Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina J. J. pareikštą kaltinimą. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažymėtina, kad taip pat apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino. Teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi. Tai, kad J. J. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo J. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti jų objektyvumu. J. J. neblaivumo faktą (2,19 promiles) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (b. l. 21). Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. liepos 15 d.).

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamosios ir laiduotojo D. J. prašymai dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 87-89).

Prašymuose nurodoma, kad D. J. yra kaltinamosios sūnus. Galimas laiduotojas praeityje yra neteistas, sąžiningas, pareigingas, darbštus, teigiamai charakterizuojantis asmuo, gerbia teisės aktus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kadangi su J. J. sieja šeimyniniai santykiai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad laiduotoju pretenduoja būti jos sūnus. Prašo nekelti baudžiamosios bylos, jos sūnus, kuris gyvena kartu su jais, galėtų laiduoti. Ji supranta, kad laidavimas yra tai, kad ją įtakos, kad ji nevartotų alkoholio ir nepakartotų tokių ar panašių veiksmų. Šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Vyras pastoviai būna namuose, turi judėjimo negalią. Vyras nedirba, juda tik vežimėlio pagalba. Judėjimo negalią turi jau 6 metus. Į gydymo įstaigą ar dar kažkur gali vykti, jei yra lydintysis asmuo. Sūnus gyvena su jais kartu, sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai. Sūnus neturi savo šeimos. Tai nėra vienintelis vaikas, dar turi kitą vaiką. Laiduotoju pasirinko sūnų, nes yra atsakingas, daugiau kaip 20 metų iš viso nevartoja alkoholio, juo pasitiki. Sūnus yra dirbantis, dirba dviračių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Pajamos siekia apie 1 500 Eur. Būstą ji išlaiko, sūnus prisideda prie kitų buitinių išlaidų. Dabar šeimoje ji priima sprendimus, anksčiau dar kažkiek vyras, kol galėjo. Su sūnumi diskutuoja dėl sprendimų priėmimų. Jeigu reikia remonto ar kažko kito, tai tariasi su sūnumi. Su sūnumi kalbasi kiekvieną dieną, tuo labiau, kad turi 2 šunis, tai eina kartu pasivaikščioti. Įvykio diena sūnus jos nematė, kadangi pastarasis vėliau išvažiuoja. Sūnus matė, kad ji vartojo alkoholį, sakė, jog eitų miegoti, tačiau ji buvo pasakius, kad skauda dantenas. Negali pasakyti, kad yra visai nevartojanti alkoholio, tačiau nedažnai. Pažymi, kad sūnumi pasitiki, nes pats nevartoja alkoholio, o kitas dalykas, jie pastoviai kartu gyvena, bendrauja. Ji mano, kad sūnus galės atlikti laidavimo pareigą. Prašo laidavimą skirti be užstato, kadangi sūnaus pajamos nėra didelės, tačiau jeigu teismas nesutiks be užstato, jie sutinka ir su užstatu. Sūnus turi vairuotojo pažymėjimą. Pažymi, kad administracinių nuobaudų dėl alkoholio vartojimo neturėjo (b. l. 115-116).

D. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žino kuom kaltinama yra mama. Mama vairavo išgėrusi ir labai gailisi dėl šio įvykio. Labiausiai jaudinasi dėl darbo, ji yra labai svarbus asmuo šeimoje, išlaiko buitį, prižiūri namus, tėvas turi neįgalumą, tuo pačiu rūpinasi tėvu. Prašo teismo, kad leistų laiduoti už mamą, galės prižiūrėti, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartotų. Su mama bendrauja, pasipasakoja vienas kitam, mano, kad galėtų daryti teigiamą įtaką, be to, pats yra negeriantis. Name gyvena visi kartu mama, tėtis, brolis ir jis. Dirbantys yra jie dviese, mama ir jis, jis uždirba apie 1 400 – 1 600 Eur į rankas, mama daugiau uždirba. Kiek tiksliai mama uždirba nežino, tėtis gauna invalidumo pašalpą, o brolis nedirba. Jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Savo šeimos nėra sukūręs. Dirba dviračių parduotuvėje, dviračių mechaniku. Šeimoje pagrinde sprendimus priima mama. Jis kaip sūnus gali patarti, nelaiko savęs šeimos galva, tačiau prieš priimant kokį sprendimą visada pasitaria. Mama kartais namuose išgeria. Tėtis turėjo problemų su alkoholio vartojimu, gal prieš 10 metų buvo atimtos teisės. Mama anksčiau nebuvo susidūrusi dėl vairavimo esant neblaiviai. Asmeniškai jis yra negeriantis, turi administracinį nusižengimą dėl lenkimo ne vietoje ir dėl greičio viršijimo. Nežino kiek reikėtų mokėti užstatą, tačiau sutiktų už mamą sumokėti užstatą. Jis pasitiki mama. Galėtų sumokėti 1 000 Eur užstatą. Pažymi, kad materialiai jis nepriklausomas nuo mamos, uždirba pats ir neprašo pinigų. Jeigu paskirs laiduotoju, pasidomės, kad negalėtų automobilio užvesti be alkobloko. Tą dieną kai mama pagavo, jis nematė, kad mama buvo išgėrusi. Visą šią situaciją dėl to, kad pagavo mamą neblaivią, iš visuomenės pusės vertina teigiamai, kad žmonės negalėtų vairuoti neblaivūs, kažkokia atsakomybė turi būti. Mama apie šį įvykį papasakojo tą pačią dieną. Jis sveikatos problemų neturi, tik nuo gimimo klausos negalią turi. Darbingumo lygis geras, kitų sveikatos sutrikimų neturi. Pats vairuoja automobilį, taip pat padeda rūpintis tėčiu, automobilis reikalingas šeimoje (b. l. 117-118)

Kaltinamosios gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad yra visos sąlygos šioje byloje patikėti J. J. ir taikyti jai laidavimo institutą. Laiduotoju prašo būti jos sūnus D. J., žmonės gyvena kartu, yra akivaizdu, kad maža to, jog yra sūnus, ryšys yra iš tikrųjų artimas. Apklausus žmogų, kaip suprato iš jo ir iš J. J. parodymų, gali daryti tam tikrą įtaką, svarbu pabrėžti tai, kad, kaip parodė ir ginamoji, sūnus visiškai nevartoja alkoholio, yra tam tikras pavyzdys. Nors aišku, čia yra sūnus, jis yra jaunesnis, tačiau yra brandaus amžiaus, yra virš (duomenys neskelbtini) metų, žmonės susitinka dažnai, bendrauja, aptaria tas problemas, taigi mano, kad gali daryti įtaka. Šiuo atveju asmuo yra tinkamas laiduoti, galbūt teismas su jo ir prokuroro pozicija sutiks ir skirs laiduotoju. Kalbant apie užstatą, čia jau teismo prerogatyva kaip nuspręs, tiek J. J., tiek laiduotojas, prašo neskirti užstato, tos pajamos nėra nei labai mažos, nei didelės, suprato tik vieną, jeigu teismas matytų galimybę taikyti laidavimą ir tokį užstatą paskirtų, galimybė sumokėti yra, tai laiduotojas pasiruošęs tai padaryti. Prašo atleisti jos ginamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskiriant jos sūnų laiduoju (b. l. 120-121).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, bei kaltinamoji J. J. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek D. J. gali būti laiduotoju. Pažymėjo, kad laiduotojas yra sūnus, nuoširdžiai papasakojo savo gyvenimo istoriją, kaip jis prižiūrėtų mamą, kad daugiau nepadarytų tokios veikos. Mano, kad reikia duoti šansą tiek J. J., tiek D. J., tačiau atsižvelgiant į J. J. asmenybę, mano, kad jeigu bus skirtas laidavimas, turėtų būti skirtas su užstatu D. J.. Gal tiek drausmintų ir J. J., tiek atsakingiau žiūrėtų į savo pareigas ir D. J., jeigu bus paskirtas laiduotoju (b. l. 119-120).

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Įstatymas numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. J. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jos iškvėptame ore nustatyta 2,19 promilių alkoholio koncentracija (įvertinus paklaidą). J. J. anksčiau nebuvo teista (b. l. 65-66), ji šiuo atveju Lietuvoje pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Tačiau iš ĮNKR išrašo matyti, kad buvo bausta Estijoje, šia aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio, kad vairavo neblaivi, buvo paskirta bauda ir 3 mėnesiams vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas (b. l. 65). Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista (b. l. 65-66), per penkerių metų laikotarpį bausta administracine tvarka, daugiausiai už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 67-70). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba, (duomenys neskelbtini) (b. l. 111). Teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys apie tai, kad J. J. buvo apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (b. l. 94). Kaip teigė kaltinamosios gynėjas teismo posėdžio metu kaltinamoji darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 120-121). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios nuoširdų gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad J. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, D. J., kuris prašė perduoti J. J. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jai artimas žmogus – sūnus (b. l. 98-99), jam (duomenys neskelbtini) metai, kartu gyvena, daug laiko kartu praleidžia (b. l. 115-116). Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 97). Gauna savarankiškas pajamas ( b. l. 115, 117).

Spręsdamas dėl laiduotojo tinkamumo teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. J. neteistas (b. l. 95), per penkerius metus baustas administracine tvarka (b. l. 125-129). Yra baustas už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. lenkimą pėsčiųjų perėjoje (ROIK: 25292286009), bauda sumokėta (b. l. 125), tačiau apie tai teismui papasakojo (b. l. 118). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką. Pažymėtina, kad D. J. minėtas padarytas administracinis nusižengimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis) priskiriami pavojingiems KET pažeidimams, tačiau paskirtos baudos dydis (nuo 85 Eur) rodo, kad šiuo konkrečius atveju jo pavojingumas nebuvo didelis. Tai, kad D. J. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vertinama kaip neigiamai D. J. charakterizuojanti aplinkybė, tačiau tai nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras ir kiti proceso dalyviai galimą laiduotoją vertino kaip teismo pasitikėjimo vertą asmenį (b. l. 94-95).

Teismo vertinimu, D. J. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamąja sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pažymėtina, tai, kad nors kaltinamoji padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau kaltinamoji būdama neblaivi (nustatytas 2,19 prom. girtumas) sėdo vairuoti automobilį, vyko į darbą, nuvažiavo apie 9 km atstumą Vilniaus mieste, taip pat atsižvelgiama į jos baustumą už analogiško pobūdžio veiką Estijoje. Teismas atsižvelgia ir į anksčiau aptartus laiduotojo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1 000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiai kaltinamajai spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jai parodytą valstybės ir sūnaus kaip laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratusi savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotojas dirbantis. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratusi savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotojas, išties daro jai teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai J. J. šiuo atveju būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasi šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,19 promilės), ji dirbanti, Lietuvoje neteista, tačiau Estijoje 2022 m. buvo bausta už vairavimą esant neblaiviam paskirta bauda ir 3 mėnesiams uždraudimas naudotis specialia teise, nors administracine tvarka bausta, už nešiurkščius KET pažeidimus, teisės pažeidimas, kuris susijęs su alkoholio vartojimu, padarytas pirmą kartą. Atsižvelgiama į tai, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. prieš vairavimą. Vairavo Vilniaus m. nuvažiavo apie 9 km, vairavo išgėrusi darbo dienos metu, ryte, gatvėmis, kuriomis visada vyksta intensyvus eismas. Liudytojas parodė, kad nesaugiai manevravo, vis traukė į šoną, kelis kartus vos neužvažiavo ant bordiūro. Tikrinimo metu buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Ji sukėlė pavojų ir kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių, teismas sprendžia, kad J. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. liepos 7 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad J. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). J. J. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajai (b. l. 26). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė - 11 660 Eur (b. l. 27).

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti ne automobilį, o dalį automobilio vertės. Nurodė, kad prokuroro prašomas pritaikyti automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, šeima susidurtų su didelio turto netekimu, automobilis reikalingas šeimai, nes šeimoje yra neįgalus asmuo (b. l. 120-121).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad J. J. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi – policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, t. y. 2,19 prom. Vairavo Vilniaus m., nuvažiavo apie 9 km, vairavo išgėrusi darbo dienos metu, ryte, gatvėmis, kuriomis visada vyksta intensyvus eismas. Liudytojo teigimu, automobilis nesaugiai manevravo (b. l. 29-32). Teismas, įvertinęs kaltinamajai nustatytą neblaivumo lygį, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, sprendžia, kad iš J. J. turi būti konfiskuojama jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne skiriamas jos pageidaujamas automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos sumokėjimas.

Kaip esminius argumentus J. J. gynėjas nurodė, jog automobilis įsigytas kaip šeimos turtas (santuokoje), kad sutuoktinis turi negalią (b. l. 120-121, 100-107). Nagrinėjamu atveju automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, gali būti konfiskuojamas. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir gynėjo argumentas, jog automobilis yra šeimos turtas, kadangi pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-112-942/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-524-908/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 11 660 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Byloje nėra duomenų apie sunkią materialinę padėtį, atvirkščiai, iš duomenų matyti, kad kaltinamosios pajamos yra stabilios ir pakankamos (b. l. 111, 116-117). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, J. J. priklausantis automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vertė „Emprekis“ duomenimis 11 660 Eur (b. l. 27)), konfiskuotinas valstybės naudai.

BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajai esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. J. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumas (2,19 prom.), t. y. vidutinis girtumas, tokios būsenos, ji vairavo automobilį darbo dienos metu Vilniaus mieste, kur eismas pakankamai intensyvus, tokiu savo elgesiu keldama itin didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajai J. J. padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiai vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. liepos 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. J. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota RAV4“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 58-59).

Kaltinamajai J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53-54) ir dokumentų paėmimas (b. l. 55-57) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Kaltinamosios J. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos) su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio baudžiamosios bylos vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. J. laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, kurį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją D. J.per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-21397-2026-5 ir tai, kad jis mokamas už J. J.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei J. J.per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota RAV4“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. liepos 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. J. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. J. – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. J. ir D. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.