Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 po palikėjo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionio palikimą, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti; 2) išaiškinti, kad juridinis faktas nustatomas su tikslu PRS1 įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą ir išviešinti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą viešuosiuose registruose. Pareiškime nurodė, kad:

pareiškėjas PRS1 2025-09-26 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo močiutės – (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti. Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė po jo močiutės (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Teismo sprendimui įsiteisėjus ir notarei pradėjus registruoti turtą bei gavus archyvinę pažymą paaiškėjo, kad turtas dalinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjo močiutei (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo tėvui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas);

pareiškėjas PRS1 yra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Po palikėjo mirties kilusių didelių dvasinių išgyvenimų, artimo giminaičio netekties skausmo ir teisinio raštingumo stokos nesikreipė į vietos notarą ir neįformino palikimo priėmimo notarine tvarka;

pareiškėjas po palikėjo mirties ir toliau gyveno jam priklausiusioje turto dalyje (name) ir jokių problemų dėl to nekilo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad turto priėmimas įstatyminiu pagrindu, nesikreipiant į notarą, buvo pakankamas pagrindas nuosavybės teisei konstatuoti. Pareiškėjas nepertraukiamai nuo teisės į palikimą atsiradimo rūpinosi turtu kaip savo ir sąžiningai vykdė visas su turtu susijusias teisines prievoles, t. y. rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, taip pat name paliktais palikėjo namų apyvokos bei kitais buities daiktais. Pareiškėjas iki šiol rūpinasi palikėjo turtu, jį remontuoja, atnaujina, tvarko aplinką, moka su turtu susijusius mokesčius, šiuo metu yra vienintelis šio turto naudotojas;

pagal pareiškėjo močiutės paliktus dokumentus apie nuosavybę, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie statinius, palikėjui priklausė ½ dalis Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), t. y.: 1) ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su veranda (duomenys neskelbtini) bendro naudingojo ploto; 2) ½ dalis sandėlio (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis tvarto (duomenys neskelbtini), 4) ½ dalis sandėlis (duomenys neskelbtini); 5) ½ dalis daržinė (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Palikėjas akcijų, obligacijų, ginklų, vertybinių popierių neturėjo;

mokesčių mokėjimo knygutės ištraukos už 2009-2011 metus patvirtina, kad pareiškėjas po palikėjo mirties nepertraukiamai rūpinosi turtu, t. y. apmokėjo sąskaitas už į nekilnojamąjį turtą tiekiamą energiją ir kitus patarnavimus, todėl turtą valdo kaip nuosavą;

pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pat dabar paveldėtiname gyvenamosios paskirties nekilnojamame turte yra deklaravęs gyvenamąją vietą, palikėjo jam paliktame turte faktiškai gyvena.

Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo PRS1 nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikintus, kad PRS1 priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo PRS1 pareiškimą, kuriame suformulavo reikalavimą bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo PRS1 pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo PRS1 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 priėmė po jo močiutės (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti;

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2025-09-25 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir PRS1, gim. (duomenys neskelbtini) ;

(duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 10 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini);

mokesčių mokėjimo knygutės ištraukos už 2009-2011 metus patvirtina, kad pareiškėjas, apmokėjo sąskaitas už į nekilnojamąjį turtą tiekiamą energiją ir kitus aptarnavimus;

VĮ Registrų centras 2025-08-25 Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad PRS1, gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini);

BĮ Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2026-04-20 Pažyma apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus rajone patvirtina, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) (įrašas šeimos galva (duomenys neskelbtini) išbrauktas) ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: „½ gyvenamasis namas: pastatymo metai – 1960. Skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „½ – (duomenys neskelbtini)“, toje pačioje ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: „½ gyvenamasis namas: pastatymo metai – 1960, kiti pastatai: tvartas pastatymo metai – 1950. Skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „½ – (duomenys neskelbtini) įrašytas remiantis globa lapkričio (duomenys neskelbtini) m.“.

Pareiškėjo PRS1 teigimu, po (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjas savo mirusio tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam (turimas omenyje 2001 m. CK – apylinkės teismo pastaba) kodeksui.

Pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo (velionio) palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis (įpėdinis) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis (įpėdinis) padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjo sūnus. Vadovaujantis į bylą pateiktais mirties liudijimais nustatyta, kad palikėjas (pareiškėjo tėvas) (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, palikėjo vardu liko registruotas Turtas. Duomenis apie likusius statinius pagrindžia byloje esanti BĮ Vilniaus regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) Pažyma. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad po palikėjo mirties liko gyventi palikėjui priklausiusiame name, rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu, taip pat name paliktais palikėjo namų apyvokos bei kitais buities daiktais, pareiškėjas taip pat nurodė, kad atlieka remontus, atnaujina, tvarko aplinką, moka su turtu susijusius mokesčius. Kaip matyti iš Gyventojų registro išrašo, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Tai iš esmės pagrindžia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad po palikėjo mirties jis liko gyventi palikėjui priklausančiame name. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, t. y. mokesčių mokėjimo knygutės ir apmokėjimų kvitų nuotraukų, pareiškėjas po palikėjo mirties mokėjo mokesčius už palikėjo Turtą. Taigi, mirus palikėjui, pareiškėjas perėmė visą palikėjo turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė.

Teismas sprendžia, kad tokiais savo veiksmais po (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi visos nurodytos aplinkybės patvirtina ir yra pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas PRS1 palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas PRS1 po savo tėvo (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal testamentą įgyvendinimui ir išviešinti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą viešuosiuose registruose.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 d., 5.51 straipsnio 1 d.). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas PRS1 priėmė visą tėvo (duomenys neskelbtini) palikimą, (CPK 444 straipsnio 1 d. 8 p., 445 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

tenkinti pareiškėjo PRS1 pareiškimą;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė velionio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti;

nurodyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui PRS1 nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas | [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] | Julius Lankelis