- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-26
- Bylos Nr.
- e2A-1183-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07322-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- „Geltonas namas“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Socialinė reklama“, MB „Socialinė reklama“
- Trečiasis asmuo
- „Liber Line"
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geltonas namas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Socialinė reklama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geltonas namas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liber Line“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė mažoji bendrija „Socialinė reklama“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 6 035,01 Eur skolos, 217,26 Eur delspinigių ir 11,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 20221121_1 (toliau – ir Sutartis), kuria susitarė, kad ieškovė teiks atsakovei socialinių paskyrų ir reklaminių kampanijų administravimo paslaugas. Atsakovės vadovas SUI1 2023 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku nurodydamas atsakovės duomenis perėmė trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Liber Line“ (toliau - UAB „Liber Line“) prievoles ieškovei - Sutarties vykdymą. Pasak ieškovės, jai vykdant minėtą Sutartį, atsakovei buvo išrašytos aštuonios PVM sąskaitos faktūros – 6035,01 Eur sumai (2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d.). Atsakovė apmokėjo dalį (1 020,40 Eur) 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, o likusią skolą jau daugiau nei metus laiko piktybiškai vengia sumokėti, nors ieškovė tinkamai suteikė paslaugas atsakovei. Ieškovė prašo priteisti skolą ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra išreiškusi valią dėl Sutarties sudarymo. Ieškovė pateikė teismui nepasirašytą sutarties projektą. Be to, pateikto projekto pirmajame puslapyje klientu nurodyta UAB „Liber Line“ (toliau – ir trečiasis asmuo), todėl Sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu. Ši aplinkybė patvirtinama sąskaitomis faktūromis, kurios nuo 2022 m. lapkričio 30 d. išrašytos trečiajam asmeniui. Atsakovė nurodė, kad tiek jai, tiek ir trečiajam asmeniui vadovauja tas pats vadovas, Sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens vykdymo metu pavieniais atvejais mokėjimus už trečiąjį asmenį ieškovei faktiškai atlikdavo atsakovė, nebūdama sandorio šalis ir dėl to atsakovė netapo paslaugų gavėja. Tik vėliau, kai atsakovė pasirašė Sutarties priedą Nr. 1, atsakovė prisiėmė įsipareigojimus priimti ir atsiskaityti už tinkamai ieškovės suteiktas paslaugas. Nuo šio momento atsakovė yra atlikusi ieškovei mokėjimų už 8 647 Eur, kai visų aštuonių ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bendra suma yra tik 7 055,41 Eur. Be to, ieškovė neįrodė, kad faktiškai suteikė atsakovei paslaugas, kurių rezultatą ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių vykęs susirašinėjimas parodo, jog svarstomos teorines galimybes ieškovei išrašyti mokėjimo dokumentus kitam subjektui, pateiktame susirašinėjime nėra išreikštas trečiojo asmens prašymas koreguoti jau išrašytas, priimtas ir apskaitoje esančias sąskaitas. Byloje nėra duomenų, jog SUI1, veikdamas kaip atsakovės atstovas, išreiškė atsakovės valią perimti visas prievoles ir jskolas pagal Sutartį. Ieškovės sudarytos ir trečiajam asmeniui teiktos sąskaitos faktūros papildomai patvirtina Sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarymo faktą. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad Sutartį su ieškove sudarė apibrėžtam laikotarpiui (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.). Iki Sutarties termino pabaigos, trečiasis asmuo pranešė ieškovei, jog Sutarties neatnaujins, daugiau jokių paslaugų gauti nepageidauja. Savo teisių ir pareigų pagal Sutartį niekam neperleido. Priedas prie pasibaigusios ir nebegaliojančios Sutarties taip pat negalėjo būti sudarytas, taigi, negalėjo būti perleistas ir Sutarties vykdymas. Negaliojančios Sutarties priedas, pasak trečiojo asmens, yra negaliojantis dokumentas. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio) nėra užsakęs ir (ar) priėmęs iš ieškovės jokių paslaugų.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškovės mažosios bendrijos „Socialinė reklama“ ieškinį tenkinti iš dalies, Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Socialinė reklama“ iš atsakovės UAB „Geltonas namas“ 4 308,41 Eur skolos, 115,10 Eur delspinigių ir 10,15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 463,51 Eur) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 306,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 515,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės UAB „Geltonas namas“ ieškovės mažosios bendrijos „Socialinė reklama“ naudai 1 473,25 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens vadovas yra tas pats asmuo SUI1, o ieškovės vadovas yra SUI2. Iš bylos duomenų matyti, kad SUI1 2022 m. gruodžio 12 d., naudodamasis GoSign.lt programa, pakvietė SUI2 pasirašyti dokumentą, kurio pavadinimas „2022-10-01 Social Drum ir GeltonasNamas sutartis Nr. 2022 11 21_1“. Į bylą pateikta Sutartis, kurios paskutiniame lape nurodyti Sutarties šalių rekvizitai. Kaip paslaugų teikėja nurodyta ieškovė, atstovaujama direktoriaus SUI2, o kaip klientė nurodyta atsakovė, atstovaujama direktoriaus SUI1. Prie atsakovės nurodytas adresas, atsakovės juridinio asmens kodas, PVM mokėtojo kodas, ir atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos banke numeris, tačiau Sutarties preambulėje pirmame Sutarties lape nurodyta, kad klientu Sutartyje toliau bus vadinama UAB „ (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. sumokėjo ieškovei 300 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra skola. Kad dengia skolą atsakovė nurodė ir ieškovei 2023 m. gruodžio 19 d. darytame 200 Eur dydžio pavedime. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovė pervedė ieškovei 600 Eur. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, ar trečiasis asmuo pats mokėjo pagal pateiktas sąskaitas, ar jas už trečiąjį asmenį sumokėdavo kitas asmuo (atsakovė) nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Tai, kad kai kuriuose atsakovės pavedimuose buvo nurodoma „skola“, o ne „skola už „Liber Line“ nereiškia, kad sutartiniai santykiai teisiškai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui vadovauja tas pats asmuo, toks mokėjimo pavedimo paskirties parašymas rodo tik galimą šių juridinių asmenų vadovo veikimą formaliai ne visada atskiriant minėtų įmonių veiklą. Tą iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktas 2024 m. sausio 5 d. „Priedas Nr. 1 prie Social Drum ir Geltonas namas sutarties Nr. 2022 11 21_1“ , kuriame nurodyta, kad atsakovė, atstovaujama direktoriaus SUI1, ir ieškovė, atstovaujama direktoriaus SUI2, susitarė dėl sutarties dalių keitimo ir šiuo priedu bendru šalių susitarimu yra keičiamas sutarties Nr. 2022 11 21_1 7.1 punktas: 7.1. Ši Sutartis pratęsiama abiems Šalims priedą pasirašius parašu. Sutartis galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Po šio termino bendru šalių susitarimu sutartis gali būti pratęsiama iš naujo įvertinus teikiamų Paslaugų įkainius. Minėto dokumento dalyje „Šalių parašai ir rekvizitai“ kaip paslaugų teikėja nurodyta ieškovė, o kaip klientė atsakovė. Atsakovė atsiliepime pripažino, jog šį dokumentą ji pasirašė. Taigi, SUI1, veikdamas kaip atsakovės direktorius, pasirašė priedą Sutarties, kurią buvo sudaręs, veikdamas kaip trečiojo asmens direktorius.
Sutartis galiojo iki 2023 m. lapkričio 30 d., todėl 2024 m. sausio 5 d. nebegaliojančios Sutarties pratęsti nebuvo įmanoma. Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, todėl kiti subjektai negalėjo spręsti dėl Sutarties pratęsimo. 2024 m. sausio 5 d. pasirašytas dokumentas, nepaisant jo pavadinimo, teismo vertinamas kaip ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl sutartinių santykių 2024 metams. Atsižvelgiant į susitarimo formuluotę dėl Sutarties pratęsimo, matyti, kad šalys susitarė bendradarbiauti iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių Sutartimi buvo susitarusi ieškovė ir trečiasis asmuo ir, kurios atsakovei, atstovaujamai to paties vadovo, kaip ir trečiojo asmens, buvo neabejotinai žinomos ir aiškios. Taigi, šalys dėl bendradarbiavimo sąlygų raštiško susitarimo nesudarė, išskyrus sutarties trukmę.
Atsižvelgiant į tai, kad 2023 metais sąskaitos buvo rašomos tik trečiajam asmeniui, o atsakovė, reaguodama į raginimą sumokėti skolas, kurios tęsiasi nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, sumokėjo ieškovei 800 Eur, teismas sprendžia, kad atsakovė taip pat mokėjo ne už jos gautas paslaugas, bet šiuo mokėjimu ji ir toliau iš dalies dengė trečiojo asmens susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė atsiliepime taip pat pripažino, kad mokėjimus už trečiąjį asmenį ieškovei pavieniais atvejais faktiškai atlikdavo atsakovė.
Iš viso iki 2024 m. rugsėjo mėnesio sumokėdama už trečiąjį asmenį 5 900 Eur. Tokią teismo išvadą papildomai patvirtina ir byloje esantis jau aptartas 2023 m. kovo 7 d. elektroninis laiškas iš SUI1, kuriame, atsakovės ir trečiojo asmens direktorius ieškovės prašydamas perrašyti sąskaitas kitai įmonei (atsakovei), nurodė, jog mokėjimus ieškovei jis daro vis tiek (kaip nurodė SUI1 „anyway“) iš atsakovės.
Šalies argumentai
Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi dalį įsiskolinimo, t. y. 1 020,40 Eur, tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. sumokėjo ieškovei iš viso 2 747 Eur. Darytina išvada, kad atsakovė pagal jai laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras liko skolinga ieškovei 4 308,41 Eur (7 055,41 Eur – 2 747 Eur). Atsakovei gaunant iš ieškovės už paslaugas PVM sąskaitas faktūras bei ataskaitas ir jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nereiškus, atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė neįrodė paslaugų tinkamo suteikimo, atmestini kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025-12-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės MB „Socialinė reklama“ ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nagrinėjo aplinkybes, kurios nesusijusios su pareikštu ieškiniu ir jame suformuluotais reikalavimais, spręsti klausimai, kurie nepatenka į civilinės bylos nagrinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo nagrinėti pareikštą ieškinį pagal tai, kaip jis buvo suformuluotas ieškovės, t. y. įvertinti, ar byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė neįvykdė ieškovei prievolės atsiskaityti pagal paslaugų teikėjo išrašytas 8 sąskaitas faktūras per konkretų apibrėžtą laikotarpį nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio. Tačiau teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes nagrinėjo ir analizavo su reikalavimus nesusijusius klausimus, pasisakė dėl aplinkybių kitu laikotarpiu, darė išvadas dėl kitų subjektų teisių ir pareigų, nagrinėjo trečiojo asmens prievoles ir jų vykdymo pareigos perkėlimą atsakovei, nors tai nepriskirtina ieškinio dalykui ar faktiniam pagrindui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai pasisakė dėl teisinių santykių, kurie susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, vertino tarp visiškai kitų subjektų sudarytą sandorį ir iš jo kylančius sutartinius įsipareigojimus, taip pat nepagrįstai vertino, kaip tokius atskirtų subjektų tarpusavio sutartinius įsipareigojimus turėjo vykdyti atsakovė ir ar faktiškai juos vykdė, iš esmės pripažino trečiojo asmens skolos ir iš to kylančių įsipareigojimų perkėlimą Atsakovei, nors tai visiškai nesusiję su reikalavimais atsiskaityti pagal konkrečias sąskaitas faktūras, kurios susiformavo ir patektos už daug vėliau susiklosčiusį laikotarpį. Primintina, kad Ieškovė reikalavo skolos priteisimo, kuri jos pačios teigimu, susiformavo tik nuo 2024 m balandžio mėnesio, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo ir teisės vertinti ankstesnio laikotarpio, ypatingai, kuomet tarp Ieškovės ir Atsakovės dar net nebuvo susiklostę teisiniai santykiai.
Teismas vertino ieškovės nuo 2022 m. pabaigos iki 2023 metų birželio mėnesio išrašytas sąskaitas faktūras trečiajam asmeniui UAB „Liber line”. Pažymėjo, kad dėl tokių dokumentų gavėjas nereiškė jokių pretenzijų, tačiau visiškai nepaaiškino, kuo tai susiję su reiškiamu reikalavimu. Taip pat teismas vertino ieškovės ir trečiojo asmens atstovų tarpusavio susirašinėjimą dėl visiškai atskiro subjekto UAB „Liber line” susidariusio įsiskolinimo. Tokios aplinkybės niekaip nesusijusios su sutartiniais įsipareigojimais, kurie susiklostė tik nuo 2024 m.
Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovės mokėjimus priskyrė kaip dalinį atsiskaitymą už trečiąjį asmenį ir UAB „Liber line" turėtą įsiskolinimą. Skundžiamame sprendime taip ir nėra paaiškinama, kokiu teisiniu pagrindu trečiojo asmens prievolės vykdymas perkeltas/priskirtas atsakovei, neįrodyta aiški atsakovės valios išraiška dėl tokių įsipareigojimų prisiėmimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir toks vertinimas akivaizdžiai parodo, kad ginčijame sprendime teismas rėmėsi prielaidomis,
Atsiliepimas
Sprendime teismas konstatavo, jog byloje esanti 2022-11-31 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2022 11 21_1 buvo pasirašyta ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Liber line”. Teismas taip pat patvirtinto trečiojo asmens atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad suėjus paslaugų sutartyje įtvirtintam terminui, teisiniai santykiai su ieškove baigėsi 2023 m. pabaigoje ir niekada nebuvo atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės poziciją, esą ankstesnės su UAB „Liber line“ sudarytos sutarties vykdymas buvo perduotas kitam subjektui – atsakovei. Jeigu UAB „Liber line“ netinkamai vykdant jos sudarytą sutartį galėjo susidarė kažkokia skola, prievolė grąžinti skolą gali būti tik trečiojo asmens UAB „Liber line“ atsakomybė ir jos pareiga.
Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių apie jos 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais teiktas paslaugas. Ieškovė neteikė įrodymų apie šio laikotarpio sudarytus bei pateiktus mokėjimo dokumentus. Tokios aplinkybės nepriskirtinos ieškinio dalykui ir pagrindui, nes šiuo laikotarpiu ieškovė paprasčiausiai neturėjo pretenzijų atsakovei dėl atsiskaitymo, ieškiniu už šiuos mėnesius nereiškė reikalavimo ir nepateikė atitinkamų sąskaitų faktūrų į bylą. Nepaisant to teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, vertino šį laikotarpi ir net padarė iš esmės klaidingą išvadą, esą atsakovės 2024 metais vykdyti mokėjimai banko pavedimu „buvo daryti atsakovės ne už atsakovės gautas paslaugas, o dengiant kito juridinio asmens skolas“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog “bylos duomenimis ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą pirmą kartą išrašė atsakovei”, tačiau tai visiškai tikrovės neatitinkantis teiginys. Teismas daro tik prielaidą, kurios priėjo neturėdamas pakankamai duomenų ir pasisakydamas dėl ¡rodymų, kurių nėra byloje. Remiantis tokia pirmine neteisinga prielaida teismas logine seka darė apibendrintas sekančias išvadas, neva „Atsakovė 2024 m. balandžio 30 d. darydama pavedimą su mokėjimo paskirtimi „skolele“ objektyviai negalėjo dengti savo skolos". Ši nepagrįsta išvada lėmė, kad atsakovės įvykdyti mokėjimai 2.900 EUR sumoje (atitinkamai 2024-02-06 - 500 EUR; 2024-04-03 - 400 EUR; 2024-04-23 - 500 EUR, 2024-04-30 - 1500 EUR) nepagrįstai ir neteisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti ne kaip atsiskaitymas su ieškove vykdant asmeninę prievolę, bet pripažinti, kaip atlikti mokėjimai dengiant trečiojo asmens (UAB „Liber line”) skolas.
Atsiliepimas
Atsakovės 2024 m. balandžio 30 d. atliktas mokėjimas banko pavedimu, paskirtyje nurodant „skolelė“, buvo vykdytas tuomet, kai faktiškai buvo skola ieškovei ir egzistavo neapmokėtos sąskaitos. Ieškovė jau buvo išrašiusi sąskaitų faktūrų už bendra 3.993 EUR suma (atitinkamai 2024-01-31 Nr. 015-01 - 726 EUR sumai, 2024-02-28 Nr. 039-02 - 943,80 EUR sumai, 2024¬03-31 Nr. 165-03 - 943,80 EUR sumai; 2024-04-30 Nr. 19704 - 1.379,40 EUR sumai). Reiškia, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, padarytas vien tik pagal pavedimo paskirtyje nurodytą pastabą „skolelė“, negali būti pripažintas kaip atsakovės prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį. Tokiai išvadai šioje byloje nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindimo.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendime akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovė elektroniniais laiškais siuntė priminimus apie trečiojo asmens UAB „Liber line” susidariusias skolas. Teismas neįvertino, kad tokią informaciją ieškovė pateikdavo apibendrintai ir neatskiriant, kuri skolos suma priskirtina trečiojo asmens prievolei, o kokių sąskaitų yra neapmokėjusi atsakovė. Vien tik dėl to, kad Ieškovė vienu pranešimu teikdavo bendrą informaciją apie dviejų įmonių skolas, dar nereiškia, kad prievolė atsiskaityti turėtų būti vertinama kaip viena (solidari) ar, kad neturėtų būti faktiškai ir teisiškai atskirti skirtingų įmonių (atskirtų paslaugas gavusių subjektų) savarankiški įsipareigojimai. Vien ieškovės siųsti priminimai ir raginimai padengti įsiskolinimus (bendrai abiejų įmonių) nereiškia, kad Atsakovė kažkokiu būdu įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens UAB „Liber line” kilusias prievoles, kad po pranešimo atsakovės vykdytas mokėjimas gali būti užskaitytas kaip dalis atsiskaitymo už trečiojo asmens prievoles, nes tam nebuvo jokio pagrindo, Atsakovė neužtikrino, nedavė sutikimo ir neišreiškė dėl to valios. Dirbtinis įvykių sutapatinimas ir susiejimas yra ne kas kita, o teismo subjektyvus aplinkybių vertinimas, kuris nėra paremtas objektyviais įrodymais ir stokoja teisinio pagrįstumo. Prievolės vykdymas už trečiąjį asmenį turi būti pagrįstas aiškiai išreikšta subjekto valia ir/ar grindžiamas teisinį pagrindą sudarančiu dokumentu. Atsakovei iš esmės nesutinkant su aplinkybę, kad ji kažkokiu būdu perėmė, įsipareigojo perimti ar net vykdė trečiojo asmens prievoles, o taip pat neigiant, kad atsakovė vykdė atsiskaitymo prievolę už trečiąjį asmenį, šią aplinkybę byloje privalėjo įrodyti ieškovė atitinkamai reiškianti atskirą reikalavimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė ir šių aplinkybių neįrodinėjo.
Pagal šalių atsiskaitymų balansą ieškovės pateiktu sąskaitų bendrą sumą (6.171 EUR) bei Atsakovės atliktus mokėjimus (3.900 EUR), o tokie duomenys iškarto parodo, kad tuo metu buvo skola ir atsakovė pavedimo paskirtyje nurodydama žodį „skola“ objektyviai galėjo dengti savo įsiskolinimą ir vykdyti asmeninę prievolę.
Ieškovė paslaugų suteikimą, jų tinkamumą ir prievolės atsiskaityti apimtį grindė į bylą pateiktais paties vienašališkai parengtomis ataskaitomis, kurios nėra patvirtintos UAB „Geltonas namas“. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad vien PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugų aprašas ir sąrašas leidžia įvertinti principinį šalių susitarimą dėl paslaugų ir prekių apimties poreikio, kainos, terminų ir kitų sąlygų, taip pat, kad paslaugų gavėjui buvo atskleista visa informacija apie paslaugų teikimo eigą (CK 6.719 str.).
PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, kuris gali liudyti vien sąskaitos sudarymo aplinkybę, bet ne ieškovės suteiktų paslaugų ar atliktų darbų atlikimą, rezultato perdavimą ar kitų prievolių tinkamą įvykdymą. Sąskaita faktūra negali būti naudojama prievolinių santykių turiniui pagrįsti. Ieškovė ne tik nepagrindė, jog kiekvieną mėnesį atliko sąskaitose faktūrose nurodomų paslaugų veiksmus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė apskritai butų užsakiusi tokį paslaugų kiekį kuris nurodytas ginčo sąskaitose, kad šalys suderino konkretų projektą, paslaugų apimtis ir tikslus. Ieškovė neįrodė, kad yra faktiškai suteikusi paslaugų, kurių rezultatą būtų perdavusi, o atitinkamai Atsakovė priėmusi. Dėl šios priežasties paslaugų suteikimo faktas išlieka objektyviai neįrodytas ir prievolė atsiskaityti nėra pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo ir jo reikšmės sutartinių įsipareigojimų vykdymo prasme. Šis dokumentas akivaizdžiai parodo, kad susiklosčiusių teisinių santykių laikotarpiu Ieškovei buvo atlikta pavedimų už 8.647 EUR sumą, o tai viršija išrašytų sąskaitų sumą. Maža to, visi šie mokėjimai nuo 2024 m. pradžios atlikti tik vykdant Atsakovės asmenines prievoles. Ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami, o ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Šalies argumentai
Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikia ir prašo naujus įrodymus - sąskaitas faktūras už 2024 m. sausio - kovo mėnesius. Šių įrodymų būtinybė atsirado po bylos išnagrinėjimo, kadangi susipažinus su Sprendimu paaiškėjo, jog teismas nurodė, jog „bylos duomenimis ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą pirmą kartą išrašė atsakovei”, nors tai visiškai tikrovės neatitinkantis teiginys. Ši nepagrįsta ir iš principo neteisinga išvada lėmė, kad Atsakovės įvykdyti mokėjimai 2.900 EUR sumoje (atitinkamai 2024-02-06 - 500 EUR; 2024-04-03 - 400 EUR; 2024-04-23 - 500 EUR, 2024-04-30 - 1500 EUR) nepagrįstai ir neteisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti ne kaip atsiskaitymas su Ieškove vykdant asmeninę prievolę, bet pripažinti, kaip atlikti mokėjimai dengiant trečiojo asmens (UAB „Liber line”) skolas.
Atsiliepimas
Ieškovė mažoji bendrija „Socialinė reklama“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad SUI1 2022 m. gruodžio 12 d., naudodamasis GoSign.lt programa, pakvietė SUI2 pasirašyti dokumentą, kurio pavadinimas „2022- 10-01 Social Drum ir GeltonasNamas sutartis Nr. 2022 11 21_1". Į bylą pateikta Sutartis, kurios paskutiniame lape nurodyti Sutarties šalių rekvizitai - kaip paslaugų teikėja nurodyta ieškovė, atstovaujama direktoriaus SUI2, o kaip klientė nurodyta atsakovė, atstovaujama direktoriaus SUI1. Prie atsakovės nurodytas adresas, atsakovės juridinio asmens kodas, PVM (duomenys neskelbtini) atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos banke numeris, tačiau Sutarties preambulėje pirmame Sutarties lape nurodyta, kad klientu Sutartyje toliau bus vadinama UAB „Liber Line" (trečiasis asmuo), kartu nurodytas trečiojo asmens juridinio asmens kodas, adresas, kuris sutampa su Atsakovės adresu.
(duomenys neskelbtini) SUI1, kuris ir pasirašė sutartį, todėl neabejotina, kad teismas privalėjo įvertinti visas ginčui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tas, kurios yra susijusios tiek su Sutarties pasirašymu, tiek ir PVM sąskaitų - faktūrų išrašymu trečiajam asmeniui, tiek ir visų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimu bei skolų pagal jas pripažinimu, ką savo el. laiškais ir darė SUI1, kuris yra tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens vadovas.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. sumokėjo ieškovei 300,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra skola. Kad dengia skolą atsakovė nurodė ir ieškovei 2023 m. gruodžio 19 d. darytame 200,00 Eur dydžio pavedime. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovė pervedė ieškovei 600,00 Eur. Aptartos aplinkybės, ar trečiasis asmuo pats mokėjo pagal pateiktas sąskaitas, ar jas už trečiąjį asmenį sumokėdavo kitas asmuo (atsakovė) nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Tai, kad kai kuriuose atsakovės pavedimuose buvo nurodoma „skola”, o ne „skola už „Liber Line” nereiškia, kad sutartiniai santykiai teisiškai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui vadovauja tas pats asmuo, toks mokėjimo pavedimo paskirties parašymas rodo tik galimą šių juridinių asmenų vadovo veikimą formaliai ne visada atskiriant minėtų įmonių veiklą. Tą iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktas 2024 m. sausio 5 d. „Priedas Nr. 1 prie Social Drum ir Geltonas namas sutarties Nr. 2022 11 21_1“, kuriame nurodyta, kad atsakovė, atstovaujama direktoriaus SUI1, ir ieškovė, atstovaujama direktoriaus SUI2, susitarė dėl sutarties dalių keitimo ir šiuo priedu bendru šalių susitarimu yra keičiamas sutarties Nr. 2022 11 21_1 7.1 punktas: 7.1. Ši Sutartis pratęsiama abiem Šalims priedą pasirašius parašu. Sutartis galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Po šio termino bendru šalių susitarimu sutartis gali būti pratęsiama iš naujo įvertinus teikiamų Paslaugų įkainius. Minėto dokumento dalyje „Šalių parašai ir rekvizitai” kaip paslaugų teikėja nurodyta ieškovė, o kaip klientė atsakovė. Taigi, SUI1, veikdamas kaip atsakovės direktorius, pasirašė priedą Sutarties, kurią buvo sudaręs, veikdamas kaip trečiojo asmens direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybės, kad atsakovė dengė skolas už trečiąjį asmenį, taip pat, kad atsakovės vadovas nurodė ieškovei sąskaitas perrašyti kitai įmonei, „nes mokėjimus darau iš jos anyway“, akivaizdžiai patvirtina tai, kad teismas tinkamai vertino atsakovės atliekamus mokėjimus bei jų paskirtis, įvertinant tai, ar atsakovė dengia trečiojo asmens skolas ar apmoka jau atsakovei išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Pirmosios instancijos teismas vertino visas bylos faktines aplinkybes, vertino šalių susirašinėjimus, pasirašytas sutartis ar jų pakeitimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui vertinant visą bylos medžiagą ir tiek šalių, tiek ir trečiojo asmens pateiktas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Teismo siekis atskleisti byloje esme ir nustatyti visas faktines bylos aplinkybes, niekaip negali būti vertinamas kaip išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.
Bendrovė teikė paslaugas prekių ženklui „duomenys neskelbtini", kurio savininkas yra SUI1, ir kuris yra ir atsakovės, ir trečiojo asmens vadovas bei veikia jų vardu bei interesais. Ieškovė pateikė prezentacijas, kas yra darbų ataskaitos, kurios buvo išsiųstos SUI1, ir kurios patvirtina, kad paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos pilna apimtimi, atsakovė apie suteiktas paslaugas žinojo, akivaizdžiai jas priėmė ir jokių pretenzijų dėl jų nereiškė. Ieškovės byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šalių susitarimo dėl paslaugų apimties aplinkybių, kaip ir neįrodo teiktų paslaugų tinkamo fakto, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės argumentas, kad teismas nevertino jos pateikto banko sąskaitos išrašo, neatitinka sprendimo turinio. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą vertino kartu su kitais bylos įrodymais ir pagrįstai konstatavo, kad pats banko sąskaitos išrašas savaime įrodo konkrečių ginčo sąskaitų apmokėjimo faktą, nes jame yra aiškiai nurodytos paskirtys, o kartu tas paskirtis aiškiai galima susieti ir su kitais bylos įrodymais, kas kartu nekelia jokių abejonių už ką konkrečiai atsakovė moka.
Aplinkybė, jog atsakovė nurodo, kad per ginčo laikotarpį atliktų pavedimų suma viršija išrašytų sąskaitų sumą, savaime nepaneigia ieškovės reikalavimų, jeigu nėra įrodyta, kad šie mokėjimai buvo atlikti būtent ginčo sąskaitų apmokėjimui.
Nauji įrodymai, kuriais remiasi atsakovė, objektyviai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, nes jie buvo žinomi ir tiesiogiai susiję su jos atsikirtimais, atsakovė juos turėjo, o kartu ir aiškiai deklaravo kokiu principu buvo užskaitomi mokėjimai gauti iš atsakovės. Todėl jų pateikimas apeliaciniame procese vertintinas kaip pavėluotas ir neatitinkantis CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų, o tokie įrodymai neturėtų būti priimami ir vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinėje byloje, ieškovės teigimu, nagrinėtinas proceso teisės taikymo klausimas, ar galėjo pirmosios instancijos teismas nagrinėti aplinkybės, kurios nesusijusios su pareikštu ieškiniu ir jame suformuluotais reikalavimais, spręsti klausimai, kurie nepatenka į civilinės bylos nagrinėjimo dalyką (pasisakė dėl teisinių santykių, kurie susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, vertino tarp visiškai kitų subjektų sudarytą sandorį ir iš jo kylančius sutartinius įsipareigojimus, nepagrįstai vertino, kaip tokius atskirtų subjektų tarpusavio sutartinius įsipareigojimus turėjo vykdyti atsakovė ir ar faktiškai juos vykdė). Taip pat spręstinas klausimas, ar ginčo mokėjimui vykdyti apmokant atsakovės prievoles, ar trečiojo asmens prievoles ieškovei. Apeliantė taip pat teigia, kad neįrodytas ieškovės paslaugų suteikimo faktas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikia naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos - sąskaitas faktūras už 2024 m. sausio - kovo mėnesius. Atsakovės teigimu, šių įrodymų būtinybė atsirado po bylos išnagrinėjimo, kadangi susipažinus su Sprendimu paaiškėjo, jog teismas nurodė, jog bylos duomenimis ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą pirmą kartą išrašė atsakovei, nors tai visiškai tikrovės neatitinkantis teiginys. Teismas šią klaidingą išvadą padarė neturėdamas pakankamai duomenų ir pasisakydamas dėl faktų kurių šalys neįrodinėjo, nes ginčo laikotarpis neapėmė ankstesnio laikotarpio, kuris nebuvo tirtas, todėl atsakovė nematė būtinybės teikti duomenis apie ankstesnius šalių santykius. Ši nepagrįsta teismo išvada lėmė, kad atsakovės įvykdyti mokėjimai 2.900 EUR sumoje (atitinkamai 2024-02-06 - 500 EUR; 2024-04-03 - 400 EUR; 2024-04-23 - 500 EUR, 2024-04-30 - 1500 EUR) nepagrįstai ir neteisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti ne kaip atsiskaitymas su ieškove vykdant asmeninę prievolę, bet pripažinti, kaip atlikti mokėjimai dengiant trečiojo asmens UAB „Liber line” skolas. Dėl šių priežasčių atsakovė pateikia minėtas sąskaitas ir prašo jas priimti.
Teismo vertinimu, atsakovės pateikti nauji įrodymai atskleidžia bylai reikšmingas aplinkybes (kurios buvo vertintos teismo sprendime) apie ieškovės ir atsakovės suteiktų paslaugų bei šalių tarpusavio atsiskaitymų balansą, jų turinys žinomas ir ieškovei, šalys turėjo galimybę įvertinti šių įrpdymų reikšmę, todėl naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl to atsakovės naujai teikiami įrodymai prijungiami prie bylos.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Ieškovė nurodė aplinkybės, kad atsakovė dengė skolas už trečiąjį asmenį, taip pat, kad atsakovės vadovas nurodė ieškovei sąskaitas perrašyti kitai įmonei, nes mokėjimus už juos darė anyway („bet kuriuo atveju“). Todėl teismas vertino atsakovės atliekamus mokėjimus bei jų paskirtis, įvertinant tai, ar atsakovė dengia trečiojo asmens skolas, ar apmoka jau pačiai atsakovei išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Teismas vertino visas bylos faktines aplinkybes, vertino šalių el. laiškus, pasirašytas sutartis ar jų pakeitimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui vertinant visą bylos medžiagą ir tiek šalių, tiek ir trečiojo asmens pateiktas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
Teismo motyvai vertinant šalių pateiktas aplinkybes dėl konkrečių paslaugų ir konkrečiam prekės ženklui teikimo, atskirai įvertinant ir atsiskaitymo su ieškove pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas - faktūras klausimą, nereiškia, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos. Teismas išsamiai analizavo visas šalių nurodomas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei jų sąsajumą, vertino, kuris subjektas (atsakovė ar trečiasis asmuo) buvo įsipareigojęs mokėti ieškovei, todėl teismo siekis atskleisti byloje esme ir nustatyti visas faktines bylos aplinkybes nevertinamas kaip išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl ginčo esmės
Sprendime teismas konstatavo, jog byloje esanti 2022-11-31 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2022 11 21_1 buvo pasirašyta ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Liber line”. Teismas taip pat patvirtinto trečiojo asmens atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad suėjus paslaugų sutartyje įtvirtintam terminui, teisiniai santykiai su ieškove baigėsi 2023 m. pabaigoje ir niekada nebuvo atnaujinti, kad sutarties šalys (ieškovė ir trečiasis asmuo) nesudarė jokio rašytinio susitarimo dėl atlygintinų paslaugų sutarties pratęsimo, atnaujinimo, naujo termino nustatymo, taip pat jokiu būdu neatnaujino teisinių santykių, kurie pasibaigė pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Pagrįsta teismo išvada, kad į bylą pateikta ieškovės sutartis patvirtino egzistavusius teisinius santykius su trečiuoju asmeniu UAB „Liber line”, kuri galiojo iki joje nustatyto sutarties galiojimo termino - 2023 m. lapkričio 30 d.
Reikšminga aplinkybė, kad Bendrovė teikė paslaugas prekių ženklui „duomenys neskelbtini", kurio savininkas yra SUI1, ir kuris yra ir atsakovės, ir UAB „Liber Line" vadovas bei veikia jų vardu bei interesais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, kad Sutartyje neaiškiai nurodyta viena Sutarties šalis (klientas), t. y. preambulėje klientu apibrėžtas vienas juridinis asmuo (trečiasis asmuo), o prie šalies rekvizitų nurodytas kitas juridinis asmuo (atsakovė), vis dėlto, laikytina, kad pati ieškovė vertino, jog Sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu, nes būtent jam periodiškai išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras visą Sutarties galiojimo laikotarpį, o trečiasis asmuo tokias PVM sąskaitas - faktūras priėmė ir teismui pateiktame atsiliepime neginčijo, jog būtent jis su ieškove sudarė minėtą Sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. sumokėjo ieškovei 300,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra skola. Kad dengia skolą atsakovė nurodė ir Ieškovei 2023 m. gruodžio 19 d. darytame 200,00 Eur pavedime. 2023 m. gruodžio 28 d. Atsakovė pervedė Ieškovei 600,00 Eur. Aptartos aplinkybės, ką teisingai pažymėjo ir teismas, ar trečiasis asmuo pats mokėjo pagal pateiktas sąskaitas, ar jas už trečiąjį asmenį sumokėdavo kitas asmuo (atsakovė) nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Tai, kad kai kuriuose atsakovės pavedimuose buvo nurodoma „skola", o ne „skola už „Liber Line" nereiškia, kad sutartiniai santykiai teisiškai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui vadovauja tas pats asmuo, toks mokėjimo pavedimo paskirties parašymas rodo tik galimą šių juridinių asmenų vadovo veikimą formaliai ne visada atskiriant minėtų įmonių veiklą.
Minėtą išvadą patvirtina ir 2024 m. sausio 5 d. „Priedas Nr. 1 prie Social Drum ir Geltonas namas sutarties Nr. 2022 11 21_1”, kuriame nurodyta, kad atsakovė, atstovaujama direktoriaus SUI1, ir ieškovė, atstovaujama direktoriaus SUI2, susitarė dėl sutarties dalių keitimo ir šiuo priedu bendru šalių susitarimu yra keičiamas sutarties Nr. 2022 11 21_1 7.1 punktas: 7.1. Ši Sutartis pratęsiama abiem Šalims priedą pasirašius parašu. Sutartis galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Po šio termino bendru šalių susitarimu sutartis gali būti pratęsiama iš naujo įvertinus teikiamų Paslaugų įkainius. Minėto dokumento dalyje „Šalių parašai ir rekvizitai" kaip paslaugų teikėja nurodyta ieškovė, o kaip klientė atsakovė. Taigi, SUI1, veikdamas kaip atsakovės direktorius, pasirašė priedą Sutarties, kurią buvo sudaręs, veikdamas kaip trečiojo asmens direktorius.
CK 6.50 str. nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.
Atsakovė dengė skolas už trečiąjį asmenį, taip pat, kad atsakovės vadovas nurodė ieškovei sąskaitas perrašyti kitai įmonei, „nes mokėjimus darau iš jos anyway“. Teismas tinkamai vertino atsakovės atliekamus mokėjimus bei jų paskirtis, įvertinant tai, kad atsakovė dengė trečiojo asmens skola, o ne atsakovės skolas.
(duomenys neskelbtini).Jei Klientas nepatvirtina arba nepareiškia prieštaravimų dėl gautos ataskaitos per šiame punkte nurodytą laikotarpį, laikoma, kad Klientas sutiko ir priėmė suteiktas Paslaugas“.
Ieškovė pateikė prezentacijas, kurių turinį sudarė darbų ataskaitos ir kurios buvo išsiųstos SUI1. Prezentacijos patvirtina, kad paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos pilna apimtimi, atsakovė apie suteiktas paslaugas žinojo, jas priėmė ir jokių pretenzijų dėl jų nereiškė. Kaip matyti iš šalių į bylą pateiktų įrodymų, tai atsakovė pretenzijas dėl paslaugų kiekio ir (ar), apimties ir (ar) kitų aplinkybių, kurios yra susijusios su paslaugų suteikimu ėmė reikšti tik tuomet, kai teisme buvo gautas ieškinys.
Atsakovės deklaratyvūs teiginių apie paslaugų (ne) suteikimą, jų kokybę ir kt. nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų. Atsakovės keliamos abejonės dėl paslaugų nesuteikimo ar netinkamo suteikimo, yra nepagrįstos.
Pati atsakovė pateikdama mokėjimo pavedimų kopijas papildomai nurodo kaip vieną iš savo argumentų, kad paslaugos yra apmokėtos, todėl atsakovei nekyla pareiga jų apmokėti dar kartą. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šalių susitarimo dėl paslaugų apimties aplinkybių, kaip ir neįrodo paslaugų tinkamo suteikimo fakto, atmetamas.
CK 6.722 straipsnis numato, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) klieno reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 3) nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.
Bendrovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė šias savo pareigas vykdė, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti savo priešpriešines prievoles ieškovės atžvilgiu ir sumokėti ieškovei priklausančias pinigines sumas.
CK 6.720 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta pagrindinė pirkėjo pareiga: suteikiamas paslaugas apmokėti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.
Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį, ką patvirtina ir pateikiamos ataskaitos, kurių atsakovė iki ieškinio pateikimo niekada neginčijo, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad nei vienas iš pateiktų dokumentų nepatvirtina paslaugų teikėjo atliktų veiksmų ir/ar vykdytų darbų, kurie būtų priskirtini sutartinių paslaugų sąvokai, nepagrįstas.
Atsakovės argumentas, kad teismas nevertino jos pateikto banko sąskaitos išrašo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą vertino kartu su kitais bylos įrodymais ir pagrįstai konstatavo, kad pats banko sąskaitos išrašas savaime įrodo konkrečių ginčo sąskaitų apmokėjimo faktą, nes jame yra aiškiai nurodytos mokėjimų paskirtys.
Aplinkybė, jog atsakovė nurodo, kad per ginčo laikotarpį atliktų pavedimų suma viršija išrašytų sąskaitų sumą, savaime nepaneigia ieškovės reikalavimų, jeigu nėra įrodyta, kad šie mokėjimai buvo atlikti būtent ginčo sąskaitų (atsakovės skolos ieškovei) apmokėjimui.
Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog teismo išvados esą padarytos „dirbtinai sugretinant nesusijusias aplinkybes“ ar „subjektyviai interpretuojant faktus“. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išanalizavo šalių argumentus, pasisakė dėl esminių byloje pateiktų įrodymų ir aiškiai nurodė kaip ir kodėl vertina ir aiškina konkrečius bylos įrodymus.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteisiamos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Socialinė reklama“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geltonas namas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1258,40 Eur apeliacinės instancijos teisme išlaidų.