Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė Turto bankas, SUA2.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos PRS1 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turėjo 2 dukras: PRS1, gim. (duomenys neskelbtini), ir SUA2, gim. (duomenys neskelbtini);

VĮ Registrų centro 2026-03-13 Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini);

iš 2026-04-13 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso SUA2 ir (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2009-12-31 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini);

Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto 2026-04-28 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) užvesta nebuvo;

(duomenys neskelbtini) 2014-08-25 sudarė oficialųjį testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto, notarinio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos PRS1 teigimu, po pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos visą palikimą, faktiškai pradėjusi jį (palikimą) valdyti.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam (turimas omenyje 2001 m. CK – apylinkės teismo pastaba) kodeksui.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

Pareiškėja nurodė, kad sekantį mėnesį po motinos (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) užsandarino Ūkinį pastatą ir Butą, t. y. užkalė langus ir duris, taip pasirūpino, kad šio nekilnojamojo turto, kuris tuo metu buvo negyvenamas ir nenaudojamas, būklė neblogėtų tiek dėl pašalinių asmenų, tiek dėl gamtos poveikio. Pareiškėja nurodė, o suinteresuotas asmuo SUA2 patvirtino, kad savo ½ dalimi Ūkinio pastato ir Buto nesinaudojo ir negalėjo pasirūpinti, nes gyveno Lenkijoje. Suinteresuotas asmuo SUA2, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų patvirtino minėtus faktus ir nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja prižiūrėjo Butą ir Ūkinį pastatą. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) 2014-08-25 sudarė oficialųjį testamentą, patvirtiną Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto, notarinis (duomenys neskelbtini). Testamentu (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise jai priklausančias turtines ir neturines teises, visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausytų jos mirties dieną ir/ar atsirastų po jos, paliko savo dukrai PRS1. Niekas nuo palikėjos mirties momento nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai pareiškėjai. Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir yra pagrindu pripažinti, kad pareiškėja palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėja po savo motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Mirusiosios (duomenys neskelbtini) turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Po motinos (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėja toliau rūpinosi visu motinos paliktu turtu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po (duomenys neskelbtini) mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusios (duomenys neskelbtini) turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja po savo motinos (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal testamentą įgyvendinimui po (duomenys neskelbtini)mirties.

Kadangi paveldint galioja paveldėjimo universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, o įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos PRS1 pareiškimą;

nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo motinos (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti;

pažymėti, kad juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai PRS1 nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.