Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Ieškovė) prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) ir UAB „Telšių vandenys“ 2 037,60 Eur žalos, 105,51 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji ir draudėja TAR3 (toliau – draudėja), sudarė verslo draudimo sutartį; laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Telšių m. sav. Šios patalpos 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo užlietos dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos, atskaičius 115 Eur išskaitą, išmokėjo 2 583,85 Eur dydžio draudimo išmoką (žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 546,25 Eur, t. y. nuo medžiagų 780,36 Eur sumos taikant 70 proc. nusidėvėjimą).

Aktuali vamzdžio dalis (automatiškai užsidaranti sklendė, kuri privalėjo būti įrengta, siekiant užkirsti užliejimo galimybę) yra bendroji statinio inžinerinė sistema, už kurios sumontavimą, priežiūrą yra atsakingas ne patalpų savininkas (TAR3), o bendrojo naudojimo objekto administratorius – atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“. Taigi atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“ kilo/kyla pareiga arba pačiai sumontuoti minėtą užsidarančią sklendę (siekiant išvengti kilsiančio užliejimo) ir tokių darbų išlaidas paskirstyti proporcingai patalpų savininkams, arba apie būtinybę tai padaryti informuoti namo gyventojus ar patalpų savininkus, arba organizuoti patalpų savininkų susirinkimą, jog būtų svarstomas šis klausimas. Nepaisant to, atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ elgėsi pasyviai ir nesiėmė visiškai jokių veiksmų, dėl to atsirado minėta žala.

Ieškovė teigia, kad atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti automatiškai užsidarančios sklendės sumontavimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo. Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, būdama atsakinga už ginčo pastato remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų, dėl to per pastato bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjos turtą.

Ieškovė taip pat nurodo, kad kita atsakovė UAB „Telšių vandenys“ netinkamai prižiūrėjo lauko šulinius, todėl jie užsikimšo. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog ji jau iki įvykio buvo nustačiusi, kad kemšasi buitinių nuotekų nuotakynas, tačiau nesiėmė jokių papildomų priemonių, jog buitinių nuotekų nuotakynas nesikimštų. Be to, ši atsakovė negalėjo sudaryti su draudėja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi nepatikrino ar draudėjos nuotekų šalinimo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus bei ar jie nustatyta tvarka prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ su draudėja negalėjo sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi pati atsakovė pripažino, jog turėjo būti įrengta automatiškai užsidaranti sklendė; atitinkamai draudėja neturėjo teisės aktų nuostatas atitinkančių nuotekų šalinimo įrenginių, kurie būtų prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu jos atžvilgiu nesutiko, prašė jį atmesti, o reikalavimą UAB „Žemaitijos būstas“ atžvilgiu nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Telšių rajono savivaldybėje ir jai pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį pasirašyti prekybos paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), Telšių m., savininkei TAR3, bet ši pasirašytos sutarties negrąžino. Pažymėjo, kad nepaisant rašytinės sutarties nepasirašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešoji sutartis tarp jos ir TAR3, kaip abonentės, laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas; ši viešoji sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 3 d. TAR3 prašymu.

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė neginčija aplinkybės, kad jos apdraustos patalpos yra rūsio patalpos, atitinkamai jose sanitariniai prietaisai turėjo būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės, kuri įrengta nebuvo. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina atsakovės 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas su fotografijomis, iš kurių matyti, kad, panaudojus dujų mašiną ir apžiūrėjus rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), Telšių m., sanitarinius mazgus, nustatyti nesandarūs prisijungimai prie namo nuotekų tinklų. Atsakovė jokiu teisiniu pagrindu nevaldo ieškovės apdraustų rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), Telšiuose, todėl jai nekilo pareigos šiose patalpose įrengti automatiškai užsidarantį uždaromąjį įtaisą. Tokia pareiga, anot atsakovės, pagal įstatymą kyla rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), Telšiuose, savininkui.

Ieškovė nenurodė, dėl kurio konkrečiai užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio įvyko avarija; jos pateikti įrodymai yra prieštaringi, kas įrodo, kad tikrosios užliejimo priežasties ieškovė, kaip draudikė, nenustatė.

Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, jog nėra ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja/administratorė. Pažymi, kad ginčo name yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos įgaliotine paskirta TAR1 (trečiasis asmuo), kuri, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo teisinę ir faktinę pareigą užtikrinti statinio saugumą.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ manymu žala atsirado dėl trečiojo asmens TAR3 ir/ar kitos atsakovės UAB „Telšių vandenys“ neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, byloje nustatytos dvi reikšmingos aplinkybės, kurios pagrindžia būtent UAB „Telšių vandenys“ neteisėtus veiksmus bei šalina bet kokią galimą jos atsakomybę, t. y. UAB „Telšių vandenys“ negalėjo sudaryti su ieškovės draudėja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi nepatikrino ar ieškovės draudėjos nuotekų šalinimo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus bei ar jie nustatyta tvarka prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros; antra, UAB „Telšių vandenys“ netinkamai prižiūrėjo lauko šulinius, todėl jie užsikimšo. Pažymėjo, kad jeigu atsakovė UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai prižiūrėjusi lauko šulinius, nuotekos nebūtų pakilusios ir nebūtų užliejusios draudėjos patalpų, todėl tokie neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala draudėjos turtui, t. y. būtent šulinio užsikimšimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su žalos atsiradimu.

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovės nurodyta aplinkybė – atbulinio vožtuvo buvimas/nebuvimas draudėjos patalpose, nedaro atsakovės atsakinga už kilusią žalą, nes nėra tiesioginio priežastinio ryšio žalos kilimui. Jeigu UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai veikusi ir prižiūrėjusi lauko šulinius, nebūtų įvykusi avarija. Be to, UAB „Telšių vandenys“, su draudėja sudarydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (nesant atbulinio vožtuvo), taip pat neįžvelgė jokių galimų grėsmių žalos kilimui.

Atsakovė nesutinka su ieškinio argumentais, jog atbulinį vožtuvą (automatinę sklendę) draudėjos patalpose turėjo įrengti UAB „Žemaitijos būstas“. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta vartotojo pareiga rūsiuose ir pusrūsiuose sanitarinius prietaisus montuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Šiuo atveju automatiškai užsidaranti sklendė draudėjai priklausančiose rūsio patalpose, kur įvyko avarija, nebuvo įrengta, todėl nuotekos pateko į jai priklausančias patalpas ir buvo padaryta žala, atitinkamai civilinė atsakomybė atsakovei negali kilti. Nagrinėjamoje situacijoje už atbulinio vožtuvo (automatinės sklendės) įrengimą yra atsakingas infrastruktūros objekto savininkas, kuris yra sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, t. y. draudėja. Be to, remiantis UAB „Telšių vandenys“ pateiktais rašytiniais įrodymais, būtent pačios TAR3 inžinerinė sistema buvo netinkamai prijungta prie namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, todėl tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje turėtų būti ir TAR3.

Trečiasis asmuo TAR1 atsiliepime į ieškinį su juo sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad po pokalbio su kitais namo gyventojais išaiškėjo, jog minimos patalpos buvo užlietos dėl smarkaus lietaus – lietaus vandens surinkimo šulinys prisipildė ir galimai dėl šulinio bei patalpų grindyse įrengto nutekamojo vamzdyno nepakankamo nuolydžių lygio, vanduo užliejo prekybos patalpos grindis. Su atsakove UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) buvo sudaryta Priežiūros ir eksploatavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, už tai visi namo gyventojai atsakovei mokėjo. Teigė, kad butų ir patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis Nr. 95 buvo sudaryta 2008 m. vasario 8 d., kai ji dar negyveno šiame name ir nebuvo paskirta įgaliotine; be to, namo administratore jau buvo paskirta minėta atsakovė iki jai apsigyvenant ginčo name; ji gyventojų įgaliota atstove pagal jungtinės veiklos sutartį buvo išrinkta jau po nagrinėjamo apdraustų patalpų užliejimo.

Namo gyventojų netenkino minėtos atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ teikiamų paslaugų kokybė, todėl 2023 m. lapkričio 7 d. protokolu namo gyventojai atsisakė atsakovės paslaugų ir 2024 m. kovo 7 d. sudarė administravimo sutartį su savivaldybės įmone (toliau – SĮ) „Telšių butų ūkis“. Teigia, kad prieš patalpų užliejimą ir po užliejimo atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ atliko įvairius darbus: administravimas, monometrų nuėmimas ir sumontavimas po patikros, ventilio keitimas, plytelių klijavimas, kanalizacijos vamzdyno remonto darbai, nuotėkų vamzdyno keitimas ir kt., todėl negalima teigti, kad atsakovė bendro naudojimo patalpų neadministravo.

Trečiasis asmuo TAR3 teismo posėdžio metu ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad užlietas patalpas įsigijo apie 2020-2021 m., atliko jose remontą, apdraudė ir ketino atidaryti parduotuvę, tačiau 2023 m. rugpjūčio 7 d. atvykus į patalpas, rado jas užlietas; nedelsiant apie tai pranešė atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kurios atvykę atstovai iškvietė atsakovės UAB „Telšių vandenys“ atstovus, kurie išvalė užsikimšusius šulinius. Teigė, kad ginčo užliejimas galėjo įvykti ir anksčiau (pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio 2 d.), nes 2023 m. rugpjūčio 7 d. vanduo jau matėsi pastovėjęs. Niekas jai nepranešė, jog buvo būtina įrengti užsidarančią sklendę, niekas iki įvykio nebuvo atvykęs apžiūrėti jos patalpų. Be to, nurodė, kad nesudarinėjo/nepasirašė gautos sutarties su UAB „Telšių vandenys“, nes manė, jog minėtos atsakovės atstovai iš pradžių atvyks į ginčo patalpas.

Ieškovės 2023 m. rugpjūčio 12 d. lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog patirtos žalos dydis yra 2698,85 Eur. Iš nurodytos sumos buvo išskaičiuota 115 Eur dydžio išskaita, atitinkamai 2 583,85 (2 698,85 - 115) Eur suma, remiantis 2023 m. rugpjūčio 14 d. bankinio pavedimo nuoroda, buvo pervesta draudėjai TAR3.

Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. vasario 26 d. atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) pateikė pretenziją dėl minėtos draudimo išmokos išieškojimo. Iš esmės tokia pati pretenzija 2024 m. kovo 20 d. buvo išsiųsta ir kitai atsakovei UAB „Telšių vandenys“, tačiau atsakovės su minėtomis pretenzijomis nesutiko ir žalos neatlygino.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo 2008 m. vasario 9 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 95. Minėtos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinerinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kuri, be kita ko, įsipareigojo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo savininkams, priežiūrai, remontui, išlaikymui, išsaugojimui ir kitam tvarkymui teikti įrangą, techniką, darbuotojus ir kitas priemones, kurios reikalingos, kad būtų atliekamas bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo namo konstrukcijų, lietvamzdžių, latakų, dūmtraukių, stogų, lauko durų bei langų, fasadų apdailos, techninių patalpų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio ir kanalizacijos stovų, esančių bendro naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose, iki uždaromosios armatūros, elektros skydinių, elektros stovų nuo įvadinių skydų iki butų elektros butų elektros energijos apskaitos prietaisų, ventiliacijos kamerų, priešgaisrinių dūmų šalinimo sistemų ir t. t.) profilaktinis remontas, reguliavimas, kontrolė, bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijų likvidavimas ir lokalizavimas, reikiamų medžiagų ir įrenginių transportavimas.

Nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. ginčo namo jungtinės veiklos sutarties įgaliotinė sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį su kitu asmeniu – SĮ „Telšių butų ūkis“, prieš tai ginčo namo patalpų savininkams 2023 m. lapkričio mėn. nutarus dėl kito namo administratoriaus pasirinkimo.

Iš į bylą pateiktų atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ sąskaitų faktūrų, išrašytų namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, patalpų savininkams, matyti, jog atsakovė, galiojant 2013 m. gruodžio 2 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarčiai Nr. 26, be kita ko, skaičiavo namo patalpų savininkams mokestį ir už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų avarijų šalinimą.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad trečiajam asmeniui TAR3 įsigijus ginčo patalpas, atsakovė UAB „Telšių vandenys“ siuntė jai 2020 m. rugpjūčio 31 d. paruoštą sutartį pasirašymui, tačiau draudėja negrąžino jos pasirašytos. Kita vertus, vadovaujantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešoji sutartis tarp UAB „Telšių vandenys“ ir prekybos paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), Telšiai, savininkės TAR3, kaip abonentės, buvo laikoma sudaryta (prieš įvykį) pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ parengto 2016 m. vasario 24 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 dalyje „II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodoma, jog į bendrąsias pastato inžinerines sistemas, be kita ko, patenka nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos).

Iš į bylą pateikto 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo ir pridėtų nuotraukų matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, rūsio patalpose, atliekant patikrinimą leidžiant dūmus, buvo pastebėti nesandarūs prisijungimai prie namo nuotekų tinklų; be to, nurodyta, jog nėra požymių, kad būtų įrengta automatiškai užsidaranti sklendė ar atbulinis vožtuvas.

Atsakovės UAB „Telšių vandenys“ pateiktame avarinių atstatomųjų darbų registracijos žurnalo išraše, datuotame laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., nėra įrašų apie ginčui aktualaus šulinio prie namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, profilaktinius valymus.

Namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį. Minėtos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų, priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“.

Atsakovė (apeliantė) UAB „Žemaitijos būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

CK 6.266 str. 1 d. yra numatytos aiškios išimtys, kada namo valdytojas gali išvengti atsakomybės. Tai, kad namo valdytojas pasitelkė trečiąjį asmenį ir sudarė paslaugų sutartį, nešalina, jo kaip valdytojo atsakomybės. Atitinkamai, Atsakovas neperima teisių ir pareigų pagal CK 6.266 str. 1 d. ar kitus teisės aktus. Tačiau teismas sprendime dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė ir nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuo vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties (toliau ir – JVS) įgaliotinis tariamai galėjo perleisti jo turimas pareigas ir teises (ar kuo gali keistis JVS įgaliotinių atsakomybė pasitelkus trečiąjį asmenį).

Ieškovė nebuvo Sutarties šalimi. Tuo tarpu, JVS įgaliotinis niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų. Todėl, kyla klausimas kokiu teisiniu pagrindu Ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš sutarties, kurios šalimi niekada nebuvo, ir kuriai jokių teisių ir pareigų sudaryta Sutartis nesukūrė.

Sutarties vykdymo reguliavimas reiškia, kad atsakovė negali imtis namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmų be JVS dalyvių nurodymo. Sutartimi šalys susitarė, kad Atsakovas, esant JVS dalyvių pritarimui / nurodymui, vykdo esamų bendro naudojimo objektų priežiūrą, jų remontą bei įvykusių avarijų likvidavimą.

Atkarpa nuo stovo trišakio iki sanitarinių prietaisų - vartotojo inžinerinė sistema. Nei namo valdytojas, nei Atsakovas pagal Sutartį, neturi nei įstatyminės, nei sutartinės pareigos įrenginėti automatiškai užsidarančią sklendę, nes už vartotojo inžinerinės sistemos tinkamumą atsako patys turto savininkai.

Nagrinėjamoje byloje buvo aiškiai nustatyta, kad užsikimšus lauko šuliniams, sukilusios nuotekos užliejo draudėjos turtą. Byloje buvo siekiama nustatyti, kaip buvo vykdoma lauko šulinių priežiūra, tačiau nors UAB „Telšių vandenys“ įrodinėjo, kad lauko šuliniai buvo profilaktiškai vykdomi kas kelis mėnesius, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo, kas reikštų, jog UAB „Telšių vandenys“ nerūpestingi veiksmai, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl žalos kilimo draudėjo patalpoms.

Vien tai, kad turto savininkas nebuvo įsirengęs automatiškai užsidarančios sklendės (ir tai, kad UAB „Telšių vandenys“ neturėjo pareigos jos įrenginėti), kas neva būtų sustabdę kylančias nuotekas iš lauko šulinių, tai savaime nešalina UAB „Telšių vandenys“ atsakomybės dėl žalos kilimo. UAB „Telšių vandenys“ veiksmuose egzistuoja ne tik neteisėti veiksmai, bet ir tiesioginis priežastinis ryšys, nes žalos rezultatas yra susijęs būtent su Atsakovės neteisėtais veiksmais, kuri nebūtų kilusi, jeigu UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai tvarkęs ginčo namo nuotekas.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad:

Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į apeliantę pagal CK 6.1015 straipsnį. Draudikui (ieškovei) perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai.

Nurodyta vamzdžio dalis (o tiksliau – automatiškai užsidaranti sklendė), yra bendroji statinio inžinerinė sistema, o tai reiškia, jog už ją atsako bendrojo naudojimo objekto administratorius – šiuo atveju apeliantė.

Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

Pagal Sutarties 2.2.1 punktą apeliantė turėjo teisę ir pareigą veikti savarankiškai, nedelsiant reaguoti į techninę būklę, gedimus ar avarines situacijas, nes priešingu atveju būtų paneigta pati prevencinės priežiūros ir avarijų lokalizavimo prasmė. Reikalavimas kiekvienam tokiam veiksmui gauti atskirą jungtinės veiklos dalyvių pritarimą būtų nesuderinamas su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų efektyviu vykdymu.

Apeliantės savarankiškumą vykdant Sutartį patvirtina Sutarties 2.2.4 punktas, kuriuo apeliantė buvo įgaliota jungtinės veiklos dalyvių vardu sudaryti sutartis, reikalingas Sutarties 1 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti. Ši nuostata paneigia teiginį, kad kiekvienas konkretus veiksmas turėjo būti iš anksto suderintas, nes teisė veikti kitų asmenų vardu ir sudaryti sutartis suponuoja diskreciją spręsti, kada ir kokios sutartys yra būtinos, kad būtų užtikrintas tinkamas bendro naudojimo objektų valdymas ir priežiūra.

Iš apeliantės parengto 2016 m. vasario 24 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 II dalies „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 2 eilutės matyti, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, be kita ko, priskirta nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos). Taigi, apeliantė pagal Sutartį buvo atsakinga už bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir nuotekų šalinimo sistemą, priežiūrą ir valdymą.

Sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas kartu su Sutarties tikslu ir apeliantės prisiimtų funkcijų pobūdžiu, darytina išvada, kad apeliantė buvo ne tik techninių darbų vykdytoja, bet ir profesionalus bendro naudojimo objektų administratorius, todėl ji turėjo pareigą veikti rūpestingai ir atsakingai, o tai apėmė ir pareigą įspėti jungtinės veiklos dalyvius apie būtinybę imtis papildomų techninių sprendimų – įskaitant atbulinio vožtuvo (automatiškai užsidarančios sklendės) įrengimą – siekiant išvengti nuotekų grįžimo, avarijų ir galimos žalos.

Kadangi daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Telšiuose, kuriame yra rūsio patalpos, prie miesto geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtas teisėtai (užbaigus statybą), UAB „Telšių vandenys“, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, neturėjo jokių įgalinimų atjungti (duomenys neskelbtini), Telšiuose, rūsio patalpas nuo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, pastato ir (ar) teritorijos tinklų. Todėl abonentei, įsigijusiai šias patalpas, ir toliau naudojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis pagrįstai buvo laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakingų už šį užliejimą asmenų nustatymo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, privalėjo atlikti automatiškai užsidarančios sklendės sumontavimo darbus (ko nebuvo padaryta), o atsakovė UAB „Telšių vandenys“ netinkamai prižiūrėjo lauko šulinius, todėl jie užsikimšo; be to, ši atsakovė negalėjo sudaryti su draudėja viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi nepatikrino ar draudėjos nuotekų šalinimo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus bei ar jie nustatyta tvarka prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovės nesutiko su tokia ieškovės pozicija; atsakovė UAB „Telšių vandenys“ teigė, kad rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės, atitinkamai už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas neatsako; atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ įrodinėjo, kad ji nėra ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja/administratorė, su ja tik buvo sudaryta bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartis; be to, automatiškai užsidaranti sklendė nepriskirtina prie bendrojo naudojimo objektų sąrašo, todėl atsakovė neprivalėjo jos įrenginėti; kita vertus, nurodytos sklendės neįrengimas nėra atsiradusios žalos priežastis, kadangi jeigu atsakovė UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai prižiūrėjusi lauko šulinius – nuotekos nebūtų pakilusios ir nebūtų užliejusios draudėjos patalpų.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ 2016 m. vasario 24 d. parengto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 dalyje „II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodoma, jog į bendrąsias pastato inžinerines sistemas, be kita ko, patenka nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos).

Iš 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo ir pridėtų nuotraukų matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, rūsio patalpose, atliekant patikrinimą leidžiant dūmus, buvo pastebėti nesandarūs prisijungimai prie namo nuotekų tinklų; be to, nurodyta, jog nėra požymių, kad būtų įrengta automatiškai užsidaranti sklendė ar atbulinis vožtuvas (byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo).

Atsakovės UAB „Telšių vandenys“ pateiktame avarinių atstatomųjų darbų registracijos žurnalo išraše, datuotame laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., nėra įrašų apie ginčui aktualaus šulinio prie namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, profilaktinius valymus.

Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ nepagrįstai įrodinėjo, jog žalos kilimo metu nebuvo ginčo namo administratorė. Kadangi atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ daugiabučio namo administratore paskirta sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai atsakovės atsakomybės klausimui išspręsti būtina šios sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė.

Kaip minėta, ginčo namo patalpų savininkai ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ 2013 m. gruodžio 2 d. sutartyje Nr. 26 nurodė, jog šios sutarties tikslas – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinerinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas. Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ šia sutartimi, be kita ko, įsipareigojo atlikti bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo namo konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio ir kanalizacijos stovų, esančių bendro naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose, iki uždaromosios armatūros, elektros skydinių ir t. t.) profilaktinį remontą, reguliavimą, kontrolę, bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijų likvidavimą ir kt.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ parengto 2016 m. vasario 24 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 dalyje „II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodoma, jog į bendrąsias pastato inžinerines sistemas, be kita ko, patenka nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ buvo atsakinga už ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą/administravimą, taip pat jų kontrolę. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad administratorės pareigos neapsiribojo tik minėtoje sutartyje numatytais darbais, nes šios prievolės nėra vienintelės administratoriaus prievolės, jos apima ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ nurodytos sutarties pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, todėl jai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys, 4.240 straipsnis), kas reiškia, kad atsakovė, administruodama turtą, įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo administratorė turėjo žinoti, kad siekiant išvengti ginčo namo rūsio ir kitų patalpų užliejimų, užtikrinant apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakyno, reikėjo įrengti atbulinės eigos vožtuvą, tačiau nenustatyta, kad UAB „Žemaitijos būstas“ būtų šį vožtuvą įrengusi ir/ar būtų organizavusi bendraturčių susirinkimus (nurodant būtinybę įrengti šį prietaisą), būtinų darbams atlikti lėšų rinkimą ir pan.