- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- eII-539-1289/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-15516-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ugnė Rėkutė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM KELIŲ POLICIJOS VALDYBA
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17822-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17822-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2026 m. birželio 28 d. apie 9.59 val., Trakų r. sav., Vosyliukų k., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilių). Tokiais savo veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 pateikė teismui skundą, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti Institucijos nutarimą – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui 3 (trims) mėnesiams laiko. Kartu keliamas alternatyvus prašymas – netaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, taikyti švelnesnę bei mažesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam, t. y. 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose yra neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, taip pat minimaliam terminui, t. y. 1 (vieneriems) metams, arba dar trumpesniam laikotarpiui, arba panaikinti ir administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, visiškai netaikant šios administracinio poveikio priemonės, kadangi jos taikymas pratęstų pareiškėjo nepatogumus, kas neproporcingai varžytų jo teises. Taip pat prašoma įskaičiuoti laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos, kadangi nuo šios dienos pareiškėjas nevairuoja transporto priemonių.
Skunde dėstomas teisinis reguliavimas bei itin gausi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, aktuali tiek administracinės atsakomybės individualizavimui, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, poveikio priemonių individualizavimui, taip pat teismų praktika panašiose konkrečiose situacijose, kur teismai įžvelgė galimybę individualizuoti teisės vairuoti atėmimo terminą, kai konkrečios aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog standartinis sankcijos taikymas būtų per griežtas.
TRA1 supranta, kad visos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Pareiškėjo vertinimu, jo atveju administracinės nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, o dar geriau – sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, ir netaikant alternatyvios administracinio poveikio priemonės.
Nurodoma, kad TRA1 jau beveik mėnesį laiko neturi teisės vairuoti transporto priemonių apskritai. Per šį laikotarpį pajuto visas įmanomas neigiamas pasekmes, susijusias su negalėjimu vairuoti, jaučiasi labai suvaržytas. Akivaizdžiai pablogėjo pareiškėjo gyvenimo kokybė, praktiškai niekur nespėja, nes yra priverstas prašyti trečiųjų asmenų, kad jį kur nors, kur reikalinga nuvežtų. Taip pat labai pablogėjo darbo reikalai, akivaizdžiai sumažėjo pajamos. Jau per šį laikotarpį pareiškėjas pajuto ir jaučia didžiulius nepatogumus, bet svarbiausia, kad padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir jau pasitaisė, pažada, kad ateityje tai daugiau tikrai nepasikartos Pareiškėjo vertinimu, Institucijos nutarimas yra per griežtas, o paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į jo subjektyvią ir individualią situaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas sutinka su Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi ir su nusižengimu visiškai sutinka, kaip ir su tuo, kad padarė šiurkštų KET pažeidimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, padėjo išsiaiškinti administracinį nusižengimą, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymima, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodoma ir tai, kad TRA1 buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nusižengimo padarymo metu nepadaryta jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui, ar kitiems asmenims nebuvo padaryta. Taigi realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės jis niekam nepadarė, padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti KET pažeidimus, šis padarytas pažeidimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai. Akcentuojama, kad pareiškėjas savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvau atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, užsiregistravo ir vairavimo mokykloje išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas. Taip pat baigė ir pirmosios medicinos pagalbos baigimo kursus, turi ir naują medicininę pažymą. TRA1 nurodo ir tai, kad jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą sumokėjo. O bauda jau taip pat pakankamai didelė finansinė našta, kuri sukelia ir sukels tikrai neigiamas pasekmes ir atliks savo funkciją, kad ANK reglamentuoti tikslai ir uždaviniai būtu įgyvendinti. Pareiškėjas teigia, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius, turi diplomų ir apdovanojimų. TRA1 labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį dėl vairavimo neblaiviam, labai pergyvena dėl aptariamos situacijos, o būdamas neblaivus nuvažiavo labai trumpą atstumą. Pažymima, kad pareiškėjo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Be to, yra įvykdęs visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto atėmimo ir grąžinimo tvarkos.
Dėl paties padaryto nusižengimo TRA1 nurodo, kad vakarieniavo su savo sutuoktine, kuri apskritai nevartoja alkoholio. Tą vakarą išgėrė vieną taurę vyno ir du 0,33 l. talpos alaus buteliukus, kurių alkoholio koncentracija buvo 5 procentai. Apie 22 val. nuėjo miegoti, kitą rytą su sutuoktine nusprendė nuvykti prie netoliese esančio ežeriuko pasportuoti. Nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję maždaug vienuolika valandų, todėl klaidingai manė, kad alkoholio jo organizme jau nebegali būti tiek, kad jis trukdytų vairuoti. Tai ir buvo pareiškėjo klaida, kad netinkamai įvertino situaciją ir per daug pasikliovė savo savijauta bei praėjusiu laiku nuo alkoholio vartojimo. Sėsdamas prie automobilio vairo nejautė jokių akivaizdžių neblaivumo požymių. Galvos neskaudėjo, nesisuko, akys nebuvo paraudusios, jautėsi koordinuotas, energingas ir gerai besijaučiantis. Todėl subjektyviai buvo įsitikinęs, kad yra blaivus ir gali vairuoti. Jeigu būtų jautęs bent minimalius neblaivumo požymius, nebūtų sėdęs prie automobilio vairo. Kartu su pareiškėju automobiliu važiavo ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), kuri alkoholio nevartojo, buvo blaivi ir turėjo teisę vairuoti. Ši aplinkybė man taip pat svarbi todėl, kad ji patvirtina pareiškėjo tuometinį įsitikinimą, jog yra blaivus.
Skunde pažymima, kad pareiškėją sustabdę policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, t. y. buvo sustabdytas ne dėl pavojingo vairavimo, avarinės situacijos ar netinkamo manevro. Pareigūnams nurodžius, kad bus tikrinamas blaivumas, jis nesipriešino, nebuvo konfliktiškas, elgėsi ramiai ir mandagiai. Nuo pat pradžių nesiekė išsisukinėti, klaidinti pareigūnų ar kitaip apsunkinti aplinkybių nustatymo. Pripažino padarytą pažeidimą, sąžiningai paaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes ir administracinės atsakomybės nevengė.
Prašoma įvertinti ir tai, kad šiuo atveju nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių. Nebuvo eismo įvykio, nebuvo sužalotas ar kitaip nukentėjęs nė vienas žmogus, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Buvo vairuojamas lengvasis automobilis, o ne sunkiasvorė transporto priemonė, pažeidimas padarytas sekmadienį, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, sausai kelio dangai ir minimaliam eismo intensyvumui.
Pažymima, kad neblaivumo laipsnis, įvertinus paklaidą, buvo 0,52 promilės, t. y. jis buvo labai arti minimalios ribos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas supranta, kad bet koks vairavimas po alkoholio vartojimo yra pavojingas ir negali būti pateisinamas, tačiau atskirų atvejų pavojingumas nėra vienodas.
TRA1 transporto priemones vairuoja apie 36 (trisdešimt šešerius) metus. Per visą šį laikotarpį niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, niekada anksčiau nėra padaręs nusižengimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Per pastaruosius penkerius metus jo vardu yra registruoti keli KET pažeidimai, tačiau jie nėra sistemingi, visos paskirtos baudos buvo sumokėtos laiku ir mano vairavimo istorijoje nėra tokio pobūdžio pažeidimų, dėl kurio esu atsakingas šioje byloje. Taip pat nurodoma, kad jo šeimoje kartais įmonės automobiliu naudojosi ir pareiškėjo sutuoktinė, kai kuriais atvejais už pažeidimus, kuriuos faktiškai padarė ji, baudas prisiimdavo sau ir jas sumokėdavo.
Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, turi apdovanojimų už sportinę veiklą, visą gyvenimą stengėsi būti aktyvus visuomenėje ir padėti kitiems. Kartu prašoma atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui yra būtinybė dėl jo profesinės veiklos. Nors yra (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau pareiškėjo darbas nėra vien vadovavimas įmonei, darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su būtinybe vykti į skirtingas draudiminių įvykių vietas įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Tai nėra vien pareiškėjo asmeninio patogumo klausimas, kadangi nuo jo galimybės tinkamai vykdyti funkcijas priklauso įmones veikla, klientų aptarnavimas, sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir įmonės pajamos. Per savo darbo metus esu užmezgęs ilgalaikius santykius su klientais, kurie ne vienerius metus pasitiki jo darbu ir patirtimi bei kreipiasi į jį įvykus naujiems draudiminiams įvykiams. Pasitikėjimą kūrė ilgą laiką, todėl ilgesnis teisės vairuoti atėmimas gali turėti labai konkrečių ir reikšmingų profesinių bei finansinių pasekmių.
Nurodoma, kad ne mažiau svarbi ir pareiškėjo šeimos situacija. Turi garbaus amžiaus tėvą, gyvenantį Klaipėdoje, yra vienturtis sūnus ir faktiškai žmogus, kuris juo rūpinasi. TRA1 tėvą nuveža pas gydytojus, padedu tvarkyti būtinus reikalus. Pareiškėjo tėvas yra pateikęs savo prašymą, kuriame išreiškia supratimą, kad dėl padaryto nusižengimo turi prisiimti atsakomybę, tačiau kartu prašo atsižvelgti į jo priklausomybę nuo sūnaus pagalbos. Taip pat aktuali ir paties pareiškėjo sveikatos būklė – dėl sveikatos sutrikimų periodiškai patiria silpnumą, greitesnį nuovargį ir sunkumų nueinant ilgesnius atstumus, todėl galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigas, konsultacijas, atlikti tyrimus ir pasirūpinti būtiniausiais kasdieniais reikalais turi praktine reikšmę.
Pasisakant dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nurodoma, kad administracinio nusižengimo byla policijoje buvo išnagrinėta TRA1 dalyvaujant ir jis žinojo apie šią galimą alternatyvą, tačiau bylos nagrinėjimo metu abejojo ir galutinai nebuvo apsisprendęs ko tiksliai prašyti, galvojo policijos pareigūnai kreipsis su teikimu, kad jį sankcionuotų. Atsižvelgiant į tai prašymą, kaip alternatyvą dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo teikiamas teismui šiuo skundu. Bet kartu nurodoma, kad kai pareiškėjas pradėjo išsamiau domėtis dėl antialkoholinių variklio užraktų, suprato, kad jis taip pat nėra labai tinkamas įrenginys pareiškėjo atveju, nes jis akivaizdžiai varžytų TRA1 galimybes ir teises. Pareiškėjui reikėtų montuoti alkoblokus į kelias transporto priemones, o vienas alkoblokas su sumontavimu kainuotų apie 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų. Tokia pati kaina būtų ir nuomojant alkobloką, be to, reiktų išklausyti ir A3 kursus. Alkobloko paskyrimas (taikymas) pareiškėjo atveju būtų blogesnis variantas ir alternatyva, nes antialkoholinio variklio užrakto taikymas būtų perteklinė ir nepagrįstai didelė administracinio poveikio priemonė.
Atsiliepimas
Institucijos atstovo pateiktame atsiliepime į skundą nurodoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manoma, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama, prašoma teismo spręsti savo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad vakare išgėrė truputį vyno, ryte nusprendė nuvažiuoti iki šalia esančio ežero, buvo karšta. Nuvažiavo kilometrą, važiavo sodo keliuku, 30 km/h greičiu, eismo intensyvumas buvo nulinis, šalia sėdėjo sutuoktinė, kuri buvo nevartojusi alkoholio. Galvojo bus blaivus, pasielgė neapgalvotai. Turi 35 (trisdešimt penkerių) metų vairavimo stažą. Prašė į nagrinėjamą situaciją pasižiūrėti individualiai, atsižvelgti į nepriekaištingą reputaciją. Dėl padaryto gailisi, pasimokė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundu TRA1 neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nekelia jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos, pagrįstumo klausimų, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo specialiosios teisės atėmimo terminą skirti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui, t. y. 3 (trims) mėnesiams. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus motyvus, teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde. Taigi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kitų nusižengimų, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kuomet nustatoma ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, taip pat, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Iš elektroninės administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad TRA1 nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir Institucijos nutarimu jam paskirta minimali administracinė nuobauda – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda bei minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Taip pat akcentuotina, jog reikalavimas minėtos nuostatos taikymui išskirtinių aplinkybių buvimo nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Įvertinęs pateiktą medžiagą, Institucijos nutarimą, skundo argumentus, kartu atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu bei Institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, t. y. kad nagrinėjamas klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra, nekeliant reikalavimų, teismas, nesumenkindamas nepateisinamo, pavojingo pažeidėjos elgesio, konstatuoja, jog nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus įgyvendinta taikant TRA1 ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pirmiausiai teismas pabrėžia, kad šiuo atveju TRA1 įvykdė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikata. Bet visgi, sprendžiant tinkamos poveikio priemonės asmeniui parinkimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Nagrinėjamu atveju, pritariant ir skundo autoriaus argumentams, teismas pažymi, kad TRA1 savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento, ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, pergyveno, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiškėjas nevengė neblaivumo patikrinimo, buvo sustabdytas ne dėl įtartino vairavimo ar manevravimo kelyje, o vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę. Be to, pareigūnai fiksavę padarytą nusižengimą, išorinių apelianto neblaivumo požymių (svirduliavimas, bloga orientacija ar koordinacija, nerišli kalba ir kt.) nenustatė. TRA1 nevengė atsakomybės, nurodė, kad pakankamai neįvertino alkoholio poveikio organizmui, prieš nuspręsdamas vairuoti nesijautė neblaivus, kitaip nebūtų vairavęs, dėl padaryto gailisi. Šias pažeidėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir jam nustatytas lengvas neblaivumas (0, 52 promilės), t. y., artimas žemutinei ribai, nuo kurios asmeniui kyla administracinė atsakomybė. Nors transporto priemonių vairavimas asmenims esant neblaiviems, visuomet kelia pavojų kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims bei jų turtui, nagrinėjamu atveju žala nepadaryta. Pakartotina, kad vairuodamas automobilį pareiškėjas nesukėlė įtarimų policijos pareigūnams, nebuvo sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo.
Pareiškėjas TRA1 nurodo, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo dalis, nusižengimas atsitiktinis, niekada nėra padaręs tokio pobūdžio nusižengimo, silpną alkoholį vartojo vakarienės metu, neįvertino alkoholio poveikio organizmui, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju būtų nevairavęs arba šią teisę perdavęs kartu važiavusiai žmonai, kuri po padaryto nusižengimo ir perėmė automobilio vairavimą. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais. Nors tai, kad TRA1 administracinio nusižengimo padarymo dieną netinkamai įvertino savo būklę jokiu būdu nepateisina jo teisei priešingo elgesio, tačiau tai leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam nepaisant įstatymų nuostatų ir jis iš tiesų galėjo sąžiningai klysti dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą, įvertinus ir tai, jog jam buvo nustatytas tik 0,52 promilių neblaivumas. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus.
Svarbu ir tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – nereikalaujanti, jog kiltų tam tikri padariniai, tačiau sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir tai, kad savo veiksmais, jau minėta, TRA1 realios žalos niekam nesukėlė bei nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių, savo vairavimo pobūdžiu neatkreipė kitų eismo dalyvių dėmesio, ir kaip jau minėta, buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę. Be to, ir pats nusižengimas padarytas neintensyvioje vietovėje. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas turi ilgą vairavimo patirtį, anksčiau už šiurkščių, ar tokio pat pobūdžio, nusižengimų padarymą nėra baustas, jam niekada nebuvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus 5 (penkerių) metų laikotarpyje matyti, kad TRA1 baustas tik vieną kartą, piniginę nuobaudą sumokėjęs, ankstesnis pažeidimas nebuvo itin šiurkštūs – nežymiai viršytas greitis. Be to, šiuo metu TRA1 teise vairuoti transporto priemones nesinaudoja jau kurį laiką (sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones priimtas 2026 m. birželio 28 d.), ir po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo įvykdymo jis nei administracinių, nei kitų teisės pažeidimų nėra padaręs. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių teigiamai charakterizuoja pažeidėją, todėl teismo vertinimu, jos leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės ir neigiamų savo padaryto nusižengimo padarinių TRA1 nesiekia išvengti, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti KET, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktino pobūdžio, sąlygotas asmens netinkamo savo būklės įvertinimo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas jam paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjo, baigė papildomus kursus.
Teismas sutinka, kad apie neigiamų pasekmių kilimą dėl teisei priešingo veiksmo asmenys yra įspėjami įstatymų nuostatose ir neigiami padariniai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia savarankišką pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat pažymima, kad vien aplinkybės, susijusios su šeiminių interesų, darbo santykių pablogėjimu negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Visgi, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų visumoje, skiriant pakankamą dėmesį visų šiai teisinei situacijai reikšmingų aplinkybių visetui. Iš elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esančių bei kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad TRA1 charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Akivaizdu, jog pareiškėjas nepasižymi neatsakingu ir lengvabūdišku elgesiu, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būdamas neblaivus darytų kitus teisės pažeidimus, tuo tarpu dėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) netekimo, ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams jau šiuo metu jaučiamos neigiamos pasekmės. Iš bylos duomenų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina ne tik darbinėms, beje ir tiesioginėms, funkcijoms atlikti, tačiau ir savo bei garbaus amžiaus tėvo poreikiams, susijusiems ir su sveikatos problemomis, tenkinti.
Atsižvelgiant į aptartas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, asmeniui nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, įvertinus TRA1 asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta reali žala, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sustabdytas vykdant prevencines priemones, o ne dėl išskirtinai netinkamo vairavimo, atsižvelgiant į tai, kad šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas yra atsitiktinis ir padarytas pirmą kartą, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bei sutrumpinant TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas ir TRA1 nustatytinas trumpesnis nei Institucijos nutarime – 3 (trijų) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismo įsitikinimu, net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trupesniam nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, terminui, TRA1 patirs (ir jau patiria) įstatymų leidėjo numatytas teisines pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai turės pakankamą prevencinį poveikį. Nagrinėjamu atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas suderinamas ir su teismų praktika analogiškose bylose, o formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, tai yra, kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo).
Kartu pažymėtina, jog nors skunde prašoma specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2026 m. birželio 28 d., tačiau jau pačiame įstatyme imperatyviai numatyta, jog transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (ANK 686 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, jog pats įstatymas imperatyviai numato, kada pradedamas skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. administracinio poveikio priemonės vykdymo tvarka yra numatyta įstatyme ir teismas jos nekeičia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą tenkinti. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17822-2026. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, TRA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių. Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17822-2026 dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.