- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2YT-25233-1040/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14540-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojas), A. J. (A. J.) (skolininkas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. kreipėsi į antstolį Robertą Vasiliauską su 2026 m. gegužės 13 d. skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame prašo panaikinti 2026 m. gegužės 11 d. patvarkymą Nr. S-26-179-19499, panaikinti areštą, subsidiariai (jei areštas nebūtų visiškai panaikintas) – panaikinti areštą lėšoms, kurios sudaro socialines išmokas vaikui bei jos asmenines pajamas.
Pareiškėja nurodo, kad banko sąskaita yra atidaryta jos vardu ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, į šią sąskaitą pervedamos jos darbo pajamos ir socialinės išmokos – išmokos vaikui, antstoliui buvo pateiktas banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis lėšų kilmę. Pareiškėjos teigimu, ji pateikė įrodymus, jog lėšos jos banko sąskaitoje yra jos asmeninės darbo pajamos ir socialinės išmokos, dėl to jos nėra skolininko turtas ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas.
Antstolis Robertas Vasiliauskas 2026 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. S-26-179-21333 skundo netenkino ir skundą persiuntė kartu su aktualiais dokumentais Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolis nurodė, kad Lietuvos Respublikos teises aktai nuosavybės teisinio režimo nesieja vien tik su banko sąskaitos formaliu priklausymu konkrečiam asmeniui. Be to, pati pareiškėja nurodo, kad į sąskaitą gauna darbo pajamas, kurios pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra laikoma bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nėra pagrindo naikinti taikoma areštą sąskaitoms.
Antstolis pažymėjo, kad vykdomojoje byloje areštas (be lėšų nurašymo nuo sąskaitos) buvo taikytas piniginėms lėšoms kaip bendrosios jungtines nuosavybes objektui. Vien pareiškėjos nurodymas apie galimą socialinių išmokų gavimą nesudaro pagrindo visiškai panaikinti taikomų apribojimų visai banko sąskaitai, kadangi ji turi teisę naudotis tomis lėšomis, pareiškėjos sąskaitoje yra nustatyta disponuojama suma, kurių pakanka atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, iš kurių išieškojimas negalimas (socialines išmokas).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą dėl skunde nurodytų argumentų priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0179/23/00706 dėl 286,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomąją bylą Nr. 0179/23/01441 dėl 31,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomąją bylą Nr. 0179/23/07543 dėl 43,44 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykodmąją bylą Nr. 0179/23/06706 dėl 318,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomąją bylą Nr. 0179/23/07605 dėl 43,44 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje.
CPK 510 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
Teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, vertina, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko sutuoktinei priklausančią darbo užmokesčio dalį.
Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis)
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Žemesnės instancijos teismas
Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra nurodę, jog tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
Nagrinėjamu atveju iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja J. J. yra skolininko A. J. sutuoktinė.
Antstolio 2026 m. gegužės 8 d. patvarkymu ,,Nurodymas nutraukti piniginiu lėšų išmokėjimą (Pirminis nurodymas), reg. nr. S-26-179-19226“ buvo areštuota pareiškėjos banko sąskaita.
Pareiškėja 2026 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą dėl arešto panaikinimo.
Antstolis 2026 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. S-26-179-19499 netenkino pareiškėjos 2026 m. gegužės 9 d. prašymo panaikinti areštą jos banko sąskaitoms. Antstolis nurodė, kad kol santuoka nėra nutraukta, nėra teismo sprendimo dėl sutuoktiniu gyvenimo skyriumi arba kitų įstatyme numatytų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Antstolis 2026 m. gegužės 13 d. nurodymu Nr. S-26-179-20355 nutraukti piniginių lėšų mokėjimą Piniginiu lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš J. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esnčios Lumonor Bank AS, nurodydamas 1000,00 Eur lėšų sumą, kurią asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.
Iš teismui pateiktos J. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lumonor Bank AS, išrašo matyti, kad ji šiuo metu gauna 129,50 Eur kas mėnesį socialinių išmokų skirtų vaikui.
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
CPK 739 straipsnio 4 punkte yra įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
Pareiškėjai yra nustatyta 1000 Eur suma, kuria ji gali laisvai disponuoti. Minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 709 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (neto) į rankas sudaro apie 847 Eur, pareiškėja gauna129,50 Eur socialinę išmoką nepilnamečiui vaikui. Tokiu atveju bendra suma į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas sudaro 976,50 Eur. Pareiškėjai skirta laisvai disponuoti 1000 Eur suma, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas ir kuri šiuo atveju apima ir nepilnamečiui vaikui skirtas pinigines lėšas.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad iešieškojimas nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir nėra išieškoma iš sumų, iš kurių išieškojimas neleidžiamas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, dėl to jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmesti. Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.