Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. A. C. prosenelė Z. (taip pat nurodoma kaip C./C./T.) B., mergautinė pavardė – V., gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas J. A. C. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kartu su pareiškėjo J. A. C. giminystės ryšį su prosenele Z. (taip pat nurodoma kaip C./C./T.) B., mergautinė pavardė – V., patvirtinančiais dokumentais. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis yra Z. (taip pat nurodomos kaip C./C./T.) B., mergautinė pavardė – V., provaikaitis. Šią aplinkybę patvirtina šie dokumentai: 1) pareiškėjo J. A. C. gimimo liudijimas, išduotas Pietų Afrikos Respublikoje, kuriame nurodoma, kad J. A. C. motina – C. I. B., gimusi (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjo motinos C. I. B. gimimo liudijime, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje, nurodoma, jog C. I. B. tėvas – T. B., gimęs (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjo senelio T. (T.) B. gimimo liudijime, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje, nurodoma, kad jo tėvai – M. B., kuriam sūnaus gimimo metu buvo 29 metai, ir T. W., kuri sūnaus gimimo metu ((duomenys neskelbtini) metais) buvo 32 metų amžiaus; 4) pareiškėjo prosenelio M. B. pranešime apie mirtį, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje, nurodoma, jog M. B. sutuoktinė Z. B., vaikai – A. B., T. B. (pareiškėjo senelis), H. B.; 5) pareiškėjo prosenelės Z. B. pranešime apie mirtį, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje, nurodoma, kad Z. B. (taip pat žinomos kaip C. B.) sutuoktinis – M. B., vaikai – A. B., T. B. (pareiškėjo senelis) ir H. B.

Pažymėjo, kad siekiant surinkti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo prosenelė turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pareiškėjas ir Migracijos departamentas kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus ir gavo žemiau nurodytus atsakymus: 1) Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl duomenų apie pareiškėjo prosenelių M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat (tėvai C. B. ir R. L. L. B.) ir C. V. (C. B.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat, (tėvai E. V. ir R. V.) gyvenimą dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. laikotarpiu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę (turėti vidaus ir užsienio pasai) ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą (nustojimą) iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) į Migracijos departamento paklausimą 2025 m. gruodžio 15 d. buvo gauta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2025 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. R4-5645, kurioje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad M. B., C. ir R. L. s., g. (duomenys neskelbtini) ir C. V. B., g. (duomenys neskelbtini), iki 1929 m. gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų vidaus arba užsienio pasams gauti, pačių pasų arba jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad jie iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta; 3) Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. birželio 28 d. pateikė pažymą apie pareiškėjo prosenelių santuoką Nr. (P1-4057)P2-7266, kurioje nurodoma, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė M. B., C. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini)), ir C. V., E. duktė ((duomenys neskelbtini)), archyvo pažymos pastaboje nurodoma, kad jaunieji – (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos piliečiai; 4) Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. birželio 28 d. kartu su lydraščiu Nr. (P1-4057)P2-7267 pateikė pareiškėjo prosenelių M. B. ir C. V. santuokos akto įrašo kopiją.

Nurodė, kad aplinkybės, pagrindžiančios, kad pareiškėjo prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, grindžiamos žemiau nurodytais įrodymais ir jų tarpusavio ryšiu: 1) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 28 d. pažymoje apie pareiškėjo prosenelių santuoką Nr. (P1-4057) P2-7266 nurodoma, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė M. B., C. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini) metais) ir C. V., E. duktė ((duomenys neskelbtini) metų). Archyvo pažymos pastaboje nurodoma, kad jaunieji – (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos piliečiai; 2) kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 28 d. lydraščiu Nr. (P1-4057)P2-7267 „Dėl santuokos įrašo kopijos“ gautame pareiškėjo prosenelių M. B. ir C. V. santuokos akto įraše nurodoma, jog santuoką sudarė M. B., (duomenys neskelbtini) metais gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautos, Lietuvos pilietis, C. ir R.-L. L.-B. sūnus, ir C. V., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gimusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautos, Lietuvos pilietė, E. ir R. V. duktė; 3) Jungtinės Karalystės Nacionalinio archyvo išduotame 1929 m. liepos 11 d. laivo, pavadinimu „Gloucester Castle“, keleivių sąraše nurodyta pareiškėjo prosenelė C. B., 33 metų amžiaus, Lietuvos pilietė, vykusi į Pietų Afriką; 4) Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno universiteto struktūrinio padalinio Kaplan centro išduotoje ištraukoje iš į Pietų Afriką 1929 metais atvykusių keleivių sąrašo įrašyti pareiškėjo proseneliai M. B., 27 metų, ir C. B., 34 metų, iš (duomenys neskelbtini); 5) pareiškėjo senelio T. B. gimimo liudijime nurodoma, kad T. B. tėvai – M. B., kurio gimimo vieta – Rusija, Europa, ir T. W., kurios gimimo vieta nurodoma kaip Rusija, Europa (Lietuvos teritorija iki 1915 metų buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). Pavardė W. yra mergautinė T. B. motinos pavardė (pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktus duomenis – V.); 6) pareiškėjo prosenelės Z. B. natūralizacijos liudijime, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje 1959 m. liepos 16 d., nurodoma, kad pareiškėjo prosenelė Z. B. gimė (duomenys neskelbtini); 7) pareiškėjo prosenelės Z. B. pranešime apie mirtį nurodoma, kad Z. B. taip pat žinoma kaip „C.“ B. gimė Lietuvoje, jos tėvai nurodomi kaip A. W. ir R. W.. Dokumente nurodoma, kad Z. B. sutuoktinis – M. B., santuokos sudarymo vieta – Lietuva, vaikai – A. B., T. B. (pareiškėjo senelis) ir H. B.; 8) laidojimo organizacijos C. K. 2023 m. gruodžio 10 d. pažymoje apie pareiškėjo prosenelę Z. B. nurodoma, jog Z. B. hebrajiškas vardas buvo T., E. duktė; 9) pareiškėjo prosenelio pranešime apie mirtį nurodoma, jog M. B. sutuoktinė – Z. B., vaikai – A., T. (pareiškėjo senelis), H. B. Dokumente nurodoma, kad M. B. tėvas – C. J. B. Laidojimo organizacijos C. K. 2023 m. gruodžio 10 d. pažyma apie M. B. patvirtinama, jog M. B. hebrajiškas vardas buvo M., C. Y. sūnus; 10) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje „Dėl pavardės ir vardų variantų“ nurodoma, kad: a) pavardės B. ir B. yra tos pačios pavardės sugramatinta (su lietuviška galūne) ir nesugramatinta (be lietuviškos galūnės) formos; b) M. yra hebrajiškos kilmės vyriško vardo aplietuvintas variantas jidiš kalbos vardyne, autentiškesnis variantas lietuviškais rašmenimis – M. (liet. M.), anglų kalbos rašmenimis – M. Vardas M. yra iš anglų kalbos vardyno, lotyniškos kilmės, grafinis vardo M. (liet. M., M.) variantas. M. ir M. yra ne variantai, o skirtingi vardai. Išvadoje teigiama, jog yra paliudijimų, kad tautinis vardas M. (M.) buvo keičiamas emigracijos šalyje populiaresniu, siekiant lengviau prisitaikyti anglakalbėje visuomenėje; c) vardai C. ir C. (C.) – moteriški vardai iš jidiš kalbos vardyno su mažybinio-maloninio atspalvio slaviška priesaga -k-; plg. C., C. – trumpinai iš hebrajiško vardo C., šis vardas kitomis kalbomis užrašomas įvairiai: Z., T., T. ir kt. T. C. ir C. ir T. galima laikyti to paties vardo variantais, bet C. ir T. nėra variantai. Vardas T. yra iš anglų kalbos vardyno, trumpinys iš M., M. (liet. M.). Priežastys pakeisti tautinį vardą C. / C. emigracijoje galėjo būti panašios, kaip ir keičiant vardą M.

Pažymėjo, kad visuma patvirtina, kad pareiškėjo prosenelės Z. B. hebrajiškas vardas buvo T., E. (E.) duktė, jos natūralizacijos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo prosenelė Z. B. gimė (duomenys neskelbtini) ir šie duomenys sutampa su Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose apie pareiškėjo prosenelių santuoką bei Jungtinės Karalystės Nacionalinio archyvo išduotame 1929 m. liepos 11 d. laivo „Gloucester Castle“ keleivių sąraše pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjo prosenelė buvo gimusi ~ (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo išduotuose pareiškėjo prosenelių santuokos dokumentuose bei minėtame keleivių sąraše nurodoma, kad pareiškėjo prosenelė – Lietuvos Respublikos pilietė.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad: 1. T. B., gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvai yra M. B., (duomenys neskelbtini) m., (gimęs (duomenys neskelbtini)), ir T. W., (duomenys neskelbtini) m., (gimusi (duomenys neskelbtini)); 2. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. (P1-4057) P2-7267, prie kurios pridėta M. B. ir C. V. santuokos įrašo kopija, nurodyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat., (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos pilietis, kurio tėvai C. ir R. L. L. B., ir C. V., (duomenys neskelbtini) m. (gimusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos pilietė, kurios tėvai E. ir R. V., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką; 3. M. B. pranešime apie mirtį nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), (jo tėvas C. J. B.); 4. Z. B. (C. B.) pranešime apie mirtį nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), (jos tėvai – A. W. ir R. W.) (santuoka su M. B. sudaryta Lietuvoje (santuokos sudarymo metai nenurodyti)); 5. Z. B. 1959 m. rugsėjo 16 d. Pietų Afrikos Unijos natūralizacijos liudijime nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), (M. B. natūralizacijos liudijimas nepateiktas). Dėl šių reikšmingų vardų, pavardžių, gimimo metų vietų skirtumų, yra mažiau tikėtina kad visi šie asmenys yra tie patys asmenys kaip pareiškėjo protėviai, todėl yra mažiau tikėtina, kad pareiškėjo prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodo, kad pagrindinis prašymas – nustatyti prosenelės Lietuvos pilietybės faktą. Ji pripažįsta, kad dokumentuose esama vardo, pavardės ir gimimo datų variacijų, tačiau pabrėžia, kad tai yra dažnas reiškinys tarpukario emigracijos bylose. Remdamasi teismų praktika, atstovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys kitakalbėje aplinkoje dažnai keisdavo tautinius vardus į įprastesnius, stengdamiesi išlaikyti fonetinį ar grafinį panašumą. Pažymėjo, kad prosenelės hebrajiškas vardas buvo C., tai patvirtina laidojimo organizacijos duomenys pagal antkapio įrašus. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad „C.“ ir „C.“ yra to paties vardo variantai. Nors dokumentuose esama skirtumų (nuo 1896 iki 1904 m.), natūralizacijos liudijimas, išduotas pačiai Z. B. dalyvaujant, nurodo (duomenys neskelbtini) m. gimimo datą. Ši data sutampa su Lietuvos valstybės istorijos archyvo santuokos įrašais bei Jungtinės Karalystės nacionalinio archyvo keleivių sąrašais. (duomenys neskelbtini) m. data minima tik sūnaus T. B. gimimo liudijime (kurį pildant motina nedalyvavo asmeniškai) bei mirties pranešime. Mirties pranešimo originale matyti, kad skaičiai „189“ buvo nubraukti ir pakeisti, o tai rodo pildymo klaidą. Archyvų duomenys rodo, kad prosenelė buvo vyresnė už savo sutuoktinį M. (M.) B. Ši specifinė ir reta tam laikotarpiui aplinkybė kartojasi visuose dokumentuose, o tai papildomai patvirtina, kad C. V. ir Z. B. yra tas pats asmuo. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad „B.“ ir „B.“, taip pat mergautinės pavardės variantai „V.“ ir „W.“ yra laikytini tos pačios pavardės variantais. Atstovė nesutinka su Migracijos departamento kritika dėl nepakankamo dokumentų rinkimo. Ji nurodo, kad iš Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinės Karalystės buvo surinkti visi įmanomi dokumentai: natūralizacijos liudijimas, mirties pranešimas, laidojimo pažyma bei keleivių sąrašai. Jungtinės Karalystės archyvai tranzito atveju saugo tik keleivių sąrašus, o platesnė informacija apie atvykimą saugoma galutinio uosto Pietų Afrikos Respublikos institucijose. Atstovė akcentavo natūralizacijos liudijimo svarbą, nes jį pildant prosenelė dalyvavo asmeniškai ir pateikė teisingą (duomenys neskelbtini) m. datą. Ji taip pat paaiškino, kad Jungtinės Karalystės institucijos neturi kitų dokumentų, išskyrus viešai prieinamus keleivių sąrašus, kuriuose paieška atliekama pagal vardą ir pavardę. Atstovė pabrėžė įvykių chronologinę seką ir duomenų visumą, kuri leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose minima C. V. ir Z. B. yra tas pats asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Migracijos departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškimą atmesti, nurodydama, kad nėra tenkinamos būtinosios juridinio fakto nustatymo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė, kad negali gauti papildomų dokumentų iš Jungtinės Karalystės institucijų. Nėra oficialių duomenų, kad Jungtinė Karalystė būtų atsisakiusi teikti informaciją ar kad jos iš viso neturi. Taipogi fiksuojami dideli nesutapimai: 10 metų gimimo datos skirtumas (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m.) vertinamas kaip pernelyg didelis, kad būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog tai tas pats asmuo. Atstovė teigė, kad vardai „T.“ (kaip M. trumpinys) ir „C.“ yra negiminingi ir visiškai skirtingi vardai. Pareiškėjas neįrodė, kad vardas į „T.“ buvo keistas būtent siekiant populiarumo Pietų Afrikos Respublikoje. Anot atstovės, byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad C. V. ar M. B. iš tiesų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl prašymas yra atmestinas dėl įrodymų trūkumo apie protėvių turėtą pilietybę bei nepagrįstų vardo keitimo aplinkybių.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas teikė prašymą Migracijos departamentui dėl pilietybės atkūrimo.

Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 28 d. pažymoje apie pareiškėjo prosenelių santuoką Nr. (P1-4057) P2-7266 nurodoma, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė M. B., C. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini) metais) ir C. V., E. duktė ((duomenys neskelbtini) metų). Archyvo pažymos pastaboje nurodoma, kad jaunieji – (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos piliečiai.

Kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 28 d. lydraščiu Nr. (P1-4057)P2-7267 „Dėl santuokos įrašo kopijos“ gautame pareiškėjo prosenelių M. B. ir C. V. santuokos akto įraše nurodoma, jog santuoką sudarė M. B., (duomenys neskelbtini) metais gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautos, Lietuvos pilietis, C. ir R.-L. L.-B. sūnus, ir C. V., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gimusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautos, Lietuvos pilietė, E. ir R. V. duktė.

Jungtinės Karalystės Nacionalinio archyvo išduotame 1929 m. liepos 11 d. laivo, pavadinimu „Gloucester Castle“, keleivių sąraše nurodyta pareiškėjo prosenelė C. B., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lietuvos pilietė, vykusi į Pietų Afriką.

Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno universiteto struktūrinio padalinio Kaplan centro išduotoje ištraukoje iš į P. A. 1929 metais atvykusių keleivių sąrašo įrašyti pareiškėjo proseneliai M. B., (duomenys neskelbtini) metų, ir C. B., (duomenys neskelbtini) metų, iš (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo senelio T. B. gimimo liudijime nurodoma, kad T. B. tėvai – M. B., kurio gimimo vieta – Rusija, Europa, ir T. W., kurios gimimo vieta nurodoma kaip Rusija, Europa (Lietuvos teritorija iki 1915 metų buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). Pavardė W. yra mergautinė T. B. motinos pavardė (pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktus duomenis – V.).

Pareiškėjo prosenelės Z. B. natūralizacijos liudijime, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje 1959 m. liepos 16 d., nurodoma, kad pareiškėjo prosenelė Z. B. gimė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo prosenelės Z. B. pranešime apie mirtį nurodoma, kad Z. B. taip pat žinoma kaip „C.“ B. gimė Lietuvoje, jos tėvai nurodomi kaip A. W. ir R. W.. Dokumente nurodoma, kad Z. B. sutuoktinis – M. B., santuokos sudarymo vieta – Lietuva, vaikai – A. B., T. B. (pareiškėjo senelis) ir H. B..

Laidojimo organizacijos C. K. 2023 m. gruodžio 10 d. pažymoje apie pareiškėjo prosenelę Z. B. nurodoma, jog Z. B. hebrajiškas vardas buvo T., E. duktė.

Pareiškėjo prosenelio pranešime apie mirtį nurodoma, jog M. B. sutuoktinė – Z. B., vaikai – A., T. (pareiškėjo senelis), H. B.. Dokumente nurodoma, kad M. B. tėvas – C. J. B. Laidojimo organizacijos C. K. 2023 m. gruodžio 10 d. pažyma apie M. B. patvirtinama, jog M. B. hebrajiškas vardas buvo M., C. Y. sūnus.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiškėjo pateiktų netiesioginių rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo J. A. C. prosenelė Z. (taip pat nurodoma kaip C./C./T.) B., mergautinė pavardė – V., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad esminiai identifikuojantys asmens duomenys sutampa.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius bei pareiškėjo atstovės žodinius paaiškinimus. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Teismas pažymi, kad siekiant įvertinti, ar dokumentuose minimas vienas ir tas pats asmuo, būtina atsižvelgti į dokumentų visumą, neatskirai sureikšminti viename iš dokumentų esantį duomenų nesutapimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žydų tautybės asmenys kitakalbėje aplinkoje dažnai keisdavo tautinius vardus į įprastesnius, stengdamiesi išlaikyti fonetinį ar grafinį panašumą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad „B.“ ir „B.“, taip pat mergautinės pavardės variantai „V.“ ir „W.“ yra laikytini tos pačios pavardės variantais. Komisija taip pat patvirtino, kad „C.“ ir „C.“ yra to paties vardo variantai. Pildant natūralizacijos liudijimą, pareiškėjo prosenelė dalyvavo asmeniškai ir pateikė teisingą gimimo datą – (duomenys neskelbtini) m. Ši data sutampa su Lietuvos valstybės istorijos archyvo santuokos įrašais bei Jungtinės Karalystės nacionalinio archyvo keleivių sąrašais. Teismas sprendžia, kad iš Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinės Karalystės buvo surinkti tie dokumentai, kuriuos buvo galima gauti: natūralizacijos liudijimas, mirties pranešimas, laidojimo pažyma bei keleivių sąrašai. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėjas negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. A. C. prosenelė Z. (taip pat nurodoma kaip C./C./T.) B., mergautinė pavardė – V., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti pareiškėjo J. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelė Z. (taip pat nurodoma kaip C./C./T.) B., mergautinė pavardė – V., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.