- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- eII-863-1133/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00773-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Ugnei M. Ž., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui advokatui R. M., vertėjaujant O. G., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato R. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. balandžio 22 d. nutarimo, priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9601-2026, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VAVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 22 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 424 straipsnio 5 dalį, konstatavus, kad jis 2026 m. balandžio 4 d. 18.30 val. Vilniuje, Talino g. vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, pažeidimas padarytas pakartotinai. Nurodyta, kad V. K. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisę vairuoti transporto priemones 18 (aštuoniolikai) mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. K. atstovas advokatas R. M., nesutikdamas su institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimo arba sutrumpinti šios administracinės poveikio priemonės terminą. Skundą argumentuoja tuo, kad:
pareiškėjo nuomone, pareiškėjui skirta griežta nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas ilgam terminui nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į Pareiškėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, neatitinka ir teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjas neginčija, kad 2026 m. balandžio 4 d. vairavo transporto priemonę ir, įvertinęs šiuo metu turimą informaciją, supranta, kad 2026 m. balandžio 4 d. nebuvo įvykdęs visų reikalavimų teisei vairuoti transporto priemones atgauti, tad padarė pažeidimą;
pareiškėjas 2025 m. birželio 10 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (už tai, kad 2025 m. gegužės 4 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės) ir jam pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjas teisė vairuoti įgijo 2026 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui įgijus teisę vairuoti, gavus vairuotojo pažymėjimą (tuo metu draudimo vairuoti transporto priemones terminas jau buvo suėjęs), pareiškėjas pradėjo vairuoti transporto priemones. 2026 m. balandžio 4 d. pareiškėją, vairuojantį transporto priemonę, sustabdė pareigūnai ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Tik 2026 m. balandžio 4 d., kai pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, jam tapo žinoma, kad po 2025 m. birželio 10 d. nutarimo priėmimo, siekdamas įgyti (atgauti) teisę vairuoti, pareiškėjas privalėjo išklausyti papildomo vairuotojų mokymo kursą;
atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas neginčija, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jam turėjo būti paskirta, tačiau: 1) pareiškėjas, priėmus 2025 m. birželio 10 d. nutarimą, negavo jokios informacijos apie papildomus reikalavimus teisei vairuoti atgauti; 2) įgijo teisę vairuoti ir gavo vairuotojo pažymėjimą (pripažįstamą ir Lietuvos Respublikoje) kitoje Europos Sąjungos valstybėje ((duomenys neskelbtini)) jau po to, kai buvo suėjęs specialiosios teisės atėmimo terminas; 3) iš karto sužinojęs apie papildomus reikalavimus (būtinybę išklausyti papildomą kursą), pareiškėjas nedelsdamas tai padarė ir 2026 m. balandžio 9 d. išklausė papildomų vairuotojų mokumų kursą. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas 2026 m. balandžio 4 d. pažeidimą padarė ne dėl sąmoningo įstatymų reikalavimų ignoravimo, o dėl to, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nesuprato turįs ir papildomas pareigas, siekdamas atgauti teisę vairuoti;
pažymi, pareiškėjas pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma, tai rodo mažesnį jo pavojingumą, nei tyčinio pažeidimo atveju. Pareiškėjas dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jis turi du mažamečius vaikus, todėl teisė vairuoti būtina ne tik dėl pareiškėjo, bet ir šeimos poreikių tenkinimui. Pareiškėjas rūpinasi savo broliu, kuris apgyvendintas su juo. Todėl teisės vairuoti atėmimas neigiamai paveiks visų asmenų, kuriais pareiškėjas rūpinasi, interesus. Be to teisė vairuoti būtina tolimesniam darbo funkcijų vykdymui. Netekęs teisės vairuoti, pareiškėjas susidurs su pajamų trūkumu, o tai turės neigiamą įtaką ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visų pirma jo išlaikomiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. palaikė skundą bei paaiškino, kad Lietuvoje gyvena trejus metus. Lietuvoje teisės vairuoti nebuvo įgijęs. Kai buvo skirta pirma nuobauda, niekur nebuvo minima, kad reikės perlaikyti teises. Taip pat, kai tvarkėsi dokumentus dėl automobilio „Regitroje“, konsultavosi su konsultantu, niekas nieko nepasakė, viskas buvo tvarkoje. Kadangi ir jo pažįstami panašių problemų neturėjo, o jis turi teises, tai buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nedaro. Turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas 2026 m. sausio 27 d. Lietuvoje neturi išduoto vairuotojo pažymėjimo, kadangi teisės buvo atimtos, o teisės buvo reikalingos, tad nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten viską išsilaikė ir gavo teises. Laikydamas teises (duomenys neskelbtini) domėjosi tvarka kaip tinkamai atgauti teisę vairuoti Lietuvoje, bet kol buvo atimta teisė vairuoti Lietuvoje, nebuvo galima laikyti nei teorijos, nei praktikos. Teisė vairuoti jam labai reikalinga, nes esant kokiai nors ekstremaliai situacijai, negali sėsti prie vairo. Taip pat teisė vairuoti reikalinga ir dėl darbo, nes kasdien praranda nuo pusantros iki trijų valandų laiko važiuojant ne automobiliu. Dirba (duomenys neskelbtini), pusiau sausu būdu kloja grindis. Įrangą turi vežiotis su savimi. Turi B ir BE kategorijas. Jo darbas yra visoje Lietuvoje, komandoje kartu su juo yra trys asmenys, kurie gyvena (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. K. atstovas advokatas teisme palaikė skundą bei paaiškino, kad dėl teisės vairuoti Europos Sąjungoje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vienu metu galima turėti vieną pažymėjimą, išduotą kurioje nors iš Europos Sąjungos valstybių narių. Šiuo atveju pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, turi teisę tomis vairuotojo teisėmis naudotis taip pat ir Lietuvoje. Kodėl yra nubaustas pareiškėjas šitoje byloje, tai dėl to, kad jis, kai jam buvo pritaikyta administracinė nuobauda, nebaigė papildomų vairavimo mokymų. Visas skundas iš esmės yra būtent apie tai. Pareiškėjas pažeidimo neginčija, jis vairavo transporto priemonę, bet prašo vertinti tas aplinkybes, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Pagrindinis skundo argumentas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Ši teisės norma taikoma tada, kai yra aplinkybių, kurios rodo, kad nustatyta sankcija pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Mano, kad pareiškėjas nėra piktybinis pažeidėjas, ir tą formalumą, t. y. papildomą vairuotojų mokymą, jeigu jis būtų apie jį žinojęs, būtų baigęs. Be to svarbu ir tai, kad 2025 m. birželio 10 d. nutarime nėra nurodyta apie tai, kad siekiant gauti teisę vairuoti reikia baigti papildomus vairuotojų mokymus. Pažymi, kad institucijos, kuri surašė nutarimą, jie nekaltina, protokolas yra toks, koks yra. Kita vertus, prašo teismo įvertinti tai, kad ta protokolo forma, kokia yra patvirtinta, nenumato papildomo reikalavimo apie papildomus vairuotojų mokymus. Pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti to papildomo reikalavimo. Ne kartą žiniasklaidoje rašyta, kad yra daug vairuotojų, kurie yra netekę teisės vairuoti tik dėl to, kad nebaigė to papildomo mokymo, kartais vairuoja ilgą laiką nežinodami, kad yra netekę teisės vairuoti. Kita aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas tą situaciją apie kursų nebaigimą ištaisė kaip įmanoma greičiau, šiuo atveju per 5 dienas, kai gavo administracinio nusižengimo protokolą, jis baigė papildomą mokymą. Prie bylos pridėtas kurso baigimo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad dabar pareiškėjas atitinka tą reikalavimą, kad atgautų teisę vairuoti. Šeimos ir darbo aplinkybės taip pat yra svarbios vertinant, ar paskirta sankcija yra teisinga. Byloje taip pat pateiktas rašytinis įrodymas iš MB „G.“, kur aprašyta, jog pareiškėjui yra reikalinga teisė vairuoti. Taip pat pateikė duomenis, kad pareiškėjas turi du mažamečius vaikus, vienas gimęs (duomenys neskelbtini) m., kitas (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjas rūpinasi savo broliu, kuris gyvena Lietuvoje kaip karo pabėgėlis. Sutinka, kad, vadovaujantis ANK, yra pakartotinumas. Kita vertus, pareiškėjas nėra piktybinis pažeidėjas. Kaip teismas pažymėjo, lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra prisipažinimas ir gailėjimasis, sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Skundo prašymas yra netaikyti specialiosios teisės vairuoti atėmimo arba bent sutrumpinti jo terminą. Prašymas pagrįstas, atsižvelgus į aplinkybes. Pareiškėjo atžvilgiu administracinių nusižengimų nuobaudų tikslai, kurie numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti visiškai pasiekti ir netaikant specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Pareiškėjas nesiekia, kad būtų visiškai nenubaustas, supranta, kad nuobauda yra ir bus taikoma, pareiškėjas nėra tas asmuo, kurį reikėtų atgrasyti nuo pažeidimų darymo ar nuolat stabdyti nuo to. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašau tenkinti mūsų skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjo ir jo atstovo teisme paaiškinimus, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina institucijos nutarime konstatuotas aplinkybes, t. y., kad V. K. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
Pareiškėjas V. K. institucijos nutarimu yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kad pažeidimas padarytas pakartotinai.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta kvalifikuotoji administracinio nusižengimo sudėtis, kuri taikoma ir kai ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyti veiksmai padaryti pakartotinai.
Taigi ANK 424 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtintas veikos pakartotinumas, kurio samprata pateikta ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą. Taigi ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė asmeniui, kuriam už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kuris nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas 2026 m. balandžio 4 d. 18.30 val. Vilniuje, Talino g. vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, būdamas baustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas su atstovu, jos įrodytos ir byloje surinkta rašytine medžiaga. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę 2025 m. gegužės 4 d., neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemones (2025 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12183-2025 (ROIK: 25271861665)). Jam buvo paskirta bauda (bauda sumokėta 2025 m. gegužės 20 d.) bei buvo paskirta administracinio poveikio priemonė — specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 9 d. Bylos duomenimis, per šį laikotarpį pareiškėjas nebuvo pažeidęs šio draudimo. Po specialiosios teisės atėmimo pabaigos pareiškėjas 2026 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) įgijo teisę vairuoti ir pradėjo vairuoti, nors specialiosios teisės įgijimas kitoje ES valstybėje narėje, automatiškai nesuteikė pareiškėjui teisės vairuoti kelių transporto priemones Lietuvoje, nes tam, kad šią teisę įgytų Lietuvoje, jis privalėjo įvykdyti papildomus specialius reikalavimus, numatytus Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ). Teisės vairuoti atėmimo pagrindai bei šios teisės grąžinimo sąlygos nustatyti SEAKĮ 24 straipsnyje. Antai, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą (straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas 2026 m. balandžio 4 d., t. y. Lietuvoje neįvykdžius visų sąlygų, būtinų šiai teisei įgyti/susigrąžinti ir nepraėjus vieneriems metams nuo ANK 40 straipsnyje nustatyto termino. Visa tai kas išdėstyta rodo, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
Pareiškėjas neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto. Prašo pakeisti institucijos nutarimą dalyje dėl nuobaudos individualizavimo ir neskirti administracinio poveikio priemonės — teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą. Pasak pareiškėjo, kai jam buvo skirta pirma nuobauda, niekur nebuvo minima, kad reikės perlaikyti teises. Taip pat, kai tvarkėsi dokumentus dėl automobilio „Regitroje“, konsultavosi su konsultantu, niekas nieko nepasakė, viskas buvo tvarkoje, t. y. nežinojo, kad po pirmos nuobaudos jam reikia išklausyti dar ir kursus, galvojo, kad pakaks įgyti teisę vairuoti kitoje ES valstybėje narėje. Pasibaigus paskirtos administracinės poveikio priemonės terminui, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten 2026 m. vasario 27 d. įgijo teisę vairuoti. Kadangi ir jo pažįstami panašių problemų neturėjo, o jis turi teises, tai buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nedaro. Tik 2026 m. balandžio 4 d., kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jam tapo žinoma, kad po 2025 m. birželio 10 d. nutarimo priėmimo, siekdamas įgyti (atgauti) teisę vairuoti, dar privalėjo išklausyti papildomo vairuotojų mokymo kursą. Iš karto sužinojęs apie papildomus reikalavimus (būtinybę išklausyti papildomą kursą), jis nedelsdamas tai ir padarė, t. y. 2026 m. balandžio 9 d. išklausė papildomą vairuotojų mokymo kursą. Jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tyčinis, padarytas dėl neatsargumo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas laikėsi draudimo nustatytą laikotarpį nevairuoti kelių transporto priemonių, pasibaigus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminui, teisę vairuoti įgijo (duomenys neskelbtini), tačiau neįgijo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones Lietuvoje, nes nebaigė papildomų vairuotojų mokymų. Kita vertus matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nepakankamo rūpestingumo, dėl Lietuvos įstatymų neišmanymo. Pirmiau nustatytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tyčios nebaigti papildomo vairuotojų mokymo, siekiant įgyti teisę vairuoti Lietuvoje, neturėjo ir tam aplinkybių nebuvo (jau pasibaigus minėtai administracinio poveikio priemonei išvyko į ES valstybę narę, kur įgijo teisę vairuoti, o suteikta teisė vairuoti po papildomų vairuotojų mokymų rodo, kad nebuvo kitų aplinkybių, kurios trukdytų įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje). Šios aplinkybės rodo mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, kas leidžia teismui svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę.
ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių iki 2 (dvejų) metų (vidurkis 1 metai 9 mėnesiai). Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).
Pareiškėjas buvo nubaustas straipsnio sankcijoje nustatyta minimalia 800 Eur bauda, jam taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, t. y. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam minimaliam terminui. Transporto priemonės nuspręsta nekonfiskuoti. Nurodyta, kad nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Pareiškėjas prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą, nes jis nežinojo Lietuvoje nustatytų taisyklių, susijusių su vairuotojo teisių įgijimo ir galvojo, kad pasibaigus administracinio poveikio priemonei, įgijęs teises (duomenys neskelbtini) nenusižengia Lietuvos įstatymams ir tik apie tai sužinojęs nedelsdamas 2026 m. balandžio 9 d. išklausė papildomą vairuotojų mokymą (byloje pateiktas šią aplinkybę patvirtinantis dokumentas). Būtų viską padaręs, nes teisė vairuoti jam būtina dėl darbo, kadangi jo darbas susijęs ir su transporto priemonių vairavimu, o netekus teisės vairuoti būtų tiesiogiai sutrikdytas įmonės darbo organizavimas (šios aplinkybės nurodytos MB „G.“ 2026 m. gegužės 6 d. charakteristikoje) be to jis rūpinasi ir šeimos nariais (turi du mažamečius vaikus ir brolį), kuriuos reikia vežioti.
Vertinant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas atsižvelgia į pirmiau aprašytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į pareiškėjo kaltę (nerūpestingumas), ir jį charakterizuojančius duomenis, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, kad nėra ją sunkinančių. Per paskutinius 5 metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas administracine tvarka baustas 1 kartą, paskirta bauda sumokėta. Tai rodo, kad pareiškėjo nėra pagrindo laikyti piktybiškai ar sistemingai darantį KET pažeidimus, ar asmeniu, kuriam nerūpi visuomenėje nusistovėjusios elgesio taisyklės ir teisės aktų reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo elgesį po KET pažeidimo nustatymo. Pareiškėjas iki skundžiamo nutarimo (po to, kai 2026 m. balandžio 4 d. sustabdymo ir sužinojimo apie papildomą vairuotojų mokymą) išklausė mokymus, nepadarė naujų pažeidimų. Visa tai, kas išdėstyta leidžia teismui vertinti ne tik, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos (kai asmenys vairuoja transporto priemones, nesusigrąžinę teisės vairuoti tyčia ir/ar žinodama, kad yra objektyvių kliūčių teisei vairuoti atgauti) (žr. nutarties 13 punktą), bet pareiškėją charakterizuojantys duomenys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad pareiškėjas ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys tapačių ar kitų administracinių nusižengimų. Todėl šiuo atveju, siekiant užtikrinti visuomenės interesą dėl saugaus eismo keliuose, pareiškėjui nėra būtina riboti teisės vairuoti transporto priemones tam tikrą laikotarpį. Teismo vertinimu, paskirta reikšmingo dydžio piniginė bauda visiškai atitinka administracinei nuobaudai keliamą proporcingumo reikalavimą. Taip užtikrinama teisinga bei teisiškai pagrįsta pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo, pritaikytos sankcijos ir siekiamo prevencinio tikslo.
Todėl institucijos nutarimas keičiamas ir pareiškėjui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, naikintina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, paskirta už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. balandžio 22 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9601-2026. V. K. (V. K.), nubaustam pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Kitoje dalyje Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nutartį susipažinti išsiųsti institucijai, pareiškėjui V. K. (posėdžio metu patvirtino, kad nutarties vertimo į rusų kalbą nereikia) ir jo atstovui advokatui R. M.. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.