Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties dėl ieškovo IES1 ieškinio atsakovui ATS1 dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo priėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas išreikalauti iš neteisėto atsakovo ATS1 valdymo ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančią auksinę grandinėlę (praba 585, svoris 138 gramai), auksinę apyrankę (praba 585, svoris 126 gramai) ir paauksuotą rankinį laikrodį „Invicta“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Apeliantas teigia, kad ieškinys teismingas Klaipėdos apylinkės teismui, kadangi šiame teisme jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir remiasi FABĮ 4 straipsnio 1 dalimi ir 12 straipsnio 3 dalimi, kaip įstatymo analogija.

CPK 1 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CPK nustato, kad, esant teisės normų konkurencijai tarp CPK ir bankroto įstatymo normų, taikomos bankroto teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai. Fizinių asmenų bankroto teisinius santykius reguliuoja FABĮ. Pagal FABĮ įtvirtintas teisės normų konkurencijos taisykles šis įstatymas yra lex specialis (specialusis) kitų teisės aktų atžvilgiu (FABĮ 1 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1277-407/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016).

Tačiau FABĮ nėra nustatyta, kad bankrutuojančio asmens ieškiniai, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir kam jie yra reiškiami, gali būti pareikšti teisme, kuriame nagrinėjama fizinio asmens nemokumo byla.

Pirmiausia pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Tačiau šioje normoje teismingumas nustatytas tik reiškiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ši norma niekaip negali būti taikoma ir lemti bankrutuojančio asmens reiškiamo ieškinio teismingumo ir pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK straipsnyje nustatytų taisyklių.

FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Šioje teisės normoje aiškiai apibrėžtas tiek specialiąją teisę turintis subjektas – bankroto administratorius, tiek tokių ieškinių dalykas ir pagrindas – fizinio asmens sudarytų, jo nemokumui galėjusių turėti įtakos sandorių ginčijimas.

Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas savo teisine prigimtimi yra kitoks – bankrutuojantis fizinis asmuo, remdamasis nuosavybės teise, prašo išreikalauti jam priklausančius kilnojamuosius daiktus – auksinę grandinėlę (praba 585, svoris 138 gramai), auksinę apyrankę (praba 585, svoris 126 gramai) ir paauksuotą rankinį laikrodį „Invicta“ – iš atsakovo, kreditoriaus ieškovo fizinio bankroto byloje, svetimo neteisėto valdymo. Šiuo ieškiniu nėra ginčijamas fizinio asmens sudarytas sandoris, nėra prašoma tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, be to, ieškinį reiškia pats fizinis asmuo, o ne bankroto administratorius, įgyvendindamas FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, kad reiškiami reikalavimai iš esmės nėra susiję su atsakovo (kreditoriaus) fizinio asmens bankroto byloje keliamais turtiniais reikalavimais jam, kylančiais iš paskolos sutarties. Todėl nagrinėjamas ginčas nepatenka į šios specialiosios normos reguliavimo sritį.

Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios, teisės normos. FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas teismingumas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl kaip analogija negali būti taikoma. Be to, neegzistuoja teisės spraga, kadangi ieškiniai dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Nesant nagrinėjamam vindikaciniam reikalavimui taikytinos specialiosios teismingumo taisyklės, vadovaujamasi CPK 29 straipsnyje nustatyta bendrąja teritorinio teismingumo taisykle – ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o šiuo atveju ji nustatyta Vilniaus mieste, todėl ir pareikštas ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ne Klaipėdos apylinkės teismui.

Vien tai, kad ieškovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, o išreikalavus ginčo daiktą šis turėtų reikšmės ieškovo turtinei padėčiai ir jo kreditorių interesams, nesudaro teisinio pagrindo FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje konkrečiai ieškinių kategorijai nustatytą specialiąją teismingumo taisyklę išplėsti kitokio pobūdžio ginčams. Paminėtina, kad teismų praktikoje egzistuoja atvejų kai bankrutuojančio asmens ieškiniui taikoma FABĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta teismingumo taisyklė, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šis straipsnis taip pat negali būti taikomas, kadangi ieškovas pareiškė ne ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.