Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo išvada, kad šalių sutartis pripažintina sudaryta konkliudentiniais veiksmais, yra teisiškai ydinga. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta tik tada, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų. Šilumos kiekis ir kaina yra tiesiogiai priklausomi nuo šildomo ploto. Ieškovė vienašališkai sąskaitose nurodė neteisingą buto plotą (37,00 kv. m vietoje faktinio 36,34 kv. m). Atsakovas, būdamas vartotoju, nesutiko su šia sąlyga, todėl negalima konstatuoti šalių valios sutapimo. Ieškovės pateiktos sąskaitos su klaidingais duomenimis yra laikytinos oferta, tačiau atsakovo nurodyti netikslumai ir reikalavimas taisyti klaidą teisiškai reiškia ofertos atmetimą, o ne sutarties sudarymą. Kadangi šalių valia dėl buto ploto nesutapo, sutartis negali būti pripažįstama sudaryta vienašališkomis ieškovės sąlygomis.

Teismas nepagrįstai sutapatino faktinį šilumos vartojimą su besąlygišku sutikimu su visomis ieškovės sąlygomis. Pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Teismų praktikoje konkliudentiniai veiksmai pripažįstami tik tada, kai asmens elgesys yra vienareikšmis ir nekeliantis abejonių dėl valios sudaryti sandorį. Atsakovas nuo pat palikimo priėmimo momento nesutiko su nurodytu buto plotu, reikalavo kompensuoti 10 metų permokas ir atsisakė pasirašyti naują sutartį, kurioje nurodytas neteisingas buto plotas. Jei paslaugų gavėjas ginčija pačią paslaugos apimtį ir kainodaros pagrindą, negalima pripažinti, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

Atsakovas, būdamas mirusios buto savininkės B. M. R. teisių perėmėjas, kartu perėmė ir teisę ginčyti ankstesnes ieškovės klaidas. Atsakovo siekiui sudaryti sutartį, kurioje būtų nurodyti teisingi duomenys, priešinosi pati ieškovė, nes ji atsisakė pripažinti akivaizdžią klaidą ir kompensuoti permoką. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu. Nors CK 6.384 straipsnyje nustatyta supaprastinta sutarties sudarymo tvarka vartotojams, ji negali būti naudojama kaip priemonė įteisinti klaidingus duomenis. Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos (o energijos tiekimo sutartys paprastai sudaromos raštu), ji laikoma sudaryta tik nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis). Rašytinė sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas akceptavo ieškovės vienašališkai nustatytas klaidingas sąlygas.

Teismas rėmėsi vien VERT išvada, kurioje nebuvo tirtas 10 metų laikotarpis, tačiau neįvertino esminių bylos įrodymų. Ieškovės teismui parengtas Pranešimas dėl paskaičiavimo patvirtina, kad, skaičiuojant šilumos kainą pagal 36,34 kv. m (faktinis plotas), o ne 37 kv. m, vien per nepilnus 4 metus (2020-2024 m.) susidarė 21,71 Eur skirtumas. Ieškovė 10 metų gavo pajamas už neegzistuojantį plotą (0,66 kv. m skirtumas kiekvieną mėnesį). Tai yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 straipsnis). Teismas neišsprendė atsakovo prašymo išreikalauti duomenis apie ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2014 m., taip apribodamas atsakovo galimybę ginti savo teises ir įrodyti tikrąjį permokos dydį, kuris turėjo būti įskaitytas į skolos sumą.

Teismas nepagrįstai priteisė 17,52 Eur delspinigių, remdamasis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri yra privatus juridinis asmuo. Nors 99,85 proc. ieškovės akcijų priklauso savivaldybei, tai nekeičia juridinio asmens teisinės formos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą savivaldybės įmonės ir akcinės bendrovės yra skirtingų teisinių formų subjektai. Kadangi šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl netesybų, jų priteisimas yra nepagrįstas.

Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą netesyboms (delspinigiams) taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už 11 mėnesių laikotarpį. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės prašomus delspinigius už visą laikotarpį.

Teismas neįvertino delspinigių pradinės paskirties ir protingumo principo taikymo. Netesybos (delspinigiai) atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirtos kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Ieškovė pati pripažįsta, kad taikydama klaidingą 37,00 kv. m plotą, ji gavo 21,71 Eur daugiau, nei jai būtų priklausę pagal faktinį 36,34 kv. m plotą. Kadangi ieškovės gauta nepagrįsta permoka (21,71 Eur) viršija priteistus delspinigius (17,52 Eur), akivaizdu, kad ieškovė jokio realaus nuostolio dėl pavėluoto atsiskaitymo nepatyrė. Priteisti delspinigius tokioje situacijoje reiškia leisti ieškovei nepagrįstai praturtėti vartotojo sąskaita antrą kartą, o tai šiurkščiai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, sumokėdamas 490,40 Eur skolą, iš esmės pripažino ieškinį. Šis mokėjimas buvo atliktas, siekiant išvengti tolesnio bylinėjimosi dėl pagrindinės sumos, tačiau nereiškė sutikimo su nepagrįstais delspinigiais ar klaidingais apskaitos duomenimis.

Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2024 m. balandžio 17 d. priminė, kad atsakovas turi pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, tačiau iki šiol naujas savininkas neįregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir sutarties nėra pasirašęs. VERT 2025 m. liepos 21 d. rašte Nr. R2-(VTG)-4224, nurodė, kad individualios sutarties tarp atsakovo ir ieškovės nėra sudaryta, todėl šilumos energija tiekiama pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

VERT nutarime R2-(VTG)-4224 konstatavo, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo mokesčius už šildymą butui, todėl įpareigoti ieškovę perskaičiuoti ir įvertinti per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. susidariusią permoką dėl naudoto netikslaus 37 m² ploto vietoje 36,34 m² ploto nėra pagrindo.

Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 32 punktą, atsakovas sąskaitas už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį privalėjo apmokėti ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio sekančio mėnesio paskutinės dienos. Tačiau atsakovas šios savo pareigos nustatytu terminu neįvykdė, todėl pagal įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį delspinigiai skaičiuojami po 0,02 procento nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai skaičiuojami tik už paslaugas, už pateiktą teismui sumą delspinigiai nėra skaičiuojami. Kadangi ieškovė atsakovo mokėtinus mokesčius už šilumos tiekimą ginčo laikotarpiu skaičiavo pagrįstai, pagal turimus duomenis, todėl neprivalo atlikti šilumos mokesčių perskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, esančio vartotoju, pareigos mokėti šilumos energiją tiekiančiai ieškovei įstatyme nustatytus delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pateiktą šilumos energiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. M. R. 2005 m. spalio 7 d. su UAB „Litesko“ sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju (toliau – 2005 m. spalio 7 d. sutartis). Sutartyje nurodyta, kad buto (patalpų) bendras naudingas plotas yra 37,00 m². Nuo 2020 m. birželio 1 d. pareigą teikti butui šilumos energiją ir karštą vandenį perėmė ieškovė. Nekilnojamojo turto registre 2013 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruoti nustatyti buto kadastriniai duomenys, pagal kuriuos bendras buto plotas yra 36,34 kv. m. B. M. R. (duomenys neskelbtini) mirė, o jos palikimą priėmė atsakovas, (duomenys neskelbtini) paduodamas pareikimą notarui.

Ieškovė sąskaitas už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį teikė atsakovui, tačiau atsakovas 2024 m. balandžio 9 d. pranešė ieškovei, kad faktinis bendras buto plotas yra 36,34 kv. m, ir prašė perskaičiuoti mokėtiną sumą. Ieškovė 2024 m. balandžio 17 d. atsakovui išsiuntė mokesčių apskaičiavimo pažymą ir priminė, kad, kai VĮ „Registrų centras“ bus įregistruotas naujas buto savininkas, atsakovas turės pasirašyti su ieškove paslaugų teikimo sutartį. Nuo 2024 m. kovo mėnesio ieškovė atsakovo mokėtiną kainą už šilumos energiją apskaičiuodavo pagal faktinį 36,34 kv. m buto plotą. Tačiau šalys naujos šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, atsakovas už teikiamą šilumos energiją ieškovei nemokėjo. Dėl to ieškovė 2024 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 490,40 Eur skolos už tiektą šilumos energiją nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir 17,52 Eur delspinigių.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2025 m. birželio 4 d. kreipėsi į VERT, prašydamas įpareigoti ieškovę perskaičiuoti ir įvertinti per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. susidariusią permoką už šilumos energiją dėl skaičiavimuose naudoto netikslaus 37 kv. m buto ploto, vietoje faktinio 36,34 kv. m ploto. VERT 2025 m. liepos 21 d. nutarimu išnagrinėjo ieškovės ir atsakovo vartojimo ginčą ir konstatavo, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo mokesčius už šildymą butui, todėl įpareigoti ieškovę perskaičiuoti ir įvertinti per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. susidariusią permoką dėl naudoto netikslaus 37 kv. m ploto vietoje 36,34 kv. m ploto nėra pagrindo. Atsakovas 2025 m. lapkričio 24 d. sumokėjo ieškovei 490,40 Eur skolą, tačiau nesutiko su ieškovės reikalaujamais 17,52 Eur delspinigiais. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo 17,52 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Dėl atsakovo pareigos mokėti delspinigius už laiku neįvykdytą prievolę

Nagrinėjamoje byloje šalis sieja šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK 6.383-6.391 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos ministro įsakymais patvirtinti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad atsakovas sutartiniuose santykiuose yra vartotojas.

Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad rašytinę 2005 m. spalio 7 d. sutartį su UAB „Litesko“ buvo sudariusi B. M. R., kurios palikimą priėmęs atsakovas rašytinės sutarties su ieškove ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sudaręs. Tačiau ieškovė ir po palikėjos mirties toliau tiekė šilumos energiją butui. Dėl to pagal šio sprendimo 16 punkte aptartą reglamentavimą atsakovo ir ieškovės teisiniams santykiams yra taikytinos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297(toliau – Taisyklės), ir Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau – Aprašas), nustatytos sąlygos. Taigi pripažintina, kad šalis siejo sutartiniai teisniai santykiai, kurie yra reglamentuojami įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, kad priimdamas palikimą jis perėmė ir palikėjos, ankstesnės buto savininkės, teises ir pareigas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tačiau 2005 m. spalio 7 d. sutarties 7.8 punkte buvo nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti tiekėją apie buto ploto pasikeitimus ir pateikti juos patvirtinančius dokumentus. Į visus pakeitimus atliekant skaičiavimus atsižvelgiama nuo atitinkamų dokumentų pateikimo datos. Neįvykdžius šios pareigos pretenzijos dėl mokesčių už šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą, tolygaus objekto šildymo, mokėjimo reikalavimo tinkamam adresatui pateikimo ir kitais pagrindais, sąlygotais aukščiau šiame punkte paminėtų duomenų nepateikimo tiekėjui, nėra laikomos pagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad palikėja būtų laiku informavusi šilumos tiekėją apie 2013 m. gruodžio 10 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytas 36,34 kv. m buto plotas.

Atitinkamai ir atsakovo bei ieškovės teisinius santykius reglamentuojančių Taisyklių 133.4. papunktyje nustatyta, kad vartotojai privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Taip pat ir Aprašo 15.9. papunktyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas privalo raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Taigi būtent vartotojui tenka pareiga laiku pranešti šilumos tiekėjui apie buto ploto pasikeitimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas apie faktinį buto plotą ieškovę informavo tik 2024 m. balandžio 9 d., ir būtent nuo 2024 m. kovo mėnesio sąskaitose ieškovė kainą už šilumos energiją pradėjo skaičiuoti nuo faktinio 36,34 kv. m ploto. Šias aplinkybes nustatė ir VERT 2025 m. liepos 21 d. nutarimu, konstatavusi, kad nėra pagrindo įpareigoti ieškovę perskaičiuoti ir įvertinti per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. susidariusią permoką dėl naudoto netikslaus 37 kv. m ploto vietoje 36,34 kv. m ploto.

Minėta, atsakovas nemokėjo ieškovei už tiektą šilumos energiją ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., todėl buvo susidariusi 490,40 Eur skola, kurią atsakovas sumokėjo tik 2025 m. lapkričio 24 d. Dėl to ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 17,52 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi netesybos gali būti nustatytos ne tik šalių raštu sudarytoje sutartyje, bet ir šalių sutartinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad palikėjos su UAB „Litesko“ sudarytos 2005 m. spalio 7 d. sutarties 11 punkte buvo nustatyta, jog vartotojas įsipareigoja už kiekvieną mėnesį vartotojo objekte suvartotą šilumą pagal tiekėjo pateiktas sąskaitas sumokėti ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos. Vartotojui laiku nesumokėjus tiekėjo pateiktų sąskaitų (jų dalies), už kiekvieną pavėluotą dieną tiekėjas jam apskaičiuoja 0,04 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, kuriuos šalys susitaria laikyti kaip atitinkančius minimalius tokio sutarties pažeidimo sąlygotus nuostolius.

Atsakovo ir ieškovės teisinius santykius reglamentuojančio Aprašo 32 punkte nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Aprašo 37¹ punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

Taisyklių 7 priede pateiktos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos, kurių 22 punkte taip pat nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

Aptarti teisės aktai numato galimybę, kad buto savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius (Įstatymo 1 straipsnis). Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ši nuostata netaikoma savivaldybių sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms šeimoms arba socialiai remtiniems vienišiems asmenims (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Tiesiogiai valstybės ir savivaldybės įmonių apibrėžimą ir jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Tačiau savivaldybių institucijos ir jų kompetencija, funkcijos, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindai taip pat yra apibrėžti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kurio 3 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog tokiais atvejais, kai šilumą vartotojams teikia uždarosios akcinės bendrovės, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atsiskaitymuose su vartotojais yra taikomos Įstatymo 2 straipsnio nuostatos dėl delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė 2023 m. gruodžio 28 d. dalyvaujančių neeiliniame visuotiniame susirinkime akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė valdo 99,854 proc. ieškovės akcijų. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo sutartiniams teisiniams santykiams yra taikytinos Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl 0,02 procento delspinigių skaičiavimo už laiku nesumokėtą pateiktos šilumos energijos kainą.

Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, o sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad netesybų santykis su nuostoliais yra esminis kriterijus sprendžiant dėl netesybų dydžio pagrįstumo ir atitikties kompensuojamajai jų paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47–48 punktai; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 30 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netesybos yra ne tik prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl jos turi atlikti kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei leisti jam nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47–49 punktai; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 27 punktas).

Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad pagal 2013 m. gruodžio 10 d. atliktus kadastrinius matavimus bendras buto plotas yra 36,34 kv. m. Tuo tarpu iki 2024 m. kovo mėnesio šilumą teikianti įmonė sąskaitas buto savininkui teikė, kainą apskaičiuodama pagal 37,00 kv. m buto plotą. Ieškovė 2025 m. lapkričio 25 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atsakovo prašomus ir teismo įpareigojime nurodytus skaičiavimus, pagal kuriuos kaina už šilumos energiją nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio, skaičiavimuose taikant 37 k. m buto plotą buvo 1 216,50 Eur, o taikant 36,34 kv. m buto plotą – būtų 1 194,76 Eur, o šių kainų skirtumas per nurodytą laikotarpį būtų 21,71 Eur. Taigi faktiška palikėjos ir atsakovo permokėta ieškovei suma už šilumos energiją viršija ieškovės prašomus priteisti 17,52 Eur delspinigius ir kartu visiškai kompensuoja galimus ieškovės nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl priteistinų delspinigių dydžio ir faktinių ieškovės patirtų nuostolių, ir santykis kvalifikuojamas taikant protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek pirmoji buto savininkė, tiek jos teises perėmęs atsakovas yra vartotojai. Nors B. M. R. 2005 m. spalio 7 d. sutarties sąlygose buvo informuota apie pareigą laiku pranešti šilumos energijos tiekėjai apie buto ploto pasikeitimus, tačiau kadastrinių matavimų atlikimo metu jai buvo (duomenys neskelbtini), o dar po (duomenys neskelbtini) ji mirė. Dėl to darytina prielaida, kad amžius ir sveikatos būklė galėjo turėti įtakos palikėjos gebėjimui tinkamai įgyvendinti sutartines teises ir pareigas. Tuo tarpu atsakovo tinkamam savo teisių ir pareigų įgyvendinimui turėjo įtakos palikimo priėmimo terminas ir laikas, reikalingas susipažinti su visu perimamu turtu. Taigi šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas netaikyti atsakovui delspinigių.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo delspinigiams taikyti ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu ieškovė 17,52 Eur delspinigių reikalavo nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., t y. už 11 mėnesių. Taigi byloje daliai reikalavimo yra taikytinas ieškinio senaties terminas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl palikėjos ir atsakovo faktiškai permokėtos už patiektą šilumos energiją sumos ieškovė nepatyrė nuostolių dėl praleisto mokėjimo termino, ir nustatė, kad yra pagrindas ieškovei iš viso nepriteisti delspinigių, teismas neperskaičiuoja atsakovo mokėtinų delspinigių už šešis mėnesius.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į visas aplinkybes, susijusias su ieškovės prašomu priteisti delspinigių terminu, su faktiškai atsakovo sumokėtomis sumomis ir ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovo praleisto mokėjimo už patiektą šilumos energiją termino, todėl be pagrindo netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias galima mažinti netesybas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų teismas tenkina apeliacinį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio netenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, neprašė jų priteisti, todėl atsakovui pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, atsakovui iš ieškovės priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti atsakovo ATS1 apeliacinį skundą. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Netenkinti ieškovės UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ ieškinio atsakovui ATS1 . Priteisti atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 0 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.