- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-25
- Bylos Nr.
- eAN2-440-988/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16180-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-6257-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26301445776) paliktas nepakeistas ir A. A. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. Ž. 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-6257-2026 A. A. nubausta už tai, kad būdama VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204N) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Be to, Nutarimu Pareiškėja nubausta už tai, kad būdama MB „(Duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Nusižengimas nustatytas 2026 m. gegužės 1 d. 20:43 val. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, už ką jai paskirta 250 Eur dydžio bauda. Nesutikdama su priimtu Nutarimu, A. A. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, prašydama pakeisti Institucijos 2026 m. gegužės 19 d. priimtą Nutarimą ir sumažinti Pareiškėjai paskirtą baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Pareiškėjos skundas dėl Institucijos 2026 m. gegužės 19 d. Nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad A. A. paskirta administracinė nuobauda visiškai atitinka administracinių nuobaudų paskirtį, baudos dydžio nustatymo taisykles ir yra proporcinga pakartotinai padarytam administraciniam nusižengimui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
Apeliaciniu skundu Pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, paskirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą arba sumažinti paskirtos baudos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: A. A. pripažįsta padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Institucija, priimdama Nutarimą Pareiškėjai nedalyvaujant, neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl parinko griežtesnę administracinę nuobaudą. Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau neįvertino galimybės paskirti kitą alternatyvią nuobaudą – įspėjimą arba sušvelninti paskirtos baudos dydį, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nesilaikė teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog apeliantei paskirta 250 Eur bauda yra mažesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį, o nustatytos jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti baudos ANK 34 straipsnio 2 dalies arba 6 dalies pagrindu nepagrįsti, iškreipia administracinės nuobaudos individualizavimo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Pareiškėjos charakteristiką ir faktines aplinkybes, kurios mažina padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumą. MB „(Duomenys neskelbtini)“ ataskaitiniu laikotarpiu buvo neseniai įsteigta, jokios ūkinės – komercinės veiklos faktiškai nevykdė, negavo pajamų, neturėjo darbuotojų, o deklaracija nebuvo pateikta dėl sunkumų pradėjus smulkųjį verslą. A. A. pateikė visus reikalaujamus duomenis ir deklaracijas, stengėsi daryti viską, kad pažeidimo pasekmės būtų pašalintos. Be to, Pareiškėja šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, todėl 250 Eur bauda yra reikšmingai didelė ir sunkiai įvykdoma. Prašoma įvertinus nurodytas aplinkybes paskirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti Pareiškėjai ne didesnę kaip 100 Eur baudą. Institucija atsiliepimu į A. A. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad A. A. sistemingai daro administracinius nusižengimus, be kita ko, už administracinių nusižengimų pagal ANK 182 straipsnio 2 dalies padarymą įspėjimais buvo bausta du kartus. Pareiškėja savo požiūrio ir toliau nekeičia, trečią kartą padarė analogišką administracinį nusižengimą, todėl tokio pobūdžio veika (neveikimas) jau įgyja sisteminį pobūdį. Be to, nors A. A. pažymi, kad pripažįsta pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir nurodo, kad ateityje pažeidimai nesikartos ir paskirta administracinė nuobauda jai padarė didelę pamoką, tačiau minėtų bendrovių metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2025 metus yra pateiktos pavėluotai, įstatymo nustatyti terminai praleisti, todėl tikėtina, kad Pareiškėjai bus skiriamos pakartotinės nuobaudos. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad ankstesnės švelnesnės administracinės nuobaudos jos elgesiui įtakos nepadarė, nepaskatino atsakingiau vertinti savo, kaip bendrovių vadovės, pareigas, todėl administracinės nuobaudos rūšis ir dydis buvo tinkamai individualizuotas, pagrindo mažinti ar keisti paskirtą administracinę nuobaudą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-6257-2026, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma paskirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą arba pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Pareiškėjai paskirtos baudos dydį sumažinti labiau nei minimalus jo dydis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
A. A. pripažinta kalta padariusi ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį numatytos nuobaudos rūšys – įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju A. A. buvo paskirta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumui artima 250 Eur bauda.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pritardamas Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos rūšiai ir jos dydžiui, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir į tai, kad A. A. už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus anksčiau bausta jau du kartus.
ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes ir Pareiškėjos asmenybę, kas įrodo nedidelį pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumą, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Anot Pareiškėjos, MB „(Duomenys neskelbtini)“ ataskaitiniu laikotarpiu buvo neseniai įsteigta, jokios ūkinės – komercinės veiklos faktiškai nevykdė, negavo pajamų, neturėjo darbuotojų, piktybiškai nevengė pateikti deklaracijos, tačiau buvo susidūrusi su sunkumais pradėjus smulkųjį verslą, vėliau stengėsi pašalinti administraciniu nusižengimu padarytas pasekmes. Vis dėlto, vertinant Pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. A. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka buvo bausta net 11 kartų, iš kurių dauguma buvo daromi sistemingai: už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus bausta ji buvo du kartus: 2021 m. spalio 22 d. ir 2025 m. vasario 16 d. (Pareiškėjai buvo paskirti įspėjimai); taip pat už juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą ji buvo nubausta 2026 m. kovo 5 d.
Paminėtina ir tai, kad A. A. taip pat ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus: 2022 m. sausio 23 d.; 2023 m. vasario 17 d.; 2023 m. spalio 9 d.; 2023 m. lapkričio 20 d.; 2024 m. rugsėjo 25 d.; 2024 m. lapkričio 4 d.; 2026 m. vasario 19 d. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, taip pat į paminėtą A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aptartas pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad Pareiškėjos elgesiui yra būdingas pasikartojantis teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, o už anksčiau padarytus ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai nebuvo efektyvios, jos elgesiui įtakos nepadarė. Be to, nors apeliaciniame skunde pažymėta, kad Pareiškėja vėliau pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamus duomenis, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo padaryto pažeidimo vertinti kaip mažiau pavojingo ir skirti švelnesnės nuobaudos rūšies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko administracinės nuobaudos rūšį – baudą.
Pareiškėja taip pat prašo paskirti mažesnę baudą, nei minimalus jos dydis, nustatytas sankcijoje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei Institucija, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad apeliantė pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau neįvertino galimybės vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti mažesnės nei sankcijoje numatytos minimalios baudos. Visgi, apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių A. A. paskirta administracinė nuobauda turėtų būti keičiama.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien kaltės pripažinimas ir gailėjimasis negali būti laikomas išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Priešingai, šios aplinkybės buvo įvertintos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgta tikrinant paskirtos nuobaudos rūšį ir nustatytą dydį. Pareiškėja nurodo ir tai, kad yra vieniša, jos pajamos nedidelės, todėl paskirta 250 Eur bauda sukels neproporcingą naštą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, apie prastą Pareiškėjos turtinę padėtį, jų nepateikė ir pati A. A.. Sprendžiant dėl galimybės skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, vertinamos ir šios nutarties 12.1 – 12.2 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamos ir ženkliai padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis, ypatingai švelninančiomis A. A. padėtį, rodančiomis išskirtinai teigiamą asmenybę ir leidžiančios daryti išvadą, kad Pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant administracinės nuobaudos ar ją sumažinant.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija Nutarimu pagrįstai Pareiškėjai paskyrė ANK 187 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos baudos dydį. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pareiškėjos patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliantei paskirta 250 Eur bauda nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-6257-2026 paliktas nepakeistas ir Pareiškėjos skundas netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos A. A. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.