- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- eII-340-1196/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00061-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Pažeidėjas
- T. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė, sekretoriaujant Agnei Janickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo T. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9897-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9897-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas nutarimas) T. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 200 Eur bauda, papildomai taikant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesių terminui. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad T. S. 2026 m. kovo 13 d. 11 val. 47 min., Trakų rajono sav. Trakuose, Gedimino g., vairuodamas automobilį kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu ,,pagrindinis kelias“ Nr. 201, lenkė kitą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas T. S. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašo vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi eismo organizavimas buvo klaidinantis, pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties (kaltės); jeigu teismas 1 (pirmo) prašymo netenkintų, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sutrumpinti minimaliam terminui.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamame nutarime pareiškėjo pateiktą nuotrauką bylą nagrinėjęs pareigūnas nepagrįstai įvertino sekančiai „<...visiškai neatitinka realybės, ji koreguota pridedant papildomų betoninių stulpų, bei želdynių, kurių toje vietoje nėra, taip siekiant suklaidinti bylą nagrinėjantį pareigūną...>“. Iš oficialios interneto svetainės (google maps) nuotraukos matyti, kad tiek pareiškėjo pateiktoje nuotraukoje, tiek oficialiame puslapyje esančioje nuotraukoje matomi 4 elektros stulpai, želdiniai (medžiai) ir kiti objektai. Taigi pareiškėjo pateikta nuotrauka nėra koreguota ir atitinka realią situaciją. Su pažeidimu pareiškėjas sutinka tik iš dalies, kadangi buvo suklaidintas gatvėje bei sankryžoje (Gedimino g. su Šilo g.) esančio kelio ženklinimo (punktyrinės linijos) bei galimybės pastebėti kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ dėl jį užstojančių medžių bei elektros stulpų. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Įvykio metu kelio ženklinimas buvo klaidinantis ir neaiškus, o lenkimas buvo nulemtas būtent klaidinančio kelio ženklinimo, taigi galima konstatuoti kaltės nebuvimą pareiškėjo veiksmuose. Toje pačioje kelio atkarpoje įrengti ženklai, kurie nustato priešingą eismo tvarką, t. y. kelio ženklinimas leidžia atlikti lenkimo manevrą, kelio ženklas draudžia lenkimo manevrą. Eismo organizavimas nurodytoje vietoje yra nenuoseklus ir klaidinantis, nes vertikalus ženklas prieštarauja horizontaliam ženklinimui. Miesto sąlygomis šis prieštaravimas yra dar aktualesnis, nes eismo intensyvumas didelis, o vairuotojo dėmesys koncentruotas į pėsčiuosius, sankryžas ir t.t. Prieštaringas ženklinimas rodo, kad institucija neatliko savo pareigos užtikrinti saugų ir aiškų eismą, todėl už šią klaidą neturi atsakyti vairuotojas. Svarbu ir tai, kad visoje Gedimino gatvėje kelio vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas vienas kitam atitinka, t. y. neprieštarauja, ir tik šioje vietoje (Gedimino g. ir Šilo g. sankryžoje) kelio vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas vienas kitam prieštarauja, kas taip pat suklaidino. Svarbu ir tai, kad kaip matyti iš byloje esančio nusižengimo fiksavimo (video įrašo), transporto priemonės lenkimas nebuvo atliktas pačioje sankryžoje, o jau už jos ribų. Policija (pareigūnai) žino apie klaidą, bet jos nefiksuoja ir manytina toliau baudžia vairuotojus, tai tokie pareigūnų veiksmai galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas arba tarnybinių pareigų neatlikimas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2026 m. gegužės 8 d. atsakyme į pareiškėjo paklausimą informavo, kad techninių eismo reguliavimo priemonių (ženklo Nr. 201 ir ženklinimo Nr. 1.5 –1.7 ) prieštaravimas policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotas, apie techninių eismo reguliavimo priemonių (ženklo Nr. 201 ir ženklinimo Nr. 1.5 – 1.7 ) prieštaravimą nebuvo pranešta už kelių priežiūrą atsakingoms institucijoms. Be to, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas gyvena toli nuo darbovietės ir maršrutinio transporto stotelių. Darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Darbas yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, kadangi jo sutuoktinė niekur nedirba, augina mažametį vaiką. Pareiškėjui 2026 m. sausio 29 d. buvo atlikta achilo sausgyslės operacija. Dėl patirtos traumos sunku vaikščioti, pareiškėjui daugiau nei 100 dienų buvo išduotas nedarbingumas. Pareiškėjas turi paskirtą vizitą pas reabilitologą. Pareiškėjas augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos veža į ugdymo įstaigas bei retkarčiais į gydymo įstaigas, esančias Trakų mieste (atstumas nuo gyvenamosios vietos iki Trakų miesto – 15 km) tiek ir Vilniaus mieste (atstumas 30 km ir daugiau). Mokykliniai autobusai iki gyvenamosios vietos nevyksta, todėl vaikų nuvykimas iki mokymo įstaigų taip pat taptų komplikuotas. Pareiškėjas šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuotojo pažymėjimą turi jau ilgą laiką (22 metus), teisė vairuoti iš jo niekada nebuvo atimta. Administracinis pažeidimas padarytas ne tyčia ir ne piktybiškai, o dėl klaidinančio kelio ženklinimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl tariamai klaidinančio horizontaliojo ženklinimo nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto. Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas imperatyviai draudžia lenkti sankryžose, išskyrus pagrindiniame kelyje esančias sankryžas, kurios nėra pažymėtos kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Nagrinėjamu atveju sankryža buvo pažymėta būtent kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, todėl lenkimas joje buvo draudžiamas nepriklausomai nuo kelio ženklinimo pobūdžio. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad horizontalusis ženklinimas galėjo sudaryti pagrindą manyti, jog lenkti leidžiama. Kelių eismo taisyklės aiškiai nustato eismo reguliavimo priemonių prioritetą, o vairuotojas, dalyvaudamas eisme, privalo stebėti ir vykdyti kelio ženklų reikalavimus. Vien aplinkybė, kad kelio ženklinimo linija buvo brūkšninė, nesudarė pagrindo ignoruoti sankryžą žymintį kelio ženklą ir atlikti draudžiamą lenkimo manevrą. Taip pat nepagrįsti argumentai, kad kelio ženklas buvo nepakankamai matomas dėl medžių ar elektros stulpų. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kelio ženklas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba buvo visiškai nematomas eismo dalyviams. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos ir subjektyvus situacijos vertinimas savaime nepaneigia pareigūnų nustatytų aplinkybių bei nenustato kliūčių vairuotojui laiku pastebėti kelio ženklą. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Vėliau, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad bylos medžiaga pareiškėjo kaltės nepagrindžia. Institucija nepasisakė dėl klaidinančio ženklinimo. Pareiškėjas nuotraukos nekoregavo. Nuotrauką padarė pats, stovėdamas šone važiuojamosios kelio dalies. Laikosi pozicijos, kad pažeidimo nepadarė, nes manevrą atliko už sankryžos. Be to, buvo suklaidintas gatvės žymėjimo, taip pat ženklą užstojo stulpai ir medžiai. Šiuo metu dirba ofise, bet darbo pobūdis susijęs su važiavimu po visą Lietuvą. Sutuoktinė nedirba, kartais vairuoja. Paskutinius tris metus nebuvo baustas administracine tvarka, teisės nebuvo atimtos. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad atliktas manevras nebuvo pavojingas ar chuliganiškas. Nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo veiksmų būtų sukelta pavojinga situacija, kad būtų kas nors priverstas stabdyti ar keisti kryptį, nebuvo sudaryta avarinė situacija ir nepadaryta žala.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)esančios medžiagos nustatyta, kad 2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Julija Makutonovič, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo T. S. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. T. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2026 m. kovo mėn. 13 d. 11 val. 47 min., Trakų rajono sav. Trakuose, Gedimino g., vairuodamas automobilį kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu ,,pagrindinis kelias“ Nr. 201, lenkė kitą automobilį.
Pareiškėjas nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka iš dalies, vėliau teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažeidimu vis tik nesutinka. Paaiškino, kad buvo suklaidintas kelio žymėjimo, kadangi ties sankryža buvo punktyrinė linija ir tai prieštaravo kelio ženklui. Be to kelio ženklą užstojo stulpai ir želdiniai. Taip pat teigė, kad lenkimą atliko jau už sankryžos.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad kelio ženklas prieštaravo kelio ženklinimui, teismas pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Kelių eismo taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas privalėjo vadovautis kelio ženklu.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog kelio ženklą užstojo stulpai ir želdiniai, todėl pareiškėjas negalėjo jo pastebėti. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta nuotrauka (b. l. 58, failas 1), kurią jis pateikė ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui, iš tiesų kelia abejonių, dėl joje esančių stulpų ir želdinių skaičiaus. Be to, nors teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad nuotrauka padaryta stovint ant važiuojamosios kelio dalies, vis tik iš šios nuotraukos negalima spręsti, kad tokį vaizdą važiuodamas mato vairuotojas, kadangi vaizdas joje matomas nuo kelkraščio. Iš kitos byloje esančios nuotraukos (b. l. 80, failas 1) matyti, kad prie kelio ženklo nėra jokių želdinių ir stulpų. Pareiškėjas taip pat pateikęs iš google.maps nuotrauką (b.l. 35, failas 1), tačiau akivaizdu, kad nuotrauka daryta iš ženkliai toliau. Pažymėtina, kad vieta, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, yra mieste, greitis čia 50km/h, todėl akivaizdu, jog ženklą pareiškėjas turėjo ir galėjo suspėti pamatyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat teigė, kad lenkimo manevrą atliko jau už sankryžos. Vis dėlto, peržiūrėjus byloje esantį pareigūnų kamera darytą vaizdo įrašą, su pareiškėju sutikti nėra pagrindo. Iš vaizdo įrašo, priešingai nei teigia pareiškėjas, matyti, kad į priešingą eismo juostą pareiškėjas išvažiuoja dar sankryžoje ir užbaigia lenkimo manevrą jau už jos.
Taigi, išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numatyta ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau minėta, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta straipsnio sankcijos vidurkiui lygi bauda (200 Eur) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas (4 mėnesiai) yra trumpesnis nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas už tokio pažeidimo padarymą numatytas privalomai skirti administracinio poveikio priemonės vidurkis (4,5 mėn.).
Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).
Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Nagrinėjamu atveju nemenkinamas faktas, kad T. S. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – atliko lenkimo manevrą sankryžoje, tačiau pažymėtina ir tai, kad padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, jis vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga; atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, nėra duomenų apie tai, kad anksčiau teisės vairuoti atėmimas jam buvo taikytas; taip pat įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas yra patyręs kojos traumą, ilgą laiko buvo nedarbingas, paaiškino, kad ir šiuo metu sunku vaikščioti, gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo viešojo transporto stotelių, augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos veža į ugdymo ir gydymo įstaigas, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bus pasiekti T. S. paskiriant trumpesnį 2 (dviejų) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgiant į T. S. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9897-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir T. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesio. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.