Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-2667-1133/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24660-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.12.2.9 (S)

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis praeityje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. C. 2026 m. liepos 29 d. apie 14.49 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. C. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ačiū Dievui, kad tą dieną nieko neužmušė. Tą dieną buvo tarsi užtemęs protas. Buvo išgėręs degtinės. Gėrė dieną prieš tai nuo 14 val. iki 18 val., dar ryte apie 200 g išgėrė ir nuėjo miegoti. Prabudęs dienas sumaišė, pagalvojo, kad jam darbo diena ir net su trumpikėmis išėjo iš namų, nors jam tą dieną išvis nereikėjo niekur važiuoti. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) išgirdo garsinį signalą, pamatė, kad jį lenkia, galvojo, kad sapnuoja. Sustojo. Prisimena, kaip priėjo pareigūnai, nesipriešino, tuo momentu net negalvojo, kad yra girtas. Pirmo blaivumo patikrinimo neatsimena, o antrą atsimena. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Manė, kad neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, net negalvojo, kad daug geria. Buvo ta problema, jau melavo pats sau. Pagal grafiką dirbo du darbus. Niekada neturėjo panašių problemų. Prieš pradedant vairuotojo darbą jį visada patikrindavo dėl neblaivumo prieš sėdant už vairo. Nebuvo atvejo, kad būtų dirbęs neblaivus. Nėra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi. Praras abu darbus, nes viename dėl pareigūno vardo pažeminimo neteks darbo, o kitame – dėl atimtų teisių. Taip jau yra, alkoholis viską sugriovė. Pareigūno pensijos negaus. Šiuo metu visos automobilio vertės negalėtų sumokėti, tik per laiką, bandys elektriku pagal specialybę dirbti, gal statybose.

Su dukra sieja artimas ryšys, dažnai bendrauja. Su buvusia žmona irgi palaiko ryšius. Dukros nuomonė man labai svarbi. Kreipsis pagalbos, dukra jau ieško psichologo. Taip pat nutarė su dukra, kad kurį tai laiką apsigyvens kartu, kad ji jam padėtų išgyventi šį sunkų laikotarpį, atsiriboti nuo alkoholio.

Laiduotoja E. C. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Prašo tėvą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstato neskirti, tačiau sutinka iki 2 000 Eur sumokėti, jei teismas nuspręs, kad užstatas reikalingas. Dėl laidavimo termino palieka teismui spręsti. Paaiškino, kad nuo pat kūdikystės gyveno su tėčiu kartu, juos sieja glaudus ryšys. Kai pradėjau studijuoti, tėtis ją rėmė finansiškai, mokėjo už studijas, padėjo įsigyti automobilį, būstą, prisidėjo prie būsto pradinio įnašo. Tėtis jai visada buvo autoritetas, kadangi dirbo apsaugoje. Sekdama jį, įstojo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Jai labai svarbu turėti tėti gyvenime, todėl su laiku vis dažniau pradėjo bendrauti, ne dėl to, kad padėjo finansiškai, o dėl to, kad labai svarbus ryšys. Ir mama bendrauja kartu, ir tėtis. Tėtis visad ją girdėdavo, visąlaik stengdavosi išgirsti jos prašymus visais gyvenimiškais atvejais. Matė tėčio turimą problemą dėl alkoholio vartojimo, dėl to iširo tėvų santuoka, nepakankamai stengėsi dėl savęs, kad reikia kažką daryti kitaip. Po įvykio kartu gyvena sodyboje, dalinasi rūpesčiais. Labai gaila, kad taip nutiko, jai buvo labai baisu, nežinojo kiek tai tęsis, kaip bus. Visada žinojo, kad tėtis mokėjo atriboti darbą nuo šio blogo pomėgio. Dar prieš jos atostogas su tėčiu kalbėjo, kad jis pradės valytis organizmą, daryti kažką kitaip. Po mano gimtadienio jis valėsi organizmą, nieko nevalgė, jam sekėsi puikiai, ji jį skatin stengtis ir toliau taip, nes jis turi gerų savybių, kurios būna užgožtos alkoholio. Jis norėjo susitikti su būriu ir ten išvažiavo su mašina, nes galvojo, kad nevartos alkoholio, bet išgėrė, bet tada jį parvežė kažkas namo. Kitą dieną jis išgėrė dar, sumaišė dienas, ir išskubėjo į darbą. Jo pagrindinis bruožas – punktualumas. Jis labai atsakingai žiūri į tuos darbus, bijo vėluoti. Kiek žino, kad jis net be kelnių išbėgo į miestą. Jai net sunkiai įtikima, kad jis taip galėjo pasielgti. Jis plaukų nesusišukavęs neišeidavo iš namų. Jai buvo sunku suprasti, kodėl jis taip padarė. Jis negalėjo man paaiškinti, kodėl taip nutiko, kas ir kaip. Jis per daug mylėjo savo darbus, ir tas praradimas jam yra labai skaudus. Tad jei jos neliks, mano, kad jam tai būtų didžiausia gyvenimo bausmė, ne tiek, kad finansiškai kažką sumokėti, bet jei jų ryšys nutrūks, mano, kad tai jam bus blogiausia. Kai pirmą kartą susisiekė su juo, jis jai negalėjo nei žodžio pasakyti, jam ir skaudu, ir liūdna, ir gėda buvo. Susitikę išsišnekėjo, jis pirmas paprašė pagalbos, nors anksčiau taip nedarydavo, t. y. pats suprato, kad reikia imtis veiksmų pačiam. Džiaugiasi, kad jis pripažino, kad turi bėdą. Nusprendė šią bėdą spręsti kartu, sudarė veiksmų planą. Nori, kad jis atsikraustytų pas ją, kad galėtų visada būti šalia, kad galėtų jį palaikyti emociškai.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2026 m. liepos 29 d., 13.50 val. pranešta apie dingusį iš (duomenys neskelbtini) stoties autobusą MB, v. n. (duomenys neskelbtini) jo pasigedo vairuotojas 12.30 val. 13.25 val. autobusas pastebėtas (duomenys neskelbtini), tačiau jo pagal maršrutą ten neturėjo būti. Per kameras matė kaip žmogus, panašus į jų vairuotoją, gulėjo ant vairo, įtarė, kad galimai jam sutriko psichika (b. l. 4-6).

Liudytojas O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 29 d. dirbo su kolege E. C.. Gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties dispečerės, kad iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties dingo autobusas „Mercedes-Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) Pranešėja nurodė, kad vaizdo kameros užfiksavo, jog minėtu autobusu išvažiavo asmuo, kuris yra panašus į jų įmonės darbuotoją ir mano, kad galėjo sutrikti jo psichinė būsena. Minėtą autobusą jie sustabdė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o tuo metu jį vairavo P. C., kuris išlipęs iš automobilio vaikščiojo svirduliuodamas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, P. C. atsakė, kad vartojo praeitą dieną. Atvykus kolegoms, turintiems alkotesterį, P. C. pirmuoju blaivumo patikrinimo bandymu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, o antruoju — 1,71 promilių neblaivumas. Susisiekus su pranešėja, ji paaiškino, kad 2026 m. liepos 29 d. P. C. buvo laisva diena, todėl jis neturėjo atvykti į darbą ir jai nėra žinoma, kodėl jis atvyko į darbovietę bei paėmė autobusą. Vėliau P. C. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo 2026 m. liepos 29 d. apie 7 val. ryto (b. l. 25-26).

Tyrėja E. C. 2026 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodė tapačias aplinkybes, kaip liudytojas O. Ž. (b. l. 10).

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „M.“ (duomenys neskelbtini). 2026 m. liepos 29 d. apie 13 val. iš minėtos įmonės darbuotojo V. D. sužinojo, kad iš savivaldybei priklausančios aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), dingo įmonės autobusas „Mercedes-Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės rakteliai buvo jos viduje, todėl liudytojas pagalvojo, kad kitas darbuotojas ją nuvežė nuplauti. Vėliau paaiškėjo, kad autobusą „Mercedes-Benz“ paėmė kitas jo įmonės darbuotojas P. C., kuris įmonėje dirba bent kelis metus. P. C., kaip ir kiti vairuotojai, vairuodavo ir minėtą transporto priemonę, tačiau kur minėtą dieną jis važiavo — nežino. Po kiek laiko liudytojas sužinojo, kad P. C. buvo sulaikytas neblaivus, o minėta transporto priemonė nugabenta į saugomą aikštelę (b. l. 29-30).

Iš 2026 m. liepos 29 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas baltos spalvos mikroautobusas „Mercedes-Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15).

Iš neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2485880 matyti, kad P. C. 2026 m. liepos 29 d. 15.21 val. nustatytas 1,83 promilių girtumas, o tą pačią dieną 15.41 val. – 1,71 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamosios bendrą būklę nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija. Kaltinamasis su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 16-19).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) išraše nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas AB „A.“, valdytojas UAB „M.“ (b. l. 22).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2026 m. liepos mėnesį automobilio „Mercedes-Benz“ (pasirinkti 2024 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 73 626 Eur (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kiekvieną atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad P. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mikroautobusą „Mercedes-Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nustatytas mažiausias – 1,71 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis P. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad dieną prieš tai vartojo su bičiuliais alkoholį, ryte taip pat išgėrė degtinės, o po to viskas kaip sapne, sumaišė dienas ir nuvyko į darbą vien apatiniais, sėdo į mikroautobusą ir išvažiavo. Parodė, kad prisimena, kaip jį stabdė policijos pareigūnai, kaip tikrino neblaivumą, kokį neblaivumą nustatė antro pūtimo metu. Be kaltinamojo prisipažinimo, jį vairavus minėtą transporto priemonę ir faktą apie tai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, kad neblaivumas viršijo 1,51 promiles alkoholio iškvėptame ore, patvirtina jį sustabdžiusių pareigūnų nurodytomis aplinkybės, Bendrojo pagalbos centro, neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų duomenys, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros su fotolentele protokolas. Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis P. C. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

P. C. duoti parodymai bei įvykio padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad P. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamojo ir jo dukros E. C. prašymai perduoti P. C. jos atsakomybei taikant laidavimą be užstato.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti — aplinkybė, kad P. C. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamu atveju P. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nuo pat pradžių kaltės neneigė, kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl neteisėto elgesio gailisi, suvokia padarytos veikos pavojingą pobūdį ir dėl to išgyvena, žala šia nusikalstama veika nepadaryta, atlygintos darbdaviui išlaidos, patirtos dėl transporto priemonės saugojimo, nuvežimo ir kt. Praeityje P. C. neteistas, nebaustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, taip pat, administracinio nusižengimo registro duomenimis, nėra linkęs pažeidinėti įstatymus (per 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, nuobaudos sumokėtos). Iki įvykio dirbo dviejose darbovietėse. Pripažino, kad suprato turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, su dukra, kuri nori būti jo laiduotoja, aptarė šios problemos sprendimo, siekiant pozityvių pokyčių jo gyvenime, planą. Šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei patvirtina, kad kaltinamasis atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimo institutui taikyti.

Sprendžiant ar galima taikyti laidavimo institutą, būtina įvertinti ir ar laiduotojas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, o būtent, ar jis gali daryti teigiamą akivaizdžiai gerą įtaką kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą E. C.. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš E. C. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad juos iš ties sieja glaudus ryšys, E. C. supranta padarytos veikos pavojingumą ir supranta laiduotojo pareigas, iš karto su tėvu sutarė sunkius išgyvenimus, susijusius su padaryta veika, išgyventi kartu, padėti tėčiui, nepalikti jo vieno, sutarė, kad tėtis atsikraustys gyventi kartu ir gydysis turimą priklausomybę, sudarė planą. Pažymėjo, kad džiaugiasi tuo, kad po šio atvejo tėtis pripažino turinti problemą dėl alkoholio vartojimo. Patvirtino, kad tėčiui jos nuomonė svarbi ir jam labai svarbu neprarasti jos pasitikėjimo, ryšio su ja, kuris ir jai yra labai svarbus. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju E. C. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su kaltinamuoju sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, padeda kaltinamajam, jį palaiko ir pasiryžusi padėti spręsti turimą priklausomybę, tad nuolatinis bendravimas gali daryti teigiamą įtaką P. C., padėti siekti pozityvių pokyčių jo gyvenime, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, P. C., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. C. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienų) metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jam nutraukiama. Šiuo metu kaltinamojo finansinė padėtis sunki (neturi savo būsto, dėl padarytos veikos neteko abiejų darbų), laiduotoja turi paėmusi būsto paskolą, atlyginimas, pasak jos, nėra didelis, veika labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl užstatas nėra skiriamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad vairuota ilgą atstumą, kai kaltinamas asmuo buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (pasak P. C., jautėsi lyg sapne. Nustatytas 1,71 promilių neblaivumas), tad nors skaudžių padarinių, susijusių su kitų eismo dalyvių sveikata ar gyvybe, nekilo, tačiau buvo labai didelė žalos rizika, tad nors P. C. praeityje nėra teistas ar baustas už vairavimą būnant neblaiviam, vis tik minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas neatitiktų padarytos veikos pavojingumo, todėl teismas sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju bus teisinga ir proporcinga P. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. liepos 31 d. Teismo vertinimu, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Prokuroras, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (gyveno savivaldybės nuomojamame būste, dėl padarytos veikos neteks abiejų darbų), į vidutinę mikroautobuso vertę įvykio metu (apie 74 000 Eur), siūlė skirti antrą baudžiamojo poveikio priemonę — konfiskuotino turto dalies vertės išieškojimą, o būtent 25 000 Eur. Gynėjas palaikė prokuroro siūlymą, tik prašė, esant galimybei, nustatyti kuo mažesnį išieškotinos sumos dydį.

Šiuo atveju nekyla ginčo, kad vairuota transporto priemonė yra ir nusikalstamos veikos, vairuojant ją neblaiviam, priemonė. Taip pat iš veikos padarymo aplinkybių matyti, kad transporto priemonės valdytojas (savininkas (duomenys neskelbtini), valdytojas (duomenys neskelbtini)) nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemone naudojantis bus padaryta nusikalstama veika (paimta transporto priemonė be jos valdytojo žinios ir leidimo). Todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismai, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-272-1121/2025).

Pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, o formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas, kaip leidžiančių taikyti šią išimtį, negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Vis dėlto, akcentuotina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM, buvo 73 626 Eur Eur.

Kaip nustatyta pirmiau, P. C. padarė pavojingą nusikalstamą veiką, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto priemonių taisykles. Kita vertus, kaip nustatyta pirmiau, P. C., kuris didžiąją gyvenimo dalį dirbo (duomenys neskelbtini), nėra teistas, nei baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus. Be to, įvertinus administracinių nusižengimų registro duomenis, nenustatyta, kad jis sistemingai pažeidinėtų KET ar kt. teisės aktų reikalavimus, priešingai, byloje esantys jį pirmiau aprašyti charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Išieškotina konfiskuotino turto vertė beveik siekia 74 000 Eur, tačiau dėl šio įvykio kaltinamas asmuo neteko dviejų darbų, gyveno savivaldybės nuomojame bute, tad jo finansinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki ir greitu metu gali nepasikeiti. Visos aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į P. C. individualią situaciją. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslams, kurių siekiama atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant kompromiso teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, pakaktų skirti ne visos, o tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Tad įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis ir dar taikomas dvi baudžiamojo poveikio priemones, laidavimo trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį, teismo vertinimu, bus pakankama, teisinga ir proporcinga kaltinamajam skirti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą – 18 000 Eur.

Įvertinus, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kad P. C. pats pripažino, kad nagrinėjama situacija parodė, jog jam reikalinga pagalba, siekiant nebevartoti alkoholio, teismas sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju tikslinga skirti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą P. C. dvejus metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose.

P. C. 2026 m. liepos 31 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas – paliekama iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumentų (dviejų vairuotojų pažymėjimų) paėmimas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimai perduodami AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 426-438 straipsniais,

nusprendžia:

P. C., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą P. C. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti P. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2026 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. C. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę — įpareigojimą P. C. 2 (dvejus) metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose.

P. C. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumentų (dviejų vairuotojų pažymėjimų) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Su nuosprendžiu P. C. išsiųsti išaiškinimą apie konfiskuotinos sumos sumokėjimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

P. C. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. C. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

E. C. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.