Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-06-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1913-661/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-09
Bylos Nr.
e2A-1913-661/2026
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00096-2025-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
„Žemaitijos būstas“, "Telšių vandenys"
Ieškovas
Lietuvos draudimas
Trečiasis asmuo
draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1913-661/2026 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00096-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 9 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Butų ūkio valdos“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, TAR1 , TAR3.

Teismasn u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl draudikės (ieškovės), išmokėjusios draudimo išmokas, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – daugiabučių namų administratorės (atsakovės) dėl netinkamo administratorės pareigų atlikimo.

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Ieškovė) prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) ir UAB „Telšių vandenys“ 2 037,60 Eur žalos, 105,51 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji ir draudėja TAR3 (toliau – draudėja), sudarė verslo draudimo sutartį; laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Telšių m. sav. Šios patalpos 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo užlietos dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos, atskaičius 115 Eur išskaitą, išmokėjo 2 583,85 Eur dydžio draudimo išmoką (žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 546,25 Eur, t. y. nuo medžiagų 780,36 Eur sumos taikant 70 proc. nusidėvėjimą).

Aktuali vamzdžio dalis (automatiškai užsidaranti sklendė, kuri privalėjo būti įrengta, siekiant užkirsti užliejimo galimybę) yra bendroji statinio inžinerinė sistema, už kurios sumontavimą, priežiūrą yra atsakingas ne patalpų savininkas (TAR3), o bendrojo naudojimo objekto administratorius – atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“. Taigi atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“ kilo/kyla pareiga arba pačiai sumontuoti minėtą užsidarančią sklendę (siekiant išvengti kilsiančio užliejimo) ir tokių darbų išlaidas paskirstyti proporcingai patalpų savininkams, arba apie būtinybę tai padaryti informuoti namo gyventojus ar patalpų savininkus, arba organizuoti patalpų savininkų susirinkimą, jog būtų svarstomas šis klausimas. Nepaisant to, atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ elgėsi pasyviai ir nesiėmė visiškai jokių veiksmų, dėl to atsirado minėta žala.

Ieškovė teigia, kad atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti automatiškai užsidarančios sklendės sumontavimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo. Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, būdama atsakinga už ginčo pastato remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų, dėl to per pastato bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjos turtą.

Ieškovė taip pat nurodo, kad kita atsakovė UAB „Telšių vandenys“ netinkamai prižiūrėjo lauko šulinius, todėl jie užsikimšo. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog ji jau iki įvykio buvo nustačiusi, kad kemšasi buitinių nuotekų nuotakynas, tačiau nesiėmė jokių papildomų priemonių, jog buitinių nuotekų nuotakynas nesikimštų. Be to, ši atsakovė negalėjo sudaryti su draudėja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi nepatikrino ar draudėjos nuotekų šalinimo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus bei ar jie nustatyta tvarka prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ su draudėja negalėjo sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi pati atsakovė pripažino, jog turėjo būti įrengta automatiškai užsidaranti sklendė; atitinkamai draudėja neturėjo teisės aktų nuostatas atitinkančių nuotekų šalinimo įrenginių, kurie būtų prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu jos atžvilgiu nesutiko, prašė jį atmesti, o reikalavimą UAB „Žemaitijos būstas“ atžvilgiu nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Telšių rajono savivaldybėje ir jai pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį pasirašyti prekybos paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), Telšių m., savininkei TAR3, bet ši pasirašytos sutarties negrąžino. Pažymėjo, kad nepaisant rašytinės sutarties nepasirašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešoji sutartis tarp jos ir TAR3, kaip abonentės, laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas; ši viešoji sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 3 d. TAR3 prašymu.

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė neginčija aplinkybės, kad jos apdraustos patalpos yra rūsio patalpos, atitinkamai jose sanitariniai prietaisai turėjo būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės, kuri įrengta nebuvo. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina atsakovės 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas su fotografijomis, iš kurių matyti, kad, panaudojus dujų mašiną ir apžiūrėjus rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), Telšių m., sanitarinius mazgus, nustatyti nesandarūs prisijungimai prie namo nuotekų tinklų. Atsakovė jokiu teisiniu pagrindu nevaldo ieškovės apdraustų rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), Telšiuose, todėl jai nekilo pareigos šiose patalpose įrengti automatiškai užsidarantį uždaromąjį įtaisą. Tokia pareiga, anot atsakovės, pagal įstatymą kyla rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), Telšiuose, savininkui.

Ieškovė nenurodė, dėl kurio konkrečiai užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio įvyko avarija; jos pateikti įrodymai yra prieštaringi, kas įrodo, kad tikrosios užliejimo priežasties ieškovė, kaip draudikė, nenustatė.

Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, jog nėra ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja/administratorė. Pažymi, kad ginčo name yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos įgaliotine paskirta TAR1 (trečiasis asmuo), kuri, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo teisinę ir faktinę pareigą užtikrinti statinio saugumą.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ manymu žala atsirado dėl trečiojo asmens TAR3 ir/ar kitos atsakovės UAB „Telšių vandenys“ neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, byloje nustatytos dvi reikšmingos aplinkybės, kurios pagrindžia būtent UAB „Telšių vandenys“ neteisėtus veiksmus bei šalina bet kokią galimą jos atsakomybę, t. y. UAB „Telšių vandenys“ negalėjo sudaryti su ieškovės draudėja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi nepatikrino ar ieškovės draudėjos nuotekų šalinimo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus bei ar jie nustatyta tvarka prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros; antra, UAB „Telšių vandenys“ netinkamai prižiūrėjo lauko šulinius, todėl jie užsikimšo. Pažymėjo, kad jeigu atsakovė UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai prižiūrėjusi lauko šulinius, nuotekos nebūtų pakilusios ir nebūtų užliejusios draudėjos patalpų, todėl tokie neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala draudėjos turtui, t. y. būtent šulinio užsikimšimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su žalos atsiradimu.

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovės nurodyta aplinkybė – atbulinio vožtuvo buvimas/nebuvimas draudėjos patalpose, nedaro atsakovės atsakinga už kilusią žalą, nes nėra tiesioginio priežastinio ryšio žalos kilimui. Jeigu UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai veikusi ir prižiūrėjusi lauko šulinius, nebūtų įvykusi avarija. Be to, UAB „Telšių vandenys“, su draudėja sudarydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (nesant atbulinio vožtuvo), taip pat neįžvelgė jokių galimų grėsmių žalos kilimui.

Atsakovė nesutinka su ieškinio argumentais, jog atbulinį vožtuvą (automatinę sklendę) draudėjos patalpose turėjo įrengti UAB „Žemaitijos būstas“. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta vartotojo pareiga rūsiuose ir pusrūsiuose sanitarinius prietaisus montuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Šiuo atveju automatiškai užsidaranti sklendė draudėjai priklausančiose rūsio patalpose, kur įvyko avarija, nebuvo įrengta, todėl nuotekos pateko į jai priklausančias patalpas ir buvo padaryta žala, atitinkamai civilinė atsakomybė atsakovei negali kilti. Nagrinėjamoje situacijoje už atbulinio vožtuvo (automatinės sklendės) įrengimą yra atsakingas infrastruktūros objekto savininkas, kuris yra sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, t. y. draudėja. Be to, remiantis UAB „Telšių vandenys“ pateiktais rašytiniais įrodymais, būtent pačios TAR3 inžinerinė sistema buvo netinkamai prijungta prie namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, todėl tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje turėtų būti ir TAR3.

Trečiasis asmuo TAR1 atsiliepime į ieškinį su juo sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad po pokalbio su kitais namo gyventojais išaiškėjo, jog minimos patalpos buvo užlietos dėl smarkaus lietaus – lietaus vandens surinkimo šulinys prisipildė ir galimai dėl šulinio bei patalpų grindyse įrengto nutekamojo vamzdyno nepakankamo nuolydžių lygio, vanduo užliejo prekybos patalpos grindis. Su atsakove UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) buvo sudaryta Priežiūros ir eksploatavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, už tai visi namo gyventojai atsakovei mokėjo. Teigė, kad butų ir patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis Nr. 95 buvo sudaryta 2008 m. vasario 8 d., kai ji dar negyveno šiame name ir nebuvo paskirta įgaliotine; be to, namo administratore jau buvo paskirta minėta atsakovė iki jai apsigyvenant ginčo name; ji gyventojų įgaliota atstove pagal jungtinės veiklos sutartį buvo išrinkta jau po nagrinėjamo apdraustų patalpų užliejimo.

Namo gyventojų netenkino minėtos atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ teikiamų paslaugų kokybė, todėl 2023 m. lapkričio 7 d. protokolu namo gyventojai atsisakė atsakovės paslaugų ir 2024 m. kovo 7 d. sudarė administravimo sutartį su savivaldybės įmone (toliau – SĮ) „Telšių butų ūkis“. Teigia, kad prieš patalpų užliejimą ir po užliejimo atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ atliko įvairius darbus: administravimas, monometrų nuėmimas ir sumontavimas po patikros, ventilio keitimas, plytelių klijavimas, kanalizacijos vamzdyno remonto darbai, nuotėkų vamzdyno keitimas ir kt., todėl negalima teigti, kad atsakovė bendro naudojimo patalpų neadministravo.

Trečiasis asmuo TAR3 teismo posėdžio metu ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad užlietas patalpas įsigijo apie 2020-2021 m., atliko jose remontą, apdraudė ir ketino atidaryti parduotuvę, tačiau 2023 m. rugpjūčio 7 d. atvykus į patalpas, rado jas užlietas; nedelsiant apie tai pranešė atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kurios atvykę atstovai iškvietė atsakovės UAB „Telšių vandenys“ atstovus, kurie išvalė užsikimšusius šulinius. Teigė, kad ginčo užliejimas galėjo įvykti ir anksčiau (pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio 2 d.), nes 2023 m. rugpjūčio 7 d. vanduo jau matėsi pastovėjęs. Niekas jai nepranešė, jog buvo būtina įrengti užsidarančią sklendę, niekas iki įvykio nebuvo atvykęs apžiūrėti jos patalpų. Be to, nurodė, kad nesudarinėjo/nepasirašė gautos sutarties su UAB „Telšių vandenys“, nes manė, jog minėtos atsakovės atstovai iš pradžių atvyks į ginčo patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 2037,60 Eur žalos, 105,51 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 143,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Žemaitijos būstas“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 9 d. atliktų darbų aktuose nurodyta, jog objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, „drėgnos rūsyje grindys, fekalijų kvapas, užsikimšęs fekalijų vamzdis, pilnas šulinys fekalijų, iškviesta vandentiekio avarinė tarnyba“; „užsikimšo nuotekų pagrindinis vamzdis, pilnas šulinys nuotekų; iškviesta vandentiekio tarnyba <...>“.

UAB „Žemaitijos būstas“ atstovai 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 9 d. apie avarijas informavo atsakovę UAB „Telšių vandenys“, kurios darbuotojai išvalė užsikimšusius nuotekų šulinius.

Ieškovės 2023 m. rugpjūčio 12 d. lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog patirtos žalos dydis yra 2698,85 Eur. Iš nurodytos sumos buvo išskaičiuota 115 Eur dydžio išskaita, atitinkamai 2 583,85 (2 698,85 - 115) Eur suma, remiantis 2023 m. rugpjūčio 14 d. bankinio pavedimo nuoroda, buvo pervesta draudėjai TAR3.

Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. vasario 26 d. atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) pateikė pretenziją dėl minėtos draudimo išmokos išieškojimo. Iš esmės tokia pati pretenzija 2024 m. kovo 20 d. buvo išsiųsta ir kitai atsakovei UAB „Telšių vandenys“, tačiau atsakovės su minėtomis pretenzijomis nesutiko ir žalos neatlygino.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo 2008 m. vasario 9 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 95. Minėtos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinerinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kuri, be kita ko, įsipareigojo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo savininkams, priežiūrai, remontui, išlaikymui, išsaugojimui ir kitam tvarkymui teikti įrangą, techniką, darbuotojus ir kitas priemones, kurios reikalingos, kad būtų atliekamas bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo namo konstrukcijų, lietvamzdžių, latakų, dūmtraukių, stogų, lauko durų bei langų, fasadų apdailos, techninių patalpų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio ir kanalizacijos stovų, esančių bendro naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose, iki uždaromosios armatūros, elektros skydinių, elektros stovų nuo įvadinių skydų iki butų elektros butų elektros energijos apskaitos prietaisų, ventiliacijos kamerų, priešgaisrinių dūmų šalinimo sistemų ir t. t.) profilaktinis remontas, reguliavimas, kontrolė, bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijų likvidavimas ir lokalizavimas, reikiamų medžiagų ir įrenginių transportavimas.

Nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. ginčo namo jungtinės veiklos sutarties įgaliotinė sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį su kitu asmeniu – SĮ „Telšių butų ūkis“, prieš tai ginčo namo patalpų savininkams 2023 m. lapkričio mėn. nutarus dėl kito namo administratoriaus pasirinkimo.

Iš į bylą pateiktų atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ sąskaitų faktūrų, išrašytų namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, patalpų savininkams, matyti, jog atsakovė, galiojant 2013 m. gruodžio 2 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarčiai Nr. 26, be kita ko, skaičiavo namo patalpų savininkams mokestį ir už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų avarijų šalinimą.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad trečiajam asmeniui TAR3 įsigijus ginčo patalpas, atsakovė UAB „Telšių vandenys“ siuntė jai 2020 m. rugpjūčio 31 d. paruoštą sutartį pasirašymui, tačiau draudėja negrąžino jos pasirašytos. Kita vertus, vadovaujantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešoji sutartis tarp UAB „Telšių vandenys“ ir prekybos paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), Telšiai, savininkės TAR3, kaip abonentės, buvo laikoma sudaryta (prieš įvykį) pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ parengto 2016 m. vasario 24 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 dalyje „II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodoma, jog į bendrąsias pastato inžinerines sistemas, be kita ko, patenka nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos).

Iš į bylą pateikto 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo ir pridėtų nuotraukų matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, rūsio patalpose, atliekant patikrinimą leidžiant dūmus, buvo pastebėti nesandarūs prisijungimai prie namo nuotekų tinklų; be to, nurodyta, jog nėra požymių, kad būtų įrengta automatiškai užsidaranti sklendė ar atbulinis vožtuvas.

Atsakovės UAB „Telšių vandenys“ pateiktame avarinių atstatomųjų darbų registracijos žurnalo išraše, datuotame laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., nėra įrašų apie ginčui aktualaus šulinio prie namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, profilaktinius valymus.

Namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį. Minėtos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų, priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodama namo techninės priežiūros žurnale, apie jų duomenis informuodama namo bendraturčius, turėjo bent jau kelti nurodyto atbulinės eigos vožtuvo įrengimo klausimą, tačiau šių veiksmų nesiėmė, taigi ji neužtikrino tinkamo priežiūros ir eksploatavimo sutarties vykdymo, atitinkamai laikytina atsakinga už ieškovės draudėjai atsiradusią žalą.

Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Telšių vandenys“ civilinė atsakomybė nekyla, todėl ieškovės ieškinio dalis atsakovės UAB „Telšių vandenys“ atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (apeliantė) UAB „Žemaitijos būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

CK 6.266 str. 1 d. yra numatytos aiškios išimtys, kada namo valdytojas gali išvengti atsakomybės. Tai, kad namo valdytojas pasitelkė trečiąjį asmenį ir sudarė paslaugų sutartį, nešalina, jo kaip valdytojo atsakomybės. Atitinkamai, Atsakovas neperima teisių ir pareigų pagal CK 6.266 str. 1 d. ar kitus teisės aktus. Tačiau teismas sprendime dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė ir nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuo vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties (toliau ir – JVS) įgaliotinis tariamai galėjo perleisti jo turimas pareigas ir teises (ar kuo gali keistis JVS įgaliotinių atsakomybė pasitelkus trečiąjį asmenį).

Ieškovė nebuvo Sutarties šalimi. Tuo tarpu, JVS įgaliotinis niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų. Todėl, kyla klausimas kokiu teisiniu pagrindu Ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš sutarties, kurios šalimi niekada nebuvo, ir kuriai jokių teisių ir pareigų sudaryta Sutartis nesukūrė.

Sutarties vykdymo reguliavimas reiškia, kad atsakovė negali imtis namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmų be JVS dalyvių nurodymo. Sutartimi šalys susitarė, kad Atsakovas, esant JVS dalyvių pritarimui / nurodymui, vykdo esamų bendro naudojimo objektų priežiūrą, jų remontą bei įvykusių avarijų likvidavimą.

Atkarpa nuo stovo trišakio iki sanitarinių prietaisų - vartotojo inžinerinė sistema. Nei namo valdytojas, nei Atsakovas pagal Sutartį, neturi nei įstatyminės, nei sutartinės pareigos įrenginėti automatiškai užsidarančią sklendę, nes už vartotojo inžinerinės sistemos tinkamumą atsako patys turto savininkai.

Nagrinėjamoje byloje buvo aiškiai nustatyta, kad užsikimšus lauko šuliniams, sukilusios nuotekos užliejo draudėjos turtą. Byloje buvo siekiama nustatyti, kaip buvo vykdoma lauko šulinių priežiūra, tačiau nors UAB „Telšių vandenys“ įrodinėjo, kad lauko šuliniai buvo profilaktiškai vykdomi kas kelis mėnesius, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo, kas reikštų, jog UAB „Telšių vandenys“ nerūpestingi veiksmai, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl žalos kilimo draudėjo patalpoms.

Vien tai, kad turto savininkas nebuvo įsirengęs automatiškai užsidarančios sklendės (ir tai, kad UAB „Telšių vandenys“ neturėjo pareigos jos įrenginėti), kas neva būtų sustabdę kylančias nuotekas iš lauko šulinių, tai savaime nešalina UAB „Telšių vandenys“ atsakomybės dėl žalos kilimo. UAB „Telšių vandenys“ veiksmuose egzistuoja ne tik neteisėti veiksmai, bet ir tiesioginis priežastinis ryšys, nes žalos rezultatas yra susijęs būtent su Atsakovės neteisėtais veiksmais, kuri nebūtų kilusi, jeigu UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai tvarkęs ginčo namo nuotekas.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir atsakovė (apeliantė) UAB „Žemaitijos būstas“ 2013-12-02 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 26 (toliau – Sutartis), pagal kurią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų, priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas.

Sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, jog bendro naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas buvo perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“. Tai pripažino ir pati atsakovė.

Draudėja TAR3 2025-12-01 teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog apeliantė niekada nebuvo užėjusi į jos patalpas, kad apžiūrėtų kanalizacijos stovą esantį jos patalpose, niekada neteikė nei rekomendacijų, nei įpareigojimų, kad yra būtina įrengti atbulinį vožtuvą ieškovo draudėjos patalpose.

Tai, kad apeliantė netinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, patvirtina aplinkybė, jog namo įgaliota atstovė TAR1 , pateikė atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“ 2023-11-21 prašymą išbraukti pastatą iš administruojamų namų sąrašo ir 2024-03-07 sudarė administravimo sutartį su SĮ „Telšių butų ūkis“.

Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į apeliantę pagal CK 6.1015 straipsnį. Draudikui (ieškovei) perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai.

Nurodyta vamzdžio dalis (o tiksliau – automatiškai užsidaranti sklendė), yra bendroji statinio inžinerinė sistema, o tai reiškia, jog už ją atsako bendrojo naudojimo objekto administratorius – šiuo atveju apeliantė.

Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

Pagal Sutarties 2.2.1 punktą apeliantė turėjo teisę ir pareigą veikti savarankiškai, nedelsiant reaguoti į techninę būklę, gedimus ar avarines situacijas, nes priešingu atveju būtų paneigta pati prevencinės priežiūros ir avarijų lokalizavimo prasmė. Reikalavimas kiekvienam tokiam veiksmui gauti atskirą jungtinės veiklos dalyvių pritarimą būtų nesuderinamas su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų efektyviu vykdymu.

Apeliantės savarankiškumą vykdant Sutartį patvirtina Sutarties 2.2.4 punktas, kuriuo apeliantė buvo įgaliota jungtinės veiklos dalyvių vardu sudaryti sutartis, reikalingas Sutarties 1 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti. Ši nuostata paneigia teiginį, kad kiekvienas konkretus veiksmas turėjo būti iš anksto suderintas, nes teisė veikti kitų asmenų vardu ir sudaryti sutartis suponuoja diskreciją spręsti, kada ir kokios sutartys yra būtinos, kad būtų užtikrintas tinkamas bendro naudojimo objektų valdymas ir priežiūra.

Iš apeliantės parengto 2016 m. vasario 24 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 II dalies „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 2 eilutės matyti, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, be kita ko, priskirta nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos). Taigi, apeliantė pagal Sutartį buvo atsakinga už bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir nuotekų šalinimo sistemą, priežiūrą ir valdymą.

Sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas kartu su Sutarties tikslu ir apeliantės prisiimtų funkcijų pobūdžiu, darytina išvada, kad apeliantė buvo ne tik techninių darbų vykdytoja, bet ir profesionalus bendro naudojimo objektų administratorius, todėl ji turėjo pareigą veikti rūpestingai ir atsakingai, o tai apėmė ir pareigą įspėti jungtinės veiklos dalyvius apie būtinybę imtis papildomų techninių sprendimų – įskaitant atbulinio vožtuvo (automatiškai užsidarančios sklendės) įrengimą – siekiant išvengti nuotekų grįžimo, avarijų ir galimos žalos.

Kadangi daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Telšiuose, kuriame yra rūsio patalpos, prie miesto geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtas teisėtai (užbaigus statybą), UAB „Telšių vandenys“, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, neturėjo jokių įgalinimų atjungti (duomenys neskelbtini), Telšiuose, rūsio patalpas nuo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, pastato ir (ar) teritorijos tinklų. Todėl abonentei, įsigijusiai šias patalpas, ir toliau naudojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis pagrįstai buvo laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Telšių m. sav.; labiausiai tikėtina, jog užliejimas įvyko 2023 m. rugpjūčio 2 d. (vėliau antrą kartą ir 2023 m. rugpjūčio 9 d.) dėl to, kad užsikimšus nuotekų šuliniui(-iams), nuotekų vanduo pakilo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyje, kuriame nebuvo įrengtos automatinės užsidarančios sklendės (atbulinio vožtuvo), ir nuotekų vanduo užliejo daugiabučio namo rūsio patalpas (įskaitant ir minėtas ieškovės apdraustas ginčo patalpas).

Byloje kilo ginčas dėl atsakingų už šį užliejimą asmenų nustatymo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, privalėjo atlikti automatiškai užsidarančios sklendės sumontavimo darbus (ko nebuvo padaryta), o atsakovė UAB „Telšių vandenys“ netinkamai prižiūrėjo lauko šulinius, todėl jie užsikimšo; be to, ši atsakovė negalėjo sudaryti su draudėja viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, kadangi nepatikrino ar draudėjos nuotekų šalinimo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus bei ar jie nustatyta tvarka prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovės nesutiko su tokia ieškovės pozicija; atsakovė UAB „Telšių vandenys“ teigė, kad rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės, atitinkamai už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas neatsako; atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ įrodinėjo, kad ji nėra ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja/administratorė, su ja tik buvo sudaryta bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartis; be to, automatiškai užsidaranti sklendė nepriskirtina prie bendrojo naudojimo objektų sąrašo, todėl atsakovė neprivalėjo jos įrenginėti; kita vertus, nurodytos sklendės neįrengimas nėra atsiradusios žalos priežastis, kadangi jeigu atsakovė UAB „Telšių vandenys“ būtų tinkamai prižiūrėjusi lauko šulinius – nuotekos nebūtų pakilusios ir nebūtų užliejusios draudėjos patalpų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo 2008 m. vasario 9 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 95. Minėtos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Butų ūkio valdos“) 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinerinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas perduotas atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“.

Iš byloje pateiktų atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ sąskaitų faktūrų, išrašytų namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, patalpų savininkams, matyti, jog atsakovė, galiojant 2013 m. gruodžio 2 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarčiai Nr. 26, be kita ko, skaičiavo namo patalpų savininkams mokestį ir už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų avarijų šalinimą.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ 2016 m. vasario 24 d. parengto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 dalyje „II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodoma, jog į bendrąsias pastato inžinerines sistemas, be kita ko, patenka nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos).

Iš 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo ir pridėtų nuotraukų matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, rūsio patalpose, atliekant patikrinimą leidžiant dūmus, buvo pastebėti nesandarūs prisijungimai prie namo nuotekų tinklų; be to, nurodyta, jog nėra požymių, kad būtų įrengta automatiškai užsidaranti sklendė ar atbulinis vožtuvas (byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo).

Atsakovės UAB „Telšių vandenys“ pateiktame avarinių atstatomųjų darbų registracijos žurnalo išraše, datuotame laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., nėra įrašų apie ginčui aktualaus šulinio prie namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, profilaktinius valymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Be to, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, 185.3.1 punktu, esminis reikalavimas pastato nuotekų šalintuvui išreiškiamas šiame reglamente išvardintais reikalavimais (techniniais parametrais, jų skaitinėmis reikšmėmis ar kita forma), be kita ko, užtikrinant apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakyno (mikrobiologinės taršos) – neleidžiant nuotekų grįžtamojo srauto iš išvadų į nuotakyną: tose vietose, kur jis gali atsirasti, sumontuojant uždaromuosius įtaisus, taip pat užtikrinant nustatytus nuolydžius ir greičius.

Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ įrodymų (ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano, namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, namo apžiūros aktų, kitų) teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų informavusi daugiabučio namo bendrasavininkius apie priemones būtinas tam, kad būtų užtikrinta tinkama namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklė bei bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimas.

Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ nepagrįstai įrodinėjo, jog žalos kilimo metu nebuvo ginčo namo administratorė. Kadangi atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ daugiabučio namo administratore paskirta sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai atsakovės atsakomybės klausimui išspręsti būtina šios sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė.

Kaip minėta, ginčo namo patalpų savininkai ir atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ 2013 m. gruodžio 2 d. sutartyje Nr. 26 nurodė, jog šios sutarties tikslas – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Telšiuose, bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinerinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas. Atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ šia sutartimi, be kita ko, įsipareigojo atlikti bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo namo konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio ir kanalizacijos stovų, esančių bendro naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose, iki uždaromosios armatūros, elektros skydinių ir t. t.) profilaktinį remontą, reguliavimą, kontrolę, bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijų likvidavimą ir kt.

Atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ parengto 2016 m. vasario 24 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 73 dalyje „II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodoma, jog į bendrąsias pastato inžinerines sistemas, be kita ko, patenka nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ buvo atsakinga už ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą/administravimą, taip pat jų kontrolę. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad administratorės pareigos neapsiribojo tik minėtoje sutartyje numatytais darbais, nes šios prievolės nėra vienintelės administratoriaus prievolės, jos apima ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“ nurodytos sutarties pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, todėl jai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys, 4.240 straipsnis), kas reiškia, kad atsakovė, administruodama turtą, įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Dėl už nuotekų vamzdyne užsidarančios sklendės (atbulinio vožtuvo) įrengimo atsakingo asmens nustatymo ir šio objekto (ne)priskyrimo prie bendrojo naudojimo objektų

GVTNTĮ 16 straipsnio 21 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuotekų vamzdynas/tinklai, esantys nuo ginčo daugiabučio namo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio (kuris šiuo atveju ir užsikimšo) už pastato sienos laikytini bendrojo naudojimo objektais ir priklauso ginčo namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, atitinkamai būtent jie yra atsakingi už šių tinklų tinkamą veikimą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ginčo namo patalpų savininkai, sudarę su atsakove UAB „Žemaitijos būstas“ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį, šią pareigą perleido būtent atsakovei UAB „Žemaitijos būstas“, kuri buvo atsakinga už bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir nuotekų šalinimo sistemos, priežiūrą ir valdymą.

Siekiant užtikrinti tinkamą nuotekų sistemos veikimą ir maksimaliai sumažinti avarijų/žalos tikimybę, t. y. užtikrinti apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakyno (kad nuotekų vanduo negrįžtų į ginčo namo patalpas, netekėtų į namo patalpas iš nuotekų šulinio), automatiškai užsidaranti sklendė (atbulinis vožtuvas) turėjo būti įrengta būtent namo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemoje – vamzdyne, esančiame tarp namo ir pirmo nuotekų šulinio. Taigi ir ši sklendė laikytina bendrojo naudojimo objektu, už kurios įrengimą laikytina atsakinga būtent atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, kuriai kaip namo administratorei, taikytini griežtesni atidumo bei rūpestingumo standartai.

Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo administratorė turėjo žinoti, kad siekiant išvengti ginčo namo rūsio ir kitų patalpų užliejimų, užtikrinant apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakyno, reikėjo įrengti atbulinės eigos vožtuvą, tačiau nenustatyta, kad UAB „Žemaitijos būstas“ būtų šį vožtuvą įrengusi ir/ar būtų organizavusi bendraturčių susirinkimus (nurodant būtinybę įrengti šį prietaisą), būtinų darbams atlikti lėšų rinkimą ir pan.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kadangi namo administratorė neturi teisės pati savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, todėl sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju nuotekų sistemos) priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – nuotekų sistemos) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022).

Konstatavus, jog atsakovė UAB „Žemaitijos būstas“, kaip namo administratorė, netinkamai vykdė priežiūros ir eksploatavimo sutartį, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei nuostolius už apdraustam turtui padarytą turtinę žalą dėl įvykusio užliejimo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens

Apeliantė nurodo, kad ieškovė neturi pagrindo remtis Sutartimi ir kad ieškovas neturi pagrindo reikšti reikalavimo apeliantei Sutarties pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Minėta, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į apeliantę pagal CK 6.1015 str. reglamentavimą. Draudikui (ieškovei) perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai. Taigi, šiuo atveju atsakovės netinkamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo priežiūros atlikimas, sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą, tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Kadangi atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai nepaneigė ieškovės fiksuotos žalos padarymo akte išvados, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nerūpestingai ir nesavalaikiai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos baigties

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl ją iš atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ priteisia ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB „Žemaitijos būstas“ (į. k. 300611261) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Alvydas Barkauskas