Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei, Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – APA1, jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Jolantai Valančiūtei,liudytojams LUD5 , LUD2 , LUD3 , LUD7 , LUD6 , LUD1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Arūno Kontrimavičiaus skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 10 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-218-2026 (ROIK: 25269328883).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas, Institucija) 2026 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-218-2026 (ROIK: 25269328883) (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) APA1 (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 281 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 180 Eur bauda ir įpareigotas atlyginti padarytą 1 066,50 Eur žalą valstybei, už tai, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d., žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo trijų beržų (diametras 1,30 m. aukštyje 34,2 cm., 32,6 cm., 33,0 cm) nukirtimą, kurie vadovaujantis Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) (toliau – Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams) priedo 7.2 reikalavimais priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirsti nustatyta tvarka turi būti gautas leidimas. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. Organizavęs saugotinų želdinių kirtimo darbus R. J. neinformavo savivaldybės vykdomosios institucijos ir nuotraukų nepateikė. Tyrimo metu asmenys APA1 pavedimu nukirtę tris saugotinus beržus nenustatyti. R. J., organizavęs saugotinų medžių kirtimą, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, pažeidė Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė aplinkai 1 066,50 Eur žalą (2025 m. liepos 11 d. žalos aplinkai paskaičiavimo aktas Nr. ŽAR-542), kurios gera valia neatlygino.Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 atstovo advokato Arūno Kontrimavičiaus (toliau – ir Pareiškėjo atstovas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2026 m. vasario 10 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš APA1 nutraukti, priteisti iš Institucijos APA1 šioje byloje patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Iš byloje esančio pareigūno V. Z. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (toliau – ir protokolas) negalima nustatyti kuriuose iš išvardintų keturių žemės ūkio paskirties sklypų rasti neteisėtai nukirsti trys beržai. Protokole neminimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. ,,Žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo akte“ ŽAR-542 (toliau – ir Žalos apskaičiavimo aktas). „Apžiūros akte“ TVR-3240 nufotografuoti šeši kelmai esantys skirtingose koordinatėse. Protokole nurodyta, kad pažeidimo faktas konstatuotas 2025 m. balandžio 2 d. atliktos apžiūros metu, kuriame nurodyti neteisėtai nukirsti medžiai. Tačiau minėtame akte nurodyta, kad žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rasti šeši neturint leidimo nukirsti saugotini karuotieji beržai. Šiame akte taip pat nėra nurodyta kokiuose žemės sklypuose pagal jų unikalius numerius, rasti neteisėtai nukirsti beržai. Iš Žalos apskaičiavimo akto turinio taip pat negalima nustatyti kuriuose žemės sklypuose rasti tariamai neteisėtai nukirsti beržai. 2026 m. vasario mėn. 10 d. Institucijos vyriausioji specialistė priimdama nutarimą vadovavosi minėtu 2025 m. balandžio 2 d. apžiūros aktu nurodydama šiuo aktu nustatytas aplinkybes, Žalos apskaičiavimo aktu, iš kurių turinio negalima nustatyti kokiuose konkrečiai žemės sklypuose nukirsti saugotini medžiai, tačiau padarė išvadą, kad trys beržai nukirsti žemės ūkio paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kas neatitinka administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir jam prieštarauja. Priimant nutarimą pareigūnė iš esmės pakeitė protokole nurodytą kaltinimą nurodydama skirtingas nei Protokole nurodytas įvykio aplinkybes, kuo buvo pažeistos R. J. teisės į gynybą. Cituojant ANK 618 straipsnio 2 dalį nurodoma, Skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, prieštarauja protokolo, apžiūros akto bei žalos įvertinimo akto duomenims ir nurodytų įstatymų reikalavimams. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad surašant Protokolą ir priimant Skundžiamą nutarimą taikyti R. J. administracinę nuobaudą ne tik pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai, nukrypta nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, bet ir pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. procesinės teisės numatytos ANK 577 straipsnyje, kas laikytina esminiu administracinio nusižengimo tyrimo proceso pažeidimu, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti naikintinas. Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra: 2.1. nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veikos); <...>. Įvykio metu galiojusio Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo ,,Dėl 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1-6 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 3 dalyje nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima: 3.1. turint Savivaldybės mero leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, išduotą pagal Tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą ir sumokėjus Savivaldybės mero pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Aprašo 4 dalyje nustatyta, kad Želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo arba sprendimo galima, kai: <...>; 4.2. šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrių, nurodydami želdinio rūšį, vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas želdinys. R. J. įvykio tyrimo metu pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad 2025 m. kovo viduryje pradėjo darbus (duomenys neskelbtini) k. apleistuose žemės sklypuose (unikalus daiktų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , kurių diametras 130 cm aukštyje buvo gerokai mažesnis nei 30 cm diametro. Pagal minėtus įstatymų ir teisės aktų reikalavimus R. J. organizavęs medžių kirtimo darbus nupjaunant pažeistus, išsišakojusius medžius neprivalėjo gauti leidimo juos kirsti. Prieš pradedant minėtus darbus R. J. apžiūrėjo vietoves, įvertino pjautinus medžius, jų tarpe saugotinų medžių nebuvo. Neatitinka teisės aktų reikalavimų nutarime konstatuota aplinkybė, kad R. J., net ir esant faktinėms aplinkybėms, kurios leidžia pjauti medžius, kurie negali būti priskiriami saugotiniems, privalėjo juos nufotografuoti ir nuotraukas pateikti seniūnijai. Nei viename iš teisės aktų toks reikalavimas nėra nustatytas. Šiuo atveju nebuvo jokios grėsmės gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, todėl fotografuoti pjaunamus beržus ir pateikti jų nuotraukas savivaldybei, apie tai pranešti savivaldybei nereikėjo. Pagal priimto nutarimo motyvuojamąją dalį už minėto administracinio nusižengimo padarymą yra atsakingas R. J.. Iš priimto nutarimo turinio galima suprasti, kad R. J. pats nutarime nurodytų medžių nekirto (nepjovė), kas juos pjovė administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta. Tyrimo metu nėra nustatyta, kad jis nurodė kitiems asmenims nukirsti (nupjauti) saugotinus medžius, t. y. žinojo apie tokius medžius, kurie yra kertamame plote ir yra priskirtini saugotiniems, nurodė juos nukirsti (nupjauti) ar numatė, kad gali būti nukirsti (nupjauti) saugotini medžiai, to norėjo ar nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Manytina, kad skiriant R. J. administracinę nuobaudą nebuvo nustatyta jo kaltė dėl ko, taip pat, Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Iš 2025 m. liepos 11 d. „Žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo akto“ ŽAR-542, turinio, kuriame nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) neteisėtai nukirtus tris beržus padaryta 1 066,50 Eur žala aplinkai, negalima nustatyti kaip apskaičiuota žala, todėl nutarime nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas. Nesant R. J. kaltės dėl jam inkriminuotu administracinio nusižengimo, iš jo negali būti priteisiama ir turtinė žala.Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo atstovo skundą ir prašo Pareiškėjo atstovo skundą atmesti skundą kaip nepagrįstą ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2025 m. balandžio 2 d. surašytame Apžiūros akte TVR-3240 užfiksuoti pažeidimai keturiuose žemės sklypuose, kurių unikalų numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) fotofiksaciją, buvo naudojamas tarnybinis telefonas, siekiant nustatyti nukirstų medžių kelmų vietos koordinates. Dėl galimų GPS trikdžių, stovint šalia nupjauto medžio kelmo ir nustatant sklype unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)nupjauto saugotino medžio kelmo koordinates, tarnybinis telefonas užfiksavo, kad kelmo koordinatės yra WGS-84 sistemoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o tai yra sklypas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipiame dėmesį, kad visi trys nupjauti saugotini medžiai augo viename sklype, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tai vertina kaip techninę klaidą. Pareigūnas, rašydamas apžiūros aktą ir paskaičiuotos žalos aplinkai akto 2 -oje skiltyje, nurodydamas žalos aplinkai atsiradimo vietovę, dėl minėtos techninės klaidos nurodė neteisingus duomenis. Patikslina, kad nupjauti saugotini beržai augo viename sklype, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), jų koordinatės WGS-84 sistemoje: 1. Beržas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), foto lentelėje prie apžiūros akto Nr. TVR-3240, 1 nuotrauka), 2. Beržas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), foto lentelėje prie apžiūros akto Nr. TVR-3240, 3 nuotrauka), 3. Beržas (užfiksuotos koordinatės netikslios, apžiūros akte ir žalos akte įrašyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatkreiptas dėmesys į klaidingai užfiksuotas koordinates, foto lentelėje prie apžiūros akto Nr. TVR-3240, 5 nuotrauka). Nagrinėjant bylą ikiteismine tvarka ir susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad kaltinime pateikta perteklinė informacija, nurodant „žemės ūkio paskirties žemės sklypus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – 3 beržai buvo nukirsti tik žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). T. y. visi trys saugomi želdiniai (beržai) buvo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vieno beržo kelmo koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktos foto nuotraukoje dėl GPS trikdžių klaidingai pateko į šalia esanti sklypą ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. J. organizuojami medžių kirtimo darbai. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka buvo nustatyta, jog padarytas administracinis nusižengimas, R. J. kaltas dėl jo padarymo ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos ir įvertintos aukščiau minėtos aplinkybės, todėl iš kaltinimo pašalinta perteklinė informacija. Pašalinimas perteklinės informacijos nebuvo kaltinimo pakeitimas, kaip teigiama skundo 14 punkte, todėl nebuvo pažeistos R. J. teisės į gynybą. Skundo 17 punkte teigiama, jog „pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. procesinės teisė, numatytos ANK 577 straipsnyje“, tačiau nedetalizuojama, kokios, būtent, R. J. teisės buvo pažeistos. Atsiliepime pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, būtent, „laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis“, „šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją < ... >“ (ANK 577 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Asmuo buvo tinkamai informuotas apie paskirtą administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau į bylos nagrinėjimą ikiteismine tvarka neatvyko ir paaiškinimų bei papildomų įrodymų nepateikė. Dėl skundo 25 punkto pažymėjo tai, jog R. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, arba medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimą (ANK 281 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo atstovas skundo 25 punkte nurodo, jog įvykio metu galiojusio Širvintų rajono savivaldybės 2022-01-26 sprendimo Nr. 1-6 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo 4 punkte, želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo arba sprendimo galima, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrių, <…> ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtu užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas želdinys. Su bylos medžiaga pateiktame 2025 m. birželio 17 d. nuo LUD1 ((duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške Dėl papildomos informacijos nurodyta, jog „nuotraukų neturime, nes nesame susipažinę su reikalavimu fiksuoti pažeistus medžius prieš juos tvarkant“. Taip pat daugiau jokios informacijos ar dokumentų nepateikė. R. J. apžiūros akto TVR-3240 paaiškinime nurodo, jog „po žiemos audrų ir gausaus sniego žemės sklypuose buvo daugybė stichijos pažeistų, nulūžusių medžių. Du iš storesnių beržų buvo smarkiai pažeisti praūžusios audros < >“. Pareiškėjo atstovas skundo 29 punkte teigia, jog „šiuo atveju nebuvo jokios grėsmės gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, todėl fotografuoti pjaunamus beržus ir pateikti jų nuotraukas savivaldybei, apie tai pranešti savivaldybei nereikėjo“. R. J. aukščiau nurodytame paaiškinime nurodė, jog medžiai buvo pažeisti stichijos, tačiau advokatas skunde teigia, jog minėti saugotini medžiai jokios grėsmės niekam nekėlė, todėl, vadovaujantis Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius <... >. 2026 m. vasario 10 d. nutarimu konstatuota „darytina išvada, jog R. J. pažeidė ANK 281 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams priedo 7.2 reikalavimais priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirsti nustatyta tvarka turi būti gautas leidimas“. Atkreipiamas dėmesys, jog su bylos medžiaga pateiktame 2026 m. sausio 6 d. nuo LUD1 ((duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške Dėl papildomos informacijos nurodyta, jog „apleistų sklypų tvarkymo darbus organizavau aš, APA1 . Mano ūkyje dirbę sezoniniai darbininkai (t. y. vykdė medžių kirtimo darbus). Tokia informacija (t. y. apie darbuotojus) mano ūkyje nėra fiksuojama, esant didelei darbuotojų kaitai, šios informacijos neatsimenu“. Pats R. J. pripažino, kad jis organizavo apleistų sklypų tvarkymo darbus, t. y. sezoniniai darbuotojai su technika ir jo nurodymu atlikdavo sklypų tvarkymo darbus. Be to, kaip atsiliepimo 11 punkte pažymėta, pats nurodė, jog „nėra susipažinęs su reikalavimu fiksuoti pažeistus medžius prieš juos tvarkant“, be to paaiškinimuose taip pat nurodė, jog „apleistus sklypus tvarko apie 10 metų“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jam turi būti žinomi reikalavimai, kuriais vadovaujantis tvarkomi saugotini želdiniai. Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo į ikiteisminį bylos nagrinėjimą neatvyko, papildomų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė, todėl, ištyrus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei vadovaujantis teismų praktika, pripažinta, jog R. J. organizavo saugotinų želdinių kirtimo darbus, nenumatydamas galimų pasekmių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, nes, kaip pats nurodė, jau 10 metų užsiima tokia veikla, t. y. jo veikoje yra neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) požymių. 2025 m. liepos 11 d. žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo akte Nr. ŽAR-542 po atlikto kelmų perskaičiavimo saugotini liko trys nupjauti medžiai – beržai. Dėl galimų GPS trikdžių, stovint šalia nupjauto medžio kelmo ir nustatant sklype unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad kelmo koordinatės yra WGS-84 sistemoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o tai yra sklypas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Visi trys nupjauti saugotini medžiai augo viename sklype, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos nutarimas skirti Pareiškėjui 180 Eur baudą bei priteisti valstybei 1 066,50 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą surašytas teisėtai, pagrįstai laikantis galiojančių teisės aktų, atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo bylos medžiagos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, sankcija/nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių.Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad gailisi dėl savo padarytos žalos, pažeidimo, ateityje žinos kaip elgtis toliau. Ūkininkauja nuo 2013 m. Su sudarytos žemės sklypo panaudos sutarties turiniu yra susipažinęs. Įsitikindavo matuodami ne kamienus, bet skersmenį 1,3 m aukštyje. Jeigu medis neviršydavo 30 cm, jį kirsdavo. Neturi nuotraukų kaip atrodė medžiai prieš kirtimą. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Jo atžvilgiu surašytus protokolus bei žalos apskaičiavimą buvo gavęs. Yra vieną kartą nuvykęs į padalinį. Kreipėsi į advokatą, kuris pasakė, kad turi surašyti protokolą, kuo yra kaltinami, tada galės gintis. Buvo ir koją susilaužęs, kai turėjo atvykti. Sklype yra miškas, miško pamiškėje augo tie medžiai. Kirtimo darbus vykdė darbuotojai T. A. ir R. M.. Prieš vykdant kirtimus apžiūrėjo plotą, kur bus kertama, ribas, parodė kirtimo plotą. Nepastebėjo medžių, kuriuos draudžiama kirsti. Iš tolo atrodo plonas, priėjus gal ir storesnis, bet negali pasakyti, kad buvo. Gal ir buvo pažeistų medžių, nes buvo vėtra, bet negali pasakyti, ar jie buvo dideli, ar ligoti, ar papuvę. Gal buvo ir išsišakojusių medžių, bet konkrečiai negali pasakyti. Pats nieko nedarė, nekirto. Darbuotojams neleidžia kirsti saugotinų medžių. Kai buvo surašytas protokolas suprato, kad juos kaltina nupjovus neleistinus medžius. Suprato, kad toje apylinkėje, nes dirba ir turi keturis, ar penkis sklypus, bet kuriame sklype nesuprato. Žalos paskaičiavimo akto nelabai supranta. Apžiūros aktą turi, bet negali pasakyti kada jį gavo. Iš teismo posėdžio suprato, kad iš pradžių nustatyti kelmų diametrai, o paskui pagal lentelę paskaičiuoti 1,3 m aukštyje. Nesupranta koordinačių žymėjimo, nes pas juos viskas nurodoma planuose, o ne koordinatėse. Nesuprato kaip pagal koordinates surasti kelmus. Kelmuose matosi dėmės galbūt dėl pažeidimo, greičiausiai buvo sergantis medis. Prieš atlikdamas kirtimus nebuvo susisiekęs su savo advokatu. Gavus pirmąją protokolą ir gavus žalos paskaičiavimo aktą advokatas jau buvo įgaliotas veikti. T. A. R. M. turi vidurinį išsilavinimą, su jais rašytinių susitarimų dėl atsakomybės už nukirstus medžius, nėra sudaręs. 2026 m. vasario 10 d. neatvyko į bylos nagrinėjimą, nes buvo patyręs kojos traumą. Savo darbuotojus buvo supažindinęs su visais teisės aktais, jie turi ir miškininkų pažymėjimus, yra praėję kursus. Yra pildomi darbų saugos žurnalai pagal visą ūkio veiklą.Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius palaikydamas skunde nurodytus argumentus nurodė, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą dėl Skundžiamo nutarimo nustatyta, kad šis nutarimas yra neteisėtas ir administracinė nuobauda skirta nepagrįstai, todėl prašo: panaikinti 2026 m. vasario mėn. 10 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš R. J. nutraukti; priteisti iš Institucijos R. J. šioje byloje patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. R. J. paskirto administracinės nuobaudos neteisėtumą pagrindžia bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai bei aplinkybės. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo vadovautasi materialinėmis teisės normomis nustatančiomis atsakomybę. Cituodamas ANK 281 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad šis įstatymas išskiria du savarankiškus atsakomybės pagrindus: 1) neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, arba medžių naikinimą; ir 2) medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimas. Surašyto protokolo, nutarimo turinys, bei administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai neduoda pagrindo tvirtinti, jog jis buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad organizavo medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimą, nes nėra nurodyta, kad būtent tokios kategorijos konkrečius medžius naikino, o nurodyti trys beržai pagal kaltinimo turinį priskirtini saugotiniems medžiams dėl kurių kirtimo reikalingas leidimas. Taip pat cituoja Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9, 12, 19 dalių, 13 straipsnio 1 dalių nuostatas. Cituodamas Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams 1, 2 punktus ir Kriterijų priedo 3.1 punktą, be kita ko, pažymi, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra: 2.1. nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veikos). Širvintų rajone įvykio metu galiojo Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1-8 patvirtintos „Širvintų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės“, kuriose buvo nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Administracijos direktoriaus išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinius, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintu Širvintų rajono savivaldybės saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašu, ir sumokėjus Savivaldybės administracijai pagal aplinkos ministro tvirtinamus želdinių atkuriamosios vertės įkainius Skyriaus apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Vadovaujantis minėtais teisės aktais ir sprenndžiant dėl atsakomybės pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį taikymo, reikia nustatyti, ar nupjauti medžiai buvo priskirtini saugotiniems medžiams, ar laikytąsi jų nukirtimo tvarkos. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog R. J., kuris tariamai pažeidė ANK 281 straipsnio 2 dalį, reikalavimas žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2025 m. birželio 30 d. (toliau – ir Tūrio nustatymo taisyklės). Pagal minėto teisės akto reikalavimus nustatant nupjautų beržų skersmenis turėjo būti taikoma paklaida, t. y. vietoje užfiksuotų 44 cm, 43 cm ir 42 cm, turėjo būti nurodytas skersmuo atitinkamai 43 cm, 42 cm, 41 cm. Taisyklių 2 priedo Trylikto skirsnio „Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje tarpusavio priklausomybė“ 16 p. nurodyta, kad medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės parengtos pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998— 2002 metų apskaitos duomenis. <...>. Medžio skersmuo 1,3 m ankštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas ±7 % tikslumu. Taigi, pagal šiuos teisės aktų reikalavimus nustatant medžio skersmens dydį 1,3 m aukštyje turi būti taikoma 7 % paklaida. 13.1 lentelėje „Pagrindinių medžių rūšių medžių skersmuo 1,3 m aukštyje priklausomai nuo skersmens šaknies kaklelyje” nurodyta, kad beržo skersmuo 1,3 m aukštyje jeigu šaknies kaklelyje skersmuo yra 42 cm. - 32,6 cm, 43-33 cm, 44 cm - 34,2 cm. Atsižvelgus į kelmo skersmenų matavimo paklaidas 1,3 m aukštyje skersmuo yra: 41 cm - 31,6; 42 cm - 32,6 cm, 43 cm - 33 cm. Pritaikius 7 % paklaidą nurodytų beržų storis 1,3 m aukštyje yra: 29,3 cm, 30,32 cm, 30,69 cm. Vadovaujantis minėtais teisės aktų reikalavimais atlikus paskaičiavimus matyti, kad vienas iš nutarime nurodytų beržų negali būti vertinamas, kaip saugotinas medis <...>. Skundžiamas nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. Dl-4 redakcija) „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“ nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ii kilimų atkuriamosios vertės atlyginimo tvarką. Minėto aprašo 5 punke nustatyti atvejai, kai saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) <...>. Cituodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2 punktą, nurodo, kad nustatant nupjautų beržų skersmenis turėjo būti taikoma paklaida, t. y. vietoje užfiksuotų 44 cm, 43 cm ir 42 cm turėjo būti nurodytas skersmuo atitinkamai 43 cm, 42 cm, 41 cm. Skundžiamame nutarime iš R. J. priteistas valstybei 1 066,50 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimas yra nepagrįsta. Cituodamas želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedą „Želdinių būklė“ pažymi, kad byloje pateiktame 2025 m. balandžio 2 d. apžiūros akte nurodyta, kad karpotojo beržo kurio diametras kelme sudaro 42 cm, būsena patenkinama, tačiau nenurodyti „Želdinių būklės“ kriterijai nurodyti aukščiau nurodytame teisės akte, o apžiūrint foto nuotrauką aiškiai matomas medienos suminkštėjimas, išretėjimas, kurį patvirtino ir apžiūrą atlikęs specialistas V. Z., dėl ko už šio medžio nukirtimą negalėjo būti skaičiuojama valstybei atlygintina žala. Pažymėjo ir tai, kad saugotinų medžių kategorijai nepriskiriami medžiai kurių kamienai yra išsišakoję, todėl vien kelmo diametro dydis ties šaknimis neįrodo tai, kad medis yra priskirtinas saugotinų medžių kategorijai. Tokių medžių būklės fiksacija prieš atliekant jų kirtimo darbus nėra numatyta teisės aktais. Pagal priimto nutarimo motyvuojamąją dalį už minėto administracinio nusižengimo padarymą yra atsakingas R. J., kuris tariamai pažeidė ANK 281 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu vienas iš beržų nurodytų Skundžiamame nutarime nebuvo nei viename iš nutarime nurodytų žemės sklypų. Cituodamas ANK 2 straipsnio 3 dalies, 7 ir 8 straipsnio nustuotas, pažymi, kad iš priimto nutarimo turinio galima suprasti, kad R. J. pats nutarime nurodytų medžių nekirto (nepjovė), kas juos pjovė administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas jo teisinis statusas, t. y. jis nėra juridinio asmens vadovas, kaip ir nėra nustatyta, kad jis pagal kokius nors teisės aktus buvo atsakingas už medžių kirtimo organizavimą asmuo. Tokie juridiniai faktai bylos nagrinėjimo metu nenustatyti. Tyrimo metu nėra nustatyta, kad jis nurodė kitiems asmenims nukirsti (nupjauti) saugotinus medžius. Skiriant R. J. administracinę nuobaudą nebuvo nustatyta jo kaltė dėl ko Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Byloje apklaustas R. J., liudytojai Ą. J., T. A. R. M. patvirtino, kad 2025 m. kovo viduryje pradėjo darbus (duomenys neskelbtini) k. apleistuose žemės sklypuose (unikalus daiktų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). R. J. patvirtino, kad nėra davęs nurodymų miško kirtimo darbus atlikusiems T. A. ir R. M. pjauti saugotinus medžius, o pastarieji patvirtino, kad saugotinų medžių nepjovė. Institucijos pareigūnai nagrinėdami galimo administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą ir spręsdami R. J. administracinės atsakomybės bylą netinkamai taikė materialines teisės normas ir įstatymų nustatyta tvarka nenustatė teisės pažeidimo fakto, atsakingo asmens, administracinę nuobaudą R. J. pritaikė vadovaudamiesi prielaidomis, o bylos nagrinėjimo metu savo įrodinėjimo pareigą bandė perkelti pačiam R. J.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. J. pareikšti įtarimai padarius administracinį nusižengimą buvo neaiškūs dėl ko buvo pažeistos įstatymais garantuotos jo teisės į gynybą. Cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą, ANK 617 straipsnio 1 dalies, 566 straipsnio, 567 straipsnio nuostatas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą. Taip pat cituodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 ir 8 straipsnio nuostatas, atkreipia dėmesį, kad ginčijamas nutarimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus adninistracinis aktas, kuriam turi būti taikomos VAĮ nuostatos. Be to, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismo praktiką, pažymi, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Įvertinus R. J. surašytą Protokolą, kurio pagrindu vėliau buvo priimtas ir Skundžiamas nutarimas, matyti, kad jis neatitinka jam keliamų reikalavimų, yra neaiškus ir nekonkretus. Iš byloje protokolo turinio negalima nustatyti kuriuose iš išvardintų keturių žemės ūkio paskirties sklypų rasti neteisėtai nukirsti trys beržai. To negalima nustatyti ir vertinant kitus byloje esančius dokumentus – apžiūros aktą, žalos apskaičiavimo aktą. Protokole neminimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracinė atsakomybė, kas rodo, kad R. J. nebuvo kaltinamas šio medžio nupjovimo organizavimu ir už jo nupjovimą nebuvo (negalėjo būti) taikyta administracinė atsakomybė. Protokole nurodyta, kad pažeidimo faktas konstatuotas 2025 m. balandžio 2 d. atliktos apžiūros metu. Tačiau minėtame akte nurodyta, kad žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Šiame akte taip pat nėra nurodyta kokiuose žemės sklypuose pagal jų unikalius numerius, rasti neteisėtai nukirsti beržai. Šis aktas, kuriuo vadovautasi priimant nutarimą, neatitinka tikrovės, nes jame nurodyta melaginga faktinė aplinkybė, kad neteisėtai nupjauti šeši saugotini medžiai. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo akto turinio taip pat negalima nustatyti kuriuose žemės sklypuose rasti tariamai neteisėtai nukirsti beržai. Šios aplinkybės rodo, kad protokolas buvo surašytas netinkamai, padarytų pažeidimų faktinės aplinkybės pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį atskirai nebuvo aprašytos, aiškiai išskiriant už kurių medžių, kurioje vietoje esančių neteisėtą nupjovimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir esant šiai aplinkybei, R. J. negalėjo pilnavertiškai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, ką patvirtina jo Institucijai pateiktas rašytinis paaiškinimas. 2026 m. vasario 10 d. Institucijos vyriausioji specialistė priimdama nutarimą vadovavosi minėtu 2025 m. balandžio 2 d. apžiūros aktu nurodydama šiuo aktu nustatytas aplinkybes, žalos apskaičiavimo aktu, iš kurių turinio, kaip jau minėta negalima nustatyti kokiuose konkrečiai žemės sklypuose nukirsti saugotini medžiai, tačiau padarė klaidingą išvadą, kad trys beržai nukirsti žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad R. J. nebuvo tinkamai suformuluotas kaltinimas, tyrimo metu neatlikti visi būtini veiksmai nusižengimui išaiškinti, nenustatyta jo kaltė padarius administracinį nusižengimą jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą. Todėl Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Priėmus nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną prieš R. J. nutraukti, turėtų būti priteistos iš Institucijos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.Institucijos įgaliota atstovė Jolanta Valančiūtė palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus, paaiškino, kad, kaip minėta atsiliepimo 1-ame ir 2-ame punkte,dėl techninės klaidos GPS sistema nurodė neteisingas trečio beržo koordinates, dėl ko beržas pateko į gretimą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) R. J., visi trys nukirsti beržai buvo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Minėta techninė klaida nepaneigia beržo nukirtimo fakto, bylos nagrinėjimo metu R. J. ir jo advokatas nepateikė jokių liudijimų, kurie paneigtų minėto beržo nukirtimo faktą. Byloje yra pateiktas 2025 m. liepos 11 d. žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo aktas Nr. ŽAR-542, žala apskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo” 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-343 (galiojanti redakcija nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d.). Minėto įsakymo 2 punkte yra nurodytos medžių grupės, beržas priklauso antrai grupei, o 10 punkte nurodyti želdinio būklės pakitimai. Nei ikiteisminio nagrinėjimo metu, nei teismo posėdžio metu Pareiškėjas ar jo atstovas nepateikė neginčytinų įrodymų, kurie paneigtų žalos paskaičiavimo aktą. Tik baigiamosiose kalbose advokatas pateikė savo subjektyvią nuomonę su skaičiais, kurių Institucija dabar neturi galimybės paneigti. Saugotinų medžių nuotraukos nepadarytos, o įrodinėjimas bylos nagrinėjimo metu yra tik subjektyvios nuomonės ir nepagrįsti teiginiai. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai – T. A. ir R. M., jie patvirtino, kad kirto medžius R. J. nurodymu, jie yra paprasti darbuotojai, su jais nėra sudarytos specialios darbo sutartys, nėra pateikta duomenų, jog jie buvo supažindinti su pareigybių aprašymais, nuostatais, kad jie atsako už medžių kirtimą. Kirtimą organizavo R. J., kuri nurodė, kad šia veikla užsiima jau dešimt metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis atsiliepimo 18-ame punkte nurodyta teismų praktika, R. J. organizavo medžių kirtimo darbus, kurių metu buvo nukirsti trys saugotini medžiai – beržai. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, saugotinus medžius leidžiama kirsti tik turint leidimą, išskyrus išimtį, kai tai daryti reikia nedelsiant, jie kelia pavojų saugumui, tačiau darbus atlikus per 3 darbo dienas reikia informuoti savivaldybės instituciją ir pateikti 3 nuotraukas. Šiuo atveju nėra nei trijų nuotraukų, nei fakto, kad buvo kreiptąsi į savivaldybę, todėl traktuojamas faktas, kad yra medžiai yra nukirsti neturint leidimo. Jeigu žmonės turėdami koordinates nesugeba nustatyti medžių buvimo vietų, tai nėra Institucijos problema. Yra viena klaida, jog viena koordinatė ,,nušoko” į kitą sklypą, kuriame taip pat R. J. vykdė kirtimus. Apžiūros aktas yra tik papildoma medžiaga, jis nėra skundžiamas. Yra žalos paskaičiavimo aktas. Jeigu buvo neaišku, galėjo ateiti ir išsiaiškinti. Jeigu yra nusiskundimų dėl Institucijos pareigūno veiksmų, reikia kreiptis į Instituciją ir pateikti savo įrodymus. Liudytojas LUD5 teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pateiktas skundas, kad kertamas miškas, gavo į sistemą pranešimą, jam buvo paskirta užduotis vykdyti. Važiavo į pranešime nurodytą vietą. Važiuodamas link tos teritorijos sutiko važiuojantį traktorių su malkomis, gal už 1 km ar 1,5 km nuo tos vietos. Traktoriaus vairuotojo paklausus iš kur vežama mediena, jis pasakė, kad jie kerta medžius, kurie yra ne miško žemėje, darbus vykdo pagal vadovo nurodymą, kaip suprato APA1 , taip pat nurodė kurioje vietoje kerta, tačiau nurodė, kad nežino kam priklauso sklypai. Jis nufotografavo traktoriaus ir priekabos numerį ir malkas. Kadangi tai yra ne iš miško žemės, dokumentų neprašė, kadangi leidimai ne miško žemėje yra reikalingi ne visais atvejais. Nuvažiavo į vietą, pamatė, kad ten kur yra miškas raudonais dažais yra atžymėta visa riba, kur iki miško, visi kirtimai aplink mišką daryti ne miško žemėje. Kartais ne miško ribą sunku nustatyti, padarė keletą nuotraukų, dar paskambino pranešėjai, pasakė, kad kertamas miškas. Apytiksliai per telefoną pažiūrėjo kokie sklypai patenka. Grįžęs surašė apžiūros aktą, įkėlė nuotraukas, padarė aprašymą bei pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad kirtimai vykdyti ne miško žemėje, o šalia jos – aplinkiniuose sklypuose, nurodė sklypus, kurie ribojasi su mišku. Telefone turi įdiegtą programinę įrangą, kurioje yra sklypų ribos. Dar vietoje pagal koordinates pasitikrino. Ir žemės ūkio paskirties sklype ir miškų ūkio paskirties žemės sklype gali būti daromas projektas kirtimui, gali būti kertamas taip pat kaip ir žemės ūkio paskirties žemėje, tai yra naudmenos, miško žemė. Yra saugotinų medžių kriterijai, vieni medžiai yra priskiriami saugotiniems, kiti ne. Jeigu savininkai nenaudoja savo žemės ūkio paskirties sklypų, jie būna apleisti, auga medžiai, kai pasiekia tam tikrą storį, jie privalo būti saugomi ar gautas leidimas. Žemės tarnyba įpareigoja savininką, kad atitiktų paskirtį. Savininkas yra atsakingas už žemės sklypą, bet jeigu yra sudaryta nuomos sutartis, joje turi būti aptartos tam tikros sąlygos. Pranešėja pasakė, kad kertamas miškas, jis jai paaiškino, kad kirtimas vykdomas ne miško žemėje, o kituose sklypuose, tyrimas bus perduotas kitiems pareigūnams. Pranešėjos telefonas yra nurodytas jo tarnybiniame pranešime. Liudytojas LUD2 teismo posėdžio metu parodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra taip suskirstytas, kad veiklą vykdo kiekvienas savo. Aplinkos apsaugos departamento Trakų skyrius gavo iš miškų ūkio departamento tarnybinį pranešimą, kad jie pagal gautą pranešimą buvo nuvykę į žemės sklypą, kur buvo kertami medžiai. Jie išsiaiškino, kad tai yra žemės ūkio paskirties. Kadangi miškų tarnyba atlieka tyrimus tik miško žemės ūkio paskirtyje, tarnybinį pranešimą perdavė jiems. Jie su kolege nuvyko į žemės sklypą, kur buvo duomenys pateikti miškų departamento inspektoriaus. Pagal nustatytus Kriterijus ir LR Želdinių įstatymą, matavo nukirstų medžių kelmus, kad nustatyti ar jie yra saugotini. Yra Kriterijai ir lentelė, pagal kuriuos nustatoma. Matuojami, o tuomet perskaičiuojami, todėl ir buvo išmatuota šeši, o perskaičiavus liko trys nukirsti beržai, kurie yra saugotini. Buvo nurodyti keturi sklypai. Visi beržai buvo viename sklype, pažiūrėjo kam priklauso sklypas, sklypo savininkas pateikė rašytinę panaudos sutartį, kad žemės ūkio sklypą yra išnuomavusi R. J., kuris atvykdamas nelabai atsakydavo į klausimus, tuomet kreipėsi raštiškai – el. paštu. R. J. atsakydamas į klausimą kas 2025 m. kovo mėn. organizavo medžių kirtimo darbus, atsakė, kad ,,apleistų sklypų tvarkymo darbus organizavau aš, APA1.”. R. J. atsakymas į klausimą kas 2025 m. kovo mėn. vykdė medžių kirtimo darbus, atsakė, kad ,,mano ūkyje dirbę sezoniniai darbuotojai”. Paklausus kas 2025 m. kovo 20 d. vairavo traktorių FEND, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežusį medieną, atsakė, kad ,,tokia informacijos mano ūkyje nėra fiksuojama, esant didelei darbuotojų kaitai šios informacijos neatimenu”. Taip pat dar buvo užduotas klausimas, kad buvo reikalingas leidimas. Gautas atsakymas, kad daug metų dirba, nežinojo, kad reikia tokių leidimų, nes jie buvo ,,avariniai”. Žemės ūkio paskirties žemės sklype nėra grėsmės nei žmogui, nei pastatui. Net jei medis ir yra avarinės būklės, po nupjovimo reikia turėti 3 nuotraukas ir jas per 3 paras pateikti savivaldybei. Yra skaičiuojama atkūrimo vertė. Jeigu medis yra supuvęs, nulūžęs, jį galima nukirsti, yra padaromos nuotraukos ir neskaičiuojama atkūrimo vertė. Pernai metais ne kartą buvo GPS trikdžiai. Matuojant jie negali pasitikslinti koordinates, o kai grįžti į darbo vietą, žiūri, kad rodo kitur. O ten visi saugotini beržai buvo viename sklype. Gretimame sklype taip pat buvo vykdomi kirtimai, bet ten nebuvo saugotinų medžių. Techninė klaida neturėjo jokios įtakos, nes visi sklypai yra žemės ūkio paskirties, o žala yra skaičiuojama pagal medžio rūšį. R. J. parašė, kad jis nežinojo, kad reikia nuotraukų. Veiklą vykdant tiek metų, asmuo turi žinoti reikalavimus. Žemė turi būti naudojama pagal paskirtį, kad joje neaugtų medžiai. Kas kerta, tas ,,neša” atsakomybę. Pagal nuotraukose užfiksuotus kelmus nesimato, kad tai būtų dvikamieniai medžiai. Jis surašė apžiūros aktą. Pagal GPS trikdžius parodė, kad vienas želdinys yra kitame sklype, o visi nukirsti želdiniai buvo tame pačiame sklype. Buvo šaukimas, pasakyta, kad Pareiškėjo nuomojamame sklype buvo nukirsti saugotini želdiniai. Visi surašyti sklypai, kuriuose buvo vykdomi kirtimai. Pagal koordinates galima pasakyti kokiame žemės sklype yra nukirsti medžiai. Nesvarbu kokiame žemės sklype yra nukirsti medžiai, jie visi trys yra saugotini. Žalos apskaičiavimo akte yra nurodytos visų trijų saugotinų beržų koordinatės. Kai buvo apžiūroje matė tik kelmus, ir kelme matėsi, kad yra puvinys, todėl konstatavo, kad yra tokia būklė. O kitų, kurie buvo raudonos spalvos, būklė yra gera. Pareiškėjui siuntė žalos apskaičiavimo dokumentą. Diametrai nurodyti 1,30 m aukštyje, o žalos apskaičiavimo metodika skaičiuojama nuo kelmo, todėl protokole nurodyti diametrai skiriasi, nes yra nurodyti pagal lentelę. Apklausos metu R. J. nurodė, kad žemės sklype vykdė kirtimus, jam buvo žinoma kokiame sklype vykdė kirtimus. Protokole nurodė visus apžiūrėtus sklypus. Yra paskaičiavimai, yra lentelė, nurodomi matmenys, kurie yra medžio kaklelyje. Žalos apskaičiavimo akte nurodyta pagal ką yra skaičiuojama. Metodika numato 7 proc. tikslumą, kuris buvo pritaikytas visiems medžiams. Apraše nėra išskirstyta smulkiai, jį pildo tokį, koks yra išleistas. R. J. su juo nebendraudavo, neklausė. Kai klausdavo telefonu R. J. nieko neatsakydavo, iškviestas į apklausą taip pat nieko neatsakė, todėl visą tyrimą altiko su juo susirašinėdamas elektroninėje erdvėje. Žalos apskaičiavimo aktą išsiuntė Pareiškėjui prieš surašydamas protokolą, taip pat jam siuntė šaukimą atvykti į protokolo surašymą. Nebuvo jokių pastebėjimų, kad norėtų kažką išsiaiškinti. Dėl aplinkybių išsiaiškino Pareiškėjo prašymu buvo atidėta, nes jis sirgo, o po to nesikreipė, neuždavė jokių klausimų dėl neaiškumo. Apskaičiuojant diametrus vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 aktualia redakcija. Įvykio vietoje žiūrėjo kelmus, teritorija didelė, bet į kitus augančius medžius nelabai žiūrėjo. Ten buvo didelis plotas ir jame buvo fiksuoti saugotini medžiai, kur kirsta, ten ir buvo atliekama apžiūra. Apžiūrėjo visus keturis sklypus. Apžiūros akte nurodė šešis saugotinus medžius, bet perskaičiavus liko trys. Apžiūros aktas kaip pirminis dokumentas. Pažeidimas yra nustatomas pagal Kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. Matuojama su žieve, tikslumas yra plius / minus 7 proc. Jie negali improvizuoti, yra aiškiai viskas parašyta. Jie nei minusuoja, nei pliusuoja, nes paklaida yra nustatyta rengiant metodiką. Pagal kelmą galima spręsti apie medžio būklę, bet spręsti ar medis buvo nulūžęs, ar ne, spręsti negali. Asmuo atsakė, kad kirtimus organizavo visuose keturiuose sklypuose. Kai buvo gautas atsakymas, buvo perrašytas protokolas, nes prieš tai nebuvo galima surinkti reikiamos informacijos, nes asmuo nebendravo. Mano, kad protokolas yra aiškus. Šiuo metu būtų sunku nustatyti trečio kelmo tikslias koordinates, nes praėjus tokiam laikui, galimai žemė jau būtų suarta. Nebuvo iš Pareiškėjo pusės, nei jo advokato jokio bendravimo, aiškinimosi, būtų nuvykta į įvykio vietą, parodyta ir viskas išspręsta greičiau. Po protokolo surašymo nebuvo kontakto. Liudytoja LUD3 teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas apie pjaunamus medžius žemės ūkio paskirties sklype. Su kolega V. Z. nuvyko į įvykio vietą apžiūrėti ir įvertinti faktines aplinkybes. Grįžę ir apsižiūrėję matė, kad ten yra keturi sklypai. Buvo nukirsti saugotini želdiniai – trys beržai. Vizualiai išsimatuoja kelmus virš 30 cm ir grįžę į darbą turi lentelę, pagal kurią nusprendžia ar tai yra saugotinas želdinys, ar ne. Visi nukirsti želdiniai buvo beržai. Beržai buvo vizualiai šalia vienas kito, viename sklype. Vienas iš beržų pagal koordinates buvo rodomas kitame žemės sklype. Mano, kad buvo trikdžiai. Techninės klaidos konstatavimas nekeičia esmės. Pagrinde visur dalyvavo V. Z. su J.. Vieną kartą buvo nuvykę (duomenys neskelbtini).Žala skaičiuojama iš kelmo, nes jau buvo veiksmas įvykęs, o 1,3 m matmuo yra paskaičiavimui ar tai yra saugotinas želdinys. Išsimatuoja kelmą, ima jo skersmenį ir yra lentelė, kur reikia persiskaičiuoti medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje tarpusavio priklausomybes. Medžio išsišakojimus nustato pagal pateiktas medžių nuotraukas. Toje vietoje nebuvo pastatų, nei kelių, tai buvo žemės ūkio paskirties sklypai. Jeigu tai būtų išvartos, tai matytųsi kelmo pažeidimai, išvirtęs kelmas. Jeigu tai buvo nulaužti medžiai, iš kelmo negalima nustatyti ar tai bubo nulaužtas medis, ar ne. Nėra bendravusi su J., nes kai buvo nuvykę jis atsisakė bendrauti. Dalyvavo apžiūroje, matė apžiūros aktą, bet jo nepasirašė. Apžiūros aktą pasirašo vienas asmuo. Apžiūros metu buvo užfiksuoti šeši klausimą keliantys kelmai, atlikus tolimesnius veiksmus, perskaičiavus išsiaiškinta, kad saugotiniems priskiriami tik trys. Fotografavo ji. Koordinatės nustatytos tarnybiniu telefonu. Saugotini beržai augo žemės sklype, kurio numerio paskutiniai skaitmenys yra 0081. Žmogus gali paskambinti ir paklausti. Turi į geoportalą įvesti koordinates ir parodo kur yra želdinys. Geoportalas yra visiems prieinamas. Neatsimena ko vyko pas R. J. ir ką kalbėjo, bet tai nebuvo konstruktyvus pokalbis, buvo nurodyta, kad bendravimas vyks per advokatą. Žalos apskaičiavimo aktas yra siunčiamas arba įteikiamas ir tik po to siūloma sumokėti. Jeigu visos aplinkybės yra aiškios protokolą galima surašyti iš karto. 1,3 m aukštyje yra numatyta 7 proc. paklaida. Lentelė yra pateikta su paklaida. Ji asmeniškai ima lentelėje nurodytus skaitmenis ir procentų nebetaiko. LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 631. Apskaičiuojant žalą ji nedalyvavo.Liudytojas LUD7 teismo posėdžio metu parodė, kad dirba pas R. J. mechanizatoriumi, traktoristu, žiemą dirba miškuose. Neleistinų medžių nepjauna. Yra (duomenys neskelbtini) pusėje pvoję medžius, greičiausiai tai buvo žiemą arba pavasarį. Yra buvęs (duomenys neskelbtini) kaime, pjovė lapuočius medžius, pagrinde beržai, alksniai, karklai, drebulės. Visokių medžių pasitaiko, būna ir išvartų, palūžusių, išlaužtų, papuvusių medžių. Turi taisyklę, kad neleistinų medžių nepjauna, pasimatuoja pagal skersmenį, aukštį, jeigu atrodo įtartinas ar per storas, tokių nepjauna. R. J. yra instruktavęs, kad 1,3 m aukštyje iki jeigu viršija 30 cm, negalima pjauti. Kai nupjauna medį kelmų nematuoja. Matuoja medį 1,3 m aukštyje. Pjovimo darbus dažniausiai atlikdavo dviese, su LUD6 . Valo žemės ūkio paskirties sklypų pakrasčius, į mišką nelenda. R. J. griežtai pasakė, kad negalima pjauti saugotinų medžių. Juos atveža į vietą, parodė, pažymi ribas. Jeigu medžiai neaiškūs, pasikonsultuoja. Ypatingai palaukėse beržai turi visokių išaugimo formų. Būna, kad kamienas storas, o viršuje išsišakojimai ploni. Jeigu vizualiai matosi, kad plonas medis, tai nematuoja. Būna patrūnijusių beržų, pažeistų kenkėjų. Yra pjovę ir vėtros išvartytus, išlaužytus medžius. Nurodymo fotografuoti tokius medžius nebuvo. Yra susidūręs su tuo, kad išsipjauni ką reikia, o atvažiavus kitą dieną matai, kad medžiai yra pavogti. Jiems pasakyta ką galima pjauti, o ko ne. Tikslios vietos kur pjovė medžius negali pasakyti. Jie nesigilina ar žemė yra nuosava, ar nuomota. Juos nuveža į vietą R. J. ar kolega, o jis važiuoja su traktoriumi. Visus nurodymus duoda R. J.. R. J. jiems yra išaiškinęs, kad saugotini medžiai yra ąžuolas, beržas, uosis, drebulė 1,3 m aukštyje, 30 cm skersmens. Jeigu viršija 30 cm skersmenį negalima pjauti. Kiekvieno medžio nematuoja, bet jeigu kiek storesnis, prieš pjaunant pasitikrina. Jeigu medis yra neleistinas pjauti pagal išmatavimus, jo nepjauna. Jeigu nulūžęs medis, likęs tik stiebas, o viršūnė guli ant žemės, tai stiebą nupjauna, nes maišysis žemei dirbti. Palei namus ar pavojingose vietose nepjauna, dažniausiai tai būna palaukės. Liudytojas LUD6 teismo posėdžio metu parodė, kad dirba pas R. J. ūkio darbuotoju, padeda jam sandėlyje, prie technikos, miške. Dažnai tenka dalyvauti medžių kirtimo darbuose, tai dažniausiai būna žiemą. Teko atlikti kirtimus (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje. Kirtimo darbai atliekami ir prie laukų, būna ir krūmų, medžių storesnių. Nebuvo kirtimų prie gyvenamųjų namų ar sodybų. Kirsdavo lapuočius, beržus. Medžiai būdavo sužymėti arba nuvažiavus dar parodydavo, kurių negalima kirsti. Pats R. J. yra pasakęs kokių medžių negalima kirsti, t. y. 1,3 m aukštyje, storesnių nei 30 cm skersmens. Su rulete aplinkui pamatuodavo. Jeigu negalima, tai jų nepjauna. Medžiai būdavo įvairios būklės. Teko pjauti ir sveikus medžius iki 30 cm. Niekada apie nuotraukas neteko girdėti, su tuo nesusidūręs. Neteko susidurti su aplinkos apsaugos. Būna išsišakojusių medžių. Mano, kad juos galima pjauti, jeigu leidžia matmenys. Fotografuoti neteko, bet jeigu jis nėra storas, pjauna. Nulaužtus medžius teko pjauti. Mano, kad nulūžusi ir kabanti ant kitų medžių viršūnė kelia pavojų. Būdavo, kad kitą dieną atvažiavus nebebūna visų išpjautų medžių. 1,3 m aukštyje matuoja, kad nebūtų daugiau nei 94 cm. Apie būsimą kirtimą informuoja R. J., dažniausiai pats ir vežasi, o darbo pabaigoje atvažiuoja pasiimti. R. J. nėra davęs nurodymo nupjauti saugotinus medžius.Liudytojas LUD1 teismo posėdžio metu parodė, kad pirmasis asmuo, kuris bendravo su V. Z. buvo jis. R. J. yra jo sūnus. V. Z. parodė šešis paveiksliukus su medžiais, prašė pasirašyti. Pasakė, kad bauda apie 1 800 Eur. Jis pasakė, kad pasitars su advokatu. Jie vieni iš pirmųjų įsigijo frezą, tvarko apleistas žemės ūkio žemes. Kaltinamojo protokolo (duomenys neskelbtini)Jie šia veikla užsiima seniai. Mano, kad sūnus yra pakankamai susipažinęs su medžių kirtimo taisyklėmis ir teisės aktais. Sūnus paaiškino, kurioje teritorijoje yra nukirsti saugotini medžiai. Nežinojo, kad turi fotografuoti, niekada to nedarydavo. Medžių kirtimas griežtinamas kasmet. Anksčiau būdavo paprasčiau. Teritorija, kur buvo atliekami kirtimo yra negyvenama. Mano, kad sūnus buvo įsitikinęs, akd galima kirsti medžius. Daug metų dirba tą darbą, iki šiol problemų nebuvo, todėl nelabai ruošėsi tokiems dalykams. Toje vietoje buvo prieš kirtimą ir po. Buvo ir nulūžusių, ir išsišakojusių medžių. Viskas atitiko leistiną kirtimą. Iš kelmo negalima pasakyti ar beržas buvo išsišakojęs. Išsišakojusių medžių kelmai dažnai būna pailgi.