Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato Arūno Kontrimavičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas R. J. atstovo advokato skundas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-218-2026 paliktas galioti nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiformavusios nacionalinių teismų praktikos šios kategorijos bylose, o taip pat pažeidė R. J. procesines teises, numatytas ANK 577 straipsnyje, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios faktinėms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Pažymima, kad iš 2026 m. sausio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kuriame iš nurodytų keturių sklypų tariamai neteisėtai nukirsti trys beržai. Be to, kaip yra matyti iš bylos medžiagos, Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarime jau yra konkrečiai nurodyta, kuriame sklype buvo nukirsti minimi beržai, kas paneigia protokolo išsamumą ir jo turinio tariamą konkretumą. R. J. neturėjo pareigos pats nustatyti, kuriame iš keturių žemės sklypų buvo neteisėtai nukirsti beržai, be to, pastebėtina, kad Institucijos vyr. specialisto V. Z. „Apžiūros akte“ Nr. TVR-3420 nurodyta, jog buvo surasti šeši neturint leidimo nukirsti saugotini karpotieji beržai. Tas pats pasakytina ir apie 2025 m. liepos 11 d. „Žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo aktą“ Nr. ŽAR-542, kadangi šio akto turinys taip pat yra abstraktaus pobūdžio ir neduoda pagrindo identifikuoti konkretų R. J. padarytą pažeidimą. Be to, skirtingai nei nurodyta Institucijos nutarime, vienas iš nukirstų beržų buvo visai kitame, nei nurodyta, žemės sklype, ką patvirtinto ir liudytojas V. Z.. Šis faktas taip pat patvirtina 2026 m. vasario 10 d. nutarimo neaiškumą, nes R. J. nebuvo kaltinamas dėl neva neteisėto beržų iškirtimo sklype, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad nurodytuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti visi žemės sklypai savaime nereiškia, kad minėtų aktų turinys leido R. J. suvokti jam inkriminuoto pažeidimo turinį. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad R. J. negalėjo pilnavertiškai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, ką patvirtina jo Institucijai teikti rašytiniai paaiškinimai. Dėl aptartų pažeidimų skundžiami 2026 m. birželio 4 d. nutartis ir 2026 m. vasario 10 d. nutarimas turėtų būti panaikinti, o bylą – nutraukta.

Akcentuojama, kad pagal šiai bylai aktualius teisės aktus, nustatant medžio skersmens dydį 1,3 metro aukštyje turi būti taikoma 7% paklaida. Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės šiam reglamentavimui prieštaraujančią išvadą teigdamas, paklaida jau yra nustatyta rengiant metodiką ir pritaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.1 lentelėje. Tinkamai pritaikius minimas nuostatas matyti, kad vienas iš nutarime nurodytų beržų negali būti vertinamas kaip medis, kuris yra laikomas saugotinu, o kitų nutarime užfiksuotų medžių duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dėl to manytina tai, kad R. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – aplinkai padarytos žalos atlyginimo priteisimas yra nepagrįsta. Liudytojas V. Z. patvirtino, kad karpotojo beržo, kurio diametras kelme yra 42 cm, būsena yra iš esmės patenkinama, tačiau yra aiškiai matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, dėl to nesutiktina su sprendimu skaičiuoti žalą valstybei už šio medžio nukirtimą. Net ir teismo pritaikyta 25 proc. nuolaida žalos apskaičiavimui nepatvirtino šio sprendimo pagrįstumo.

Be to, iš Institucijos nutarimo galima suprasti, kad R. J. pats nurodytų medžių net nekirto (nepjovė), o kas atliko šiuos veiksmus tyrimo metu nenustatyta. Pažymėtina tai, jog R. J. nėra juridinio asmens vadovas, taip pat neaišku, pagal kokius teisės aktus jis būtų atsakingas už medžių kirtimo organizavimą. Nenustatyta, kad R. J. kitiems asmenims nurodė nukirsti (nupjauti) saugotinus medžius ir tai padarė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Dėl to spręstina, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo nustatyta asmens kaltė, dėl ko Institucijos nutarimas taip pat turėtų būti panaikintas. Be to, konkretūs liudytojai yra nurodę, kad atlikdami darbus apleistuose žemės sklypuose medžių nepjovė.

Pažymima, kad tuo atveju, jei Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimas būtų panaikintas, Institucija turėtų atlyginti R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija pabrėžia, kad pirminės apžiūros metu buvo užfiksuoti šeši nukirsti medžiai, kurie galimai buvo priskirtini saugotiniems želdiniams, tačiau atlikus perskaičiavimą pagal medžių skersmenų tarpusavio priklausomumą, buvo nustatyta, kad tik trys beržai atitinka saugotinų želdinių kriterijus, kas pripažinta remiantis Medienos tūrio lentelėmis.

Nukirstų beržų koordinatės neatitiko dėl trikdžių, tačiau jos nepaneigia pažeidimo, kadangi visi nukirsti medžiai buvo žemės sklype, kuriame R. J. organizavo darbus (kirto želdinius žemės ūkio paskirties sklype). R. J. taip pat pripažino, kad organizavo darbus šiuose sklypuose, tačiau nebendradarbiavo su Institucija. Žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis nustatyta metodika, dėl to plačiau neaiškinamas.

Institucija procesiniuose dokumentuose nurodė koordinates, kadangi kitaip yra neįmanoma aprašyti teritorijos, kurioje yra šimtai kelmų. Asmuo nukirto saugotinus medžius, tačiau tik medžio koordinačių netikslumas pažeidimo padarymo fakto nekeičia, kadangi yra pateiktos nuotraukos su matavimo juosta, kurioje matyti medžio kelmo skersmuo. Jeigu asmeniui iš esmės kilo kokie nors neaiškumai, jis galėjo bendradarbiauti su Institucija ir nuvykti į vietą apžiūrėti nukirstų medžių kelmus.

Pažymima, kad apvalioji mediena pagal įstatyminį reglamentavimą yra matuojama rankiniu būdu, t. y. miškininkai ją apskaičiuoja pagal kubatūrą. Institucija skaičiuoja pagal medžio kelmo skersmenį bei skaičiuoja žalą už kiekvieną centimetrą. Šiuo atveju iškirsti medžiai augo žemės ūkio paskirties žemėje, todėl buvo vadovautasi Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Argumentai dėl 7 proc. paklaidos taikymo yra nelogiški, kadangi medžio kelmas buvo išmatuotas rankiniu būdu, paskaičiuojant žalą už kiekvieną centimetrą.

Akcentuojama, kad R. J. turėjo dėl medžių išsišakojimų pateikti nuotraukas, nes nėra sudarytos metodikos ar nustatyti kriterijai, kaip tai turi būti vertinama be jų. Kadangi R. J. nuotraukų nepateikė, jo teiginiai traktuotini kaip subjektyvūs. Be to, nors R. J. ir nėra juridinio asmens vadovas, tačiau jis pats teigė, kad organizavo darbus, o dėl didelės darbuotojų kaitos neprisimena, kas atliko kirtimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde yra nesutinkama su R. J. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį ir prašoma panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus bei R. J. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Visų pirma, apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista R. J. procesinė teisė į gynybą, kadangi jo atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai buvo nekonkretūs ir neišsamūs, priimti nesudarius tinkamų sąlygų R. J. pasinaudoti savo teise į gynybą. Vis dėlto, įvertinus apeliaciniame skunde nurodytų procesinių dokumentų (past. – Institucijos 2026 m. sausio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo, Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, „Apžiūros akto“ Nr. TVR-3420 ir 2025 m. liepos 11 d. „Žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo akto“) turinį, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog R. J. negalėjo suprasti jam pareikšto kaltinimo.

Kaip matyti iš Institucijos 2026 m. sausio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo, R. J. inkriminuotas laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) organizuotas trijų beržų (kurių diametras 1,30 m aukštyje – 34,2 cm, 32,6 cm ir 33,0 cm) nukirtimas, nors minėti medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams pagal Kriterijų priedo 7.2 punkto reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad R. J., kai jis organizavo saugotinų želdinių kirtimo darbus, neinformavo savivaldybės vykdomosios institucijos ir nepateikė nuotraukų. Taip pat nenustatyti asmenys, kurie nukirto saugotinus beržus R. J. pavedimu. Įvertinus šias aplinkybes ANK 609 straipsnio 1 dalies normų, kurios numato administracinio nusižengimo protokolo turinį, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nustatytos faktinės aplinkybės nėra išsamios arba kaip kitaip nepakankamos, kad R. J. nebūtų suvokęs, kokio pobūdžio nusižengimas yra jam inkriminuojamas. ANK 609 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad: „Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: <...> administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė <...>.“ Kaip buvo teisingai nustatyta ir pirmosios instancijos teismas, minėtas procesinis dokumentas buvo surašytas remiantis atliktu apžiūros aktu, prie kurio pridėtoje fotolentelėje užfiksuoti nukirsti saugotini medžiai – beržai, taip pat nurodytos nukirstų beržų koordinatės, pagal kurias galima tiksliai nustatyti nukirstų beržų vietą bei kuriame sklype jie augo. Be kita ko, pirmosios apylinkės teismas taip pat detaliai išaiškino, kodėl Institucijos 2026 m. sausio 12 d. protokole nėra minimas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (past. – skundžiamos nutarties 23-a pastraipa) – šie argumentai apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių, todėl pakartotinai nekartojami, kadangi yra pakankamai detalūs bei motyvuoti.

Dalyje dėl Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo pasisakytina, kad jis atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėtame procesiniame dokumente, be kita ko, nurodyta tai, jog nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) R. J. organizavo trijų beržų (diametras 1,30 m aukštyje – 34,2 cm, 32,6 cm, 33,0 cm) nukirtimą, kurie priskiriami saugotiniems želdiniams. Jis, organizavęs saugotinų želdinių kirtimo darbus, neinformavo savivaldybės vykdomosios institucijos ir nuotraukų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš kaltinimo buvo pašalinta perteklinė informacija, t. y. žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), paliekant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimas yra patikslintas, tiksliau nurodant pažeidimo padarymo vietą, kas kaip tik konkretizavo R. J. veiksmus. Be kita ko, pažymėta ir tai, jog R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis padėjo išsiaiškinti ANK numatytą administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to negalima sutikti su vertinimu, jog R. J. objektyviai nesuprato kuo jis buvo kaltinamas ar dėl kokių veiksmų jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė.

Iš 2025 m. kovo 21 d. Apžiūros akto Nr. TVR-2734 matyti, kad buvo apžiūrėti žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini); apžiūros objektas – želdiniai ne miško žemėje. Apžiūros metu nustatyta, kad privačiuose žemės ūkio paskirties sklypuose vykdyti medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, kirtimai. Kirtėjų apžiūros metu kirtimo vietoje nebuvo. Kelyje (duomenys neskelbtini) prie sankryžos į (duomenys neskelbtini) pastebėtas traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenantis medieną. Didesnė dalis medienos yra išvežta.

2025 m. balandžio 2 d. Apžiūros akte Nr. TVR-3240 užfiksuota, kad buvo apžiūrėti žemės ūkio paskirties sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nukirsti medžiai, apžiūros metu buvo naudota matavimo juosta ir telefono „Redmi“ foto kamera. Kaip matyti iš išmatuotų ir nufotografuotų nukirstų beržų kelmų, iš pradinių šešių beržų trys buvo pripažinti atitinkantys saugotinų medžių ir krūmų kriterijus. Taigi yra matyti, kad šiame dokumente nurodyta informacija atitinka Institucijos 2026 m. sausio 12 d. protokole bei 2026 m. vasario 10 d. nutarime nurodytus duomenis. Minėtame akte taip pat nurodyti patikslinti minėtų medžių diametrai kelme, kas patvirtina Institucijos argumentus, jog rasti nukirsti medžiai buvo išmatuoti rankiniu būdu – šis faktas matyti ir iš su aktu pateiktų foto nuotraukų, kuriose matyti kelmo diametro matavimas su matavimo juosta. Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šis dokumentas neleido R. J. tinkamai įvertinti jam pateikto kaltinimo ir objektyviai nesuvokti, kokie jo veiksmai laikytini neteisėtais ir prieštaraujančiais įstatyminiam reglamentavimui.

Pažymėtina, kad 2025 m. liepos 11 d. Žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo aktas Nr. ŽAR-542 yra skirtas ne išimtinai nustatyti R. J. neteisėtus veiksmus, o įvertinti jo veiksmais padarytą žalą aplinkai. Iš minėto dokumento matyti, kad buvo apskaičiuota R. J. sukelta žala nukertant pirmiau aptartus tris karpotuosius beržus, kurie išimtinai nuosekliai ir tapačiai nurodyti Institucijos priimtuose procesiniuose dokumentuose, dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su vertinimu, kad jame pateikti duomenys yra abstraktūs arba neatitinka padaryto pažeidimo esmės. Vien tik tai, kad apeliantas nesutinka su dokumentų turiniu ar jais nustatytomis aplinkybėmis savaime nereiškia, jog jie yra neteisingi arba kaip kitaip neužtikrino R. J. galimybės tinkamai gintis į pareikštą kaltinimą. Taip pat vertintina, kad žala dėl nukirstų medžių buvo apskaičiuota tinkamai bei atsižvelgus į visas aktualias aplinkybes, kadangi, nustačius, jog vieno nukirstų medžių būklė yra patenkinama, jo atkuriamoji vertė buvo paskaičiuota atėmus 25 proc. dydžio sumą. Taigi matyti, kad ši žala apskaičiuota atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, o ne formaliai, kaip kad yra bandoma teigti skunde. Dėl to šie apelianto argumentai yra atmetami.

Įvertinus aukščiau išdėstytą spręstina, jog apeliacinio skundo argumentai dėl pirmiau aptartų ir išanalizuotų procesinių dokumentų yra neobjektyvūs ir nepagrįsti, o remiami išimtinai gynybine versija, jog šioje byloje buvo pažeista R. J. teisė į gynybą. Nors apeliacinės teismas iš dalies sutinka, jog nagrinėjamu atveju yra tam tikri neatitikimai (past. – nukirstų medžių kelmų koordinačių tikslumas), tačiau vien tai savaime nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, taip pat nėra ir pakankami pripažinti, jog R. J. objektyviai negalėjo gintis į pareikštą kaltinimą ar kaip kitaip bandyti įrodyti savo nekaltumą. Kaip teisingai teigiama ir Institucijos atsiliepime, R. J. nepateikė Institucijai papildomų duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo paaiškinimus, taigi nėra pagrindo laikyti, jog jis siekė aktyviai gintis į jam pareikštą kaltinimą. Dėl to darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą nebuvo pažeista, o jo pasirinkimas nesigilinti į jam pareikštą kaltinimą bei nesiaiškinti jam kilusių abejonių nėra pagrindas nesivadovauti Institucijos pateiktais procesiniais dokumentais.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, rėmėsi tinkamu teisiniu reglamentavimu, išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. J. padarė ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl R. J. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu bei pagrįstos bylos medžiaga. Vien tik tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai R. J., o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokių nors materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

Kaip matyti iš skundžiamos 2026 m. birželio 4 d. nutarties motyvų, apeliaciniame skunde dėstomi iš esmės tapatūs argumentai, kurie buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teisme pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

ANK 281 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, arba medžių, apie kurių kirtimą ar kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimą. ANK 281 straipsnio 2 dalies dispozicija iš esmės yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius šioje byloje nagrinėjamą nusižengimą.

Kaip matyti iš Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. Minėtoje įstatymo normoje nustatyta tai, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai yra šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta tai, kad neteisėtas želdynų naikinimas – tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ir cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks jų pašalinimas iš augimo vietos arba intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos.

Želdynų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad saugotini želdiniai – tai medžiai ir krūmai, atitinkantys Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, ar savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti yra reikalingas leidimas ar sprendimas.

Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nesutinkama su tuo, jog R. J. turi atsakyti už saugotinų medžių nukirtimą bei šiais veiksmais sukeltą žalą, kadangi jis nėra juridinio asmens vadovas. Šioje vietoje pažymėtina, kad R. J. Institucijai yra pateikęs duomenis, kad jis organizavo apleistų sklypų tvarkymo darbus, o jo ūkyje dirbo sezoniniai darbuotojai, kurių, esant didelei darbuotojų kaitai, jis nefiksavo ir negali nurodyti asmenų, vairavusių traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežusių medieną iš pirmiau nurodytų sklypų. Taigi yra matyti, jog R. J. iš esmės sutinka, kad jis buvo minėtų tvarkymo darbų organizatorius, taigi būtent jam teko atsakomybė užtikrinti, jog sklypų tvarkymo darbai vyktų pagal bendruosius želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo principus (Želdynų įstatymo 3 straipsnis). Tai, kad R. J. ne pats tiesiogiai atliko kirtimo darbus, savaime nešalina jo atsakomybės, ypač įvertinus tai, jog jis objektyviai negalėjo nurodyti, kokie konkretūs asmenys tai atliko, kas taip pat verčia abejoti jo pateikta gynybine versija. Įvertinus tai, jog sklypų tvarkymo darbai buvo organizuoti R. J. iniciatyva, turi būti vertinama ar jis turėjo kokią nors atsakomybę užtikrinti tinkamą želdinių apsaugą.

Želdynų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad už želdynų ir želdinių apsaugą atsako želdynų ir želdinių savininkai ar valdytojai. Kaip matyti iš 2025 m. gegužės 12 d. pateikto A. S. rašytinio paaiškinimo bei 2021 m. sausio 2 d. Žemės sklypo panaudos sutarties, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (past. – kuriame buvo nukirsti saugotini medžiai) išnuomotas R. J., šiam įsipareigojant panaudojamame žemės sklype neatlikti jokių veiksmų, kuriais būtų sunaikintas arba užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir žemę naudoti taip, kad nepablogėtų žemės naudmenų kokybė, tvarkingai naudoti ir saugoti apsauginius bei kitus želdinius, nedaryti žalos vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms, taip pat žemės sklype įrengtoms ir valstybei priklausančioms melioracijos sistemoms bei įrenginiams. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog R. J. bylai aktualiu laikotarpiu veikė kaip minėtų želdinių valdytojas, taigi būtent jam kilo atsakomybė užtikrinti, kad tvarkant jam išnuomotą žemės sklypą būtų laikomasi įstatymų ir juose nustatytų draudimų, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Vadovaujantis Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 ir 5 punktais, turi būti užtikrinama, kad želdynus kurtų, želdynų ir želdinių apsauga rūpintųsi, prižiūrėtų ir tvarkytų profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, taip pat pasirenkant darbų atlikimo laiką ir priemones, kurios padeda išlaikyti bei užtikrinti želdinių sveikumą, ilgaamžiškumą ir fizinį atsparumą. Dėl to nesutiktina su argumentais, kad šiuo atveju R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Apeliacinio skundo motyvai, jog teismo posėdyje apklausti R. J. dirbę darbuotojai nurodė, kad R. J. nedavė nurodymo kirsti saugotinus medžius, savaime nepaneigia jo pareigos užtikrinti, kad ūkyje dirbę darbuotojai netyčia ar per klaidą nenukirstų saugotinų medžių ar krūmų.

Dalyje dėl 7 procentų paklaidos taikymo visiškai sutiktina su Institucijos atsiliepimo motyvais, jog atlikus rankinį nukirstų medžių kelmo diametro matavimą su matavimo juosta ir žinant itin tikslius išmatavimus, nėra pagrindo taikyti minėtą paklaidą. Be to, iš apeliacinio skundo matyti tai, kad minėta paklaida taikoma išimtinai R. J. naudai ir tik jam palankiu būdu, kas nėra ir negali būti laikoma objektyviu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Įvertinus tai, kad šiuo atveju, išmatavus nukirstų medžių kelmų diametrą yra matomas akivaizdus jų plotis centimetrais, nėra ir pagrindo vertinti, jog apelianto nurodoma paklaida turi būti taikoma. Be to, į šį klausimą buvo detaliai atsakyta ir skundžiamoje nutartyje (past. – skundžiamos nutarties 35-a pastraipa).

Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl R. J. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Pažymėtina, kad R. J. paskirta 180 Eur bauda yra lygi ANK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas atitinka nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taigi nepažeidžia ANK 34 straipsnio nuostatų. Darytina išvada, jog R. J. bauda paskirta tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir nėra per griežta ar kitaip neadekvati.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlyginti R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų tenkinamas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Aptariamu atveju R. J. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas ir administracinio nusižengimo teisena nenutraukiama. Be to, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų iš esmės pagrįsti jo tariamai patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to šis prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.