- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1327-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07941-2023-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1, SUA2
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) SUA1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio PRS1 pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/25/00064, suinteresuoti asmenys – SUA1 , SUA2 .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Pareiškėjas antstolis PRS1 kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti teismo sprendimo nevykdymo klausimą ir nustačius, kad teismo sprendimas nevykdomas, skirti CPK 771 straipsnyje numatytą baudą iki 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną. Antstolis nurodė 2025 m. gegužės 30 d. nuvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė – SUA1 bendravimas su sūnumi 2025 m. gegužės 30 d. neįvyko. 2025 m. birželio 4 d. 13 val. nuvykus prie nepilnamečio vaiko lankomos ugdymo įstaigos klasės auklėtoja informavo, kad vaiką paėmusi motina, kadangi motina nenorinti, kad vaiką paimtų tėvas. Suinteresuotas asmuo SUA2 pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko, tvirtino, kad teismo sprendimas nevykdomas ne dėl jos kaltės, o dėl SUA1 kaltės. SUA2 vertinimu, vaiko tėvas naudoja finansinį smurtą prašydamas skirti baudas ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat psichologinį smurtą, grasinant „sulaužyti vaiko psichiką“. Suinteresuoto asmens tvirtinimu, vaikas pats nenori bendrauti su tėvu. Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su antstolio pareiškimu sutiko visiškai, prašė pareiškimą tenkinti. Pabrėžė, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tačiau motina riboja tėvo bendravimą su sūnumi – nėra nei telefoninių skambučių, nei kitokio tiesioginio kontakto su sūnumi. Jo įsitikinimu, vaiko motina piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą, nesiekia jokiais būdais atkurti tėvo ir sūnaus bendravimą, sudaryti sąlygas bendrauti pasitelkus specialistus (psichologus).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.
Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).
Nagrinėjamu atveju antstolis PRS1 2025 m. birželio 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vyk. b. l. 42), kuriame nustatė, jog 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 4 d., priešingai nei numatyta Kauno apylinkės teismo sprendimu, (duomenys neskelbtini) bendravimas su jo tėvu SUA1 neįvyko. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad SUA2 jau buvo paskirta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą civilinėje byloje Nr. 2VP-7511-1192/2025 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, teismas pažymėjo, kad ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Pagrindinis baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį tikslas yra ne pažeidimą padariusio asmens nubaudimas, bet siekis, kad įsiteisėję teismo sprendimas būtų vykdomas. Šioje byloje svarbi aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu situacija pasikeitė – suinteresuotas asmuo SUA2 pakeitė savo poziciją ir nebeteigė, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu. Abu suinteresuoti asmenys patvirtino, kad vaiko ir tėvo ryšys yra atstatinėjamas. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad vaiko tėvai pradėjo bendrauti ir siekti tarpusavio nesutarimus išspręsti taikiai. Susiklosčius esamoms aplinkybėms, kyla rizika, kad sankcijos (baudos) pritaikymas gali sukelti papildomą įtampą tarp nepilnamečio vaiko tėvų ir pabloginti esamą padėtį, kas lemtų, jog pagrindinis proceso tikslas nebūtų pasiektas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas suinteresuotam asmeniui sankcijos (baudos) neskyrė, antstolio prašymą skirti baudą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo SUA1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio pareiškimą tenkinti pilna apimtimi. Atskirojo skundo argumentai:
Teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnį.
Netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, ignoruotas sisteminis ir piktybinis vaiko motinos teismo sprendimo nevykdymas. Iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo apeliantas buvo kreipęsis į antstolius dėl motinos vengimo vykdyti teismo sprendimą 13 kartų ir visais kartais buvo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl teismo sprendimo nevykdymo. Motinai jau buvo teismo paskirta maksimali bauda dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau ir po baudos skyrimo ji ir toliau vengė sistemingai vykdyti teismo sprendimą. Antstolis antrą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tačiau ir po šio kreipimosi motinos elgesys nepasikeitė. Kiek žinoma buvo surašyti keli administracinio teisės pažeidimo protokolai. Vaiko motina atsisakė bendradarbiauti su vaiko teisių tarnyba, siekiant pasitelkus specialistus atkurti vaiko ir tėčio ryšį. Bendravimas buvo pradėtas atkurti tik po įvykusių kelių teismo posėdžių, vaiko motina sutiko pasitelkus psichologus atkūrinėti tėvo su sūnumi bendravimą ir ryšį. Apeliantas neturėjo galimybių bendrauti su sūnumi jokiomis priemonėmis 15 mėnesių.
Bendravimo atnaujinimas po institucijų įsikišimo – ne pagrindas atsisakyti taikyti sankcijas.
Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaidomis, atsižvelgus į vaiko motinos paaiškinimus, neva tėvo bendravimas su vaiku nevyko dėl vaiko tėvo elgesio ir tariamų grasinimų. Šias aplinkybes atitinkamai byloje paneigė byloje pateikti rašytiniai įrodymai - antstolių nevykdymo aktai, faktinių aplinkybių konstatavimai, vaikų teisių sprendimas. Teismo nurodytas neva tėvo grasinimas niekuo nepagrįstas.
Byloje vaiko motina pateikė papildomus dokumentus - elektroninius laiškus -susirašinėjimus su apeliantu. Juose nurodytos žinutės nebuvo siunčiamos sistemingai ar agresyviai, jos buvo siunčiamos prieš kreipiantis į antstolį ar į kitas institucijas, pasitarus su jais, teisininkais. Apeliantas siųstais elektroniniais laiškais siekė rasti kompromisą dėl bendravimo tvarkos tėvui su sūnumi. Nesiekė paveikti motinos elgesio neteisėtomis priemonėmis.
Ilgalaikis sprendimo nevykdymas daugiau nei 15 mėnesių pažeidžia vaiko teisę palaikyti ryšį su tėvu, formuoja negrįžtamas neigiamas pasekmes vaiko ir tėvo santykiams.
Formaliai ir nepagrįstai atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors jis patyrė išlaidas dėl procesinių dokumentų rengimo, atstovavimo teismo procese. Taip pat patyrė išlaidas, susijusias su antstolio veiksmais. Minimos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tiesiogiai dėl vaiko motinos neteisėtų veiksmų ir sprendimo nevykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:
Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, teismo sprendimas buvo nevykdomas ne dėl jos kaltės, o dėl vaiko tėvo kaltės, dėl jo grasinimų sužaloti vaiką. Svarbu, kad vaikas nenorėjo bendrauti su tėvu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl elektroniniais laiškais atliktų grasinimų jo atžvilgiu yra pradėtas.
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad jos atžvilgiu yra surašyti keli administracinių nusižengimų protokolai.
Dėl visų vaiko tėvo kreipimųsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje apklausiamas vaikas nurodydavo, kad su tėvu bendrauti nenori.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ryšys tarp vaiko ir tėvo yra atkurtas, prašo netenkinti atskirojo skundo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instacijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio tvarka, teisėtumas.
Apeliantas atskirajame skunde remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą netinkamai taikė CPK 771 straipsnį, formaliai įvertino ginčo aplinkybes dėl sistemingo ir ilgalaikio vaiko motinos teismo sprendimo nevykdymo.
CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (nutartis) (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis PRS1 2025 m. birželio 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuota, jog 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 4 d. sūnaus (duomenys neskelbtini) bendravimas su jo tėvu SUA1 neįvyko, nors šiomis dienomis bendravimo tvarka nustatyta Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimu.
Byloje iš esmės nėra ginčo, jog tėvo ir sūnaus bendravimas 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 4 d. neįvyko. Šias aplinkybes patvirtina tiek antstolio teikti rašytiniai įrodymai, tiek šalių dėstomi argumentai procesiniuose dokumentuose.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 4 d. tėvo ir sūnaus bendravimas neįvyko dėl vaiko motinos kaltų veiksmų. 2025 m. gegužės 30 d. nuvykus antstoliui prie vaiko motinos buto durų, jų niekas neatidarė. 2025 m. birželio 4 d. 13 val. su antstoliu nuvykus prie nepilnamečio vaiko lankomos ugdymo įstaigos klasės auklėtoja informavo, kad vaiką paėmusi motina, kadangi motina nenorinti, kad vaiką paimtų tėvas. Vaiko motina, žinodama teismo nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką bei konkrečias bendravimo dienas, privalėjo elgtis taip, kad ši tvarka būtų realiai įgyvendinama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko motinos veiksmai lėmė situaciją, kad tėvui ginčo dienomis nebuvo sudarytos realios galimybės bendrauti su sūnumi.
Laikytini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad aplinkybė, kad vaiko motina bylos nagrinėjimo metu pakeitė poziciją dėl tėvo ir vaiko bendravimo, sudarydama tam sąlygas, neatleidžia jos nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą, juo labiau, kad už analogišką teismo sprendimo nevykdymą teismas jai jau buvo skyręs baudą (bylos Nr. 2VP-7511-1192/2025).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindinis baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį tikslas yra ne pažeidimą padariusio asmens nubaudimas, o vaiko su tėvu bendravimo tvarkos atkūrimas, kas šiuo atveju buvo pasiekta. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reikalauja, kad sprendimas būtų vykdomas, kas šiuo atveju leistų užtikrinti stabilią vaiko su tėvu bendravimo tvarką. Vaiko motinai ilgą laiką sąmoningai vengiant vykdyti teismo sprendimą, ignoruojant aplinkybę, kad jai jau kartą už analogišką elgesį buvo paskirta bauda, tuo pažeidžiant vaiko ir jo tėvo interesą palaikyti ryšį, neleidžia spręsti esant pagrindą ją atleisti nuo atsakomybės dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu ji ėmė vykdyti teismo sprendimą.
Procesiniuose dokumentuose SUA2 rėmėsi ir apelianto psichologiniu smurtu prieš ją, nurodė, kad dėl grasinimų apeliantui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šiai aplinkybei nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas neigia, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, Jo tvirtinimu, jam 15 mėnesių nebuvo sudaromos sąlygos bendrauti su sūnumi, dėl ko jis ėmėsi grasinimų.
Bylos duomenys leidžia spręsti vaiko tėvų santykius esant itin konfliktinius, tačiau tai nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo, nesant akivaizdžios grėsmės vaiko ir suinteresuoto asmens SUA2 interesams. Esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 771 straipsnio normą, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio PRS1 pareiškimas tenkinamas, suinteresuotam asmeniui SUA2 už teismo sprendimo nevykdymą skiriant 100 Eur baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis, 771 straipsnis). Minimalus baudos dydis skiriamas įvertinus aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atkurtas tėvo ir vaiko bendravimas, vadovaujantis teismo nustatyta bendravimo tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų Tenkinus suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą, jis įgijo teisę į patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Suinteresuotas asmuo PRS1 pirmosios instancijos teismui teikė prašymą priteisti 1130 Eur atstovavimo išlaidų bei 790,20 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Patirtos atstovavimo išlaidos realios, pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio. Išlaidos antstoliui patirtos dėl suinteresuoto asmens SUA2 kaltės, jai nevykdant teismo sprendimo. Todėl suinteresuotam asmeniui SUA1 priteisiama iš SUA2 pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos 1920 Eur sumoje: 1130 Eur atstovavimo išlaidų bei 790 Eur išlaidų antstoliui. Apeliacinėje instancijoje SUA1 patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų už atskirojo skundo surašymą. Šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jam iš SUA2 (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio PRS1 pareiškimą tenkinti, suinteresuotam asmeniui SUA2 už teismo sprendimo nevykdymą skirti 100 Eur baudą. Priteisti suinteresuotam asmeniui SUA1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) iš suinteresuoto asmens SUA2 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 1920 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti suinteresuotam asmeniui SUA1 iš suinteresuoto asmens SUA2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo.