Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-274-988/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-05
Bylos Nr.
eAN2-274-988/2026
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00016-2026-7
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
J. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-274-988/2026 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00016-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 5 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1490-2026 (toliau – ir Nutarimas) pakeistas dalyje dėl nuobaudos skyrimo ir J. B. Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2026 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1490-2026 J. B. nubausta už tai, kad 2025 m. gruodžio 29 d., 19.05 val., Dariaus ir Girėno g. 31, Ukmergėje, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,31 promilių girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jai paskirta 900 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių. Nesutikdama su priimtu Nutarimu, J. B. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, prašydama pakeisti Institucijos 2026 m. sausio 16 d. priimtą Nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi J. B. skundas dėl Institucijos 2026 m. sausio 16 d. nutarimo patenkintas iš dalies ir Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 29 d. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinio poveikio priemonė J. B. paskirta pagrįstai, tačiau Institucijos Nutarimu Pareiškėjai buvo paskirtas pernelyg ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismas, įvertinęs Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jos asmenybę, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas J. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto minimalaus administracinio poveikio priemonės taikymo termino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą tiek, kad nereikėtų laikyti egzaminų VĮ „Regitra“, netaikant alkobloko priemonės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Pareiškėjos individualią situaciją, į jos išdėstytus motyvus bei aplinkybes, dėl ko priimta nutartis yra nepagrįsta. Pareiškėja neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Ji alkoholio visiškai nevartoja, tačiau įvykio dieną atsitiko taip, kad išgėrė alkoholio ir būdama neblaivi neįvertino savo galimybių bei sėdo už automobilio vairo. J. B. galėjo išsikviesti taksi, tačiau, kodėl nusprendė vairuoti, nežino. Pareiškėja neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Šis jos padarytas nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio. Praeityje J. B. nėra bausta administracine tvarka. Pareiškėja supranta padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir ateityje tai daugiau nepasikartos. Nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti J. B. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, kuo trumpesniam laikotarpiui.

Pareiškėja jokio realaus pavojaus ar grėsmės visuomenei nesukėlė. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio, J. B. savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo atestuota pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Taip pat Pareiškėja užsiregistravo ir vairavimo mokykloje, išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas. J. B. jai paskirtą baudą sumokėjo, kas rodo, kad ji dėjo pastangas pasitaisyti. Per 20 vairavimo metų J. B. niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Pareiškėja charakterizuojama teigiamai.

Nors Pareiškėja nurodė, kad teisė vairuoti jai yra besąlygiškai reikalinga, kadangi ji išsituokusi ir viskuo turi rūpintis praktiškai viena, tačiau žemesnės instancijos teismas jos atžvilgiu vis tik netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. J. B. darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu. Ji yra pedagogė, dirba Nacionalinėje švietimo agentūroje. Pagrindinės veiklos srities specializacija – padėti švietimo teikėjams vykdyti valstybinę švietimo politiką, atlikti švietimo įstaigų priežiūrą. Šiai funkcijai atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes tenka važiuoti tiek į Vilniaus, tiek ir kitų apskričių mokyklas. Pareiškėja gyvena Ukmergėje, o jos darbo vieta yra Vilniuje. Atstumas nuo namų iki darbovietės apie 80 km. Į darbą ir iš jo važiuoja kiekvieną dieną, todėl be automobilio ji neišsivers. Šiuo metu prašo pažįstamų, bendradarbių, kad ją nuvežtų, parvežtų, naudojasi tolimojo susisiekimo transportu. Nors teismas nurodė, kad Pareiškėja gali naudotis pavėžėjo ar tolimojo susisiekimo transportu, tačiau praktiškai tai yra neįmanoma. Pavėžėjo paslaugomis tikrai nepasinaudosi kas dieną, esant dideliems atstumams. Kasdieną į abi puses tenka nuvažiuoti 160 kilometrų. Tokias atstumais važiuojant naudojantis pavėžėjo paslaugomis, Pareiškėjai neužtektų pajamų. Be to, pažįstamų taip pat kasdieną nepriprašys, kad ją nuvežtų, o su tolimojo susisiekimo transportu J. B. nespėja nuvažiuoti. Darbo diena prasideda anksti. Be to, Pareiškėjai dažnai būna komandiruotės, todėl į jas viešuoju transportu taip pat neprivažinės. Po skundžiamos nutarties priėmimo, Pareiškėja yra priversta išeiti iš darbo, nes kitos išeities nemato. Jai teks eiti registruotis į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašyti išmokų, ko labai nenori, nes niekada taip anksčiau nesielgė. Pareiškėja visada buvo dirbantis žmogus.

Be to, Pareiškėja yra vienintelis žmogus, galintis prižiūrėti ir pasirūpinti savo ligota mama, kuriai yra reikalinga kasdieninė priežiūra. Tam, kad J. B. galėtų rūpintis mama ir ją prižiūrėti, jai yra reikalingas automobilis, kadangi tenka vežti mamą pas gydytojus. Pažymėtina, kad reikia mamai nupirkti maisto, jį paruošti, nuvežti vaistus ir pan. Pareiškėja taip pat turi seną tėvų sodybą, kurią reikia prižiūrėti. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjai yra reikalinga dėl daugelio priežasčių. J. B. nuo įvykio nevairuoja ir per visą laikotarpį pajautė visas neigiamas pasekmes ir susidūrė su dideliais sunkumais. Nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismas Pareiškėjos atžvilgiu nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Suprantama, kad įstatymas yra griežtas, tačiau šiuo atveju nukenčia ne tik Pareiškėjos poreikiai, tačiau ir jos darbo poreikiai bei sergančios mamos gyvenimas. J. B. nėra piktybinė KET pažeidėja, jai anksčiau nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o šis padarytas nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio. Visos šios aplinkybės yra svarbios, o pagal formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, Pareiškėjos atžvilgiu galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo J. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę ir Pareiškėjos atžvilgiu pritaikė švelnesnį sprendimą, sutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo terminą iki minimalaus įstatyme numatyto termino. Šiuo atveju papildomas administracinio poveikio priemonės švelninimas neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų bei prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl darbo, gyvenamosios vietos, rūpinimosi artimaisiais bei kasdienių nepatogumų nėra išskirtinės ir savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui ar šeiminiams poreikiams nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą papildomai švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. B. apeliacinis skundas atmetamas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2026 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1490-2026 ir J. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 12 mėnesių, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

J. B. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu J. B. buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos minimumui artima 900 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 14 mėnesių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatė, tačiau įvertinęs Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jos asmenybę, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 12 mėnesių.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas Institucijos paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos nustatytą terminą, atsižvelgė į tai, kad J. B. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal tikrinimo alkotesteriu rezultatus, Pareiškėjai buvo nustatytas 1,31 promilių neblaivumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog po paklaidos, J. B. buvo nustatytas 1,28 promilių neblaivumas. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. gruodžio 29 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu, t. y. 18.51 val., J. B. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 19.11 val. – jai nustatytas 1,31 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad jeigu vairuotojui yra nustatoma daugiau nei 1,51 promilių alkoholio koncentracija kraujyje, jam kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Taigi, aptarti duomenys rodo, jog Pareiškėjos veiksmai vairuojant neblaiviai balansavo tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Be to, skiriant administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta ir į tai, kad pažeidėja prisipažino dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi bei per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebausta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar daugiau sutrumpinti Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Pareiškėjos pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, per visą vairavimo patirtį J. B. nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, o teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina vykdant darbines funkcijas bei siekiant pasirūpinti mama. Visgi, apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių J. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas turėtų būti trumpinamas.

Nors apeliaciniame skunde pateikiami paaiškinimai, kokiomis aplinkybėmis bei kodėl Pareiškėja sėdo vairuoti automobilį, tačiau šios aplinkybės nėra kažkuo išskirtinės. Priešingai, J. B. nurodytos aplinkybės, kad ji alkoholio nevartoja, tačiau įvykio dieną išgėrusi alkoholio ir būdama neblaivi neįvertino savo galimybių bei sėdo už automobilio vairo, nors galėjo išsikviesti taksi, rodo neatsakingą Pareiškėjos požiūrį į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad Pareiškėja net ir jausdamasi gerai, negalėjo būti tikra dėl savo blaivumo būklės, žinodama bei suprasdama, kad vartojo alkoholio, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir vairuoti automobilį. Pareiškėjai nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau nei trigubai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė transporto priemonės vairuotojui. Iš aptartų aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjai nustatytas neblaivumo laipsnis (1,31 promilės) žymiai viršijo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių), tai, kad Pareiškėja būdama neblaivi sėdo prie automobilio vairo, rodo, jog ji elgėsi itin nerūpestingai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo bei lengvabūdiško jos elgesio pasekmių.

Pažymėtina, kad J. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir jos kaltės nemažina ir tai, kad ji tokiais savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarinių nesukėlimas nesudaro pagrindo švelninti J. B. atsakomybės, trumpinant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino. J. B. nusižengimą padarė darbo dieną (pirmadienį), vakare, vietoje, kurioje netoliese yra parduotuvių, Ukmergės baseinas, kas reiškia, jog eismas yra intensyvus. Taigi, tokiais atvejais, ypač vairuojant transporto priemonę esant neblaiviai, neabejotinai eismo įvykių tikimybė ženkliai padidėja. Nors administracinio nusižengimo metu nenukentėjo nė vienas asmuo ir nebuvo padaryta žala asmenų turtui, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos sutrumpinti minėtos poveikio priemonės terminą. Šiuo atveju aplinkybė, kad J. B. veiksmai nesukėlė niekam jokių pasekmių, vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, o ne kaip rūšinį šio administracinio nusižengimo pavojingumą mažinanti aplinkybė, kadangi tuo atveju, jei tokie padariniai būtų kilę, J. B. apskritai būtų taikyta kitokia atsakomybė ANK rėmuose arba net baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo kilusių padarinių.

Skunde itin akcentuojama ir tai, kad J. B. netekus teisės vairuoti transporto priemones nukentės jos darbo funkcijos bei apsunkės galimybės pasirūpinti ligota mama bei sodyba. Kaip matyti, Pareiškėja skunde apygardos teismui nurodė analogiškus argumentus, kaip ir skunde apylinkės teismui. Apylinkės teismas motyvuotai atsakė į visus Pareiškėjos skundo argumentus, įvertino tiek jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, asmenybę bei priežastis, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad Pareiškėjos įvardinti poreikiai įgyvendinami patogiau turint teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vis tik teisės pažeidėjo interesas negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso. Sutiktina, kad specialiosios teisės laikinas netekimas apsunkins J. B. galimybę dirbti, rūpintis mama, bet jos visiškai neatims. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek pas mamą, tiek į darbą galima vykti ir viešuoju transportu, kuo, be kita ko, Pareiškėja naudojasi ir šiuo metu. Dar daugiau, J. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog jai šiuo metu padeda ir kiti asmenys, kurie Pareiškėją paveža. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad J. B. gyvenamojoje vietoje kursuoja viešasis transportas, todėl aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje yra ribotos viešojo transporto galimybės. Be to, Pareiškėjos tarpe yra asmenų, kurių pagalbos J. B. gali paprašyti. Pažymėtina, kad prieš pasirinkdama vairuoti automobilį būdama neblaivi, J. B. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga norint tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariai – mama, vykti į darbą ir pan., tačiau net ir žinodama visas šias reikšmingas aplinkybes, ji pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. B. savo neatsakingu elgesiu buvo abejinga galimoms neigiamoms pasekmėms. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju Pareiškėja turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Vertinant Pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėja per paskutinius penkerius metus nėra bausta administracine tvarka, o duomenų, kad anksčiau būtų padariusi panašaus ar analogiško pobūdžio pažeidimą, nėra. Paminėtina ir tai, jog J. B. išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, paskirtą baudą sumokėjo, o per visą Pareiškėjos 20 metų vairavimo patirtį, tai pirmas jos tokio pobūdžio nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos Nutarimu Pareiškėjai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo nustatytas 14 mėnesių terminui, kurį pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki minimalaus termino – 12 mėnesių, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei Pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, be kita ko, aptartas ir šioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jos nustatytas 12 mėnesių terminas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. B. sėsdama prie automobilio vairo ir būdama apsvaigus nuo alkoholio, privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes, o to nepadariusi privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutinkama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels Pareiškėjai nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl J. B. priešingo teisei elgesio, negali būti savaime laikomi išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Konstatuotina, kad vien aplinkybės, jog Pareiškėja turi rūpintis motina, sodyba, vykdyti darbines funkcijas, ji anksčiau nėra bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vairavimą esant neblaiviai, nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nesuteikia pagrindo švelninti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti J. B. paskirtą ir taip minimalią nuobaudą, ir administracinio poveikio priemonės terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka