- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- 1-745-1196/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15815-2026-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- P. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorei Jolitai Inčienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda, nustatant 2 metų terminą baudai sumokėti, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 22 d., automobilio „Peugeot 406”, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant šią baudžiamojo poveikio priemonę per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2026 m. birželio 18 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
P. Č. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. gegužės 19 d. apie 23.35 val. Ukmergėje, Kauno g., ties pastatu Nr. 49A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,58 promilių neblaivumą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. Č. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai. Teisėjos pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Parodė, kad 2026 m. gegužės 19 d. vienas išgėrė du butelius degtinės. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad neturi cigarečių, todėl nusprendė važiuoti į degalinę jų nusipirkti. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina blogai. Nežino kodėl antrą kartą sėdo neblaivus už vairo, mano, kad įtakos galėjo turėti psichologinės problemos. Gyvena su būsima žmona ir 2 vaikais, yra susižadėję. Automobilis, kurį vairavo priklauso jam. Mano, kad tą dieną vaistus sumaišė su alkoholiu, todėl galėjo būti kažkoks stipresnis poveikis. Vaistus vartoja kiekvieną dieną dėl persodinto inksto, turi 20 procentų darbingumą, I grupę, kuri paskirta iki pensinio amžiaus. Galimybės įsidarbinti dėl sveikatos yra ribotos, nes apriboti fiziniai krūviai, negali sunkiai kelti. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena senelio bute, turi du automobilius, antras dar nekonfiskuotas.
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
4.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Andriaus Mikšto tarnybiniame pranešime dėl informacijos, duomenimis, 2026 m. gegužės 19 d. dirbant Ukmergėje, Stoties gatvėje, vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę kartu su vyresniuoju tyrėju K. Šveikausku, apie 23.24 val., nuo Deltuvos gatvės buvo pastebėtas atvažiuojantis automobilis BMW 525, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Stabdant automobilį išreiškiamai duodant signalą, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties per kelią, minėto automobilio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir nuvažiavo toliau Kauno gatvės link. Pradėjus vytis minėtą automobilį, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, apie nesustojusį automobilį radijo ryšiu informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas. Toliau automobilis nusuko į dešinę pusę Žiedo gatvės pusės link. Pravažiavęs Kauno ir Žiedo gatvių žiedinę sankryžą, automobilis toliau važiavo Kauno pusės link. Privažiavus prie automobilio iš kairės pusės automobilio, vairuotojas sustojo Kauno gatvėje, prie Kauno g. 49A esančio pastato. Priėjus prie BMW automobilio vairuotojo pusės durelių, šios buvo užrakintos, davus komandą atrakinti automobilį, durelės buvo atrakintos. Atidarius dureles, vairuotojas iš automobilio nelipo, todėl atsegus saugos diržą, buvo panaudota fizinė jėga ir vairuotojas iš automobilio buvo ištrauktas jėga. Traukimo metu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER“ be užtaiso. Ištrauktas vairuotojas (P. Č.) buvo paguldytas ant žemės, panaudotos spec. priemonės - antrankiai, automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Pirmu pūtimu P. Č. buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas, antru – 2,58 promilių girtumas. Apie vairuotojo neblaivumą buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui, iškviestas tralas. P. Č. buvo siūlyta pasiimti automobilyje esančius daiktus, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Automobilis su jame esančiais daiktais buvo nutraluotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 7, Ukmergė. P. Č. pasirašyti ant teikiamų dokumentų atsisakė, pasirašė tik ant įteikto šaukimo atvykti į Ukmergės rajono policijos komisariatą. Po procesinių veiksmų P. Č. jo prašymu buvo pavežtas į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių kraujo pridavimui;
4.2. neblaivumo nustatymo akto 2026 m. gegužės 20 d. duomenimis, P. Č. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholio nevartojo, prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0114, pirmuoju tikrinimu 23.52 val. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 00.08 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais P. Č. nesutiko;
4.3. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - 2026 m. gegužės 19 d. – 2026 m. gegužės 20 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše „export-29ipq“, užfiksuota kaip policijos pareigūnai sustabdo nepaklususį reikalavimui sustoti automobilį BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas (P. Č.) nevykdo pareigūno reikalavimo išlipti iš automobilio, todėl pareigūnas suima vairuotoją už rankos ir bando jį išlaipinti iš automobilio. Pareigūnas įspėja vairuotoją, kad jam neišlipus iš automobilio, bus panaudota specialioji priemonė – elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Vairuotojas į pareigūno įspėjimą nereaguoja, toliau iš automobilio nelipa, elgiasi neadekvačiai, kalba nerišliai, todėl prieš jį panaudojama specialioji priemonė „Taser“ be užtaiso. Policijos pareigūnai, panaudodami fizinę jėgą, išlaipina vairuotoją iš automobilio. Vaizdo įraše „export-803mz“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai ant žemės paguldytam automobilio vairuotojui deda specialiąją priemonę – antrankius. Vairuotojas pakeliamas nuo žemės ir vedamas prie tarnybinio automobilio, siekiant jį įsodinti į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Vairuotojas nesileidžia įsodinamas į tarnybinį automobilį, elgiasi neadekvačiai, kalba nerišliai. Toliau fiksuojama, kaip P. Č. alkoholio kiekio matuokliu siekiama nustatyti neblaivumą. Pirmojo pūtimo metu P. Č. nustatomas 2,96 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše „export-3gqra“, užfiksuota, kaip alkoholio kiekio matuokliu atliekamas antrasis neblaivumo patikrinimas. Antrojo pūtimo metu nustatomas 2,58 promilių neblaivumas. P. Č. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais nesutinka ir prašo jį nuvežti į gydymo įstaigą, kad jam būtų paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. gegužės 19 d. apie 23.35 val. Ukmergėje, Kauno g., ties pastatu Nr. 49A, vairavo automobilį BMW, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,58 promilių neblaivumą. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (pavartojus alkoholio nuvažiuoti iki degalinės). Nenustatyta, kad P. Č. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: P. Č. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek kitų objektų apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota informacija, tiek neblaivumo nustatymo akto parodymai. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek tarnybinio pranešimo duomenys, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam P. Č. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); P. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), nevedęs, nedirba, turi neįgalumą, praeityje neteistas, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl analogiškos veikos padarymo, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir nesistengia keisti gyvenimo būdo, nepraėjus net mėnesiui laiko padaro analogišką nusikalstamą veiką (veika, už kurią nubaustas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu, padaryta 2026 m. balandžio 22 d.), sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, t. y. 60 (šešiasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 20 parų areštą). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad P. Č., šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Č. yra asmuo, turintis negalią, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nedirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi medicinos įstaigoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu P. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 40 MGL (2 000 Eur) baudą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2026 m. birželio 18 d. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog paskirtų bausmių subendrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nuosprendžiams įsiteisėjus (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-469-290/2020, nutarties 11 punktas; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-81-966/2021, nutarties 4 punktas). Aptarta teisminė praktika reiškia, jog priimamu teismo nuosprendžiu P. Č. paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda ir P. Č. skirtina subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Įvertinus baudos dydį, tai, kad kaltinamasis nedirba, turi neįgalumą, baudos sumokėjimui nustatytinas dvejų metų terminas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2-3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos P. Č. pripažino, gailisi, nors dėl neteisėtų P. Č. veiksmų materialinė žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, visgi, kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad veika padaryta neblaivaus asmens (nustatytas 2,58 promilės neblaivumas), kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę išgėręs, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam nustatytinas 3 (trijų) metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Kaltinamojo gynėjas advokatas Viktoras Onačko prašė atsižvelgti į tai, kad kaltinamajam jau yra uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, todėl gynėjo nuomone specialiosios teisės atėmimas būtų adekvatus ir pakankamas jeigu neviršytų 2 metų, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis turi negalią, visuomeniniu transportu judėti yra problematiška, be to šeimoje auga 2 mažamečiai vaikai, kuriais reikia pasirūpinti. Teismas su tokiais gynėjo argumentais nesutinka, kaip jau minėta, kaltinamasis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, nepraėjus net mėnesiui laiko padaro analogišką nusikalstamą veiką, t. y. antrą kartą sėda neblaivus už vairo, negalvodamas apie gresiančias pasekmes, šeimą, taigi, teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 21 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. gegužės 21 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
Prokurorė taip pat kaltinamajam siūlo skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės BMW 525D, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti P. Č. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį BMW, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 3 510 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 3 510 Eur.
Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. birželio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą P. Č. dėl 129,17 Eur išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas P. Č. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo P. Č., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)
Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorės 2026 m. gegužės 21 d. (nuo 2026 m. gegužės 21 d. iki 2026 m. lapkričio 21 d.) nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: keleiviniam automobiliui BMW 525D, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis.
Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: vaikišką automobilinę kėdutę, paspirtuką „Xiaomi“, raudoname krepšyje esantį akumuliatorinį kampinį šlifuoklį ir akumuliatorinį suktuvą „Einhel“, žaliame lagaminėlyje esantį „Bosh“ akumuliatorinį suktuvą, du juodus lagaminėlius, kuriuose yra raktų komplektai, medžiaginį dėklą su užrašu „LAUNCH“, kuriame yra automobilinė diagnostika, esančius automobilyje BMW 525D, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus aikštelėje, esančioje Pramonės g. 7, Ukmergė, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti daiktų savininkui P. Č.. Laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,
nusprendžia:
P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktu paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi medicinos įstaigoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda ir P. Č. skiriama subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi medicinos įstaigoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones vykdyti atskirai nuo šiuo teismo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti P. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, P. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti P. Č. nuosavybės teise priklausančią 3 510 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dešimties eurų 00 ct) su (PVM) transporto priemonę – automobilį BMW 525D, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą adresu Pramonės g. 7, Ukmergė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, P. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
Nepriteisti iš P. Č. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorės 2026 m. gegužės 21 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (keleivinis automobilis BMW 525D, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: vaikišką automobilinę kėdutę, paspirtuką „Xiaomi“, raudoną krepšį su akumuliatoriniu kampiniu šlifuokliu ir akumuliatoriniu suktuvu „Einhel“, žalią lagaminėlį „Bosh“ su akumuliatoriniu suktuvu, du juodus lagaminėlius, kuriuose yra raktų komplektai, medžiaginį dėklą su užrašu „LAUNCH“, kuriame yra automobilinė diagnostika, esančius automobilyje BMW 525D, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir saugomus aikštelėje, esančioje Pramonės g. 7, Ukmergė, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti daiktų savininkui P. Č.. Laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti P. Č., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 2222): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinei).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.