Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2S-2524-864/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00706-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1

2026 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA2 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4001-1067/2026 pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys SUA2 , SUA1 , išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Suinteresuotas asmuo SUA1 per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius arba Tarnyba) pateikė rašytinę išvadą. Nurodė, jog tarp mažametės G. L.-S. tėvų susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai. Vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2026 m. vasario 18 d. Tarnyboje gauti 97 pranešimai apie galimus nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus. Tarnyboje sistemingai gaunami pranešimai iš suinteresuotųjų asmenų SUA2 ir SUA1 dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku netinkamo vykdymo/nevykdymo, vaiko tėvų tarpusavio konfliktų nepilnamečio vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais. Tačiau dėl pareiškėjos antstolės pareiškime minimų aplinkybių, jog vaiko tėvas 2025 m. gruodžio 8 d. nebuvo informuotas apie tai, kad vaikas lankėsi gydymo įstaigoje, Tarnyboje gauta pranešimo nebuvo ir vaiko situacija šių aplinkybių pagrindu nevertinta. Paskutinis Tarnyboje 2025 m. gruodį gautas pranešimas apie galimus vaiko G. L.-S. teisių pažeidimus, buvo 2025 m. gruodžio 7 d. iš policijos pareigūnų per „Fleet complete“ programėlę gautas pranešimas. Pranešime nurodyta, jog tarp tėvų vyksta ginčas dėl vaiko priežiūros. Tėvas išsikvietė pareigūnus, kadangi įtarė, kad vaikas galimai yra patyręs fizinį smurtą, tačiau pareigūnai smurto žymių nepastebėjo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo SUA2 nurodė, jog teismo sprendimas turi būti vykdomas, antstolės pareiškimas neturi būti vertinamas siaurai; prašė teismo suinteresuotam asmeniui SUA1 skirti maksimalią sankciją.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo SUA1 nurodė, jog teismo sprendimo 1.8 punktas įpareigoja pranešti apie svarbius vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, tačiau šiuo atveju 2025 m. gruodžio 8 d. ji su dukra vyko profilaktiniam patikrinimui, gydytojas traumatologas nenustatė jokių pakitimų, dukra sveika. Ji neinformuoja vaiko tėčio apie profilaktinius patikrinimus, duomenys matomi e-sveikatoje, todėl stebisi, kodėl dėl visų kitų profilaktinių patikrinimų ar matydamas šeimos gydytojos siuntimą pas traumatologą vaiko tėvas nerašė skundų, o dėl šio kreipėsi į antstolę. Nurodė, jog vaikui susirgus visada informuoja vaiko tėvą, tiek apie temperatūrą ar atsiradusį kosulį. Šiuo atveju nebuvo pagrindo informuoti, vaikas sveikas, nebuvo tai nei trauma, nei sveikatos pokytis.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikė žodinę išvadą, nurodydama, jog nekartoja rašytinėje išvadoje pateiktos informacijos. Išklausius teismo posėdyje pasisakiusius vaiko tėvus, institucijos atstovė nurodė, jog bendratėvystė auklėjant, prižiūrint vaikus yra būtina, svarbu abiem tėvam žinoti apie vaiko sveikatos pasikeitimus, tam, kad kitas iš tėvų prižiūrint vaiką būtų informuotas, galėtų tinkamai atliepti vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju vaiko apsilankymas pas traumatologą profilaktiniam patikrinimui objektyviai nelaikytinas vaiko sveikatos pasikeitimu. Šiuo konkrečiu epizodu vaiko interesai nenukentėjo.

Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jai pranešta. Byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Teisme 2026 m. gegužės 18 d. buvo gautas suinteresuoto asmens SUA2 prašymas dėl skolininkės SUA1 2026 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje galimai melagingų paaiškinimų įvertinimo, procesinių pasekmių taikymo ir duomenų perdavimo kompetentingoms institucijoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – konstatuoti, kad SUA1 neįvykdė teismo sprendimo 1.8 punkte nustatytos pareigos nedelsiant informuoti tėvą telefonu ar SMS žinute apie vaiko sveikatos būklę, įskaitant 2025 m. lapkričio 12 d. kreipimąsi į šeimos gydytoją dėl vaiko kairės pėdos skausmo, siuntimo pas ortopedą traumatologą išdavimą ir 2025 m. gruodžio 8 d. vaiko konsultaciją pas ortopedą traumatologą, ir skirti SUA1 CPK 771 straipsnyje numatytą baudą išieškotojo naudai;

Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti apelianto 2026 m. gegužės 17 d. prašymą dėl skolininkės SUA1 2026 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje galimai melagingų paaiškinimų įvertinimo, procesinių pasekmių taikymo ir duomenų perdavimo kompetentingoms institucijoms.

Pripažinti, kad apelianto 2026 m. gegužės 17 d. prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti objektyvūs įrodymai turėjo būti įvertinti bent ta apimtimi, kiek jos susijusios su SUA1 paaiškinimų patikimumu, jos pareigos informuoti pagal teismo sprendimo 1.8 punktą vykdymu, kaltės vertinimu ir CPK 771 straipsnio taikymo pagrįstumu.

Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinti apelianto pateiktus dokumentus, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino: 2025 m. lapkričio 12 d. šeimos gydytojos siuntimą dėl vaiko kairės pėdos skausmo, 2025 m. gruodžio 8 d. ortopedo traumatologo atsakymą į siuntimą, registracijų pas ortopedą traumatologą istoriją, SMS susirašinėjimus dėl vaiko sveikatos ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų ambulatorinio apsilankymo aprašymą.

Alternatyviai, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad dėl faktinių aplinkybių apimties klausimas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant įvertinti visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir 2026 m. gegužės 17 d. prašyme nurodytas aplinkybes.

Prijungti prie bylos kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiamus įrodymus.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo 1.8 punkto vykdymo pareigą nepagrįstai susiaurino iki pareigos informuoti tik apie „reikšmingus vaiko sveikatos būklės pasikeitimus“. Tokiu aiškinimu teismas ne vykdė įsiteisėjusį sprendimą, o faktiškai pakeitė jo turinį vykdymo procese. Pasak apelianto, vykdymo procese teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, o ne taip, kaip viena iš šalių ar vykdymo bylą nagrinėjantis teismas vėliau mano esant patogiau. Pažymi, kad tėvas nebuvo informuotas nei apie pirminį kreipimąsi į gydymo įstaigą, nei apie vaiko nusiskundimus, nei apie siuntimą pas specialistą, nei apie suplanuotą ir įvykusią ortopedo traumatologo konsultaciją. Tokia faktinių aplinkybių visuma negali būti laikoma nereikšminga ar vien „profilaktine“, nes ji tiesiogiai susijusi su vaiko sveikatos būkle.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikšminga aplinkybe laikė tai, kad vizito informacija buvo matoma www.esveikata.lt sistemoje. Teismo sprendimo 1.8 punkte nėra nustatyta, kad vienas iš tėvų laikomas tinkamai informuotu vien dėl to, jog tam tikra informacija vėliau atsiranda www.esveikata.lt sistemoje. Teismo sprendime nustatyta aiški aktyvaus informavimo nedelsiant pareiga – nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu ar SMS žinute. Tėvas negali būti įpareigotas nuolat tikrinti www.esveikata.lt sistemos, spėliodamas, ar motina galimai buvo nuvedusi vaiką į gydymo įstaigą. Tokia pozicija perkeltų teismo sprendimu skolininkei nustatytos pareigos vykdymo naštą išieškotojui, nors būtent skolininkė privalėjo aktyviai ir nedelsdama informuoti tėvą.

Teismas nepagrįstai motinos pareigos informuoti nevykdymą bandė neutralizuoti aplinkybe, kad tėvas vėliau pats pastebėjo įrašą e-sveikata sistemoje. Teismo posėdžio metu buvo išaiškinta priešinga teisiškai reikšminga aplinkybė – tėvas šį įrašą pastebėjo tik gruodžio pabaigoje, kelios dienos iki kreipimosi į antstolę, taigi jau gerokai po faktinio vaiko apsilankymo gydymo įstaigoje. Tai reiškia, kad tėvas nebuvo informuotas nedelsiant, o apie vaiko sveikatos būklės klausimą sužinojo tik atsitiktinai ir pavėluotai, pats tikrindamas sveikatos sistemą. Toks informacijos sužinojimas ex post facto negali būti laikomas teismo sprendimo 1.8 punkto įvykdymu, nes šis punktas nustato ne pasyvią tėvo pareigą ieškoti informacijos sistemose, o aktyvią motinos pareigą nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu ar SMS žinute.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog vaiko tėvai dėl šio epizodo vaiko sveikatos klausimais nebendradarbiavo. Ši teismo nustatyta aplinkybė yra esminė. Jeigu teismo sprendimo 1.8 punktas įpareigoja tėvus nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, o teismas pats nustato, kad dėl konkretaus sveikatos epizodo bendradarbiavimo nebuvo, teismas privalėjo aiškiai atsakyti, kodėl toks nebendradarbiavimas nelaikytinas sprendimo nevykdymu.

Antstolė 2026 m. sausio 14 d. surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad tėvas nebuvo informuotas apie 2025 m. gruodžio 8 d. vaiko apsilankymą gydymo įstaigoje ir kad dėl to nėra tinkamai vykdomas teismo sprendimo 1.8 punktas. Teismas formaliai nurodė šį aktą, tačiau faktiškai jo reikšmę paneigė, remdamasis vien motinos paaiškinimu, kad vizitas buvo profilaktinis ir problemų nenustatyta. Tokiu būdu teismas nepagrįstai susiaurino antstolės nustatyto pažeidimo esmę. Pasak apelianto, pažeidimo esmė buvo ne tai, ar gydytojas galiausiai nustatė diagnozę, o tai, kad motina tėvo neinformavo apie vaiko sveikatos būklės klausimu įvykusį vizitą pas gydytoją. Būtent šį faktą ir turėjo vertinti teismas.

Tiek skolininkė, tiek išieškotojas šiame procese dalyvavo be profesionalių atstovų, todėl teismas privalėjo procesines situacijas vertinti ne mechaniškai, o užtikrindamas realią šalių teisę būti išklausytoms ir pateikti su posėdžio metu paaiškėjusiomis aplinkybėmis susijusius prašymus. Pats teismas posėdžio pradžioje aiškinosi šalių pozicijas dėl antstolės pareiškimo, o skolininkei, net išreiškus poziciją, jog ji sutinka su antstolės prašymu, teismas vis tiek nusprendė toliau aiškintis visas bylos aplinkybes. Tačiau, kai išieškotojas žodžiu aiškiai nurodė, kad teiks prašymą dėl galimai melagingų paaiškinimų ir procesinių pasekmių taikymo, teismas šio prašymo reikšmės neįvertino. Toks skirtingas procesinių situacijų vertinimas neatitinka proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės į teisingą procesą principų.

Teismas taip pat nepagrįstai atskyrė klausimą dėl 1.8 punkto nevykdymo nuo klausimo dėl SUA1 galimai melagingų paaiškinimų. Šie klausimai nėra tapatūs, tačiau jie yra tiesiogiai susiję. Baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimas priklausė nuo to, ar teismas tikėjo skolininkės paaiškinimais, kad vizitas buvo nereikšmingas, kad tėvas galėjo pats viską matyti e. sveikatos sistemoje, kad motina informavimo pareigą vykdo ir kad jokios realios sveikatos problemos nebuvo. Todėl pareiškėjo prašymas dėl šių paaiškinimų patikimumo įvertinimo turėjo būti priimtas ir bent jau motyvuotai įvertintas.

Suinteresuotas asmuo SUA1 atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl suinteresuotam asmeniui SUA1 baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia 11 naujų rašytinių įrodymų, kuriuos jis teikė pirmosios instancijos teismui kartu su 2026 m. gegužės 18 d. prašymu, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą ir su juo kartu teiktus įrodymus atsisakė priimti, kadangi šie dokumentai pateikti teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir išėjus priimti teismo sprendimo.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto, draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

Remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kai laiku neteikiami sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas turėjo galimybę su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, įskaitant ir dar prieš 2026 m. gegužės 12 d. teismo posėdį, todėl atsisako priimti šiuos įrodymus.

Dėl suinteresuoto asmens SUA2 2026 m. gegužės 18 d. prašymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2026 m. gegužės 12 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį; teismas sprendimą priimti ir paskelbti nutarė 2026 m. gegužės 19 d. 14:00 val.

Nustatyta, kad teismas minėto posėdžio metu išaiškino ginčo šalims procesinę teisę teikti procesinius prašymus, t. y. tiek rašytinius, tiek žodinius teismo posėdžio metu. Teismas taip pat informavo, kad rašytiniai prašymai gali būti pateikiami teismui ir vėliau, tačiau kartu atkreipė šalių dėmesį į tai, kad šiame teismo posėdyje numatytos baigiamosios kalbos ir bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo SUA2 išreiškė ketinimą teismui reikšti prašymą dėl melagingų parodymų davimo, teismas informavo jį, kad šis turi teisę pareikšti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl numatyto teikti rašytinio prašymo (teismo posėdžio garso įrašo 30 min. 28 sek. – 31 min. 05 sek.). Teismui pakartotinai pasiteiravus, ar ginčo šalys turi aiškių procesinių prašymų, SUA2 tik nurodė, kad norės teikti rašytinį prašymą dėl melagingų parodymų davimo, kitų procesinių prašymų nepareiškė (teismo posėdžio garso įrašo 31 min. 06 sek. – 31 min. 25 sek.).

Teisme 2026 m. gegužės 18 d. buvo gautas suinteresuoto asmens SUA2 rašytinis prašymas dėl melagingų suinteresuoto asmens SUA1 parodymų davimo įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atsisakė priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2026 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašą, įvertinęs apelianto prašymo pateikimo teismui aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį apelianto prašymą atsisakė priimti.

Nustatyta, kad prašymas teismui buvo pateiktas 2026 m. gegužės 18 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo nustatytos sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, užbaigtas įrodymų tyrimas ir išklausytos ginčo šalių baigiamosios kalbos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui teismo posėdžio metu buvo išaiškinta teisė, esant poreikiui, prašyti atidėti bylos nagrinėjimą dėl ketinamo pateikti rašytinio procesinio prašymo. Apeliantas šia procesine teise nepasinaudojo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė. Be to, iš prie apelianto prašymo pridėtų įrodymų matyti, kad jų parengimo data yra ankstesnė už jų pateikimo teismui datą. Tai rodo, kad apeliantas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau, dar iki 2026 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas, teikdamas rašytinį prašymą teismui jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimo, su tikslu pateikti ir ištirti naujai teikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prieitina prie išvados, jog apeliantui buvo užtikrinta reali galimybė įgyvendinti savo procesines teises – teisę tinkamai ir laiku pateikti procesinį prašymą, tačiau pats apeliantas šiomis procesinėmis galimybėmis nustatyta tvarka ir laiku nepasinaudojo.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKOII) duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-201-1067/2025 nustatė ginčo šalių nepilnametės dukros G. L. gyvenamąją vietą su vaiko motina SUA1; iš SUA2 nepilnametei dukrai priteisė 327 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2024 m. sausio 31 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną SUA1 . Teismas minėtu sprendimu taip pat nustatė nepilnametės dukros tėvo SUA2 bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurios 1.8 punktą ginčo šalys susitarė, kad: „Apie bet kokius svarbius vaiko gyvenimo pokyčius, vaiko tėvų telefono numerių pasikeitimus, tėvų ir vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko sveikatos būklę šalys privalo nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu ar SMS žinute“.

Byloje nustatyta, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/25/01292 Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-201-1067-2025 pagrindu. Išieškotojas SUA2 2025 m. gruodžio 28 d. el. laišku informavo antstolę apie netinkamai vykdomą teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, konkrečiai – teismo sprendimo 1.8. punktą, kadangi vaiko motina nesuteikė vaiko tėvui jokios informacijos apie pakitusią vaiko sveikatos būklę, t. y. apie 2025 m. gruodžio 8 d. vaiko apsilankymą gydymo įstaigoje, nepranešė apie tai jam nei telefonu, nei SMS žinute. Išieškotojas prašė antstolės imtis įstatymo numatytų priemonių dėl šio pažeidimo. Antstolė 2026 m. sausio 14 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininkę (vaiko motiną) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-4-2056, kuriuo nustatė, kad pagal SUA2 pranešimą 2025 m. gruodžio 8 d. vaikas lankėsi gydymo įstaigoje, tačiau tėvas negavo jokios informacijos iš SUA1 apie tai, kad vaiko sveikata yra pakitusi. Nesuteikdama jokios informacijos apie vaiko sveikatos būklę, SUA1 nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. 1.8 punkto. Antstolė padarė išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-201-1067/2025 nėra tinkamai vykdomas. Antstolė, atsižvelgdama į tai, kad vaiko motina tinkamai nevykdo bendravimo su vaiku tvarkos, 2026 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo; prašė spręsti klausimą dėl vaiko motinos atsakomybės bei sankcijų jos atžvilgiu taikymo už teismo sprendimo tinkamą nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad ginčo šalių vaikas 2025 m. gruodžio 8 d. buvo konsultuotas gydymo įstaigoje, išraše nurodyti nusiskundimai dėl kairės pėdos srities skausmo, tačiau šių aplinkybių teismas nelaikė teismo sprendimo 1.8 punkto pažeidimu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko apsilankymas gydymo įstaigoje buvo profilaktinio pobūdžio, konsultacijos metu reikšmingų sveikatos sutrikimų nenustatyta, be to, informacija apie vaiko apsilankymą gydymo įstaigoje ir jo sveikatos būklę išieškotojui (vaiko tėvui) buvo prieinama www.esveikata.lt sistemoje.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.8 punkto taikymą tik iki reikšmingo sveikatos būklės pasikeitimo; nepagrįstai pripažino www.esveikata.lt įrašą tinkamu teismo sprendime nustatytos pareigos informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos būklę telefonu ar SMS žinute pakaitalu; nustatęs tėvų nebendradarbiavimą dėl vaiko sveikatos, nepadarė teisiškai nuoseklios išvados dėl sprendimo nevykdymo; nepagrįstai reikalavo įrodyti skolininkės sąmoningą ir piktybišką sprendimo vykdymo vengimą, nors CPK 771 straipsnio taikymui pakanka konstatuoti teismo sprendimo nevykdymą; nepakankamai įvertino, kad vaiko sveikatos informacijos nepateikimas trukdo tėvui realiai vykdyti savo tėvų pareigas ir tinkamai rūpintis vaiku bendravimo su juo metu.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principas yra įtvirtintas įstatymu (CPK 18 straipsnis). Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (nutartis) (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 8 d. ginčo šalių vaikas lankėsi gydymo įstaigoje. Sveikatos priežiūros įstaigos išraše fiksuota: pagalbos tipas: „planinė pagalba“; ligos anamnezė: „Atvyko kon. Skundėsi k. pėdos sritis skausmu, daugiau po krūvio. Šiuo metu skauda mažiau.“; kita būklės įvertinimo informacija: „Abipus pėdose skliautas besiformuojantis. Abipus pėdų ir čiurnų sąnarių judesiai – atitinka amžių. Eisena taisyklinga.“. Tyrimų/konsultacijų planas ir gydymas netaikytas.

Minėta, teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 1.8 punktu ginčo šalys susitarė, kad: „Apie bet kokius svarbius vaiko gyvenimo pokyčius, vaiko tėvų telefono numerių pasikeitimus, tėvų ir vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko sveikatos būklę šalys privalo nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu ar SMS žinute“.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmiausia, sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas turėjo galimybę su vaiko sveikatos būklės duomenimis susipažinti pats www.esveikata.lt svetainėje. Kaip minėta, teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 1.8 punkte aiškiai nustatyta, kad apie vaiko sveikatos būklę ginčo šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą telefonu ar SMS žinute. Todėl aplinkybė, kad tam tikri duomenys apie vaiko sveikatos būklę galėjo būti prieinami apeliantui ir elektroninėje sistemoje, savaime neatleidžia skolininkės nuo pareigos vykdyti teismo sprendime nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka informuoti kitą iš tėvų.

Kita vertus, sprendžiant dėl šios pareigos apimties, pažymėtina, kad teismo sprendimo 1.8 punkto nuostatoje nėra nustatyta pareiga informuoti kitą iš tėvų apie visus vaiko apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigoje ar visas vaikui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Aptariamo punkto nuostatoje įtvirtinta gana abstrakti ginčo šalių pareiga viena kitą informuoti apie „vaiko sveikatos būklę“, tačiau joje nėra konkretizuota, kokios aplinkybės ar informacija patenka į šios pareigos apimtį ir kokiais atvejais tokia informacija privalo būti perduodama kitam iš tėvų. Taip pat šioje nuostatoje nėra vartojama sąvoka „reikšmingi vaiko sveikatos būklės pasikeitimai“, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė privalo informuoti apeliantą tik apie reikšmingus vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, nėra susijusi su teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos aptariamo punkto turiniu.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nesant pakankamai aiškaus ir apibrėžto teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos aptariamo punkto turinio, tikslinga būtų ginčo šalims šį punktą patikslinti, aiškiai apibrėžiant jame nustatytos pareigos apimtį. Teismo vertinimu, toks patikslinimas ateityje leistų sumažinti galimybę šalims skirtingai interpretuoti teismo sprendimu nustatytos pareigos turinį, užtikrintų tinkamą ir vienodą jos vykdymą bei padėtų išvengti galimo piktnaudžiavimo ar nepagrįsto teismo nustatyto bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos punkto nevykdymo.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, apelianto įvardijamo skolininkės pažeidimo mastą, teismui nėra pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. skirti skolininkei piniginę sankciją – baudą. Net ir konstatuojant skolininkės pareigos informuoti apie vaiko sveikatos būklę nevykdymą, šiuo atveju jis laikytinas mažareikšmiu, kadangi nenustatyta, jog dėl tokio neinformavimo būtų buvę pažeisti vaiko interesai ar kilusios neigiamos pasekmės vaiko sveikatai. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigoje metu vaiko sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi, buvo kreiptasi dėl konsultacijos, kuri iš esmės buvo profilaktinio pobūdžio, jos metu nenustatyta vaiko sveikatos sutrikimų ar problemų, sveikatos būklės pokyčių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien apelianto nurodomas faktas, kad vaikas lankėsi sveikatos priežiūros įstaigoje ir apie šį faktą jis vaiko motinos nebuvo informuotas, savaime nėra pakankamas konstatuoti šios teismo sprendimu nustatytos pareigos, t. y. teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nuostatos (1.8 punkto), pažeidimą, už kurį būtų pagrindas taikyti skolininkei piniginę sankciją (baudą).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų ir prašymų apie patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas negauta, todėl jos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens SUA2 atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.