Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (R. B.) atstovo advokato Mariaus Rindino (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas R. B. atstovo advokato skundas dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Institucija 2026 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LPT-ANR_N-5-2026, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 134 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 2 900 Eur bauda už tai, kad jis, nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. eidamas MB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas (2026 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas), savo veikloje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 6, 8 ir 10 dalimis, taigi, būdamas atsakingas už kasdieninės mažosios bendrijos veiklos organizavimą ir teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, MB „B“ darbą organizavo taip, kad 2025 m. rugsėjo 5 d., 2025 m. lapkričio 11-12 d., 2025 m. gruodžio 1 d. interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ naudojo prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu reklamavo su lošimų organizatoriaus (duomenys neskelbtini), UAB interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamais nuotoliniais lošimais susijusį ir šios bendrovės naudojamą prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“. Prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininkė yra (duomenys neskelbtini) grupės įmonė (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)“ yra vienas iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) grupės prekinių ženklų nuotolinių lošimų srityje. Prekių ženklai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra vizualiai panašūs tiek spalvomis (balta ir oranžinė), tiek žodžio „(duomenys neskelbtini)“ šriftu, „(duomenys neskelbtini)“ yra prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ dalis, o prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudoja ir lošimus Lietuvoje organizuojanti (duomenys neskelbtini), UAB. 2025 m. balandžio 11 d. lošimų organizatoriui (duomenys neskelbtini), UAB suteikta teisė naudoti prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), UAB prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ keičiamas prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“), 2025 m. birželio 9 d. pasikeitė ir MB „B“ naudojamo interneto svetainės adresas – (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nors MB „B“ turi sutikimą savo veikloje naudoti prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis turi būti naudojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) reikalavimų. Prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra vientisas pavadinimas, tačiau jis susideda iš žodžių/elementų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ yra azartinius lošimus organizuojančios bendrovės prekių ženklas, todėl prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ naudojimas/skelbimas yra prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ žinomumo didinimas, su juo susijusių azartinių lošimų draudžiama reklama. Prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ naudojimas interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, kadangi ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje skelbiamas baigtinis leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos sąrašas, kuriame nenumatyta, kad azartinių lošimų organizatoriaus prekių ženklą galima naudoti azartinių lošimų neorganizuojančiam subjektui su lošimais nesusijusiai veiklai, įskaitant ir prekių ženkluose. Šiais savo veiksmais R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 134 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atmestas R. B. atstovo advokato skundas dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Pažymima, kad teismo išvada, jog R. B. vadovaujama įmonė, savo veikloje naudodama prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, neva savaime reklamavo azartinius lošimus, yra nepagrįsta. Minėtas prekių ženklas yra savarankiškas, tarptautinis ir skirtas sporto populiarinimui, be to, jį naudojančios interneto svetainės veikia daugelyje pasaulio valstybių. Pati Priežiūros tarnyba yra nurodžiusi, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra „sporto informacijos ir pramogų platforma“, kuri daugiausia dėmesio skiria išskirtinio turinio, interviu, naujienų ir svarbiausių įvykių teikimui įvairiose sporto disciplinose. Institucija iš esmės apsiribojo tik hipotetiniu teiginiu, jog R. B. naudojant minėtą prekių ženklą kartu buvo reklamuojami ir azartiniai lošimai, nors būtent Institucija turėjo pareigą įrodyti pažeidimą. Dėl to manytina, kad tokia situacija turėjo būti vertinama iš vidutinio vartotojo perspektyvos – byloje nėra jokių įrodymų dėl to, jog vidutinis vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklą sieja su azartiniais lošimais, taip pat nėra jokių duomenų, kad vidutinis vartotojas šiuo prekių ženklu yra skatinimas dalyvauti azartiniuose lošimuose. MB „B“ interneto svetainės bei socialinių tinklų lankytojai „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklą asocijuoja būtent su sporto naujienomis.

Pabrėžiama, kad ALĮ nenumato, kas yra laikoma lošimų reklama, tačiau ALĮ 10 straipsnio 9 dalies formuluotė leidžia manyti, jog tokia reklama turi būti skleidžiama apie lošimus. Iš Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 2 straipsnio 8 dalies yra matyti, kad vienas iš reklamos elementų yra skatinimas įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, tačiau šiuo atveju jokio skatinimo elemento nenustatyta. MB „B“ savo sporto naujienų skelbimo veiklą pradėjo vykdyti nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir užsiima šia veikla iki šiol, o per visą šį laiką niekada nevykdė azartinių lošimų organizavimo.

Pirmosios instancijos teismo cituojama teismų praktika nelaikytina precedentu šiai bylai, kadangi joje įmonės vadovas nubaustas ne už prekių ženklo su žymeniu „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą apskritai, o už labai konkrečių antžeminių lošimo punktų reklamą konkrečiomis dienomis ir nebuvo baudžiamas už nuotolinių lošimų reklamą. Tuo tarpu R. B. nubaustas už prekių ženklo naudojimą apskritai. Pažymima ir tai, kad Institucija nepagrįstai vadovavosi fizinio asmens T. Č. nuomone kaip faktu – byloje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti šio liudytojo kvalifikaciją ir kompetenciją teikti tam tikras išvadas, nors yra matyti, kad T. Č. remiasi vien prielaidomis be jokių įrodymų.

R. B. veikė griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų, nenaudodamas azartinių lošimų prekių ženklo savo veikloje ir neskleisdamas azartinių lošimų reklamos. Vien tik tai, jog Institucija pareiškėjui pateikė prieštaringas rekomendacijas, teigdama, kad jo atliktuose veiksmuose gali būti konstatuotas ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimas, nesudaro realaus pagrindo teigti, kad R. B. siekė pažeisti teisės aktų nuostatas. Institucija tokios pat pozicijos laikėsi ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo naudojimo, tačiau ši pozicija teismo buvo pripažinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, dėl to ir nagrinėjamu atveju R. B. net neturėjo pagrindo aklai vadovautis Institucijos rekomendacijomis. Dėl to spręstina, kad dėl tariamo pažeidimo padarymo nėra ne tik tiesioginės tyčios, tačiau ir kaltės apskritai.

Pažymima, kad vertinant prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo teisėtumą, esminę reikšmę turi ne formalus veiklos pobūdis, o objektyvus poveikis vartotojui bei naudojamo prekių ženklo asociacija su azartinių lošimų organizatoriumi. Azartinių lošimų organizatoriaus prekių ženklo naudojimas viešojoje erdvėje savaime didina tokio organizatoriaus žinomumą, kuo yra pasiekiamas reklamos efektas, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu atveju buvo tiesiogiai siūloma dalyvauti lošimuose. Priešingas aiškinimas paneigtų ALĮ pakeitimų tikslą, taip pat sudarytų sąlygas apeiti azartinių lošimų reklamos draudimą. Vien lingvistinis aiškinimas, pagal kurį būtų vertinama tik tai, ar subjektas pats organizuoja lošimus, neatitiktų įstatymų leidėjo siekio maksimaliai riboti lošimų reklamos poveikį visuomenei.

Akcentuojama tai, kad prekių ženklų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkė yra „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ yra vienas pagrindinių „(duomenys neskelbtini)“ grupės ženklų internetinių lošimų srityje. Minėti prekių ženklai yra vizualiai panašūs tiek spalvomis, tiek paties žodžio šriftu. Su lošimo paslaugomis susijęs prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ vizualiai yra prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ dalis. Lošimų bendrovė nuo 2025 m. balandžio savo azartinių lošimų organizavimo srityje pradėjo naudoti prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ vietoje prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo pakeistas internetinės svetainės domenas. Be to, iš internetinės svetainės matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ joje yra minimas bent 15-a kartų, kas yra labai intensyvios reklaminės veiklos rodiklis. Šios aplinkybės pagrindžia aiškias sąsajas su Lošimų bendrovės prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ bei tai, kad prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ naudojimas ir skelbimas yra jo žinomumo didinimas ir susijęs su draudžiama reklama.

R. B. iš esmės neneigė, jog abu prekių ženklai yra vizualiai panašūs, taip pat sutiko su tuo, jog prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudoja ir lošimus Lietuvoje organizuojanti (duomenys neskelbtini). Teisės norma neturi būti aiškinama tik pagal gramatinį tekstą, kaip šiuo atveju yra daroma apeliaciniame skunde – šiuo atveju reikia įvertinti ir imperatyvaus teisinio reguliavimo ypatumus, vadovautis ir įstatymo leidėjo tikslais – apsaugoti visuomenę nuo žalingo tam tikrų paslaugų poveikio. Nors prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra vientisas pavadinimas, tačiau jame esantis žodis „(duomenys neskelbtini)“ yra azartinius lošimus organizuojančios bendrovės prekių ženklas, o nuo 2025 m. liepos 1 d. yra draudžiama Lietuvos teritorijoje azartinių lošimų organizatoriaus prekių ženklą naudoti azartinių lošimų neorganizuojančiam subjektui su lošimais nesusijusiais veiklai. Pažymima ir tai, kad prekių ženklo registracija pati savaime nereiškia, jog prekių ženklas be jokių apribojimų gali būti naudojamas rinkoje. Jei prekių ženkle esanti informacija prieštarauja ALI numatytiems reklamos draudimams, toks prekių ženklas negali būti naudojamas rinkoje.

Už draudžiamos azartinių lošimų reklamos skelbimą atsako tiek lošimų organizatoriai, tiek ir kiti subjektai. ANK 134 straipsnio 8 dalies dispozicija nenumato specialaus nagrinėjamo nusižengimo subjekto, dėl to administracinio nusižengimo protokolas turi būti surašomas asmeniui, kurio kaltų veiksmų dėka buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad MB „B“, kurios vadovu yra R. B., veiksmais reklamuojant „(duomenys neskelbtini)“ buvo skelbiama Lošimų bendrovės atstovaujamo prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ reklama, kas yra faktinis atsakomybės įmonei taikymo pagrindas. Pažymėtina, jog ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, o riboti ūkinės veiklos laisvę galima tik tuomet, jei laikomasi šių sąlygų: tai daroma remiantis tik įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nepaneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Taigi nepaisant to, kad MB „B“ turi sutikimą savo veikloje naudoti prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, jis turi būti naudojamas nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų.

Nurodoma, kad Institucija vertino byloje surinktų duomenų visumą, o technologijų eksperto pateikta informacija buvo tik viena iš vertintinų aplinkybių. R. B. sąmoningai šią aplinkybę ignoruoja ir nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad Institucijos nutarimas buvo grindžiamas išimtinai vieno asmens pozicija, nors tai neatitinka nutarimo turinio. Vien tai, kad R. B. nepavyko rasti informacijos apie asmens kvalifikaciją, nesudaro realaus pagrindo abejoti asmens kompetencija ar Institucijos atlikto vertinimo teisėtumu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jo cituojama teismų praktika, kurioje buvo pripažinta, jog prekių ženklai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra vizualiai panašūs tiek savo spalvomis, tiek žodžio „(duomenys neskelbtini)“ šriftu, o prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra „(duomenys neskelbtini)“ dalis ir pagrindžią, kad naudojamas prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai reklamuoja Lošimų bendrovės prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, kas laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su priimtu sprendimu traukti R. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį bei nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovavo nagrinėjamai situacijai aktualia teismų praktika, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą atmesti apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo. Dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš pateikto apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Iš apeliacinio skundo turinio yra matyti tai, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartimi bei motyvuoja, jog aptariamu atveju nepagrįstai bandoma patraukti R. B. administracinėn atsakomybėn už iš esmės teisėtus ir įstatymo reikalavimus atitinkančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais motyvais bei įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai ir visapusiškai įvertinus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus duomenis bei vadovaujantis šiai situacijai aktualia teismų praktika, dėl to nėra jokio pagrindo ją naikinti.

ANK 134 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. ANK 134 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nagrinėjamą nusižengimą.

Institucijos 2026 m. balandžio 24 d. nutarime nurodyta, kad R. B. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, numatančias, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama lošimų reklama, išskyrus: 1) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato arba pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta; 2) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas yra nurodytas lošimų reglamente; 3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo subjektams; 4) lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, šalia nurodant žodį „lažybos“, skelbimą, jeigu atitinka šias sąlygas: a) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama yra galima transliuojant ne ilgesnės kaip 15 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip tris kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 valandos ir ne ilgesnės kaip 15 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 18 iki 24 valandos; ir, b) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuose languose (tai yra reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.). Skelbiama statinė lažybų reklama be nuorodos į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines negali viršyti 20 procentų viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos bei negali viršyti 10 procentų viso reklamos ploto nuo 18 iki 24 valandos.

Kaip matyti iš skundžiamos 2026 m. birželio 11 d. nutarties motyvų, apeliaciniame skunde dėstomi iš esmės tapatūs argumentai, kurie buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teisme pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Spręstina, jog apylinkės teismas yra išdėstęs motyvuotas išvadas dėl esminių skundo argumentų, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ANK bei kitų teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, jog ANK 134 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas realiai buvo padarytas. Vien tai, kad teismas į apelianto skundo argumentus atsakė ne taip, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo vertinimu, turėjo atsakyti, nereiškia, jog toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas arba kitaip neatitinkantis bylos aplinkybių.

RĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, kuri skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. ALĮ 2 straipsnio 1 dalis numato, kad azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Taigi nors iš dalies sutiktina su argumentu, jog ALĮ tiesiogiai nenumato azartinių lošimų reklamos sampratos, pirmiau pacituotas reglamentavimas iš esmės leidžia nustatyti būtinuosius azartinių lošimų reklamos požymius.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei viešai prieinamų duomenų, MB „B“ pagrindinės veiklos sritys yra susijusios su interneto svetainių kūrimu bei talpinimu. R. B. 2026 m. balandžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog MB „B“ yra niekuo nesusijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neorganizuoja azartinių lošimų, o jo įmonės interneto svetainės bei jos socialinių tinklų lankytojai „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklą asocijuoja išimtinai su sporto naujienomis. Vis dėlto, įvertinus pateiktus argumentus dėl prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir jo sąsajomis su azartinių lošimų reklama, spręstina, jog aptariamu atveju tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – minėta įmonė 2025 m. gruodžio 2 d. dokumentu/įgaliojimu (2025 m. gruodžio 3 d. reg. Nr. 1-4165) suteikė teisę MB „B“ nuo 2025 m. gegužės 1 d. naudoti prekių ženklus (duomenys neskelbtini), EUTM Application Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) EUTM Application Nr. (duomenys neskelbtini) svetainės „(duomenys neskelbtini)“ veiklai Lietuvoje ir susijusiai rinkodaros, reklamos ir reklamos veiklai skaitmeniniuose ir neprisijungusiuose kanaluose, įskaitant, bet neapsiribojant socialinės žiniasklaidos platformas, internetinę reklamą ir spausdintą medžiagą. Įvertinus minėtus prekių ženklus, nėra pagrindo nesutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog net ir tuo atveju, jei R. B. vadovaujama įmonė prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ naudojo ne azartinių lošimų reklamai, jo asociacija su įmone „(duomenys neskelbtini)“ neginčijamai keičia vidutinio vartotojo nuomonę apie MB „B“ vartotojams teikiamas paslaugas.

Kaip yra matyti iš viešai prieinamos informacijos, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra internetinių lošimų bendrovė, kurianti ir plėtojanti kazino, pokerio, bingo, sporto lažybų ir momentinių loterijų svetaines bei turinti daugiau nei 20 internetinių žaidimų prekių ženklų, tarp jų – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Minėti prekių ženklai yra viešai paplitę, asocijuojami su azartiniais lošimais internete, taigi nėra pagrindo nesutikti su vertinimu, jog MB „B“ interneto svetainėje žodžio „(duomenys neskelbtini)“ paminėjimas bent 15-a kartų iš esmės reklamuoja ne tik apelianto nurodytą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir bendrą „(duomenys neskelbtini)“ platformą. Apelianto argumentai dėl to, jog prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra savarankiškas ir susijęs išimtinai su sporto naujienomis, laikytini subjektyvia apelianto nuomone – nėra pagrindo tikėti versija, jog įmonė, susijusi išimtinai su azartinių lošimų plėtojimu, sutiktų leisti azartinių lošimų neorganizuojančiai bendrovei naudotis vienu iš jos prekių ženklų neteikiant tiesioginės naudos prekių ženklo savininkei. Pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtos situacijos nevertino iš vidutinio vartotojo perspektyvos – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtent „(duomenys neskelbtini)“ žodis prekių ženkle „(duomenys neskelbtini)“ suponuoja ne sporto pasaulio aktualijas ar naujienas, o leidžia daryti sąsają būtent su azartiniais lošimais. Šioje dalyje yra atkreiptinas dėmesys į tai, jog žodžio bet (lažintis) buvimas abiejose prekių ženkluose leidžia daryti tam tikras išvadas dėl minėtų prekių ženklų paskirties. Šios aplinkybės iš esmės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai nesusijęs su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“.

Nėra pagrindo nesutikti su išvadomis, jog aptariamų prekių ženklų vizualus panašumas taip pat tik sustiprina jų sąsają. Jie yra vizualiai panašūs tiek spalvomis (balta ir oranžinė), tiek žodžio „(duomenys neskelbtini)“ šriftu, o su lošimo paslaugomis susijęs prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ vizualiai yra prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ dalis. Taip pat pažymėtina, jog logotipas yra sukurtas taip, jog žodis „(duomenys neskelbtini)“ pritrauktų vartotojo dėmesį greičiau nei žodis „(duomenys neskelbtini)“ – žodis „(duomenys neskelbtini)“ yra parašytas storesniu, ryškesniu šriftu, kuris geriau matosi ant oranžinio fono, tuo tarpu žodis „(duomenys neskelbtini)“ parašytas plonesniu baltu šriftu šalia žodžio „(duomenys neskelbtini)“. Vertintina, kad eiliniam vartotojui ši situacija yra pakankamai akivaizdi užuomina į „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklą, kuris siejamas su organizuojamais azartiniais lošimais, o taip pat savaime didina prekių ženklo žinomumą, taip pat susidomėjimą šiuo prekių ženklu reklamuojamomis paslaugomis.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ gali būti vertinamas atskirai nuo prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir jo naudojimo kontekste. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad esminę reikšmę turi ne formalus MB „B“ veiklos pobūdis, o objektyvus poveikis vartotojui bei naudojamo prekių ženklo asociacija su azartinių lošimų organizatoriumi. Vertintina, jog prekių ženklo, neginčijamai susijusio su įmone, žinoma dėl azartinių lošimų organizavimu, naudojimas akivaizdžiai didino tokio organizatoriaus žinomumą ir matomumą, tokiu būdu iš esmės pasiekiant reklamos efektą, nepriklausomai nuo to ar objektyviai vartotojui buvo siūloma realiai dalyvauti azartiniuose lošimuose. Apeliacinio skundo argumentai, jog MB „B“ interneto svetainės ir socialinių tinklų lankytojai „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklą asocijuoja išimtinai su sporto naujienomis, laikytinas deklaratyviu, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat prieštarauja pirmiau aptartoms aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo cituota teismų praktika nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ankstesnėje byloje dėl R. B. veiksmų priimtu sprendimu, o vadovavosi teismų praktika dėl itin konkrečių antžeminių lošimo punktų reklama konkrečiomis dienomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-369-817/2025, šioje byloje nagrinėta situacija dėl prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ sporto baro „(duomenys neskelbtini)“ pavadinime ir kiek toks su azartiniais lošimais susijusio prekių ženklo naudojimas atitinka ALĮ 9 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama situacija yra tapati minėtoje byloje – šiuo atveju taip pat keliamas klausimas dėl „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo sąsajos su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu bei pastarojo sąsajų su azartinių lošimų organizavimu turimos įtakos R. B. atliktų veiksmų kvalifikavimui. Šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklas taip pat yra neginčijamai susijęs su azartinių lošimų organizavimu, kas buvo nustatyta ir minėtoje byloje dėl „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo. Vien tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklas yra išvestinis iš bendrojo „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo, atsižvelgiant į pirmiau aptartus duomenis, suponuojančius išvadą, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklas turi realią ir objektyvią įtaką vidutiniam vartotojui sprendžiant dėl minėtu prekių ženklu siūlomų paslaugų (prekių), t. y. azartinių lošimų, savaime nereiškia, jog R. B. jį naudojo pagal ALĮ nuostatas. Nuosavybės teisė, kaip ir ūkinės veiklos laisvė, nėra absoliuti, taigi nors R. B. vadovaujama įmonė ir turi teisę naudoti „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklą, jis turėjo būti naudojamas nepažeidžiant įstatyminio reglamentavimo. Dėl to spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-369-817/2025.

Dalyje dėl apelianto argumentų, susijusių su R. B. teisėtų lūkesčių paneigimu, taip pat ir nesivadovavimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-622-1072/2022 priimtomis išvadomis, pakartotinai pažymima, kad šis priimtas procesinis sprendimas priimtas iki ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatų pasikeitimo (past. – kurios įsigaliojo nuo 2025 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio pakeitimas iš esmės nebeleidžia minėtoje byloje priimto procesinio sprendimo laikyti precedentu nagrinėjamoje situacijoje, taigi nėra ir pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo pažeisti kokie nors R. B. teisėti lūkesčiai – asmuo neturi pagrindo tikėtis, kad keičiantis įstatymo normoms, jo veiksmai visais atvejais bus vertinami analogiškai, ypač atsižvelgus į tai, jog šiuo atveju ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatų pakeitimai iš esmės sugriežtino azartinių lošimų reklamą. Dėl to visiškai sutiktina su vertinimu, jog dabartinės ALĮ nuostatos nenumato išimties azartinių lošimų organizatoriaus prekių ženklą naudoti azartinių lošimų azartinių lošimų neorganizuojančiam bei jų veiklos nevykdančiam subjektui su lošimais nesusijusiai veiklai.

Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodyta, jog Institucija neturėjo pagrindo remtis T. Č. nuomone, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens kompetenciją. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pabrėžia tai, jog minėta išvada yra konsultacinio pobūdžio ir nebuvo išimtinis ar vienintelis duomuo, kuriuo vadovaujantis Institucija priėmė 2026 m. balandžio 24 d. nutarimą. Nesutiktina, jog minėta išvada yra paremta išimtinai prielaidomis – kaip matyti iš T. Č. konsultacinės išvados, joje atliktas vizualinis prekių ženklų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ palyginimas, taip pat užfiksuoti objektyvūs internetinėje svetainėje matomi duomenys, kuriuos bylą nagrinėjantys teismai gali objektyviai ir visapusiškai patikrinti. Dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. B. tinkamai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį – vien tik tai, kad asmuo nesutinka su jo nubaudimu bei teigia, kad ankstesnis analogiškas jo elgesys atitiko įstatymines nuostatas ir buvo pripažintas teisėtu, savaime nešalina jo atsakomybės šiuo atveju. Dėl to vertintina, jog šioje dalyje skundžiami Institucijos 2026 m. balandžio 24 d. nutarimas ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliekami galioti.

Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dalyje dėl R. B. paskirtos finansinės nuobaudos – 2 900 Eur dydžio baudos. Už ANK 134 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta bauda nuo 1 500 Eur iki 4 300 Eur. Nagrinėjamu atveju R. B. paskirta administracinė nuobauda yra lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, taigi atitinka taisyklę, jog administracinės nuobaudos dydis, nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatomas atsižvelgiant į sankcijoje numatytą vidurkį (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog tokio dydžio administracinė nuobauda yra per griežta ar kaip kitaip neadekvati, neatitinkanti R. B. atsakomybės ar jo padaryto teisės pažeidimo, dėl to darytina išvada, jog ji yra individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Mariaus Rindino apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.