykdymo proceso aplinkybių ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Pareiškėjų teigimu, 2026 m. balandžio 14 d. Jungtinės Karalystės teismo nutartimi buvo sustabdytas dalies 2026 m. kovo 11 d. sprendimo vykdymas, o pareiškėjai ketino imtis teisinių priemonių dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria dalį Jungtinės Karalystės teismo sprendimo leista vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai taip pat kėlė klausimą dėl tokio vykdymo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad antstolis nepagrįstai atsisakė sujungti vykdomąsias bylas. Jų teigimu, abi vykdomosios bylos pradėtos to paties išieškotojo iniciatyva, tos pačios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu ir jose vykdomas išieškojimas dėl tos pačios prievolės. Pareiškėjų vertinimu, bylų vykdymas vieno antstolio žinioje sudarytų sąlygas koordinuotam ir ekonomiškam vykdymo procesui, sumažintų papildomų vykdymo išlaidų bei dvigubo išieškojimo riziką.
Antstolis 2026 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. S-26-178-29952 atsisakė tenkinti skolininkų (pareiškėjų) skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad neturi teisės vertinti teismo išduoto vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Jo vertinimu, kol vykdomasis dokumentas nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, antstolis privalo jį vykdyti ir negali savo iniciatyva atsisakyti vykdymo ar sustabdyti vykdomosios bylos remdamasis abejonėmis dėl vykdomojo dokumento teisėtumo. Antstolis taip pat pažymėjo, kad 2026 m. balandžio 14 d. Jungtinės Karalystės teismo nutartimi 2026 m. kovo 11 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų vykdymas nebuvo sustabdytas. Dėl pareiškėjų prašymo sujungti vykdomąsias bylas antstolis nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato vykdomųjų bylų sujungimo instituto ir nesuteikia vykdymo proceso šalims teisės pasirinkti antstolį. Antstolio teigimu, vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo antstoliams paskirstomi Antstolių informacinės sistemos nustatyta tvarka, o pagal vieną vykdomąjį dokumentą užvedama atskira vykdomoji byla. Antstolis taip pat rėmėsi teismų praktika, pagal kurią, gavęs kelis vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš solidarių skolininkų, antstolis neturi pareigos atskirų vykdomųjų bylų sujungti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad skolininkai skundą dėl antstolio veiksmų pateikė išimtinai tikslu vilkinti vykdomųjų bylų vykdymo procesą ir taip kiek įmanoma atitolinti priverstinį išieškojimą iš jų turto. Jeigu skolininkai sąžiningai ir laiku būtų įvykdę 2026 m. kovo 11 d. sprendimą ir atlyginę bylinėjimosi išlaidas, kreditoriui nebūtų reikėję imtis veiksmų Lietuvoje. Skolininkai, piktybiškai nevykdydami sprendimo, patys sukūrė situaciją, kad jų atžvilgiu būtų pradėtas priverstinis išieškojimas. Paaiškino, kad Jungtinės Karalystės Teismas skolininkus įpareigojo bylinėjimosi išlaidų sumą bylos nagrinėjimo teisme metu sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą, tokiu būdu užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą laimėjusiai šaliai. Nepaisant to, skolininkas L. J. pateikė prašymą ir garantinį raštą, kuriuo užtikrino, kad abu skolininkai yra pajėgūs pilna apimtimi atsiskaityti su kreditoriumi. Jungtinės Karalystės Teismas tokį skolininko prašymą tenkino. Suinteresuoto asmens teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnyje, nei 627 straipsnyje įtvirtinti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai. Skolininkai sąmoningai klaidingai interpretuoja bylos medžiagą, siekdami vilkinti išieškojimo procesą. Skolininkams pateikus apeliacijos paraišką, buvo sustabdytas tik 2026 m. kovo 11 d. sprendimo 1 – 8 punktų, t. y. konkrečiai su ieškinio reikalavimais susijusių punktų vykdymas, tačiau ne bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (9 punktas). Jungtinės Karalystės Teismas Sprendimu įpareigojo skolininkus bylinėjimosi išlaidas sumokėti iki 2026 m. kovo 25 d., nepaisant to, ar bus teikiamas apeliacinis skundas byloje. Taigi skolininkai jau beveik 6 mėnesius piktybiškai nevykdo teismo sprendimo. Pažymėjo, kad skolininkai, teikdami prašymą dėl vykdomosios bylos stabdymo, antstoliui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kasacinio skundo pateikimą ir/ar priėmimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, ir/ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl nutarties vykdymo stabdymo, dėl ko antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Be to nurodė, kad šiuo atveju skolininkai yra solidarieji skolininkai ir kiekvieno jų atžvilgiu nutarties pagrindu buvo išduota po vykdomąjį raštą, kurių pagrindu buvo užvestos vykdomosios bylos. Skolininkai yra vienas su kitu nesusiję asmenys, vienas iš jų fizinis, kitas – juridinis, todėl nėra pagrindo sujungti vykdomąsias bylas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad 2026 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai, nesutikdami su 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pareiškė kasacinį skundą, kuriuo, be kita ko, prašė sustabdyti 2026 m. gegužės 14 d. nutarties vykdymą, panaikinti 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-1000-XX/2026, teisminio proceso Nr. 2-60-3-00048-2026-3). 2026 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė kasacinį skundą ir 2026 m. gegužės 14 d. nutarties vykdymą sustabdė iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. 2026 m. rugsėjo 7 d. antstoliai vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus, kuriais iki kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-1000-XX/2026 sustabdė vykdomąsias bylas, o pritaikytus areštus paliko galioti. Pareiškėjų teigimu, teikdami 2026 m. liepos 8-9 d. prašymus antstoliui ir prašydami sustabdyti vykdomąją bylą, nesiekė vilkinti vykdomosios bylos (vykdymo proceso) ar nukelti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjų turto, o siekė užtikrinti, kad jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti antstoliui atliekant vykdomuosius veiksmus pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2026 m. gegužės 14 d. nutarties pagrindu, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo bei atitikimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai kyla pagrįstų abejonių. Pažymėjo, kad L. P., teikdamas prašymą pripažinti 2026 m. kovo 11 d. sprendimą ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, sąmoningai nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuslėpė tai, kad 2026 m. kovo 11 d. sprendimo kilmės valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, dėl 2026 m. kovo 11 d. sprendimo buvo pradėtas apeliacinis procesas bei sustabdytos sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinių dalių vykdymas. Apie tai, kad dėl minėto sprendimo yra inicijuotas apeliacinis procesas ir yra sustabdytas sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių vykdymas L. P. buvo žinoma dar iki kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą – 2026 m. balandžio 14 d., kai prašymą L. P. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2026 m. balandžio 22 d. Atitinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas, neturėdamas pilnos informacijos, L. P. ją tikslingai ir sąmoningai nuslėpus nuo Lietuvos apeliacinio teismo, 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje, o jos pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 2SA-128-823/2012).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas, privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/26/01286 pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą 2026 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2T-63-881/2026 dėl 157 050,94 Eur skolos priteisimo (bylinėjimosi išlaidų). Išieškotojas L. P., skolininkė UAB „Business enterprise“. Minėtas vykdomasis raštas išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties pagrindu, kuria buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo teismo Anglijos ir Velso verslo ir nuosavybės bylų teismų 2026 m. kovo 11 d. sprendimo dalį (9 punktą) dėl 135 000 svarų sterlingų (156 316,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų byloje Nr. CR-2023-005752, kurios buvo priteistos solidariai iš L. J. ir UAB „Business enterprise“, o taip pat lygiomis dalimis iš L. J. ir UAB „Business enterprise“ priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-63-881/2026, t. y. iš kiekvieno po 734 Eur.
Nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/26/01148 pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą 2026 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2T-63-881/2026 dėl tos pačios skolos priteisimo (bylinėjimosi išlaidų) iš kito solidaraus skolininko, t. y. L. J..
Darytina išvada, kad yra išduoti du vykdomieji raštai dėl solidariųjų skolininkų, kurių pagrindu užvestos dvi vykdomosios bylos pas skirtingus antstolius.
Pareiškėjai skundu prašo sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0011/26/01148 ir Nr. 0178/26/01286 bei perduoti jų vykdymą arba antstolei Irenai Beliačic, arba antstoliui Dainiui Šidlauskui bei stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/26/01286.
Dėl pareiškėjų reikalavimo sujungti vykdomąsias bylas pažymėtina, kad CPK nenumato vykdomųjų bylų sujungimo instituto tokia prasme, kokia jo prašo pareiškėjai – sujungti skirtingų antstolių žinioje esančias vykdomąsias bylas ir perduoti jų vykdymą vienam pareiškėjų pasirinktam antstoliui. Pagal CPK 650 straipsnio 3 dalį vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vadinasi, vykdomojo dokumento paskyrimas konkrečiam antstoliui nėra nei skolininko pasirinkimo, nei kito antstolio laisvo sprendimo klausimas.
Aplinkybė, kad abi vykdomosios bylos pradėtos to paties išieškotojo naudai, grindžiamos ta pačia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir susijusios su ta pačia pareiškėjų nurodoma prievole, savaime nesuteikia antstoliui teisinio pagrindo perimti kito antstolio vykdomą bylą, perduoti savo vykdomą bylą kitam antstoliui ar sujungti atskirų vykdomųjų dokumentų pagrindu užvestas vykdomąsias bylas. Vykdymo proceso ekonomiškumo, proporcingumo ir proceso dalyvių interesų pusiausvyros principai turi būti užtikrinami kiekvienoje vykdomojoje byloje, tačiau jie negali būti aiškinami kaip suteikiantys antstoliui įstatyme nenumatytą kompetenciją.
CPK 647 straipsnyje numatytas kelių vykdomųjų raštų išdavimas pagal vieną sprendimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 straipsnio 2 dalis). Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari (CPK 647 straipsnio 3 dalis).
Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Įstatymas nenumato, kad nutraukiant išieškojimą pagal CPK 647 straipsnio 4 dalį, kai visą skolą sumokėjo vienas iš solidarių skolininkų, kiti solidarūs skolininkai turėtų apmokėti kokias nors vykdymo išlaidas.
Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje yra pasisakęs, kad atitinkamais atvejais, numatytais CPK 647 straipsnyje, pagal vieną sprendimą gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Nagrinėjamu atveju, buvo išduoti trys vykdomieji dokumentai (notaro vykdomieji įrašai) dviejų subsidiarių skolininkų atžvilgiu. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, pakeistu 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-222, patvirtintose sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta draudimo subsidiarių skolininkų atžvilgiu pradėti skirtingas vykdomąsias bylas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kaip nors pažeidė atskirajame skunde nurodomus bendruosius teisės (teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitus) principus (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1295-1041/2024).
Pareiškėjų argumentai dėl galimos dvigubo išieškojimo rizikos taip pat nesudaro pagrindo tenkinti skundą dėl vykdomųjų bylų sujungimo. Antstolis privalo vykdyti tik vykdomajame dokumente nustatytą reikalavimą ir negali išieškoti daugiau, negu priklauso pagal vykdomąjį dokumentą. Aplinkybė, kad vykdymo veiksmai atliekami keliose vykdomosiose bylose, savaime nereiškia, jog leidžiamas dvigubas tos pačios prievolės įvykdymas; vykdymo procese turi būti įskaitomos faktiškai išieškotos ar sumokėtos sumos ir užtikrinama, kad išieškotojo reikalavimas nebūtų patenkintas daugiau negu nustatyta vykdomajame dokumente.
Taigi, įstatymas nenumato galimybės, jog vienoje vykdomojoje byloje būtų vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, todėl skundo reikalavimas sujungti vykdomąsias bylas sukuriant vieną vykdomąją bylą atmetamas.
Dėl išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0178/26/01286 sustabdymo pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė teismui įrodymus, iš kurių nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė pareiškėjų kasacinį skundą ir 2026 m. gegužės 14 d. nutarties vykdymą sustabdė iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. 2026 m. rugsėjo 7 d. antstolis Dainius Šidlauskas priėmė patvarkymą, kuriuo iki kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-1000-XX/2026 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0178/26/01286, o vykdomojoje byloje pritaikytą areštą žemės sklypui paliko galioti. 2026 m. rugsėjo 7 d. antstolė Irena Beliačic priėmė patvarkymą, kuriuo iki kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-1000-XX/2026 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0011/26/01148, o vykdomojoje byloje pritaikytą areštą žemės sklypui paliko galioti.
CPK 363 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad antstoliai iki kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-1000-XX/2026 sustabdė vykdomąsias bylas, todėl teismas šioje dalyje pareiškėjų prašymą palieka nenagrinėtą, kadangi minėtas prašymas neteko prasmės (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–292 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Business enterprise“ ir L. J. skundo dalyje dėl vykdomųjų bylų Nr. 0011/26/01148 ir Nr. 0178/26/01286 sujungimo. Skundo dalį dėl vykdomosios bylos 0178/26/01286 sustabdymo palikti nenagrinėtą. Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.