Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, jos atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16541-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16541-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėja, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) eurų dydžio bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 (trylikai) mėnesių, už tai, kad ji 2026 m. birželio 12 d., apie 23.05 val., Elektrėnų savivaldybėje, Elektrėnuose, Elektrinės g., vairavo transporto priemonę „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,42 promilės girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 punktą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovas advokato padėjėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) mėnesių terminui, bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 (trylikai) mėnesių. Taip pat prašoma pakeisti Institucijos nutarimą ir paskirtą 830 (trijų šimtų trisdešimties) eurų baudą sumažinti, t. y. pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą. O jeigu teismas spręstų, jog baudos dydis negali būti mažinamas, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių terminui (ANK 675 straipsnio 3 dalis), mokant lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra keliamas padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas, o skundu nesutinkama tik su administracinės atsakomybės individualizavimu. Administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 ir jos atstovas prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti paskirtą nuobaudą ir ženkliai administracinio poveikio priemonės terminą bei visiškai neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat, šioje dalyje kvestionuojami Institucijos nutarimo argumentai, t. y. keliamas klausimas dėl pareiškėjos kaltės formos bei sprendimo paskirti didesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus reikalavimus, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde.

Kaip jau minėta, TRA1 nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 (trylikai) mėnesių paskyrimu. Aktualioje ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kitų nusižengimų, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kuomet nustatoma ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, taip pat, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kadangi byloje keliamas administracinės atsakomybės individualizavimo klausimas, būtina pažymėti, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pirmiausiai pasisakant dėl ginčijamų Institucijos nutarimo argumentų – pareiškėjos kaltės formos nustatymo ir didesnės nei minimali sankcijoje numatyta bauda paskyrimo, teismas iš tiesų sutinka, kad Skundžiamame nutarime nėra išdėstyta jokių motyvų dėl konkrečios, t. y. didesnės nei minimali, baudos paskyrimo. Vis tik, Institucija nenukrypo nuo ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ir jau minėto (šio procesinio sprendimo 8 punktas) reglamentavimo, ir esant tik pareiškėjos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, skyrė ne didesnę negu vidurkis baudą, o būtent visiškai artimą minimaliai, t. y. už ją didesnei tik 30 (trisdešimčiai) eurų. Tačiau, kitokio vertinimo reikalauja, Institucijos nutarime nurodytas TRA1 kaltės formos apibrėžimas, kuris kaip pagrįstai teigiama pareiškėjos atstovo, kelia dviprasmybes. O būtent, Skundžiamame nutarime nurodoma, jog TRA1 privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo automobilio vairavimo vakarą (tyčia), tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (neatsargumas). Taigi viena vertus, pareiškėja nubausta iš veikimą tyčia, kita vertus – už nusižengimą padarytą dėl neatsargumo. Šiuo aspektu pareiškėjos atstovas teigia, kad TRA1 nurodytą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo.

Teismas, vertindamas TRA1 kaltės formą, pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Pažymėtina, kad apygardos teismų praktikoje galima įžvelgti, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įtvirtintas nusižengimas pripažįstamas galimu padaryti veikiant tiek tyčia, tiek neatsargumu. Vis tik, nors Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose, to paties įstatymo 23 straipsnio 2 įtvirtinta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Ir būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad iš ANK 422 straipsnio 5 dalies normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Nagrinėjamoje byloje skunde nurodomos aplinkybės, kad TRA1 galėjo pagrįstai tikėtis, jog jos suvartotas nedidelis alkoholio kiekis – kaip teigiama vienas alaus, praėjus netrumpam laiko tarpui, neturės įtakos jos blaivumui, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Kai, be kita ko, pati pareiškėja nusižengimo padarymo metu nurodė, kad 20 (dvidešimt) metų gyveno užsienyje, nežinodama Lietuvos įstatymų ir leistinų vairuoti alkoholio normų išgėrus, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu, kas tik duoda pagrindą manyti, kad iš tiesų TRA1, nebuvo visiškai įsitikinusi savo blaivumu. O aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas. Šiuo atveju pats nusižengimo faktas neginčijamas, o ir yra nustatytas objektyviais – alkoholio matuoklio duomenimis. Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą TRA1 padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivi ir gali vairuoti transporto priemonę.

Taigi vertinant esminį skundo argumentą, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo nurodytos aplinkybės yra tokios, dėl kurių TRA1 šiuo atveju gali būti taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, paminėtina, jog minimoje normoje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-266-919/2019, Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024, Nr. 2AT-22-648/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023).

Be to, paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-38-895/2019.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Taigi vertinant paminėtą teismų praktiką analizuojamos situacijos kontekste, teismas iš dalies sutinka su Institucijos atsiliepimo argumentais ir pabrėžia, kad TRA1 padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Visgi, nagrinėjamu atveju, pritariant ir skundo autoriaus argumentams, teismas akcentuoja, kad TRA1 savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento, ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jis nevengė neblaivumo patikrinimo, buvo sustabdyta ne dėl įtartino vairavimo ar manevravimo kelyje, o vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę. Taip pat įvertintina ir tai, jog TRA1 buvo nustatytas 0,42 promilės girtumas, kuris neženkliai viršija leistiną 0,40 promilės ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, neįvertinus situacijos pavojingumo, byloje nėra duomenų, jog alkoholio vartojimas būtų jos kasdieninio gyvenimo būdo dalis. Paminėtos aplinkybės jokiu būdu nepateisina pareiškėjos teisei priešingo elgesio, tačiau tai leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam nepaisant įstatymų nuostatų. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus. Akcentuotina ir tai, jog iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad TRA1 per 5 (penkerius) metus administracine tvarka nebuvo bausta apskritai (b. l. 34–35). Ir nors, kaip matyti iš minėto registro išrašo, TRA1 atžvilgiu po nagrinėjamo nusižengimo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už KET pažeidimą, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati pareiškėja, jos vardu transporto priemonę vairavo mama, o ir galutinis sprendimas (nutarimas) dėl galimai padaryto nusižengimo nepriimtas, todėl neturi res judicata galios, ir šiame procesiniame sprendime negali būti vertinamas. Taigi duomenų, patvirtinančių, kad TRA1 būtų padariusi naujų administracinių nusižengimų, byloje nėra. Kartu nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau visgi, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais TRA1 jokios žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė.

Vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, teismas atsižvelgia ir į TRA1 išimtinai teigiamą asmenybę ir jos šeimos situaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja turi sunkios sveikatos būklės tėvą (20, 21–23), kurį, pasak pareiškėjos, turi globoti. Vis tik, sprendžiant piniginės nuobaudos dydį ir taikytinos administracinės poveikio priemonės trukmės klausimą būtina pabrėžti, jog kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, minimos aplinkybės, susijusios su neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir panašiai, yra aktualios įprastinėms, natūralioms taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis. Be to, kaip nustatyta, pareiškėja gyvena kartu su tėvais, t. y. ne tik sunkios sveikatos būklės tėvu, bet ir mama, kuri, turi specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, ką patvirtino ir pati pareiškėja, o ir iki skundo nagrinėjimo, neturėdama specialios teisės vairuoti transporto priemonių (teisė sustabdyta), toliau dirbo, nors ir dėl savo neteisėto elgesio pasekmių sau pati apsunkindama galimybes vykti nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės bei atgal, o ir pareiškėjos darbinės funkcijos, nesusijusios su transporto priemonių valdymu.

Kartu teismas akcentuoja ir tai, kad nors TRA1, kaip jau minėta, buvo nustatytas neblaivumas buvo artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, be to, ir pati pareiškėja aiškino, jog, sėsdama už vairo, ji jautėsi gerai, nesijautė apsvaigusi, vis tik šios aplinkybės, ženkliai nešvelnina jos atsakomybės. Priešingai, dalis paminėtų aplinkybių rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesugeba tinkamai įvertinti savo fizinės būklės. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad yra visiškai akivaizdu, jog TRA1 neblaivumas, kai ji pradėjo vairuoti transporto priemonę, buvo didesnis nei jį sustabdžius. O būtent, iš pačios paaiškinimų matyti, kad ji alkoholį vartojo Kaune, koncerto metu, išgėrė vieną alaus, policijos pareigūnų buvo sustabdyta Elektrėnuose, tikrinant TRA1 neblaivumą, pirmojo neblaivumo patikrinimo metu – 23:05 val., jai buvo nustatytas 0,50 promilės neblaivumas (be paklaidos), antrojo – 23:20 val., - 0,50 promilės neblaivumas (be paklaidos) (b. l. 6). Taigi įvertinus kelio atstumą tarp Kauno ir Elektrėnų, ir laiko trukmę, per kurį įprastai įveikiamas šis atstumas, akivaizdu, kad tuo metu, kai TRA1 sėdo už automobilio vairo, jos neblaivumas buvo didesnis nei jos patikrinimo metu ir automobilį, būdama neblaivi, ji, keldama pavojų sau bei aplinkai, valdė pakankamai ilgą laiko tarpą. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo nepakankamai atsakingą tokio asmens požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą. Kartu pažymėtina ir tai, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį valdė nakties metu, kai įprastai eismas nėra intensyvus, vis tik transporto priemonės vairavimas tamsiu paros metu reikalauja didesnio vairuotojo atidumo bei gebėjimo operatyviai reaguoti į kelyje galinčias susidaryti situacijas. Be jokių abejonių, apsvaigimas nuo alkoholio mažina tokias transporto priemonės valdytojo galimybes. Čia įvertintina ir tai, kad kartu su neblaiviu teisės pažeidėja automobilyje važiavo ir keleivė – pareiškėjos mama, kuriai dėl neteisėtų veiksmų taip pat kilo pavojus.

Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjos atstovas pernelyg sureikšmina sau palankaus klausimo išsprendimui egzistuojančią teismų praktiką, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius neženkliai viršijančią leistiną 0,40 promilės ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, skiriama trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonė. Šiuo aspektu teismas pabrėžia, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi pareiškėją ir jos padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės. Be to, nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, taip pat ir dėl to, kad administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl TRA1 palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas skunde ir teismo posėdžio metu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą ir aptartas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, TRA1 charakterizuojančius duomenis, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp pažeidėjos poreikių ir interesų bei administracinio poveikio priemonėmis siekiamų tikslų, teismas sprendžia, jog šiuo atveju TRA1 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės ne visai atitinka padaryto nusižengimo pavojingumo bei pareiškėjos asmenybės ir jos individualios situacijos. Byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti TRA1 už jos padarytą administracinį nusižengimą taikant baudą, nustatant lygų įstatyme įtvirtintam minimaliam dydžiui, ir skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei minimalus terminui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams, pažymint, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskiriamas, įvertinus, jog finansiniai nuostoliai, kaip nurodė pati pareiškėja, jai yra svarbiausi (teismo posėdžio metu akcentavo būtent baudos dydį, mažą darbo užmokestį, užmokestį už teisines atstovo paslaugas), o papildomas įrangos sumontavimas bei jos palaikymas, ką pažymėjo ir TRA1 atstovas, pareikalautų dar daugiau finansinių išteklių.

Skunde taip pat prašoma išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Priimtas Institucijos nutarimas buvo apskųstas, todėl svarstant klausimą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo turi būti vertinamas ir klausimas dėl nuobaudos išdėstymo, o pareiškėjos atstovo skundas šiuo atveju prilyginamas jos rašytiniam prašymui. Atsižvelgiant į skunde bei teismo posėdžio metu, nagrinėjant skundą, nurodytas aplinkybes susijusias su TRA1 sunkia finansine padėtimi, prašymas tenkintinas ir TRA1 paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis prašomam 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 675 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimą.

TRA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtą 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) baudą sumažinti iki 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalį, baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, TRA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, o paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą viruoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, panaikinti.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

TRA1 išaiškinti, kad: pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį. Įmokos turi būti mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas – 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant „bauda už“(būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK)). Sumokėjus baudą į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams; jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, sprendimas skirti baudą pradedamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.