Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-428-988/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-22
Bylos Nr.: AN2-428-988/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-16912-2026-0
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Darius Pranka
Pažeidėjas: V. B.
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-428-988/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16912-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.2.; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12732-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir V. B. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2026 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12732-2026 V. B. nubaustas už tai, kad 2026 m. balandžio 25 d., 12.52 val., Vilniuje, (Duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Lexus GS300“, valstybinis numeris (Duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį, įvertinus matavimo paklaidą važiavo 130 km/h greičiu. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už ką jam paskirta 480 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, V. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. priimtą Nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartimi V. B. skundas dėl Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. Nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinio poveikio priemonė V. B. paskirta pagrįstai, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, tinkamai įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei V. B. asmenybę. Pareiškėjui sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą teismas pagrindo nenustatė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi bei sutinka su paskirta 480 Eur dydžio bauda. Vis tik pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Pareiškėjo individualią situaciją, į jo išdėstytus motyvus bei aplinkybes, dėl ko priimta nutartis yra nepagrįsta. V. B. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, vykdant individualią veiklą, kadangi jo darbas tiesiogiai susijęs su nuolatiniu vykimu į skirtingus objektus ir darbo įrankių transportavimu. Kiekvieną dieną tenka po kelis kartus važiuoti tarp įvairių klientų objektų, kurie dažniausiai yra už miesto ribų ir nutolę nuo Pareiškėjo gyvenamosios vietos. Viešuoju transportu darbo funkcijų atlikti nėra realių galimybių, nes Pareiškėjas privalo vežtis darbo įrankius ir medžiagas, o objektų vietos nuolat keičiasi. Vairuotojo pažymėjimo netekimas turės labai neigiamų pasekmių V. B. pragyvenimo šaltiniui. Neturėdamas teisės vairuoti, jis negalėtų tinkamai vykdyti individualios veiklos, aptarnauti klientų ir transportuoti darbo priemonių, kas reiškia, jog jis būtų priverstas nutraukti arba ženkliai apriboti savo veiklą ir netektų pagrindinio pajamų šaltinio. Pareiškėjo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 000 eurų, todėl galimybė dirbti ir toliau vykdyti veiklą jam yra labai svarbi, kadangi jis turi išlaikyti save. Be to, V. B. siunčia pinigų ir savo mamai, kuri gyvena Lenkijoje bei išlaiko savo jaunesnį brolį, kuriam yra 18 metų bei kitą globojamą vaikiną iš Ukrainos. Jie visi trys gyvena nuomojamame bute, už kurį reikia mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius. Netekus finansinių pajamų, Pareiškėjas negalės išlaikyti tiek savęs, tiek kitų asmenų, be kita ko, neturės pinigų mokėtų už nuomojamą butą, kas reiškia, kad turės išsikelti gyventi kažkur kitur. Taip pat Pareiškėjas bus priverstas galvoti, ką dirbti, nes jo profesija susijusi su statybomis. Kitų darbų V. B. dirbti nemoka. Nors yra galimybė susirasti darbą įmonėje, tačiau dar iki individualios veiklos pradžios, Pareiškėjas buvo apgautas, jam nebuvo sumokėti visi pinigai, todėl Pareiškėjas po tokio įvykio ryžosi dirbti sau, vykdant individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismui Pareiškėjas nurodė, jog po įvykio, jis pardavė automobilį ir įsigijo mažesnį automobilį. Prašoma atsižvelgti į tai, kad V. B. yra jauno amžiaus, jis pasitaisys ir nedarys daugiau klaidų. Pareiškėjas supranta padaryto nusižengimo esmę, pavojingumą, todėl toks įvykis daugiau nepasikartos. V. B. turi mažesnį kaip dvejų metų vairavimo stažą, todėl jo vairavimo įgūdžiai yra silpni, juos reikia tobulinti, nedarant pažeidimų. Tačiau atėmus teisę vairuoti 13 mėnesių, sužlugs Pareiškėjo, jo aplinkinių žmonių, darbo ir gyvenimo interesai. Be to, prašoma sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą iki 11 mėnesių, kad nereikėtų perlaikyti teorijos ir praktinio vairavimo VĮ „Regitroje“. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjui, kaip rusų kalba kalbančiam asmeniui, būtų sunkiau laikyti egzaminą, t. y. reikėtų samdytis vertėją, kad egzaminas vyksta rusų kalba. Neprašoma visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės, tačiau prašoma paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje detaliai išdėstyti ir įvertinti skundo motyvai bei pateikti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. B. apeliacinis skundas atmetamas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2026 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12732-2026, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

V. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu V. B. buvo paskirta ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijos minimumui artima 480 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 13 mėnesių.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas Institucijos paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos nustatytą terminą, atsižvelgė į tai, kad V. B. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už greičio viršijimą, pareigos apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą, už vairavimą neturint teisės bei automobilio, kuris išregistruotas su negaliojančiais numeriais, už tai, jog vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui ir kitus pažeidimus. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad Pareiškėjas piktybiškai ir nuolat pažeidinėja KET, pažeidimai yra daromi sąmoningai, kas rodo, kad V. B. išvadų dėl savo elgesio nedaro, o skiriamos nuobaudos savo tikslų nepasiekia.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Pareiškėjui specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, vykdant darbines funkcijas bei tai, jog vairuotojo pažymėjimo netekimas turėtų labai neigiamų pasekmių V. B. pragyvenimo šaltiniui. Pasak apelianto, galimybė dirbti ir toliau vykdyti veiklą jam yra labai svarbi, nes jis turi išlaikyti save, jaunesnį brolį bei globojamą vaikiną iš Ukrainos. Be kita ko, Pareiškėjas siunčia pinigų ir savo mamai, kuri gyvena Lenkijoje. Pareiškėjo teigimu, jis nuomojasi butą, kas reiškia, jog netekus finansinių pajamų, jis negalės išlaikyti nei savęs, nei kitų asmenų, be kita ko, neturės pinigų mokėtų už nuomojamą butą, todėl turės išsikelti gyventi kažkur kitur. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių V. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas turėtų būti trumpinamas.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo įvertino tai, jog V. B. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė, būdamas pradedančiu vairuotoju (vairuotojo pažymėjimas yra išduotas (Duomenys neskelbtini)). Nors Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. B. teigė, kad jo greitis nuo 95 iki 130 km/h padidėjo jam nepastebimai leidžiantis nuokalne aplinkelyje. Pasak apelianto, jis nepastebėjo greitį iki 70 km/h ribojančio ženklo. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde V. B. nurodo, jog jis atliko lenkimo manevrą, kuris buvo tik momentinis, siekiant aplenkti kitą transporto priemonę bei užbaigti lenkimo manevrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Pareiškėjo pozicija rodo, kad jis savo pažeidimą siekia pateisinti išorinėmis aplinkybėmis, kaip antai, jog siekė pabaigti lenkimo manevrą, nepastebėjo greitį ribojančio ženklo bei tuo, kad greitis padidėjo nuokalnėje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas tokius Pareiškėjo paaiškinimus vertina kritiškai, pažymėdamas, jog V. B. viršijo leistiną 70 km/h greitį, įvertinus matavimo paklaidą važiavo 130 km/h greičiu, t. y. beveik dvigubai didesniu greičiu nei leistinas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, mažai tikėtina, kad automobilio greitis tik leidžiantis nuokalne gali padidėti iki 130 km/h be sąmoningo vairuotojo sprendimo padidinti greitį. Kita vertus, V. B. vairuotojo pažymėjimas yra išduotas (Duomenys nesklebtini), vadinasi jis laikomas pradedančiu vairuotoju, kas reiškia, jog Pareiškėjas turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuotojas bei pasirinkti saugų ir leistiną važiavimo greitį. Be to, nors Pareiškėjas nurodė, jog greitį ribojančio ženklo nepastebėjo, tačiau stebėti važiavimo kelią, greitį bei ženklus yra vairuotojo pareiga. Taigi, šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis analogiškų administracinių nusižengimų pavojingumas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, esminis argumentas – teisės vairuoti transporto priemones būtinumas, V. B. kasdieniams šeimos bei darbo poreikiams užtikrinti. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, teismų praktikoje nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės švelninimą. Iki nusižengimo padarymo V. B. žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų apeliantą nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinio teismo vertinimu, V. B., norėdamas tinkami įgyvendinti tiek savo asmeninius ir artimųjų poreikius, tiek darbinius įsipareigojimus, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Be to, nors Pareiškėjas skunde nurodo, jog viešuoju transportu darbo funkcijų atlikti nėra realių galimybių, kadangi jis privalo vežtis darbo įrankius ir medžiagas, o objektų vietos nuolat keičiasi, tačiau aplinkybių, dėl kurių V. B. negalėtų naudotis pavėžėjo paslaugomis, nepateikė. Dar daugiau, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių apie tai, kad nėra jokių kitų asmenų, kurie galėtų padėti Pareiškėjui, t. y. brolis, draugai ar kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jos nustatytas 13 mėnesių terminas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinant.

Vertinant Pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjas per 5 metus ne mažiau kaip 6 kartus buvo baustas administracine tvarka: 2023 m. spalio 17 d. baustas už greičio viršijimą 46 km/h, nes važiavo 106 km/h greičiu kelyje, kur galimas 60 km/h greitis; 2023 m. rugpjūčio 25 d. nubaustas už pareigos apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą; 2023 m. spalio 24 d. nubaustas už vairavimą neturint teisės bei automobilio, kuris išregistruotas su negaliojančiais numeriais (Pareiškėjui buvo skirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams); 2024 m. rugsėjo 25 d. baustas už automobilio palikimą ant šaligatvio; 2025 m. vasario 3 d. baustas už automobilio, kuris išregistruotas, vairavimą; 2026 m. liepos 10 d. baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui (Pareiškėjui buvo skirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių); 2026 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjo atžvilgiu surašytas nutarimas už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (Pareiškėjui paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams), minėtas nutarimas neįsiteisėjęs. Aptarti duomenys rodo, kad V. B. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, o vien tik piniginių baudų skyrimas, Pareiškėjui nesukėlė jokių pasekmių ir neleidžia pasiekti ANK keliamų tikslų. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš administracinio nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Pareiškėjas, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, pažeidinėjo KET, be kita ko, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau tai Pareiškėjo neatgrasė nuo administracinių nusižengimų darymo. Sutiktina, kad paskirta administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui sukels nepatogumų, tam tikra apimtimi apsunkins veiklą ir (ar) finansinę padėtį, tačiau tokie neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamus pažeidimus bei nustatant už juos konkrečias sankcijas. Todėl V. B. nurodomos aplinkybės, kurios, beje, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nesudaro pagrindo trumpinti nustatyto administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo termino.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija Nutarimu pagrįstai Pareiškėjui paskyrė ANK 416 straipsnio 6 dalyje sankcijoje numatytą 480 eurų dydžio baudą bei skyrė jam ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodytą privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatė artimą minimaliam sankcijoje numatytą poveikio priemonės terminą, t. y. 13 mėnesių. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pareiškėjo patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta 480 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga nuobauda padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka