Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Sigmar“ dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo bei dėl negautų pajamų priteisimo dėl nutrauktos nuomos sutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas M. S. pateikė teismui taikos pasiūlymą.

Atsakovės MB „Sigmar direktorius M. S. teismo posėdyje su pirmuoju ieškinio reikalavimu, kuriuo prašomas atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – atsakove MB „Sigmar“ priklausančią 3/16 buto dalies, priteisiant šią dalį ieškovei J. Č., iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją atsakovės naudai 23 700 eurų, sutiko, tačiau kitus ieškinio reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, jog jis negavo jokių skundų dėl atsakovės nuomininkų. Vieną kartą ieškovė iškvietė policiją. Jo paties policija teiravosi tik dėl sutarties. Tvirtina, kad „Mano būstas“ jo neinformavo dėl smarvės bute. Negali pasakyti, kad butas labai gražus – nėra tvarkingas. Nuomininkai jam mokesčius moka tvarkingai, nuomininkas (sūnus) dirba statybose. Nuomininkė (motina) vaikštanti, nežino, ar neįgali. Nuomininkai gyvena atskiruose kambariuose, tik virtuvė ir vonia bendri. Teigia, jog bute po teismo sprendimo jis lankėsi tris kartus. Mano, jog ieškovės nuomininkai sutartį nutraukė, nes nepatogu buvo gyventi kartu. Paskutinį kartą bute jis buvo atvažiavęs 2025 m. lapkričio mėn.

Liudytoja J. P. teismo posėdyje parodė, jog ji yra MB „Tinklo imperija“ direktorė. Ieškovę pažįsta daug metų. Paaiškino, jog jos vadovaujama įmonė užsiima statybos darbais, ji samdo darbuotojus iš trečiųjų šalių, todėl su ieškove buvo sudariusi nuomos sutartį, kad galėtų apgyvendinti darbuotojus. Bute jos darbuotojai gyveno gal tris metus. Jie naudojosi dviem kambariais ir virtuve. Likus pusmečiui iki išsikraustymo, prasidėjo problemos, grasinimai, t. y. problemos prasidėjo kai atsikraustė kiti nuomininkai, nes nuomininkas gulėdavo girtas vonioje, visur bendrose patalpose buvo rūkoma, tualete nebuvo nuleidžiamas vanduo, ryte virtuvėje rado girtą moterį arba gulintį vyrą. Jos darbuotojai, kurie gyveno bute, yra musulmonai, jie kito tikėjimo, negeria. Atsakovės nuomininkai vaikščiojo be apatinių kelnių. Jos pačios darbuotojai, buvo tvarkingi, prižiūrėjo butą, patys jį valydavo. Butas prieš jos darbuotojams išsikraustant tapo landyne. Nors bute ir nebuvo padaryta naujo remonto, tačiau butas buvo patvarkytas, o atsikrausčius atsakovės nuomininkams, atidarius duris, bute buvo šlapimo ir alkoholio smarvė, atrodė, kad gyventų tūkstantis katinų. Dėl netvarkos ji nutraukė nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo bei dėl negautų pajamų priteisimo dėl nutrauktos nuomos sutarties.

Dėl turto atidalijimo ir kompensacijos

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/16 buto dalis, o atsakovei – 3/16 buto dalis. Buto vidutinė rinkos vertė yra 96 200 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-819/2025, be kita ko, nustatė naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią, atsižvelgiant į pastato, registro įrašo Nr. 10/89744, ketvirto aukšto planą ir vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtus indeksus, atsakovė J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-5 (17,10 kv. m), 11-6 (14,00 kv. m), ieškovė mažoji bendrija „Sigmar“, juridinio asmens kodas 305896939, atskirai naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 11-7 (13,90 kv. m), atsakovė J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovė mažoji bendrija „Sigmar“, juridinio asmens kodas 305896939, bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 11-1 (6,10 kv. m), 11-2 (1,00 kv. m), 11-3 (2,00 kv. m), 11-4 (6,80 kv. m). Teismas minėtu sprendimu taip pat priteisė atsakovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Sigmar“, juridinio asmens kodas 305896939, už jai tenkančią didesnę 11-7 indeksu pastato, registro įrašo Nr. 10/89744, ketvirto aukšto plano ir vidaus plotų eksplikacijoje pažymėto kambario ploto dalį po 52,78 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 78 ct) kompensaciją per mėnesį.

Ieškovei priklausančios buto dalies vertė yra 78 162,5 Eur, o iš atsakovei priklausančios buto dalies vertė yra 18 037,5 Eur. Ieškovė siekia pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2e-649-819/2025 nustatytą naudojimosi butu tvarką ir atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei MB „Sigmar“ priklausančią 3/16 buto dalies, priteisiant šią dalį ieškovei J. Č., iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją atsakovės naudai 23 700 Eur, kadangi ieškovės tokia situacija netenkina. Teigia, jog atsakovė išnuomojo ne tik jai priklausančią gyvenamųjų patalpų dalį, bet ir ieškovei priklausančią patalpų dalį, kam ji sutikimo nėra davusi. Išnuomotame kambaryje apsigyvenę du asmenys naudojasi ir kitomis buto patalpomis, bute rūko, padarė netvarką, dėl ko ieškovė gavo pranešimą iš namo administratoriaus dėl gyventojų skundo ir su ja pačia nutraukė jos nuomininkė nuomos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2014).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto nėra galimybės atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o atidalijus natūra naudoti jį pagal paskirtį visiems savininkams nebūtų įmanoma.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad dalintinas ginčo butas, 60,90 kv. m bendro bei 45 kv. m gyvenamojo ploto. Ginčo bute nei viena iš ginčo šalių negyvena. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nereiškė prieštaravimų, kad turi būti taikomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, kuomet atsakovei priklausanti 3/16 turto dalis pereitų ieškovės nuosavybėn, o ji išmokėtų piniginę kompensaciją atsakovei. Taigi, byloje nėra ginčo dėl turto atidalinimo būdo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atidalinus bendrą nuosavybę turtas atitektų ieškovei, o atsakovei būtų išmokama piniginė kompensacija. Atsakovės atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad jam būtų išmokėta kompensacija.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę bendrosios nuosavybės pabaigoje.

Byloje yra pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje yra duota išvada, jog vertinamo nekilnojamo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2026 m. kovo 23 d.) yra 127 000 Eur. Iš konsultacinės išvados dėl objekto rinkos kainos matyti, jog remiantis atliktu tyrimu nustatyta, kad 3/16 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir turinčią, konsultacijoje pateikiamą buto naudojimosi tvarką, rinkos kaina 2026 m. kovo mėn. yra apie 23700 eurų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl vidutinės buto rinkos vertės ir 3/16 buto dalies vertės. Taigi, kiekvienai iš šalių priklausančios buto dalies vertė yra tokia: ieškovės už jai priklausančią 1/3 buto dalį – 103 300 Eur, atsakovės už jai priklausančią 3/16 buto dalį – 23 700 Eur. Ginčo tarp šalių dėl buto vertės ir atsakovei mokėtinos kompensacijos nėra.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas tenkinamas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-649-819/2025, kuriuo nustatyta naudojimosi butu tvarka, keistina ir atidalijamas turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės – atsakovei MB „Sigmar“ priklausanti 3/16 buto dalies, priteisiant šią dalį ieškovei J. Č., iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją atsakovės naudai 23 700 Eur (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl negautų pajamų priteisimo

CK 6. 249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, jog kiekviena šalis formuluoja ginčo dalyką ir privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktą).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dar 2023 metais ji MB „Tinklo imperija“ išnuomojo du kambarius. Nuomos sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centras. Nuo 2023 metų ieškovė iš MB „Tinklo imperija“ kas mėnesį pavedimu gaudavo 300 Eur už nuomą. Taip pat ieškovė turėjo realų ir pagrįstą lūkestį ir pagrindą tikėtis šiuos pinigus gauti ir pagal 2025 m. rugpjūčio 1 d. pratęstą nuomos sutartį. Tačiau pagal pastarąją sutartį ieškovė gavo nuomos mokestį tik už vieną mėnesį. Taip pat pagal 2025 m. rugpjūčio 1 d. sutartį ieškovė gavo depozitą 300 Eur už nuomą. Tačiau už kitus 10 likusių mėnesių ieškovė iš MB „Tinklo imperija“ negavo, kadangi MB „Tinklo imperija“ dėl atsakovės apgyvendintų asmenų sudarytų nepakeliamų gyvenimo sąlygų, atsisakė gyvent tokiomis nepakeliamomis sąlygomis ir abipusiu sutarimu nuomos sutartis buvo nutraukta.

Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos apskaičiuojamos iš visų tikėtinų gauti iš asmens veiklos pajamų atskaičius sąnaudas. Turi būti atkurta tokia žalą patyrusio asmens padėtis, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta, todėl, išskaičiavus sąnaudas iš visų jo pajamų (įplaukų), asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Iš byloje pateiktos 2025 m. rugpjūčio 1 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 1 nustatyta, kad pagal nuomos sutartis ieškovė įsipareigojo nuomininkei MB „Tinko imperija“ 2 kambarius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trijų kambarių bute išnuomoti nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d. Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą, nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti 300 Eur per vieną mėnesį patalpų nuomos mokestį, pirmą mėnesį pervedant vieno mėnesio avanso mokestį į priekį. Minta sutartis yra įregistruota Juridinių asmenų registre. Pažymėtina ir tai, jog su MB „Tinko imperija“ nuomos sutartiniai santykiai tęsėsi nuo 2023 m. metų, šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, jog 2023 m. birželio 26 d. yra įregistruota nuomos sutartis Nr. 1 su minėta bendrove. Byloje esantys pavedimai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėn. ieškovei kas mėnesį reguliariai buvo mokama 300 Eur nuomos mokestis, paskutinis mokėjimas atliktas 2025 m. rugpjūčio 26 d., kas patvirtina, jog pajamos buvo realios ir ieškovė, sudarydama 2025 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį jas ir toliau gauti.

Kaip nurodė ieškovė, į atsakovės valdomą buto dalį, atsikėlę gyventi nuomininkai pradėjo girtauti, bute nesitvarkė, kambaryje rūkė, iš kambario pradėjo sklisti dūmų smarvė, todėl ieškovės buto dalies nuomininkai UAB „Tinklo imperija“ neapsikentę pablogėjusių gyvenimo sąlygų nutraukė nuomos sutartį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais ieškovės paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu liudytoja J. P., „jos pačios darbuotojai, buvo tvarkingi, prižiūrėjo butą, patys jį valydavo. Butas prieš jos darbuotojams išsikraustant tapo landyne. Nors bute ir nebuvo padaryta naujo remonto, tačiau butas buvo patvarkytas, o atsikrausčius atsakovės nuomininkams, atidarius duri, bute buvo šlapimo ir alkoholio smarvė, atrodė, kad gyventų tūkstantis katinų“. Liudytoja taip pat patvirtino, jog dėl netvarkos ji nutraukė nuomos sutartį. Iš byloje esančio 2026 m. kovo 5 d. elektroninio laiško taip pat matyti, jog į ieškovę kreipėsi UAB „Mano būstas“ atstovas, informuodamas, kad „gavo kaimynų nusiskundimus dėl rūkalų dūmų ir kvapo, sklindančio į kitas patalpas (per vėdinimo kanalus, langus ir bendras erdves), kuriuo prašo nerūkyti bute ir bendro naudojimo patalpose, o jei rūko, tai daryti tik lauke, taip, kad dūmai nepatektų į kaimynų butus“. Atsakydama į laišką, ieškovė namo administratorių informavo, jog kitas buto bendraturtis MB „Sigmar“ be jos sutikimo bute apgyvendino asocialius asmenis. Taigi minėtieji duomenys patvirtina, jog atsakovei bute apgyvendinus nuomininkus, ieškovės nuomininkams gyvenimo sąlygos tapo netinkamos būtent dėl atsakovės nuomininkų bendro pobūdžio elementarių gyvenimo būdo taisyklių nepaisymo ir tai patvirtino ne tik ieškovė savo paaiškinimais, tačiau ir liudytojos J. P. parodymai bei rašytinis įrodymas (UAB „Mano būstas“ el. laiškas). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytoja J. P., nepaisant to, jog ją su ieškove sieja ilgalaikiai ryšiai, nes jos parodymus patvirtina ir UAB „Mano būstas“ el. laiškas, iš kurio matyti, jog namo administratorius gavo nusiskundimų iš trečiųjų asmenų, o tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog gyvenimo sąlygos ginčo bute buvo nepakeliamos. Be to, nors atsakovės MB „Sigmar direktorius M. S. teismo posėdyje ir neigė, jog būtų gavęs skundų dėl jo gyventojų, paaiškindamas, kad „Vieną kartą ieškovė iškvietė policiją. Jo paties policija teiravosi tik dėl sutarties“. Tačiau, kaip matyti iš 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės prašymą, su M. S. pokalbio metu buvo pravestas prevencinis pokalbis ir jis įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, kas paneigia atstovo paaiškinimus, jog policija jo teiravosi tik dėl sutarties. Pastebėtina, jog ieškovės paaiškinimais, nutraukus nuomos sutartį, ji naujų nuomininkų neieškojo, nes bijojo, jog jeigu atsakovės nuomininkai apipiltų kaimynus, kad atsakomybė netektų ir jos nuomininkams. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta spręstina, jog ieškovė įrodė, jog nuomos sutarties nutraukimas buvo tiesiogiai įtakotas atsakovės nuomininkų netinkamo gyvenimo būdo (netvarkos, rūkymo patalpose, girtavimo ir pan.) veiksnių, už ką atsakomybė tenka atsakovei (CPK 178 straipsnius). Dėl to, nutraukus nuomos sutartį, ieškovė negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, t.y. negautos pajamos yra priežastiniu ryšiu susijusios su kaltais atsakovo veiksmais. Todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas už 10 mėnesių laikotarpį, nes nuomos sutartis turėjo galioti iki 2026 m. liepos 31 d. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės atstovas jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti, jokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į sprendime nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamos priteisti negautos pajamos, buvo realios ir jų negavimas buvo nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ji neužtikrino, kad nuomininkai tinkamai (tvarkingai) naudotųsi patalpomis, todėl yra pagrindas priteisti ieškovės negautas pajamas. Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas pilnai.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc, dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistinos 3000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Civilinėje byloje ieškovė patyrė 3800 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 601 Eur išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 4401 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą teismas patyrė 4,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-819/2025 nustatytą naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarką ir atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – atsakovei MB „Sigmar“, juridinio asmens kodas 305896939, priklausančią 3/16 buto dalies, priteisiant šią dalį ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Č. priteisiant piniginę kompensaciją atsakovės naudai MB „Sigmar“ 23 700 Eur (dvidešimt tris tūkstančius septynis šimtus eurų).

Iš atsakovės mažosios bendrijos „Sigmar“, juridinio asmens kodas 305896939, priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai kaip negautas pajamas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanas, skaičiuotinas nuo 3000 Eur ieškovės negautų pajamų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4401 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.