- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-290-988/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00030-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- T. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovo advokato V. J. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. VMI-ANR_N-22-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje pakeistas dalyje dėl nuobaudos skyrimo ir T. M. paskirta sumažinta 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-22-2026 T. M. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. spalio 30 d., 12.55 val., parduotuvėje „T. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido E. S. dirbti parduotuvėje pardavėjo pareigose, t. y. atlikti įmonės naudai pardavėjo darbą (parduoti prekes, imti grynuosius pinigus iš klientų), teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Taip pat T. M. nubaustas už tai, kad būdamas atsakingas už UAB „T. M.“ priklausantį kasos aparatą „DATECS MP-500T (unikalus Nr. 11006752), kuris 2025 m. spalio 30 d. buvo registruotas Bendrovės veiklos vykdymo vietos adresu, neužtikrino, kad kasos aparato laikinai nenaudojant ilgiau kaip 30 dienų, kasos aparatas būtų išregistruotas arba pakeista įregistruoto kasos aparato naudojimo būsena į „Sustabdytas“. Nustatyta, kad kasos aparatas buvo nenaudojamas nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d.
Šalies argumentai
Nesutikdamas iš dalies su priimtu Nutarimu, T. M. atstovas advokatas V. J. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. sausio 14 d. Nutarimą ir administracinę teiseną dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų T. M. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi Pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2026 m. sausio 14 d. Nutarimo tenkintas iš dalies ir Nutarimas dalyje dėl nuobaudų skyrimo pakeistas, paskiriant T. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1 500 Eur dydžio baudą, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 162 straipsnio 1 dalyje – 90 Eur dydžio baudą, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 163 straipsnio 4 dalyje – 800 Eur dydžio baudą, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalye – 1 500 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu T. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda –1 500 Eur dydžio bauda. Teismas nutartyje nurodė, kad tokie veiksmai, kuomet T. M. neapmokė dirbančio įmonėje asmens naudotis kasos aparatu ir kasos aparatą laikė išjungtą, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 163 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Be to, teismas, įvertinęs pateiktą įrašą iš patikrinimo UAB „T. M.“ prekybos vietoje, E. S. VMI specialistėms nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus dokumentus dėl individualios veiklos ir darbo vietos nuomos, sprendė, jog šiuo atveju UAB „T. M.“ vadovas T. M. norėjo išbandyti E. S., kaip darbuotojo, tinkamumą, t. y. faktiškai susitarė su juo dėl išbandymo. Kadangi E. S. pradėjo faktiškai dirbti įmonėje, šalys įstatymų nustatyta tvarka turėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau to nepadarė. Tokie veiksmai, nustačius nelegalaus darbo požymius, pagrįstai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
Apeliaciniu skundu T. M. atstovas advokatas V. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2026 m. sausio 14 d. Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 4 dalį T. M. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal byloje pateiktą vaizdo ir garso įrašą, mokesčių administratoriaus specialistės iš esmės diktavo E. S. paaiškinimą. Vis dėlto, teismas vadovavosi vaizdo įrašu ir užfiksuotus duomenis vertino, neatsižvelgdamas į esmines aplinkybes bei E. S. parodymus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad 2025 m. spalio 30 d., operatyvaus patikrinimo metu, užėjus mokesčių administratoriaus specialistams, E. S. atliko kompiuterio remonto darbus, nesusijusius su įmone, ką patvirtino ir pats E. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme. Mokesčių administratoriaus specialistui paprašius, E. S. padarė asmens tapatybės kortelės kopiją, atlikdamas kopijavimą jam išnuomotu spausdintuvu. Pažymėtina, kad UAB „T. M.“ kopijavimo paslaugų neteikia. Taip pat paprašius mokesčių administratoriaus specialistams pardavė korektorių, nors įmonė šiam asmeniui teisės atlikti pardavimą nebuvo suteikusi. Iš mokesčių administratoriaus gavęs grynuosius pinigus, 50 cnt už asmens tapatybės kortelės kopiją ir 1,20 Eur už korektorių, E. S. gautus pinigus įsidėjo į stalčių. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįverto, kad UAB „T. M.“ E. S. nebuvo suteikusi teisės atlikti jokių pardavimų. Dar daugiau, iš vaizdo įrašo matyti, kad spinta, įėjus pro duris iš dešinės pusės, yra užrakinta. Visos prekės užrakintos spintose, išskyrus tas, kuriose sudėtos menkavertės prekės.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „T. M.“ pagrindiniai klientai yra juridiniai asmenys ir visi atsikaitymai virš 90 procentų vyksta tik bankiniu pavedimu. Kaip minėta, E. S. nėra suteikta teisė atlikti jokių pardavimų. Iš kasos pajamų kvitų matyti, kad 2025 m. su įmone atsiskaityta grynais pinigais tik 17 kartų, o visi kiti atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais. Įmonė verčiasi spausdintuvų tonerio kasečių pardavimu ir kompiuterinės įrangos remontu ir priežiūra. Pagrindiniai klientai yra juridiniai asmenys. Taigi, įmonei E. S. paslaugų nereikia. UAB „T. M.“ E. S., kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui išnuomojo tik darbo vietą su kompiuteriu, monitoriumi, internetu ir spausdintuvu. E. S. tiek operatyvaus patikrinimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog iš UAB „T. M.“ jokio atlyginimo negauna ir jis nėra pavaldus UAB „T. M.“ vadovui ir nevykdo jo nurodymų, o išsinuomotojo darbo vietoje teikia paslaugas, veikdamas pagal individualios veiklos pažymą. Taip pat teisme patvirtino, kad pats planuojasi darbo laiką, ieško klientų, vykdo veiklą savo įrankiais ir priemonėmis. E. S. pateikė duomenis apie neįgalumą bei patvirtino, kad sudėtinga judėti (juda tik su protezais), todėl jis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti spausdintuvų kasečių pardavimo ir pristatymo. E. S. teigimu, jam patalpos būtinos, kad dėl savo negalios nereikėtų nešiotis remontuojamų daiktų ir remonto darbus galėtų atlikti išsinuomotose patalpose. Be to, E. S. nustatytas neįgalumas, todėl, jeigu įmonė turėtų tikslą tokį asmenį įdarbinti, įmonei būtų kompensuota 75 procentai darbo užmokesčio už visą darbo laikotarpį. Šios aplinkybės rodo, kad įmonei netikslinga tokį asmenį priimti į darbą nesudarant darbo sutarties. Taip pat pažymėtina, kad įmonėje niekada nebuvo ir nėra poreikio pardavėjo pareigoms.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje, vertinant vaizdo ir garso įrašu užfiksuotus duomenis, vertinamos tik izoliuotos vaizdo ir garso įraše užfiksuotos detalės, eliminuojamos esminės aplinkybės bei liudytojo E. S. teikti parodymai teisme. Tačiau būtent teismo nutartyje ir nurodoma, kad pateikiamos aktualios įrašo dalys bei labai detaliai aprašomi ir vertinami E. S. teikti parodymai teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik kiekvieną įrodymą, liudytojų parodymus atskirai, bet ir jų visumą. Skunde pateikiamos iš skundžiamos nutarties paimtos atskiros citatos ir neretai netikslios ar net klaidinančios. Apeliaciniame skunde kartojami iš esmės tie patys argumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovo advokato V. J. apeliacinis skundas netenkinamas
ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama T. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad T. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl T. M. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Aptariama norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Taigi tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar buvo pažeistos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020; 2AT-16-489/2023).
ANK 163 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą užtikrinančių priemonių nesiėmimą. Taigi, tokia administracinio nusižengimo dispozicija ir jos konstrukcija rodo, kad šis administracinis nusižengimas savo prigimtimi yra neveikimo forma padaromas nusižengimas, kuris pasireiškia tuo, kad atsakingas asmuo neįvykdo jam tenkančios pozityvios pareigos imtis priemonių, užtikrinančių kasos aparato kvito išdavimą. Aktyvūs asmens veiksmai gali būti reikšmingi tik tiek, kiek jie atskleidžia, jog pareiga veikti faktiškai nebuvo įgyvendinta, pavyzdžiui tyčia priimant sprendimus, kuriais panaikinamos prevencinės ar kontrolės procedūros, nurodant darbuotojui neišduoti kasos kvito ir pan., tačiau visumoje veika kvalifikuojama kaip neveikimas, nes kaltė kildinama iš pozityvios pareigos neįvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-957/2026).
Visų pirma, byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. spalio 20 d. UAB „T. M.“ ir E. S. sudarė darbo vietos nuomos sutartį, pagal kurią UAB „T. M.“ E. S. perdavė nuomos teise naudotis patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengta darbo vieta (kompiuteriu, monitoriumi, internetu, spausdintuvu). E. S. įsipareigojo naudoti darbo vietą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos mokestį. (b. l. 33–34). Iš byloje pateikto AB „Artea banko“ sąskaitos išrašo matyti, kad E. S. įmonei UAB „T. M.“ mokėjo 50 Eur dydžio nuomos mokestį – 2025 m. gruodžio 17 d., 2026 m. sausio 13 d., 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 25 d (b. l. 105). Antra, teismui taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog E. S. vykdė individualią veiklą. Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės registravimo Lietuvoje pažymoje Nr. 756193 nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu, t. y. 2025 m. spalio 30 d. E. S. turėjo teisę užsiimti tokiomis veiklų rūšimis: 1) fotografavimo veikla (nuo 2025 m. sausio 1 d.); 2) kompiuterijos infrastruktūros, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir susijusia veikla (nuo 2025 m. sausio 1 d.); 3) buitinių aparatų ir prietaisų, namų bei sodo įrangos remontu ir technine priežiūra (nuo 2025 m. kovo 28 d.); 4) vartotojams skirtos elektroninės įrangos remontu ir technine priežiūra (nuo 2025 m. kovo 28 d.) (b. l. 37).
Vertinant tai, ar UAB „T. M.“ ir E. S. siejo darbo santykiai, pažymėtina, kad tiek T. M., tiek E. S. (past. pirmosios instancijos teisme) šią aplinkybę neigė. Pasak T. M., jis priėmė E. S., kuris yra neįgalus, turi protezus, važinėja su vežimėliu, turi individualią veiklą, kaip nurodė, tiesiog nori išeiti į visuomenę. Su juo 2025 m. spalio 20 d. pasirašė darbo vietos nuomos sutartį. Už nuomą yra išrašoma sąskaita, nuomos mokestis yra 50 Eur per mėnesį. Kartais gautus darbus iš klientų duoda ir E. S., kuris išrašo sąskaitą, o įmonė apmoka. Patalpoje, kurią išsinuomojo E. S., yra spausdinimo aparatas, kuriuo jis naudojasi (aparatas taip pat jam išnuomotas). Toje pačioje patalpoje yra ir prekių likučių. Jos visos užrakintos spintose, nelabai turi, kur jas padėti, nes vyksta patalpų remontas. Kai buvo vykdoma prekyba, tai taip ir paliktos prekės. Niekas neprekiauja tomis prekėmis, prekes nebent parduoda įmonei, į kurią išvyksta, jei atsiranda poreikis. 31,70 Eur grynaisiais buvo stalčiuje, pinigai buvo parvežti iš aptarnaujamos įmonės, tame pačiame stalčiuje buvo ir kvitas dėl pinigų. Kaip matyti iš T. M. paaiškinimų, E. S. buvo išnuomota patalpa, kurioje jis teikė paslaugas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. laikėsi pozicijos, kad E. S. su įmone nesiejo jokie darbo santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu liudytojo E. S. 2025 m. spalio 30 d. paaiškinime nurodyta, kad jis pirkėjai pirkusiai korektorių ir atlikus kopijavimo paslaugas, iš viso už 1,70 Eur, neišdavė kasos aparato kvito ir neapskaitė gautų pajamų. Jis nėra apmokytas kaip dirbti su kasos aparatu. Jis nėra įdarbintas UAB „T. M.“, darbo sutartis nėra sudaryta. Pagal susitarimą su įmonės vadovu T. M., jis yra bandomajame laikotarpyje, konkretaus atlyginimo nėra sutarę. Apie 10 d. įmonės veiklos vykdymo vietoje atlieka kompiuterinės technikos remonto darbus. Kai nėra vadovo, kelis kartus teko aptarnauti klientus (b. l. 24–25). Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. S. nurodė priešingai, o būtent, kad 2025 m. spalio 30 d., prieš 13 val., į įmonę buvo atsivežęs savo kompiuterį išsivalyti. Maždaug už 10-15 min. atėjo dvi moteriškės. Tuo tarpu nebuvo užsirakinęs patalpų, išvaryti nenorėjo. Paprašė padaryti vienos moteriškės tapatybės kortelės kopiją, jeigu neklysta, paprašė parduoti ir korektorių, kuris kainavo 1,50 Eur. Korektorius buvo spintelėje. Už prekę ir paslaugą paėmė pinigus, kuriuos įdėjo į stalčių. Kadangi vykdo individualią veiklą, nemoka elgtis su kasos aparatu, su T. M. nebuvo apie tai kalbėję. Taip pasielgė iš geros valios, kad žmonių neišvaryti į lauką. Būtų užsirakinęs, tai nebūtų nieko įsileidęs. Jam visas aplinkybes, visą tekstą, ką rašyti, kaip rašyti, sudiktavo. Bandė paaiškinti, kad vykdo individualią veiklą, kad nori pasibandyti, kaip jam seksis, ar verta už nuomą 50 Eur mokėti, bet jos nelabai klausėsi. Norėjo pasibandyti, ar išeis kažką užsidirbti, ar verta nuomotis patalpas, tai ir pasakė, kad bandomasis laikotarpis. Iki to laiko, kai vyko patikrinimas, daugiau nėra niekam nieko pardavęs.
Taigi, kaip matyti iš E. S. paaiškinimų, jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vykdo individualią veiklą, o įmonės patalpose yra nuomos sutarties pagrindu. Kita vertus, liudytojo pozicija dėl pardavimo išsiskyrė, t. y. iš pradžių paaiškinime jis nurodė, jog tuo metu, kai nėra vadovo, kelis kartus teko aptarnauti klientus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme teigė, kad niekam nieko daugiau nėra pardavęs. Nors šioje dalyje liudytojo paaiškinimai nesutapo, tačiau iš esmės jis neneigė atlikęs pardavimo operatyvinio tikrinimo metu (2025 m. spalio 30 d.), nors su įmone jokios darbo sutarties nėra sudaręs. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad liudytojo teigimu, jam paaiškinimų turinį diktavo specialistės. Be to, E. S. nurodė, kad bandė paaiškinti, jog jis vykdo individualią veiklą, todėl sutarė su T. M. dėl pasibandymo, t. y. kaip jam seksis, ar verta už nuomą 50 Eur mokėti. Pasak E. S., dėl šių priežasčių ir pasakė bandomasis. Vis dėlto, šią parodymų dalį apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi vaizdo įrašas paneigia šias liudytojo nurodytas aplinkybes.
Institucijos 2025 m. spalio 30 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (21.222) FR1050-1253 nurodyta, kad 2025 m. spalio 30 d., 12.55 val., UAB „T. M.“ priklausančioje parduotuvėje, kurioje prekiaujama kanceliarinėmis priemonėmis, kompiuterių priedais, atliekamas kompiuterių, spausdintuvų remontas, buvo atliktas operatyvinis patikrinimas. Prieš atliekant patikrinimą, buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu buvo pirktas korektorius už 1,20 Eur ir atlikta kopijavimo paslauga, iš viso už 1,70 Eur. Parduotuvėje prie stalo sėdėjo ir remontavo E. S.. Jis pirkėjai suteikė kopijavimo paslaugą, padavė prekę (korektorių), paėmė grynuosius pinigus ir įdėjo juos į stalčių. Stalčiuje buvo rasta 31,70 Eur. Pinigų kasos aparatu neapskaitė, kasos aparato kvito neišdavė, nes nedirba kasos aparatu. Mokesčių administratoriaus duomenimis E. S. nėra įdarbintas UAB „T. M.“, neturi sudarytos darbo sutarties. Teigė, kad su vadovu aptarė žodžiu, kad pasibandys ir jei abejoms pusėms tiks, tada E. S. bus įdarbintas (b. l. 20–21). Taigi, minėta pažyma patvirtina, kad Institucijos patikrinimo metu, E. S. pardavė prekę bei suteikė kopijavimo paslaugą, nors jis įmonėje UAB „T. M.“ nėra įdarbintas. Šios aplinkybės neneigė ir jis pats. Dar daugiau, pinigai kasos aparatu niekaip nebuvo apskaityti, t. y. pirkimo pardavimo kvitas neatspausdintas. Grynuosius pinigus E. S. įdėjo į stalčių, kuriame, be kita ko, buvo rasta iš viso 31,70 Eur dydžio suma. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris, be kita ko, priešingai skundo argumentams, pirmosios instancijos teismo buvo visapusiškai įvertintas. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas pateikė aktualias vaizdo įrašo dalis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas interpretavo vaizdo įraše užfiksuotą informaciją ar apskritai jo neįvertino.
Antai, vaizdo įrašo užfiksuota, kaip dvi moterys įėjusios į parduotuvę, apžiūrinėja prie įėjimo esančią lentyną. Po to, viena iš moterų paduoda E. S. kortelę, kad šis ją atskenuotų ir grįžta prie kitos moters, kuri apžiūrinėja prekes lentynoje. Kol E. S. kopijuoja kortelę, moterys apžiūrinėja prekes. E. S. pabaigus kopijuoti dokumentą ir jį atidavus moteriai, pastaroji paprašo prekės iš lentynos. E. S. nueina prie lentynos/spintelės, ją atidaro, paima prekę ir pasako kainą, t. y. 1,70 Eur (vaizdo įrašas 00:00:00 s – 00:01:37 s). Po to, E. S. atnešęs prekę padeda ant stalo. Tuo tarpu moteris piniginėje ieško grynųjų pinigų. E. S. stovi prie stalo ir laukia. Moteris E. S. dedama grynuosius pinigus prisistato, kad yra iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, atliko kontrolinį patikrinimą. Tuo tarpu E. S. prieina arčiau stalo, atidaro viršutinį stalčių ir ten įdeda grynuosius pinigus (vaizdo įrašas 00:01:38 s – 00:02:42 s). Po to, E. S. atsisėda į kėdę prie stalo, moterys išsitraukia dokumentus ir juos parodo E. S.. Tada viena iš moterų pasiteirauja E. S., kur buvo padėti pinigai už prekę. Pastarasis nurodo, kad į stalčių. Vėliau, moteriai paklausus, kur aparatas, jis nurodė, kad nežino, jam sakė keis. Moterys sureaguodamos į atsakymą, nurodo, kad iki tol, kol bus pakeistas aparatas, jį reikėtų dar naudoti (vaizdo įrašas 00:02:42 s – 00:03:16 s). Po to viena iš moterų paprašo paspausti ant aparato X mygtuką. E. S. nurodo, kad naudotis nežino kaip, nes pats ten neseniai, o savininkas sakė, jog aparatą keis į naują. Specialistėms pasiteiravus, kur yra savininkas, E. S. nurodė, kad jo nėra, išvažiavęs (vaizdo įrašas 00:03:16 s – 00:03:50 s). Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip pasiteiraujama E. S., kada jis buvo įdarbintas. Pastarasis atsako, kad jis su individualia veikla. Moterims paklausus, ką jis daro, kur prekės jo, kur įmonės, E. S. nurodo, kad jos (past. kaip galima suprasti kalbama apie prekes) kaip ir „T. M.“, o jis atlieka remontą. Galimai bandydamas paaiškinti pinigų paėmimą, E. S. nurodo <...> Bet kadangi savininko nėra, tai...“. Specialistei paklausus, ar priima pinigus už prekes, nurodė, jog „žmonės ateina, jeigu žmogaus nėra“ (vaizdo įrašas 00:03:50 s – 00:04:36 s). Vėliau viena iš moterų pasiteirauja, ar jis turi kažkokias pareigas, ar įdarbintas ir ar turėjo būti įdarbintas. E. S. nurodo, jog ne, jam dabar kaip ir bandomasis laikotarpis, jis turi išsiėmęs veiklos pažymą (vaizdo įrašas 00:04:36 s – 00:05:18 s). Kol specialistės traukiasi iš rankinių dokumentus ir juos pildo, į patalpas įeina kita moteris, kuris su savimi turi T. M. skirtą siuntą. Minėta moteris pasiteiravo, ar siuntą palikti, ar mesti per tvorą. E. S. siuntą, skirtą T. M., priima (vaizdo įrašas 00:05:18 s – 00:06:36 s). Vėliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip viena iš moterų paduoda E. S. lapą, kuriame jis turi parašyti paaiškinimą. Specialistė paaiškina, kurioje vietoje ir ką jis turi rašyti bei diktuoja dalį paaiškinimo teksto (vaizdo įrašas 00:05:18 s – 00:14:27 s). Vaizdo įraše girdėti, kaip viena iš moterų klausia, kodėl taip atsitiko, į ką E. S. atsako, jog kaip sakė, taip jis ir daro. E. S. nurodė „Nu realiai sakė aparatą keis, dabar nerodysiu aš tau kaip, nes sakė turėtų čia kitą mėnesį, šį mėnesį kažkada pakeist aparatą“. Specialistė nurodo, kad taip E. S. parašytų paaiškinime. Vėliau specialistės kalbasi su E. S., paaiškina jam, kad jis negali aptarnauti klientų, nes nėra į darbintas. Kalbant apie bandomąjį laikotarpį ir moterims pasiteiravus, ar buvo kalbėta apie įdarbinimą, E. S. nurodo, jog buvo šnekėta „kad jei viskas tiks patiks“ (vaizdo įrašas 00:14:27 s – 00:18:38 s). Paklausus E. S., ką jis su T. M. yra kalbėjęs, ką jie aptarę, pastarasis nurodė „sakė pasidalins vienu žodžiu, moki, nemoki, kiek moki žiūrėsiu, o paskui jau <...> nes tada ir atlyginimą nuo sugebėjimų. Kiek aš dabar individualią veiklą išsiėmęs, remontai sakykim“ (vaizdo įrašas 00:18:38 s – 00:19:41 s). Vėliau moteriai pasiteiravus dėl pardavimų, E. S. nurodė, kad jie būna labai retai, kelis kartus, kai nėra vadovo. Specialistės nurodo E. S. taip ir parašyti paaiškinime bei padiktuoja tekstą (vaizdo įrašas 00:19:41 s – 00:22:17 s). Po to moteris pasiteirauja dėl kasos aparato, po ko E. S. atsako, kad nieko jis pasakyti negali. Specialistei teiraujantis, ar E. S. pasakyta, kur dėti pinigus, šis nurodė, kad jis įdeda ir viskas bei parodė pirmąjį stalo stalčių (vaizdo įrašas 00:22:17 s – 00:23:48 s). Vėliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip suskaičiuojami grynieji pinigai, kurie buvo įdėti pirmajame stalčiuje. Taip pat matyti, kaip baigiamas pildyti paaiškinimas, kiti dokumentai, E. S. dokumentus pasirašinėja bei specialistė fotografuoja kasos aparatą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip moterims apsirengus ir ruošiantis išeiti, kalbamasi dėl susiklosčiusios situacijos. E. S. nurodo, kad jis sudaręs patalpų nuomos sutartį, paprastai sėdi kitame kambaryje, ten ir dažniausiai būna, kadangi ten yra stalas, kompiuteris. Moteris paaiškino, kad jeigu iš jo perka remonto paslaugas, tuomet viskas tvarkoje, bet jis prie įmonės prekių, pinigų, negali būti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, sprendžia, kad E. S., būdamas UAB „T. M.“ patalpose, VMI specialistėms pardavė UAB „T. M.“ priklausančią prekę, t. y. korektorių bei suteikė kopijavimo paslaugą. Kitaip tariant, nors E. S. vykdė individualią veiklą ir patalpų nuomos sutarties pagrindu turėjo teisę būti įmonės patalpose, tačiau jis taip pat atliko ir pardavėjo funkcijas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, E. S. žinojo įmonės vadovo buvimo vietą, suprato, jog tuo metu, kuomet vadovo nėra darbo vietoje, jis turi aptarnauti klientus (parduoti įmonei priklausančias prekes, kurios buvo sudėtos lentynose su kainomis), priimti siuntas, ką nagrinėjamu atveju ir padarė. Be to, kaip galima suprasti iš E. S. paaiškinimų tikrinimo metu, tai nėra vienetinis klientų aptarnavimo atvejis, galimai panašių situacijų yra buvę anksčiau, kuomet savininko nebūdavo (vaizdo įrašas 00:03:50 s – 00:04:36 s). E. S. patvirtino ir tai, kad jis vykdo individualią veiką, o prekės priklauso įmonei UAB „T. M.“, o ne jam. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nors liudytojas E. S. teigė, kad kalbėdamas apie bandomąjį laikotarpį jis šnekėjo apie nuomą, tačiau vaizdo įrašas paneigia šias aplinkybes. Kaip matyti vaizdo įraše, VMI specialistei pasiteiravus konkrečiai apie bandomąjį laikotarpį, įdarbinimą, E. S. atsakė, jog buvo kalbėta apie tai, tačiau konkretus atlyginimas nebuvo sutartas. E. S. teigimu, darbo užmokestis turėjo būti nustatytas pagal jo sugebėjimus (vaizdo įrašas 00:18:38 s – 00:19:41 s). Taigi, būtent ši vaizdo įrašo dalis patvirtina, kad E. S. ne tik suprato, jog kalbama apie darbo užmokestį bei įdarbinimą, bet jis ir į klausimą konkrečiai atsakė, nenurodydamas jokių aplinkybių apie bandomąjį laikotarpį dėl nuomos. Galiausiai, kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, tai, kad E. S. faktiškai dirbo UAB „T. M.“, netiesiogiai patvirtina ir tai, jog patikrinimo metu E. S. teigė remontuojantis ventiliatorių ir procesoriaus aušintuvą. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo E. S. pateikti dokumentus, patvirtinančius jo pajamas vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą, o konkrečiai laikotarpiu nuo sutarties sudarymo (2025 m. spalio 20 d. iki VMI patikrinimo). Minėtas pinigų priėmimo kvitų kopijas pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaip teisingai nurodė, tarp kvitų nėra apmokėjimo už ventiliatoriaus ar procesoriaus aušintuvo remontą. Byloje esantys kvitai patvirtina, jog E. S. nuo 2025 m. spalio 20 d. iki 2025 m. spalio 30 d. atliko televizoriaus, siurblio bei garso kolonėlės remontus (b. l. 93–94). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju E. S. remontavo ventiliatorių kaip UAB „T. M.“ darbuotojas, o ne kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Galiausiai, vaizdo įrašai patvirtina, kad iš tiesų VMI specialistės padėjo E. S. parašyti paaiškinimą, t. y. diktavo, sufleravo tekstą. Vis dėlto, teigti, kad jos nurodytas aplinkybes interpretavo savaip ir (ar) sakė rašyti priešingai nei nurodė pats E. S., nėra pagrindo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, specialistės užduodavo klausimus E. S., o pagal jo pateiktus atsakymus tikslindavosi ir aiškindavosi aplinkybes. Išgirdus E. S. paaiškinimus ir atsakymus, būdavo garsiai svarstoma, o po to ir sakoma, kaip visa tai parašyti paaiškinime, jog atsispindėtų situacijos esmė. Vien tai, kad VMI specialistės diktavo paaiškinimo dalį, padėjo suformuluoti paaiškinimo tekstą, savaime nereiškia, kad jame nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Pažymėtina, kad E. S. nei karto neprieštaravo, nenurodė, jog išsakytas teiginys ar tai, kokia informacija rašoma yra neteisingi. Taigi, įvertinus vaizdo įrašus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad E. S. buvo spaudžiamas nurodyti neteisingus duomenis ir rašyti paaiškinime aplinkybes tokias, kurios neatitinka realios situacijos.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors E. S. vykdė individualią veiklą, tačiau jis taip pat faktiškai dirbo ir įmonėje UAB „T. M.“, t. y. aptarnaudavo klientus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent T. M., būdamas UAB „T. M.“ direktorius, t. y. atsakingas asmuo, Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje, leido dirbti E. S. UAB „T. M.“ pardavėjo pareigose, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus F. T., T. M. savo tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Aptarti įrodymai, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, patikimai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių, o aplinkybė, jog apylinkės teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir (ar) jo atstovas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui, apygardos teismui taip pat nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB „T. M.“ vardu nuo 2018 m. balandžio 20 d. veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), yra užregistruotas kasos aparatas, kuris patikrinimo metu nebuvo įjungtas (b. l. 42–47). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis, aukščiau aptartas vaizdo įrašas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. nėra apmokytas dirbti kasos aparatu. Kaip jis nurodė VMI specialistėms, vadovams jam sakė, jog keis kasos aparatą, todėl jo vadovas ir neapmokė naudotis senuoju kasos aparatu. Taigi, šiuo atveju T. M., būdamas įmonės vadovu, neapmokė dirbančio įmonėje asmens naudotis kasos aparatu. Kitaip tariant, toks T. M. neveikimas, iš tiesų neatitiko protingo ir rūpestingo vadovo elgesio standarto, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 163 straipsnio 4 dalyje.
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi Pareiškėjas ar T. M., neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju T. M. paskirta 1 500 Eur dydžio bauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovo advokato V. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.