- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-2527-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00591-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Skolininkas
- SUA1
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Marijos Gaivenės pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkei SUA1 , suinteresuoti asmenys byloje SUA1 ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė Marija Gaivenė (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) SUA1 (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė) iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2025 m. kovo 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas).
Nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Inspekcijos Nurodymą, kuriuo SUA1 buvo įpareigota iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plotą: pašalinti už pietvakarinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos (duomenys neskelbtini) esančią vielos tinklo tvorą, dvejus vartus bei tujų gyvatvorę. Inspekcija, 2025 m. spalio 30 d. atlikusi Nurodymo įvykdymo patikrą, nustatė, kad Nurodymas neįvykdytas. Apie tai surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio Nurodymo vykdymo. Inspekcija 2026 m. vasario 10 d. pakartotinai atliko Nurodymo įvykdymo patikrą, kurios metu nustatyta, kad Nurodymas neįvykdytas.
Atsiliepimas
Inspekcija atsiliepimu su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkei sutiko.
Nurodė, kad skolininkė, jau pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, 2025 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, tačiau šis jos prašymas buvo atmestas. Skolininkė Nurodymo neginčijo, iki Nurodymo įvykdymo termino pabaigos dėl šio termino pratęsimo nesikreipė, todėl Nurodymą turėjo vykdyti, o jo neįvykdžiusi, turi prisiimti atsakomybę bei iš to kylančias pasekmes.
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) SUA1 su pareiškimu dėl baudos skyrimo nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad antstolės reikalavimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Ji su mama sąžiningai ir teisėtais būdais nuo 2025 m. lapkričio 10 d. tvarko dokumentus, siekdamos įsigyti žemės sklypą. Vėliau gavo antstolės laišką, kuriame buvo nurodyta iki 2026 m. gegužės 21 d. pateikti dokumentus, todėl ji turėjo pagrįstą lūkestį, kad būtent ši data yra galiojantis terminas. Nurodymo įvykdymo terminą praleido ne dėl savo kaltės, bet dėl antstolės pateiktos klaidingos informacijos. Nežiūrint to, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, nors pripažino, kad data buvo nurodyta klaidingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) skyrė skolininkei SUA1 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną Inspekcijos Nurodymo nevykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos (2026 m. gegužės 8 d.). Teismas konstatavo, kad skolininkė Nurodymą turėjo įvykdyti iki 2025 m. rugpjūčio 26 d., o antstolė neturėjo teisės šio termino pakeisti. Vėlesnis susirašinėjimas su antstole nepateisina Nurodymo nevykdymo, nes vyko jau gerokai pasibaigus nustatytam terminui. Skolininkės veiksmai, siekiant įsigyti savavališkai užimtą valstybinę žemę, taip pat pradėti tik pasibaigus terminui, o jų realumą patvirtinantys dokumentai nepateikti. Todėl teismas sprendė, kad Nurodymo vykdymas vilkinamas be objektyvių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) SUA1 atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomu argumentu: Teismas, skirdamas baudą, nepakankamai įvertino antstolės 2026 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku nurodytą terminą iki 2026 m. gegužės 21 d. pateikti dokumentus, kuris skolininkei sukėlė pagrįstą lūkestį, jog iki šios datos ji gali spręsti pažeidimo pašalinimo klausimą be baudos. Suinteresuotas asmuo teigia bendradarbiavusi, rinkusi dokumentus ir nevengusi vykdyti Nurodymo, todėl baudos skyrimą laiko nepagrįstu ir neproporcingu, o teismo išvadą dėl tyčinio Nurodymo nevykdymo – paremta klaidinančios antstolės informacijos ir jos veiksmų netinkamu įvertinimu. Inspekcija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Inspekcija nesutinka su skolininkės argumentu, kad antstolės 2026 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške nurodytas terminas iki 2026 m. gegužės 21 d. galėjo sukelti pagrįstą lūkestį dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodyme buvo aiškiai nustatyta pareiga iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus, o antstolė neturi teisės pakeisti vykdomajame dokumente nustatyto termino. Kadangi susirašinėjimas su antstole vyko praėjus beveik pusei metų po šio termino, jis negali pateisinti ankstesnio Nurodymo nevykdymo. Inspekcijos vertinimu, skolininkė turėjo imtis veiksmų nuo tada, kai sužinojo apie pažeidimą, o ne tik pradėjus priverstinio vykdymo procesą. Inspekcija taip pat pažymi, kad skolininkė nepateikė įrodymų apie realius veiksmus, siekiant įteisinti ar atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nors nuo Nurodymo surašymo 2025 m. kovo 5 d. iki atskirojo skundo pateikimo 2026 m. gegužės 13 d. praėjo daugiau nei metai. Todėl Nurodymo nevykdymas vertintinas kaip vykdymo vilkinimas, o paskirta bauda – kaip proporcinga ir tinkama priemonė, skatinanti kuo greičiau pašalinti pažeidimą. Inspekcijos teigimu, atskirajame skunde taip pat nenurodyta konkrečių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už Nurodymo nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2025 m. vasario 26 d. atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2025 m. kovo 3 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota minimo žemės sklypo naudojimas ne pagal nustatytas ribas, be kita ko, už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje įrengta vielos tinklo tvora su dvejais vartais, bei pasodinta tujų gyvatvorė; aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu, apribojant galimybę kitiems asmenis patekti į užimtą valstybinės žemės teritoriją.
Inspekcija 2025 m. kovo 5 d. surašė privalomą nurodymą (Nurodymas), kuriuo pareikalavo iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. pašalinti aukščiau nurodytus pažeidimus.
Inspekcijos 2025 m. spalio 30 d. Nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad skolininkė pažeidimų nepašalino.
Dėl priverstinio Nurodymo vykdymo antstolės Marijos Gaivenės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstolei kreipusis į pirmosios instancijos teismą su prašymu skirti skolininkei baudą, teismas skundžiama nutartimi šį prašymą tenkino ir skyrė skolininkei baudą už kiekvieną Nurodymo nevykdymo dieną.
Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jai paskirta 20 Eur bauda už kiekvieną uždelstą Nurodymo įvykdymo dieną. Skundą ji iš esmės grindžia tuo, kad antstolės nurodytas terminas iki 2026 m. gegužės 21 d. pateikti dokumentus sukėlė pagrįstą lūkestį, jog iki šios datos neigiamos vykdymo pasekmės nebus taikomos. Be to, suinteresuotas asmuo teigia nevengusi vykdyti Nurodymo ir ėmusis veiksmų susidariusiai situacijai išspręsti.
CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmės. Šiame straipsnyje nustatyta bauda yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių, kuria siekiama užtikrinti tinkamą ir savalaikį vykdomojo dokumento įvykdymą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka dvejopą funkciją. Ji yra kompensacinio pobūdžio, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, tačiau kartu ja siekiama paskatinti skolininkę įvykdyti jai nustatytą pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolė 2026 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške iš tiesų nurodė suinteresuotam asmeniui iki 2026 m. gegužės 21 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad imamasi veiksmų Nurodymui įvykdyti. Sutiktina, kad tokia antstolės pateikta informacija asmeniui, neturinčiam specialių žinių apie vykdymo procesą, galėjo sudaryti įspūdį, jog iki nurodytos datos ji gali pateikti atitinkamus dokumentus.
Vis dėlto ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl privalomojo Nurodymo nevykdymo. Nurodymu suinteresuotas asmuo buvo įpareigota pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus iki 2025 m. rugpjūčio 26 d., taigi ši pareiga turėjo būti įvykdyta dar gerokai iki minėto susirašinėjimo su antstole. Antstolės elektroninis laiškas buvo išsiųstas praėjus beveik pusei metų nuo Nurodymo įvykdymo termino pabaigos, todėl negalėjo pakeisti jau atsiradusio Nurodymo neįvykdymo fakto ir dėl jo kylančių teisinių pasekmių.
Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad siekia įteisinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą ir imasi kitų veiksmų susidariusiai situacijai sureguliuoti. Tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių konkrečius jos veiksmus, kuriais būtų siekiama įvykdyti Nurodymą ar kitais teisiniais būdais pašalinti pažeidimus.
Kaip pagrįstai pažymėjo Inspekcija, nuo Nurodymo surašymo 2025 m. kovo 5 d. iki atskirojo skundo pateikimo 2026 m. gegužės 13 d. praėjo daugiau kaip vieneri metai. Nepaisant to, suinteresuotas asmuo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių realius jos veiksmus Nurodymui įvykdyti ar objektyvias aplinkybes, dėl kurių jo nebuvo galima įvykdyti nustatytu terminu.
Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, vien suinteresuoto asmens nurodomas deklaratyvus siekis ateityje išspręsti susidariusią situaciją, nepaneigia pagrindo taikyti priverstinio vykdymo priemonę. Priešingai, tai, kad Nurodymas ilgą laiką nėra įvykdytas ir nepateikta duomenų apie realius veiksmus jam įvykdyti, pagrindžia būtinybę taikyti priemonę, skatinančią suinteresuotą asmenį kuo greičiau įvykdyti nustatytą pareigą.
Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 20 Eur bauda už kiekvieną uždelstą Nurodymo įvykdymo dieną, atsižvelgiant į jos dydį, pažeidimo trukmę ir baudos tikslą paskatinti įvykdyti Nurodymą, nelaikytina neproporcinga, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai skyrė suinteresuotam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliantės (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.