Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovo advokato V. J. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. VMI-ANR_N-22-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje pakeistas dalyje dėl nuobaudos skyrimo ir T. M. paskirta sumažinta 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovo advokato V. J. apeliacinis skundas netenkinamas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama T. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad T. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl T. M. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Institucijos 2025 m. spalio 30 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (21.222) FR1050-1253 nurodyta, kad 2025 m. spalio 30 d., 12.55 val., UAB „T. M.“ priklausančioje parduotuvėje, kurioje prekiaujama kanceliarinėmis priemonėmis, kompiuterių priedais, atliekamas kompiuterių, spausdintuvų remontas, buvo atliktas operatyvinis patikrinimas. Prieš atliekant patikrinimą, buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu buvo pirktas korektorius už 1,20 Eur ir atlikta kopijavimo paslauga, iš viso už 1,70 Eur. Parduotuvėje prie stalo sėdėjo ir remontavo E. S.. Jis pirkėjai suteikė kopijavimo paslaugą, padavė prekę (korektorių), paėmė grynuosius pinigus ir įdėjo juos į stalčių. Stalčiuje buvo rasta 31,70 Eur. Pinigų kasos aparatu neapskaitė, kasos aparato kvito neišdavė, nes nedirba kasos aparatu. Mokesčių administratoriaus duomenimis E. S. nėra įdarbintas UAB „T. M.“, neturi sudarytos darbo sutarties. Teigė, kad su vadovu aptarė žodžiu, kad pasibandys ir jei abejoms pusėms tiks, tada E. S. bus įdarbintas (b. l. 20–21). Taigi, minėta pažyma patvirtina, kad Institucijos patikrinimo metu, E. S. pardavė prekę bei suteikė kopijavimo paslaugą, nors jis įmonėje UAB „T. M.“ nėra įdarbintas. Šios aplinkybės neneigė ir jis pats. Dar daugiau, pinigai kasos aparatu niekaip nebuvo apskaityti, t. y. pirkimo pardavimo kvitas neatspausdintas. Grynuosius pinigus E. S. įdėjo į stalčių, kuriame, be kita ko, buvo rasta iš viso 31,70 Eur dydžio suma. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris, be kita ko, priešingai skundo argumentams, pirmosios instancijos teismo buvo visapusiškai įvertintas. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas pateikė aktualias vaizdo įrašo dalis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas interpretavo vaizdo įraše užfiksuotą informaciją ar apskritai jo neįvertino.

Antai, vaizdo įrašo užfiksuota, kaip dvi moterys įėjusios į parduotuvę, apžiūrinėja prie įėjimo esančią lentyną. Po to, viena iš moterų paduoda E. S. kortelę, kad šis ją atskenuotų ir grįžta prie kitos moters, kuri apžiūrinėja prekes lentynoje. Kol E. S. kopijuoja kortelę, moterys apžiūrinėja prekes. E. S. pabaigus kopijuoti dokumentą ir jį atidavus moteriai, pastaroji paprašo prekės iš lentynos. E. S. nueina prie lentynos/spintelės, ją atidaro, paima prekę ir pasako kainą, t. y. 1,70 Eur (vaizdo įrašas 00:00:00 s – 00:01:37 s). Po to, E. S. atnešęs prekę padeda ant stalo. Tuo tarpu moteris piniginėje ieško grynųjų pinigų. E. S. stovi prie stalo ir laukia. Moteris E. S. dedama grynuosius pinigus prisistato, kad yra iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, atliko kontrolinį patikrinimą. Tuo tarpu E. S. prieina arčiau stalo, atidaro viršutinį stalčių ir ten įdeda grynuosius pinigus (vaizdo įrašas 00:01:38 s – 00:02:42 s). Po to, E. S. atsisėda į kėdę prie stalo, moterys išsitraukia dokumentus ir juos parodo E. S.. Tada viena iš moterų pasiteirauja E. S., kur buvo padėti pinigai už prekę. Pastarasis nurodo, kad į stalčių. Vėliau, moteriai paklausus, kur aparatas, jis nurodė, kad nežino, jam sakė keis. Moterys sureaguodamos į atsakymą, nurodo, kad iki tol, kol bus pakeistas aparatas, jį reikėtų dar naudoti (vaizdo įrašas 00:02:42 s – 00:03:16 s). Po to viena iš moterų paprašo paspausti ant aparato X mygtuką. E. S. nurodo, kad naudotis nežino kaip, nes pats ten neseniai, o savininkas sakė, jog aparatą keis į naują. Specialistėms pasiteiravus, kur yra savininkas, E. S. nurodė, kad jo nėra, išvažiavęs (vaizdo įrašas 00:03:16 s – 00:03:50 s). Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip pasiteiraujama E. S., kada jis buvo įdarbintas. Pastarasis atsako, kad jis su individualia veikla. Moterims paklausus, ką jis daro, kur prekės jo, kur įmonės, E. S. nurodo, kad jos (past. kaip galima suprasti kalbama apie prekes) kaip ir „T. M.“, o jis atlieka remontą. Galimai bandydamas paaiškinti pinigų paėmimą, E. S. nurodo <...> Bet kadangi savininko nėra, tai...“. Specialistei paklausus, ar priima pinigus už prekes, nurodė, jog „žmonės ateina, jeigu žmogaus nėra“ (vaizdo įrašas 00:03:50 s – 00:04:36 s). Vėliau viena iš moterų pasiteirauja, ar jis turi kažkokias pareigas, ar įdarbintas ir ar turėjo būti įdarbintas. E. S. nurodo, jog ne, jam dabar kaip ir bandomasis laikotarpis, jis turi išsiėmęs veiklos pažymą (vaizdo įrašas 00:04:36 s – 00:05:18 s). Kol specialistės traukiasi iš rankinių dokumentus ir juos pildo, į patalpas įeina kita moteris, kuris su savimi turi T. M. skirtą siuntą. Minėta moteris pasiteiravo, ar siuntą palikti, ar mesti per tvorą. E. S. siuntą, skirtą T. M., priima (vaizdo įrašas 00:05:18 s – 00:06:36 s). Vėliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip viena iš moterų paduoda E. S. lapą, kuriame jis turi parašyti paaiškinimą. Specialistė paaiškina, kurioje vietoje ir ką jis turi rašyti bei diktuoja dalį paaiškinimo teksto (vaizdo įrašas 00:05:18 s – 00:14:27 s). Vaizdo įraše girdėti, kaip viena iš moterų klausia, kodėl taip atsitiko, į ką E. S. atsako, jog kaip sakė, taip jis ir daro. E. S. nurodė „Nu realiai sakė aparatą keis, dabar nerodysiu aš tau kaip, nes sakė turėtų čia kitą mėnesį, šį mėnesį kažkada pakeist aparatą“. Specialistė nurodo, kad taip E. S. parašytų paaiškinime. Vėliau specialistės kalbasi su E. S., paaiškina jam, kad jis negali aptarnauti klientų, nes nėra į darbintas. Kalbant apie bandomąjį laikotarpį ir moterims pasiteiravus, ar buvo kalbėta apie įdarbinimą, E. S. nurodo, jog buvo šnekėta „kad jei viskas tiks patiks“ (vaizdo įrašas 00:14:27 s – 00:18:38 s). Paklausus E. S., ką jis su T. M. yra kalbėjęs, ką jie aptarę, pastarasis nurodė „sakė pasidalins vienu žodžiu, moki, nemoki, kiek moki žiūrėsiu, o paskui jau <...> nes tada ir atlyginimą nuo sugebėjimų. Kiek aš dabar individualią veiklą išsiėmęs, remontai sakykim“ (vaizdo įrašas 00:18:38 s – 00:19:41 s). Vėliau moteriai pasiteiravus dėl pardavimų, E. S. nurodė, kad jie būna labai retai, kelis kartus, kai nėra vadovo. Specialistės nurodo E. S. taip ir parašyti paaiškinime bei padiktuoja tekstą (vaizdo įrašas 00:19:41 s – 00:22:17 s). Po to moteris pasiteirauja dėl kasos aparato, po ko E. S. atsako, kad nieko jis pasakyti negali. Specialistei teiraujantis, ar E. S. pasakyta, kur dėti pinigus, šis nurodė, kad jis įdeda ir viskas bei parodė pirmąjį stalo stalčių (vaizdo įrašas 00:22:17 s – 00:23:48 s). Vėliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip suskaičiuojami grynieji pinigai, kurie buvo įdėti pirmajame stalčiuje. Taip pat matyti, kaip baigiamas pildyti paaiškinimas, kiti dokumentai, E. S. dokumentus pasirašinėja bei specialistė fotografuoja kasos aparatą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip moterims apsirengus ir ruošiantis išeiti, kalbamasi dėl susiklosčiusios situacijos. E. S. nurodo, kad jis sudaręs patalpų nuomos sutartį, paprastai sėdi kitame kambaryje, ten ir dažniausiai būna, kadangi ten yra stalas, kompiuteris. Moteris paaiškino, kad jeigu iš jo perka remonto paslaugas, tuomet viskas tvarkoje, bet jis prie įmonės prekių, pinigų, negali būti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, sprendžia, kad E. S., būdamas UAB „T. M.“ patalpose, VMI specialistėms pardavė UAB „T. M.“ priklausančią prekę, t. y. korektorių bei suteikė kopijavimo paslaugą. Kitaip tariant, nors E. S. vykdė individualią veiklą ir patalpų nuomos sutarties pagrindu turėjo teisę būti įmonės patalpose, tačiau jis taip pat atliko ir pardavėjo funkcijas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, E. S. žinojo įmonės vadovo buvimo vietą, suprato, jog tuo metu, kuomet vadovo nėra darbo vietoje, jis turi aptarnauti klientus (parduoti įmonei priklausančias prekes, kurios buvo sudėtos lentynose su kainomis), priimti siuntas, ką nagrinėjamu atveju ir padarė. Be to, kaip galima suprasti iš E. S. paaiškinimų tikrinimo metu, tai nėra vienetinis klientų aptarnavimo atvejis, galimai panašių situacijų yra buvę anksčiau, kuomet savininko nebūdavo (vaizdo įrašas 00:03:50 s – 00:04:36 s). E. S. patvirtino ir tai, kad jis vykdo individualią veiką, o prekės priklauso įmonei UAB „T. M.“, o ne jam. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nors liudytojas E. S. teigė, kad kalbėdamas apie bandomąjį laikotarpį jis šnekėjo apie nuomą, tačiau vaizdo įrašas paneigia šias aplinkybes. Kaip matyti vaizdo įraše, VMI specialistei pasiteiravus konkrečiai apie bandomąjį laikotarpį, įdarbinimą, E. S. atsakė, jog buvo kalbėta apie tai, tačiau konkretus atlyginimas nebuvo sutartas. E. S. teigimu, darbo užmokestis turėjo būti nustatytas pagal jo sugebėjimus (vaizdo įrašas 00:18:38 s – 00:19:41 s). Taigi, būtent ši vaizdo įrašo dalis patvirtina, kad E. S. ne tik suprato, jog kalbama apie darbo užmokestį bei įdarbinimą, bet jis ir į klausimą konkrečiai atsakė, nenurodydamas jokių aplinkybių apie bandomąjį laikotarpį dėl nuomos. Galiausiai, kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, tai, kad E. S. faktiškai dirbo UAB „T. M.“, netiesiogiai patvirtina ir tai, jog patikrinimo metu E. S. teigė remontuojantis ventiliatorių ir procesoriaus aušintuvą. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo E. S. pateikti dokumentus, patvirtinančius jo pajamas vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą, o konkrečiai laikotarpiu nuo sutarties sudarymo (2025 m. spalio 20 d. iki VMI patikrinimo). Minėtas pinigų priėmimo kvitų kopijas pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaip teisingai nurodė, tarp kvitų nėra apmokėjimo už ventiliatoriaus ar procesoriaus aušintuvo remontą. Byloje esantys kvitai patvirtina, jog E. S. nuo 2025 m. spalio 20 d. iki 2025 m. spalio 30 d. atliko televizoriaus, siurblio bei garso kolonėlės remontus (b. l. 93–94). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju E. S. remontavo ventiliatorių kaip UAB „T. M.“ darbuotojas, o ne kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Galiausiai, vaizdo įrašai patvirtina, kad iš tiesų VMI specialistės padėjo E. S. parašyti paaiškinimą, t. y. diktavo, sufleravo tekstą. Vis dėlto, teigti, kad jos nurodytas aplinkybes interpretavo savaip ir (ar) sakė rašyti priešingai nei nurodė pats E. S., nėra pagrindo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, specialistės užduodavo klausimus E. S., o pagal jo pateiktus atsakymus tikslindavosi ir aiškindavosi aplinkybes. Išgirdus E. S. paaiškinimus ir atsakymus, būdavo garsiai svarstoma, o po to ir sakoma, kaip visa tai parašyti paaiškinime, jog atsispindėtų situacijos esmė. Vien tai, kad VMI specialistės diktavo paaiškinimo dalį, padėjo suformuluoti paaiškinimo tekstą, savaime nereiškia, kad jame nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Pažymėtina, kad E. S. nei karto neprieštaravo, nenurodė, jog išsakytas teiginys ar tai, kokia informacija rašoma yra neteisingi. Taigi, įvertinus vaizdo įrašus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad E. S. buvo spaudžiamas nurodyti neteisingus duomenis ir rašyti paaiškinime aplinkybes tokias, kurios neatitinka realios situacijos.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors E. S. vykdė individualią veiklą, tačiau jis taip pat faktiškai dirbo ir įmonėje UAB „T. M.“, t. y. aptarnaudavo klientus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent T. M., būdamas UAB „T. M.“ direktorius, t. y. atsakingas asmuo, Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje, leido dirbti E. S. UAB „T. M.“ pardavėjo pareigose, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus F. T., T. M. savo tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Aptarti įrodymai, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, patikimai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių, o aplinkybė, jog apylinkės teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir (ar) jo atstovas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui, apygardos teismui taip pat nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB „T. M.“ vardu nuo 2018 m. balandžio 20 d. veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), yra užregistruotas kasos aparatas, kuris patikrinimo metu nebuvo įjungtas (b. l. 42–47). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis, aukščiau aptartas vaizdo įrašas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. nėra apmokytas dirbti kasos aparatu. Kaip jis nurodė VMI specialistėms, vadovams jam sakė, jog keis kasos aparatą, todėl jo vadovas ir neapmokė naudotis senuoju kasos aparatu. Taigi, šiuo atveju T. M., būdamas įmonės vadovu, neapmokė dirbančio įmonėje asmens naudotis kasos aparatu. Kitaip tariant, toks T. M. neveikimas, iš tiesų neatitiko protingo ir rūpestingo vadovo elgesio standarto, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 163 straipsnio 4 dalyje.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi Pareiškėjas ar T. M., neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju T. M. paskirta 1 500 Eur dydžio bauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovo advokato V. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.