Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2026-07-07 · Civilinė byla Nr. e2-335-1104/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-07-07
Bylos Nr.
e2-335-1104/2026
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01489-2025-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Atsakovas
ATS2, ATS1
Trečiasis asmuo
Ukmergės globos centras
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-335-1104/2026 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01489-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 7 d. Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Daliui Bielskiui, Oksanai Pavliukevičienei,

atsakovei ATS2 , jos atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,trečiojo asmens Ukmergės globos centro atstovei Rugilei Balnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams ATS2 ir ATS1 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo, trečiasis asmuo – Ukmergės globos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Skyrius), kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) laikinai apriboti atsakovės ATS2 motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus D. L. atžvilgiu; 2) laikinai apriboti atsakovo ATS1 tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. ., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovo ATS1 išlaikymą nepilnamečiui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) , po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant laikinąjį vaiko globėją Ukmergės globos centrą; 4) priteisti iš atsakovės ATS2 išlaikymą nepilnamečiui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) , po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant laikinąjį vaiko globėją Ukmergės globos centrą; 5) patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikinojo vaiko globėją Ukmergės globos centro, juridinio asmens kodas 190990058, (duomenys neskelbtini) , Ukmergė, parinktoje ir geriausiai vaiko interesus atitinkančioje gyvenamojoje vietoje.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus gimimo išraše Nr. 276 nurodoma, kad D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) , motina ATS2 , gimusi (duomenys neskelbtini) , tėvas ATS1 , gimęs (duomenys neskelbtini) Pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią yra atsakovų netinkamas, neatsakingas elgesys bei gyvenimo būdas, kuris yra žalingas ir priešingas vaiko interesams, vaikui nėra užtikrinamos gyvenimo sąlygos bei priežiūra. Šeimai Ukmergės globos centre taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) duomenimis ieškovė turi keturis nepilnamečius vaikus: dukras L. M., gimusią (duomenys neskelbtini) , M. L., gimusią (duomenys neskelbtini) , kurių neaugina, sūnus D. L., gimusį (duomenys neskelbtini) , ir T. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Atsakovas ATS1 daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atvejo vadybos procesas jam nėra taikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. SPIS duomenimis ieškovės šeima, iki 2018 m. birželio 30 d., nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2024 m. vasario 11 d. gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką D. L.. 2024 m. vasario 28 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko D. L. teisių pažeidimai. 2024 m. rugpjūčio 19 d. gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką D. L.. 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi byloje Nr. eS2-13493-759/2024, buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką D. L., gimusį (duomenys neskelbtini) , iš jo tėvų ATS2 ir ATS1 .

3. Ieškovė nurodė, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau – ir ANTA) tarnybos duomenimis ATS2 nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2026 m. rugpjūčio 15 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumas. ATS1 nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2059 m. rugpjūčio 27 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumas. Šeimai vykdomos atvejo vadybos metu Ukmergės globos centras 2025 m. kovo 5 d. informavo Tarnybą, kad 2025 m. sausio 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo biologinės motinos ATS2 bei jos draugo LUD3 susitikimų grafikas. Specialistai numatė D. L. ir jo biologinės šeimos susitikimus organizuoti du kartus per savaitę. Nuo 2025 m. sausio 22 d. Ukmergės globos centre buvo organizuoti 10 vaiko ir biologinės šeimos susitikimų: 6 susitikimai įvyko, 4 neįvyko (dėl vaiko ligos). Pastebima, kad D. L. emocinė būklė ir elgesys pasikeičia po susitikimų su biologine motina. Budintis globotojas informavo, kad berniukas po susitikimų tampa irzlus, nevaldomas, prašosi būti paimamas ant rankų, skuba valgyti. 2025 m. kovo 4 d. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pateiktoje D. L. charakteristikoje pažymima, kad mažametis po susitikimų su biologine motina tampa neramus, irzlus, sunkiau įsitraukia į veiklas, agresyviai elgiasi kitų vaikų atžvilgiu (mušasi, kandžiojasi, stumdosi), valgant labai skuba, kišasi rankomis maistą į burną, nekramto, springsta, sunkiai užmiega, miego metu būna neramus, dažnai pabunda, prašosi paimamas ant rankų. Pasak ugdymo įstaigos specialistų, kitomis dienomis, kai nėra susitikimų, tokių ryškių elgesio pokyčių nepastebima. 2025 m. vasario 27 d. vyko D. L. ir J. L. susitikimas. Prieš susitikimą berniukas išreiškė nenorą jame dalyvauti. Biologinė motina į susitikimą vėlavo 10 min. (apie tai globos koordinatoriaus neinformavo), negebėjo paaiškinti vėlavimo priežasčių. Į susitikimą biologinė motina D. L. atnešė maisto, kuriam berniukas yra alergiškas (faktą apie alergiškus produktus ji žinojo). Pastebima, kad J. L. nesidomi vaiko sveikata, ugdymosi pasiekimais (apie tai neklausia nei budinčio globotojo, nei globos koordinatoriaus). Prašome pateikti rekomendacijas ir pastebėjimus, kokių veiksmų ir priemonių galėtų imtis globos centro specialistai, teikiantys paslaugas budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui D. L. dėl bendravimo su biologine motina ATS2 (ne)organizavimo, siekiant užtikrinti geriausius be tėvų globos likusio vaiko interesus.

4. 2025m. gegužės 22 d. Ukmergės globos centras informavo, kad atvejo vadybos procesas ATS2 yra taikomas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. Atvejo vadybos procesą inicijavo Anykščių rajono socialinių paslaugų centras. Į Ukmergę moteris atsikraustė viena, todėl jai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. ATS2 nepilnametė dukra M. L. liko gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini). Vyresnioji ATS2 dukra L. M. gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu. Gyvendama Ukmergėje ATS2 nuolat keitė gyvenimo partnerius ir susilaukė sūnaus D. L.. D. L. biologinio tėvo nėra matęs, nes jo mama iš pradžių nurodė kitą tėtį, tačiau atlikus tėvystės nustatymo testą paaiškėjo, kad vaiko mamos nurodytas tėvas nėra D. biologinis tėvas. ATS2 buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, o nuo 2022 m. gruodžio 29 d. socialinės priežiūros šeimoms socialinės paslaugos. Nuo 2023 metų pradžios ATS2 šeimai papildomai buvo teikiamos individualios priežiūros darbuotojos paslaugos. Individualios priežiūros darbuotoja teikė pagalbą prižiūrint mažametį vaiką. Socialinės paslaugos šeimai buvo teikiamos kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas. Individuali priežiūra teikta maksimalų valandų skaičių, t. y. 10 valandų per savaitę. Nuo 2023 metų balandžio mėnesio ATS2 veda bendrą ūkį su sugyventiniu LUD3 , gimusiu (duomenys neskelbtini). Atlikus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą ir teikiant pagalbą šeimai, nustatytos šios pagrindinės problemos: dažna ATS2 partnerių kaita, nepastovi gyvenamoji vieta iki šeimai buvo skirtas socialinis būstas, nepakankamas finansinis raštingumas, įsiskolinimas antstoliams, socialinių įgūdžių ir tėvystės įgūdžių stoka. 2024 m. vasario 10 d. D. L. patyrė fizinę traumą, kuomet vaiką prižiūrėjo mamos sugyventinis LUD3 . 2024 m. vasario 14 d. VAVTAS Ukmergės skyrius atliko vaiko situacijos vertinimą (Nr. 3AV-65) dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. D. L. nustatytas apsaugos poreikis ir organizuota vaiko laikinoji priežiūra kartu su mama ATS2 (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Al-802 redakcija) „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 21.1 punktu, 2024 m. vasario 21 d., kreiptasi į Anykščių rajono socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir socialinių paslaugų teikimo ATS2 ir jos sūnui pagal laikinosios priežiūros organizavimo vietą. 2024 m. vasario 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą skirti intensyvią krizių įveikimo pagalbą ATS2 Ukmergės globos centro Krizių centre. Ketvirto vaiko besilaukianti ATS2 ir jos sūnus D. L. buvo apgyvendinti Ukmergės globos centro Krizių centre. 2024 m. vasario 28 d. ATS2 susilaukė sūnaus T. K., bendro su sugyventiniu vaiko. Kadangi D. L. buvo nustatytas apsaugos poreikis, su šeima mėnesį laiko dirbo VAVTAS Mobilioji komanda. 2024 m. kovo 31 d. buvo gautos Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. Remiantis Mobiliosios komandos rekomendacijomis buvo sudarytas pagalbos planas šeimai ir teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2024 m. kovo 5 d. Ukmergės globos centro šeimos gerovės skyriaus socialinė darbuotoja šeimai teikia socialinės priežiūros šeimoms paslaugas, individualios priežiūros darbuotoja teikia pagalbą prižiūrint mažamečius vaikus. Individuali priežiūra teikiama maksimalų valandų skaičių, t. y. 10 valandų per savaitę. Intensyvi krizių įveikimo pagalba buvo teikiama ATS2 Ukmergės Globos centro Krizių centre. 2024 m. gegužės 21 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis. Ukmergės globos centro Krizių centro socialinė darbuotoja informavo posėdžio dalyvius, kad darbuotojas šalia ATS2 turi būti vos ne „kiaurą parą“. Kiekvieną dieną ATS2 reikia priminti, ką po ko daryti, ir jeigu darbuotoja neprimena, pamiršta vaikui sugirdyti vaistus, pamaitinti D. reikiamu metu. Moteris negeba įvertinti rizikos vaikui palikdama jį vieną maitinimo kėdutėje. ATS2 dažnai nesivadovauja darbuotojų rekomendacijomis, elgiasi savaip. ATS2 atsisako psichologinės pagalbos. Krizių centre ATS2 formuojami finansinio raštingumo įgūdžiai, motinystės įgūdžiai, kasdienio gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai. Kol kas krizinė situacija šeimoje neįveikta, savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus moteris negeba. 2024 m. rugpjūčio 19 d. individualios priežiūros darbuotoja, atėjusi į darbą ir apsilankiusi pas ATS2 , pastebėjo kraujosrūvas ant D. L. kaklo. Pasak individualios priežiūros darbuotojos, ATS2 nepaaiškino, kaip atsirado galimo smurto žymės ant vaiko kaklo, nuolat keitė kraujosrūvų atsiradimo versijas. Individualios priežiūros darbuotoja jau ir anksčiau yra pastebėjusi, kad ATS2 sunkiai paskirsto dėmesį abiem sūnums vienodai, o LUD3 akivaizdžiai labiau myli ir rūpinasi savo ir ATS2 bendru vaiku. Darbuotojų teigimu, dažnai pastebimas LUD3 negebėjimas valdyti emocijas, vyras neretai į gyvenimiškas situacijas reaguoja neadekvačiai.

5. Ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. D. L. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendintas budinčios globotojos šeimoje. 2024 m. lapkričio 4 dieną buvo pervertintas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, nes keitėsi šeimos sudėtis. Pasikeitus šeimos sudėčiai, socialinės priežiūros šeimoms paslaugos toliau teikiamos ATS2 , LUD3 ir T. K.. Kadangi D. L. yra nustatyta laikinoji globa, atvejo vadybos posėdžiai šeimai yra organizuojami kas tris mėnesius. Nuo atvejo vadybos proceso pradžios, šeimos situacija keitėsi. ATS2 turi darbą (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. LUD3 darbdavys yra (duomenys neskelbtini). Tiek ATS2, tiek LUD3 yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis. Galimai dėl intelekto sutrikimo, sugyventiniams sudėtinga savarankiškai išlaikyti įgytus įgūdžius ar rutiną ilgalaikėje perspektyvoje. Dėl nuoseklaus ir kryptingo pagalbą teikiančių specialistų darbo, ATS2 ir LUD3 šeimoje yra pagerėję finansinio raštingumo ir apsipirkimo, maisto gaminimo įgūdžiai. ATS2 sudėtinga užtikrinti sveikatos priežiūrą, palaikyti kasdienę rutiną, namuose dažnai lankosi gausus pažįstamų ratas. Šeimoje lyderės vaidmenį atlieka ATS2 . LUD3 dažniausiai klauso sugyventinės nuomonės, bet didelę įtaką LUD3 sprendimams turi jo mama. Socialinė darbuotoja, teikianti paslaugas šeimai, siekia ilgalaikio pokyčio šeimoje, todėl nuolat ugdo ATS2 namų tvarkymo ir švaros palaikymo įgūdžius. Moteriai reikia nuolatos priminti, kad tvarkytųsi namuose, plautų grindis ir nepaliktų neplautų indų. Pokytis būna trumpalaikis, nes ji negeba pastoviai palaikyti švaros namuose. Namuose tvarką ir švarą palaiko ATS2 sugyventinis LUD3. ATS2 su LUD3 vangiai reaguoja į socialinės darbuotojos duodamas pastabas. Namuose dažnai jaučiamas nešvaros ir gendančio maisto kvapas. ATS3 labai trūksta asmens higienos įgūdžių. Su paslaugų gavėja kalbama apie tai, kad asmens higiena būtina rūpintis kiekvieną dieną. Socialinė darbuotoja ugdo ATS2 higienos įgūdžius, motyvuoja laikytis tvarkos ir švaros namuose. ATS2 negeba savarankiškai užregistruoti vaiko pas gydytojus ir kitus specialistus, todėl darbuotoja nuolatos tarpininkauja su kitomis įstaigomis. Vaiko mama pamiršta apie paskirtus vizitus pas gydytojus. Gegužės 13 d. T. buvo užregistruotas pas gyd. (duomenys neskelbtini), tačiau ATS2 vaiko pas gydytoją nenuvedė ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl to nepadarė. Moteris negeba užtikrinti gydytojo vaikui paskirtų vaistų vartojimo, apie tai reikia nuolatos priminti. Vaiko vaistų vartojimą užtikrina šeimą prižiūrinti individualios priežiūros darbuotoja. Socialinė darbuotoja dalyvauja kas antrame mamos pasimatyme su laikinojoje globoje esančiu D. L.. Darbuotoja motyvuoja ATS2 į pasimatymus su vaiku atvykti laiku, nevėluoti, nes ATS2 du kartus pavėlavo į suplanuotą pasimatymą su sūnumi. Socialinė darbuotoja daug bendrauja su D. patėviu apie vaiko grįžimą į šeimą ir ryšio su posūniu stiprinimą. Vyras yra motyvuojamas susitikimų metu rodyti iniciatyvą dalyvaujant bendrose veiklose su D. L..

6. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atvejo vadybos posėdis organizuotas neeiline tvarka, kai 2025 m. birželio 10 d. buvo gautas Tarnybos pranešimas, kad namuose rasti neblaivūs tėvai: mama ATS2 , kuriai nustatytas 0,75 promilių girtumas, tėvui LUD3 nustatytas 2,60 promilių girtumas, namuose mažametis vaikas T. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Iš policijos Tarnyba gavo pranešimą, kad 2025 m. birželio 10 d. ATS2 nustatytas 0,75 promilių girtumas, atlikus pakartotinį testą nustatytas 0,40 promilių girtumas ir LUD3 nustatytas 2,60 promilių girtumas. Su tėvais buvo vaikas T. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir poros svečias, kuriam nustatytas 0,38 promilių girtumas. Kaimynai iškvietė pareigūnus dėl triukšmo. 2025m. birželio 28 d. Ukmergės globos centro šeimos gerovės skyrius gavo kreipimąsi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, nes buvo vertinta vaiko situacija ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Sekantis posėdis numatomas 2025 m. rugsėjo mėnesį. 2025 m. birželio 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu ATS2 patikino, kad yra pasirengusi užtikrinti emocinį ir fizinį saugumą savo sūnui D. L., nors nustatyta, kad abu tėvai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Socialinė darbuotoja LUD7 paaiškino, kad yra pastebėjusi jog vaikas D. L. nenori vykti į susitikimus su mama, vaikas teigė, kad labiau nori būti darželyje, verkė ir nenorėjo eiti į susitikimą. Ne visada vaikas norėdavo apsikabinti mamą, nenorėdavo artumo. Darbuotoja pastebėjo, kad motina negeba vienodai paskirstyti dėmesio abiems vaikams. Jeigu mama žaidžia su T., D. žaidžia vienas. Kuomet pasimatymuose dalyvaudavo ATS2 ir LUD3, tada pasidalindavo vaikais, kuriam su kuriuo žaisti. Darbuotojos manymu, mamos rūpesčio vaiku, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, nepakanka. Darbuotoja akcentavo, kad ATS2 visada reikia priminti, kad tvarkytųsi namuose, dažniausiai namuose tvarką palaiko LUD3. ATS2 geba šeimai gaminti maistą, patobulino įgūdžius. Mamai trūksta higienos įgūdžių, dažnai vaikšto neplauta galva, sklinda nemalonus prakaito kvapas, nors nuolat buvo motyvuojama save prižiūrėti. į pasimatymus su vaiku ATS2 ir LUD3 vėlavo du kartus. T. K. buvo užregistruotas vizitui pas gydytoją, bet ATS2 pamiršo vizitą, nes pati turėjo problemų. Perregistravusi vaiką, nuvyko sekanti kartą.

Šalies argumentai

7. Ieškovė taip pat nurodė, kad Tarnybos vyr. patarėjas S. K. įvertino rizika dviems vaikams augti šeimoje. Vertinant motinos gebėjimus savarankiškai rūpintis vaikais, atsižvelgta į specialistų įžvalgas, pastebėjimus bei šeimai teiktos pagalbos rezultatus. Motina yra riboto mąstymo, galimas protinis atsilikimas, emocinis nestabilumas, riboti kasdienai įgūdžiai bei menkas gebėjimas organizuoti vaikų priežiūrą be nuolatinės pagalbos. Susitikimu su vaikais metu motina geba skirti dėmesį tik vienam vaikui, kitas lieka be emocinio ryšio. Laiko planavimo sunkumai (vėlavimai į susitikimus), higienos stokos požymiai (netvarka namuose, neplauti indai), silpni higienos įgūdžiai, pasyvumas buityje rodo, kad stabilių kasdienių įpročių formavimas išlieka neįveikiamu iššūkiu. Motinos emocinė būklė dažnai svyruoja – vyrauja pyktis, kaltinimai aplinkai, nesugebėjimas reflektuoti savo elgesio. Psichologės vertinimu, mama viskam randa pasiteisinimų, vengia atsakomybės. Po susitikimų su motina vienam iš vaikų, kuriam nustatyta laikinoji globa, fiksuojamos ryškios emocinės ir elgesio reakcijos: agresija, kandžiojimasis, stumdymasis, miego ir mitybos sutrikimai, padidėjęs nerimas, elgesio regresija. Svarbu pažymėti, kad nors pastebėti tam tikri pagerėjimai finansinio elgesio srityje bei individualios priežiūros specialistės rekomendacijų laikymasis, vis tik šeimos aplinka išlieka nestabili. Buvo fiksuotas atvejis, kai savaitgalį namuose, esant mažamečiui vaikui, vyko išgertuvės, nustatytas abiejų sugyventinių neblaivumas, kviesta policija – tai kelia tiesioginę grėsmę vaiko saugumui. Apibendrinant, motina net ir gaudama intensyvią specialistų pagalbą, negeba savarankiškai užtikrinti visavertės priežiūros ir emocinio saugumo vaikui. Dėl ribotų kognityvinių gebėjimų, nepakankamo atsakomybės prisiėmimo bei nuolatinių socialinės aplinkos rizikos veiksnių, vaikui kyla nuolatinė žala – tiek emocinė, tiek elgesio raidos požiūriu. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, tikslinga teikti motyvuotą siūlymą teismui dėl motinos valdžios vaiko atžvilgiu apribojimo, siekiant užtikrinti vaiko teisę į saugią, stabilią, jo raidos poreikius atitinkančią aplinką. Motinai išaiškinta, kad visada išlieka teisė kreiptis į teismą dėl vaiko susigrąžinimo, jei ateityje situacija esmingai pasikeistų. Ukmergės globos centro globos koordinatorė LUD1 (toliau – ir globos koordinatorė) informavo, kad D. pasimatymų su šeimos nariais nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio buvo organizuoti 9, iš jų tik vienas neįvyko. Globos koordinatorė informavo, kad susitikimus stebėjo psichologas, taip pat ir Ukmergės globos centro Šeimos gerovės skyriaus socialinė darbuotoja yra stebėjusi šeimos narių su D. L. susitikimus. Globos koordinatorė paantrino socialinei darbuotojai, jog susitikimų metu pastebėjo, kad ATS2 negeba vienu metu paskirstyti dėmesio abiem vaikams. Koordinatorę stebino ir tai, kad vienas susitikimas truko tik dešimt minučių. Pasak globos koordinatorės, ATS2 kūdikio vežimėlyje nebuvo prisegusi ir leido D. brolį vežioti. T. mama neįvertino rizikos, kad vaikas yra judrus ir gali iš vežimėlio iškristi. Globos koordinatorė priminė, kad pastarojo posėdžio metu buvo rekomenduota susitikimus su vaiku organizuoti ATS2 ir LUD3 namuose. Koordinatorė informavo, kad pagal Prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) vaiko bendravimo su biologiniais tėvais, artimaisiais giminaičiais, kitais giminaičiais ar asmenimis, su kuriais vaikas susijęs emociniais ryšiais, organizavimo tvarkos aprašo 12.6.3 punktą, vaiko ir prašymą pateikusio asmens susitikimai negali būti vykdomi prašymą pateikusio asmens gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra nustatyta teismo sprendimu. ATS2 tą pačią dieną po posėdžio buvo informuota, kad tokie susitikimai nebus organizuojami. Vaiko mamai buvo pasiūlyta galimybė rašyti prašymą išeiti su vaiku už Ukmergės globos centro pastato ribų. Pasimatymų metu pastebėjus, kad mamai vienai sunku užtikrinti saugumą abiem vaikam, buvo įvertinta rizika vaiką išleisti už globos centro ribų dėl vaiko saugumo, nes įstatyminis vaiko atstovas šiuo metu yra Ukmergės globos centras ir yra atsakingas už vaiko saugumą. Globos koordinatorė informavo, kad ATS2 domėjosi kada bus pasimatymai su D. L., mama buvo informuota apie pasimatymus. Globos koordinatorę stebino tai, kad atskirai turėjo informuoti LUD3 apie pasimatymus su D., galimai sugyventiniai neperduoda informacijos vienas kitam. Globos koordinatorė informavo, jog išliko problema, kad D. elgesys po susitikimų su šeimos nariais pasikeičia. Vaikas tampa piktas, irzlus, sunkiau užmiega. Maisto kimšimas ir springimas D. atsirado ne dėl to, kad jis apgyvendintas pas globėją, su šia problema vaikas jau atvyko į budinčios globotojos šeimą ir ši problema buvo išspręsta, bet vėl atsinaujino. Ukmergės globos centro Šeimos gerovės skyriaus atvejo vadybininkė LUD8 domėjosi kaip šeimai sekėsi siekti numatytų pagalbos plane tikslų ir uždavinių. Atvejo vadybininkė teiravosi kiek kartų nuo pastarojo posėdžio ATS2 konsultavosi su psichologu, kad gerintų savo emocinę būklę ir gebėtų spręsti asmenines ir tarpusavio santykių problemas. Pažymi, kad laikinos globos (rūpybos) nustatymo pagrindai šiai dienai nėra išnykę, ATS1 su vaiku visiškai nebendrauja, nuo jo ugdymo yra visiškai nusišalinęs, jokio ryšio su vaiku nepaliko, vaiko motina ATS2 nededa pakankamų pastangų, kad situacija šeimoje pakeistų ir yra nusišalinusi nuo savo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiku nesirūpina, nedaro jokių veiksmų, kad sūnų susigrąžintų. Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, ieškovės nuomone, tikslinga nepilnamečio vaiko tėvams ATS2 ir ATS1 taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą, nepilnamečio vaiko D. L. atžvilgiu, bei nustatyti vaikui nuolatinę globą. Pažymi, kad pasiekti laikinosios globos tikslo – sugrąžinti vaiką į šeimą, šiuo metu nėra galimybių, nes, kaip minėta, nei vaiko tėvas, nei motina pakankamai pastangų nededa, nuo savo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra nusišalinę, pastangų keistis nededa, socialinių darbuotojų pastangos pakeisti situacija šeimoje jokių realių pokyčių šeimoje neatneša.

8. Ieškovė prašo priteisti iš ATS1 išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovės ATS2 išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi vaikui priteistinas išlaikymas iš tėvų, todėl Ukmergės globos centras, juridinio asmens kodas 190990058, (duomenys neskelbtini) , Ukmergė, skirtinas vaiko D. L. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju.

9. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio D. L. globotoja tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Globotoja rūpinasi vaiko sveikata, užtikrina reikiamų įgūdžių formavimą, organizuoja jos ugdymą, gydymą ir poilsį. Ukmergės globos centras pagal poreikį teikia konsultavimo įvairiais su globa susijusiais klausimais, apsilankymai namuose, pagalbos vaikui ir globėjų poreikio įvertinimas. Globotoja bendradarbiauja su Ukmergės globos centru, dalyvauja susitikimuose. Globotoja sugeba atliepti į nepilnamečio poreikius, užtikrinti pilnavertį vystymąsi ir ugdymą šeimoje, užtikrinti laisvalaikį ir būtinąsias medicinines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad Ukmergės globos centras tinkamai vykdo globėjo pareigas t. y. užtikrina nepilnamečio D. L. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, prašoma D. L. gyvenamąją vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti Ukmergės globos centro parinktoje ir geriausiai vaiko interesus atitinkančioje gyvenamojoje vietoje (2025 m. liepos 18 d. Ieškinys Nr. CBP-6262).

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, palaikė pateiktą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką buvo nutrauktas. Paaiškino, kad atsakovės diagnozė įtakoja, kad ji negeba tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Pati negalia nėra pagrindas riboti motinos valdžią, tačiau negalia įtakoja jos veiksmus. Paaiškino, kad atsakovės sugyventinis turi ryšį su savo ir atsakovės vaiku, tačiau ryšio su D. nėra. Pamena, kad paskutinio apsilankymo metu buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos tik vienam vaikui, o D. net savo lovelės neturėjo. Patvirtino, kad šiai dienai nėra fiksuojama partnerių kaita. Pati partnerių kaita yra asmenį charakterizuojanti informacija. Vėlavimas į susitikimus su vaiku, alergiško maisto vaikui atnešimas, t. y. visų faktų visuma. Paaiškino, kad atsakovė deda pastangas susigrąžinti vaiką, tačiau jos nepakankamos. Kito vaiko atžvilgiu tėvystė nėra ribojama, kadangi kitu vaiku rūpinasi tėvas, o atsakovė vienu metu negali pasirūpinti dviem vaikais. Paaiškino, kad vaikui dėl jo sveikatos reikalinga emociškai saugi aplinka, reikalinga formuoti socialinius įgūdžius. Nors atsakovė bendrauja su vaiku, iš rašytinės medžiagos matyti, kad susitikimų metu paskutiniu metu mama buvo pasyvi stebėtoja. ATS2 reiškė pretenzijas, kad vaikui reikia pailsėti, todėl gali vieną dieną praleisti reabilitacijos centre, nors tokios priemonės turi būti nepertraukiamos. ATS2 yra emocionali, impulsyvi, turi sunkumų dėl laiko planavimo. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. reikalinga nuosekli sveikatos priežiūra, su juo reikia užsiimti ne tik darželyje, bet ir namuose. Susitikimų metu mama neužtikrina D. kalbos lavinimo, nebendrauja su juo. Tėvai negeba užtikrinti vaikui saugios ir tinkamos aplinkos.

Atsiliepimas

11. Atsakovė ATS2 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad yra motyvuota spręsti problemas, priimti siūlomą pagalbą. Yra pasirengusi užtikrinti emocinį ir fizinį saugumą savo sūnui D. L., juo rūpintis, sudaryti saugias gyvenimo su motina sąlygas. Socialinės darbuotojos labai daug padeda spręsti susidariusias situacijas, pagalbą atsakovė priima. Mano, kad gali auginti savo sūnų savarankiškai. Išnykus priežastims, kurioms esant galima laikinai riboti motinos valdžią, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinį. Šiuo metu atsakovė ATS2 yra vaiko priežiūros atostogose, pajamos nedidelės. Teismui nusprendus tenkinti ieškinį, galimybės mokėti reikalaujamo išlaikymo 200 Eur atsakovė mokėti neturės galimybės. Neprieštarauja, kad patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo būtų nustatyta pas laikinojo vaiko globėją Ukmergės globos centrą (2025 m. rugpjūčio 8 d. Atsiliepimas į ieškinį Nr. DOK-41076).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad buvo sutrikusi ir išgąsdinta vaiko teisių darbuotojų, nuolatinio spaudimo gyvenant krizių centre, grasinimų atimti vaiką jei kažką padarys negerai. Buvo atvejis, kai vaikas vaikščiojo pasiėmęs peilį, tačiau darbuotojai niekas nematė, o po to viskuo kaltino ją, kaip motiną. Paaiškino, kad stengiasi paskirstyti laiką abiem vaikams, ir tikrai nėra, kad nenori to, ar nesistengia. Nurodė, kad nėra nusiskundimų nei iš darželio, nei iš gydytojų dėl kito vaiko T. priežiūros. Dėl savo padėties gali kažko nedadaryti, tačiau tai nėra priežastis riboti valdžią. Kitiems trims vaikams nėra ribojama jos motinystės valdžia. Paaiškino, kad padarė namuose remontą, abiem vaikams yra dvi lovos, dalinai atnaujinti baldai. Prašo atsižvelgti į jos ir sugyventinio pastangas, vaikas šiuo metu ir pribėga apsikabinti jos sugyventinį, tačiau nėra fiksuojama kas padaryta šiai dienai, o remiamasi pusmečio informacija. Patvirtino, kad su LUD3 gyvena jau tris metus, jis myli D., užsiima su juo. Norėjo, kad pasimatymuose dalyvautų psichologas, galintis įvertinti bendravimą. Su globėja bendrauja, susiskambina, viena kitą informuoja apie tai ko reikia T. ir D.. Ne visą laika D. susitinka su T., kadangi ji turi ir T. pasirūpinti, nuvesti į darželį, kai serga vesti pas gydytojus. T. irgi yra mažametis, turi ir juo rūpintis. Paaiškino, kad buvo du kartai per savaitę susitikimai, tačiau Atvejo valdyba sumažino susitikimus iki vieno karto. Nurodė, kad susitikimai vyksta kiekvieną antradienį 08:15 val., prašė pakeisti laiką, kadangi toks ankstyvas netinka, tačiau buvo nurodyta, jog taikomasi prie D.. Patvirtino, kad yra ženklus pagerėjimas D. bendraujant su LUD3. Paaiškino, kad vaikai turėjo dviaukštę lovytę, jie modifikavo ir padarė dvi lovas abiem vaikams. Šiuo metu pas ją svečiuojasi ir viena iš dukrų, kuri taip pat laukia D. grįžtant. Patvirtino, kad girdėjo LUD3 drausminant D., tačiau jis neskriaudžia vaiko. Vienintelis atvejis, kai ji, atsakovė, išvažiavo gimdyti kito vaiko, paskambino LUD3 ir pasakė, kad D. nukrito. LUD3 buvo po naktinės pamainos grįžęs, tikrai ir ji pati žino, kad kai taip miega, LUD3 negirdi net savo vaiko. Patvirtino, kad šiuo metu visada būna prie savo vaikų, geba užtikrinti jų saugumą. Paaiškino, kad šventė krikšto dukros gimtadienį, susirinko draugai ir vaikai švęsti, o ji lengvai išgėrė šampano. Daugiau niekada nebuvo fiksuota, kad ji būtų neblaivi. Jai diagnozuotas lengvas sutrikimas, trunka tik dvejus metus, ir niekur neparašyta, kad su tokia diagnoze ji negali auginti savo vaikų. Nurodė, kad šiuo metu mokosi, sėkmingai baigė individualios priežiūros darbuotojų kursą. Nurodė, kad jos turima antstoliams skola šiuo metu yra truputį daugiau 20 000 Eur. Pirmagimei dar yra skolinga 200 Eur, kitai dukrai moka pagal taikos sutartį, ten skolos nėra. Be to, savaitgaliais dukra būna pas ją, yra pamaitinama, aprengiama, visi jos poreikiai patenkinami. LUD3 nustatytas sutrikimas, kadangi vaikystėje sunkiai sekėsi mokslai, turėjo epilepsijos priepuolius. Šiuo metu priepuolių nebeturi, tačiau jam sunkiau kažką padaryti. Ji (atsakovė) yra šeimos galva, tvarko popierius, jam teikiama pagalba. Dėl dukrų paaiškino, kad su pirmu vyru kai susilaukė dukros, ji neturėjo nei kur gyventi, nei pajamų, buvo nepilnametė, o jo šeima turėjo viską, todėl liko su tėvu dukra. Antra dukra dabar yra pas ją (atsakovę), dukra yra pasakiusi, kad ateityje tikrai norėtų gyventi su mama. Jai negalint pasirūpinti laikinai D., yra jos brolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), LUD3 tėvai taip pat pasiryžę pagelbėti prižiūrint D.. Su socialine darbuotoja ryšys yra labai geras. Dalyvauja visuose Atvejo valdybos posėdžiuose. Paaiškino, kad būdavo jog susitikimai neįvykdavo dėl globos centro veiksmų, apie tai, kad vaikas susirgo ir negalės pasimatyti sutartu laiku pranešdavo valandą iki susitikimo pradžios. Šiuo metu ji gyvena socialiniam dviejų kambarių bute. LUD3 dirba (duomenys neskelbtini). Ji pati pradės dirbti baigusi mokslus.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad T. yra jaunesnis atsakovės sūnus ir jam atsakovės šeimoje yra gerai. Ieškinyje nurodomi tokie dalykai kaip neplauti indai, higienos stoka ir kaip šie dalykai netrukdo augti jaunesniam vaikui šeimoje, o trukdo kitam vaikui grįžti į šeimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės šeimoje būtų antisanitarinės sąlygos, jos pačios higiena keltų grėsmę aplinkiniams. Ieškinyje kalbama apie vėlavimą, sunkesnį emocijų valdymas, tačiau iš esmės tai yra daugiau turimos negalios nulemti dalykai ir atsakovė nėra kalta, kad jai sunkiau susiorientuoti valandose ar suvaldyti emocijas. Šie dalykai daugiau nepatogūs institucijos atstovams, tačiau nėra įrodyta, kad šie dalykai padarė žalos D.. Asmens negalia nėra pagrindas riboti tėvų valdžią. Išvardintos menkavertės problemos ir turėtų būti sprendžiamos teikiant šeimai pagalbą, o ne steigiant D. nuolatinę globą. Ieškinyje dėstomos abstrakčios ir bendro pobūdžio frazės kaip „neatsakingas elgesys“, „netinkamas gyvenimo būdas“, „žalingas, prieštaringas vaiko interesams elgesys“, tačiau byloje pritrūksta įrodymų, kurie visa tai patvirtintų. Gyvenimo sąlygos ir buitis, viskas yra tvarkoje. Atsakovė, nors tai ir jos privataus gyvenimo dalis, partnerių nebekeičia jau keleri metai, buvo dirbanti, buvo vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu bebaigianti individualios pagalbos kursus. Jos vedamas gyvenimas yra tinkamas, juo labiau, jei tinkamas T., tinkamas ir D.. LUD3 neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra, yra dirbantis, atneša pajamas į šeimą. Nėra duomenų ir apie nuolatinius girtavimus atsakovės šeimoje, buvo tik vienkartinis atvejis. Net antrą kartą matuojant girtumą, jis buvo tinkamas vairuoti automobilį. Dėl tinkamo dėmesio paskirstymo vaikams akivaizdu, kad abu vaikai yra atsakovės sūnūs, jaunesnis T. yra itin mažo amžiaus, todėl natūralu, kad daugiau dėmesio jam ir skirdavo. Mano, kad ieškovė neįrodė nei vieno egzistuojančio pagrindo tėvų valdžios ribojimui, nurodyto CK 3.180 straipsnyje. Bylos medžiaga liudija, kad buitis atsakovės tvarkinga, šeima gyvena socialiniame būste, atliktas remontas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad aplinka niekada nebuvo antisanitarinė, netrūko maisto, sudaryti visi patogumai. Atsakovė myli savo vaikus, palaiko ryšį su jais, palaiko ryšį su globėja. Šeimoje auga už D. mažesnis vaikas T. ir atsakovė kuo puikiausiai įgyvendina motinos valdžią, taip pat, motinos valdžią tinkamai įgyvendintų ir D. atžvilgiu. Nevienodas laiko skirstymas vaikams visgi laikytinas normaliu, kadangi šeimoje yra mažesnis vaikas, ATS2 nėra nusišalinusi nuo D. priežiūros, tokių duomenų nėra. Tarp atsakovės ir vaiko yra išlikęs stiprus emocinis ryšys. Į susitikimus atsakovė ateidavo su lauktuvėmis, dovanomis, rengė didelę D. gimtadienio šventę. Dėl neva tariamų smurto atvejų, byloje nėra duomenų, kad LUD3 būtų smurtavęs prieš D.. Ikiteisminis tyrimas LUD3 atžvilgiu buvo nutrauktas. Mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Antruoju atveju taip pat buvo paimtas vaikas, tačiau nei fizinio, nei kitokio smurto nebuvo fiksuota, tiesiog nuspręsta, kad vaikui nesaugu. Iki kol gimė D., atsakovė dirbo, po to išėjo motinystės priežiūros atostogų. Papildomai užsiima rankdarbiais, gauna papildomų pajamų. Atsakovė darė viską, kad susigrąžintų vaiką. Atsakovė baigė smurto artimoje aplinkoje kursus, domėjosi įdarbinio galimybėmis, baigė kursus, skirtus individualios priežiūros darbuotojams, nėra teista, augina mažiausią savo vaiką, nėra priklausoma nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nėra asociali. Galimai kai kur koją pakiša jos turima negalia, tačiau su pagalba atsakovė susitvarko. Šiai dienai partnerių kaitos nėra, jau kelerius metus atsakovė gyvena su LUD3 , kai susipažino, D. buvo dar visai mažas, LUD3 augino D.. LUD3 turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, prisideda didele dalimi prie šeimos finansų. Liudytojai, nesusiję su globos centru, nėra nieko neigiamai išsakę prieš ATS2. Mano, kad ieškovė eina lengvesniu keliu organizuodama D. globą. Prašo ieškinį atmesti. Esant ieškinio patenkinimui, prašytų iš išlaikymo sumos minusuoti vaiko pinigus.

Atsiliepimas

14. Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su teismo sprendimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2026 m. vasario 12 d. Pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje Nr. DOK-8091).

15. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka visiškai (2025 m. rugpjūčio 5 d. Atsiliepimas į ieškinį Nr. DOK-40360).

16. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. D. L. apgyvendintas budinčio globotojo šeimoje. 2024 m. rugsėjo 20 d. nustatyta laikinoji globa. Atsakovė su vaiku susitinka Globos namuose kiekvieną antradienį 08:15 val. Laikas derinamas pagal ugdymo procesą. Susitikimai trunka iki valandos dėl vaiko amžiaus. Atsakovas ATS1 nesikreipė dėl susitikimų su vaiku. Atsakovės sugyventinis LUD3 retai atvyksta į susitikimus. Pastebi, kad motinai taip pat sudėtinga ilgesnį laiką praleisti su vaiku, praėjus vidutiniškai pusei valandos motina sako, kad jai jau reikia ruoštis į darželį. Atsakovė į susitikimą dažnai vėluoja, būna atvejų kai pamiršta kada susitikimai, centro darbuotojų neinformuoja, susitikimų metu matoma, kad jai kyla sunkumų paskirstyti dėmesį abiem vaikams, kartais atvyksta su kitu savo vaiku. Atsakovė susitikimų metu užsiima bendra veikla su vaiku, tačiau kartais tik stebi ką veikia D.. Susitikimų metu su centro specialistais nebendradarbiauja, nesidomi vaiku, jo pasiekimais, ugdymu. LUD3 pasimatymuose nebendrauja su D., neužsiima bendra veikla, dažnai būna piktas, lengvai susierzina. Jei D. lenda prie T., ar atima žaislą, ne kartą LUD3 yra išėjęs iš susitikimų jiems nepasibaigus. Stebima, kad po susitikimų D. būna irzlesnis, darželyje tą pačią dieną muša vaikus, būna piktas globojančios darbuotojos namuose. Vieno susitikimo metu tarp atsakovės ir jos sugyventinio įvyko žodinis konfliktas vaikams girdint ir LUD3 išėjo pasiėmęs sūnų T.. Į susitikimus atsakovė atsineša užkandžių, pusryčių, D. sveikina su gimtadieniu, kitomis progomis. Buvo apmokėjusi už vaiko gimtadienio šventės vietą. Atsakovas ATS1 jokio išlaikymo neteikia. Dėl vaiko amžiaus jo nuomonės apie gyvenimą globėjos šeimoje išsiaiškinti nėra įmanoma, tačiau į susitikimus vaikas visada ateina tvarkingai apsirengęs, švarus, drabužiai atitinka metų laikus, yra prisirišęs prie budinčios globėjos, susitikimų metu į ją žvalgosi. Įtariama, kad berniukui galimai atsilieka raida. Pastebima, kad susitikimų metu D. ne visada nori apsikabinti su mama, pradeda ieškoti budinčios globėjos vedamas į susitikimų vietą būna, kad sako „ne“, D. pats inicijuoja veiklas, siūlo mamai ir LUD3 prisijungti. LUD3 atsisako prisijungti prie bendrų veiklų, mama sutinka, jei būna be kito savo vaiko, kadangi pastebima, jog jai sudėtinga paskirstyti dėmesį abiem vaikams. Paaiškino, kad susitikimų tvarka buvo nustatyta Atvejo valdybos. Negalėjo atsakyti, kas nustatė, jog vaiko elgesio pasikeitimai susiję būtent su susitikimais, o nebuvo lemti kitų priežasčių. Nustatyta iš globėjos žodžių, pas kurią grįžta vaikas po susitikimų. Nurodė, kad akivaizdu, jog mama myli D. ir nori juo rūpintis, įstatymu neuždrausta neįgaliam tėvui auginti vaiką, tačiau pagrindinis šios bylos klausimas yra realus tėvų valdžios įgyvendinimas ir vaiko teisių užtikrinimas. ATS2 su LUD3 augina vieną bendrą vaiką, kuriam atiduoda visus savo įgūdžius. Neaišku, ar ATS2 sugebės atliepti D. specialiuosius poreikius. Berniukui reikalinga emociškai stabili aplinka, specialistų pagalba. Remiantis specialistų išvadomis, mano, kad būtent mamos negebėjimas tinkamai užsiimti su D., bei paskirstyti dėmesio abiem vaikams, galėjo sudaryti sąlygas vaiko ligos progresui. Liudytojai teigia, kad mama gali auginti vaiką su specialistų pagalba, tačiau specialistai visą parą dalyvauti negali. Pirmoji vaiko trauma įvyko namuose prižiūrint LUD3, antrasis įtariamas smurto atvejis įvyko kai mama trumpam iš Krizių centro grįžo namo. Šeima neturi nuolatinio artimųjų palaikymo, LUD3 mama dirba pamaininiu grafiku, su atsakove susitinka tik kartą per mėnesį. Šiomis dienomis nustatyta negalia reikalauja maksimalios ir profesionalios priežiūros, ir grąžinamas į aplinką vaikas, kur jo diagnozės nėra iki galo suprantamos, o fizinis saugumas naktimis ir savaitgaliais lieka neišspręstas, gali sudaryti sąlygas įvairiapusiam vaiko žalojimui ateityje.

17. Liudytojas LUD6 teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta ATS1 . Su atsakove kaip šeima nebegyvena. Patvirtino, kad su atsakove turi bendrą dukrą, kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Su dukra atsakovė nebendrauja, nes atsakovė nesikreipia. Jei atsakovė norėtų, niekas nemaišo bendrauti su dukra. Nemano, kad atsakovė galėtų būti atsakinga. Ji paliko jam dukrą, išlaikymo nemoka, gal kokius tik 3 kartus yra sumokėjusi porą šimtų. Paskutinį kartą bendravo gyvai su ATS2 gal prieš kokius 6 metus, nežino šiai dienai kokia ji yra motina.

18. Liudytoja LUD2 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra LUD3 mama. Nurodė, kad atsakovė ir LUD3 rūpinasi vaikais tiek, kiek gali. Per mėnesį kelis kartus aplanko juos, susiskambina telefonu. Matė, kai D. buvo su mama, kad tiek ji, tiek LUD3 rūpinasi vaiku, pats LUD3 keitė ir vystyklus D., maudė vaiką. Mano, kad LUD3 su ATS2 gali auginti D..

19. Liudytojas LUD3 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės sugyventinis. Nurodė, kad nori jog D. grįžtų į šeimą. Mano, kad ATS2 gerai rūpinosi vaiku. Paaiškino, kad myli D. kaip savo vaiką, augina jį nuo mažumės. Gimus antram vaikui niekas nepasikeitė, liko kaip buvę. Paaiškino, kad jiems nebus sunku su ATS2 auginti du vaikus. Patvirtino, kad nėra buvę konfliktų su D.. Kai pradėjo bendrauti su ATS2, D. buvo dar kūdikis, padėjo ATS2 su vaiku, maitino vaiką, maudė. Paaiškino, kad norėjo lankyti tėvų įgūdžių kursus, tačiau nesusidarė grupė. Nuo to laiko, kai buvo paimtas D., daug kas jų gyvenime pasikeitė. Patvirtino, kad tas atvejis kai D. susižeidė, buvo tada kai jis (liudytojas) miegojo ir negirdėjo vaiko. Savo vaiką dažniausiai girdi, atsikelia kartais, kartais ne. Pats dirba (duomenys neskelbtini), rytinėse ir popietinėse pamainose. Jei D. užgautų T. žaisdamas, užsiimtų su vaikais, kad nesimuštų. Paaiškintų, kad negalima muštis. Žino, kad vaikams žaidžiant visko nutinka. Tais atvejais, kai išėjo iš susitikimo su D. tai dėl to, kad išėjęs nusiramintų, nerodytų pykčio. Yra vedęs vaikus pas gydytoją, pirkęs vaistų tam pačiam D., žino kokie vaistai būna, skiria juos, galėtų pasirūpinti vaikais kol nėra ATS2.

20. Liudytoja LUD5 teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2024 metų dirba su ATS2, teikia jai pagalbą. Paaiškino, kad ATS2 turi sunkumų, laiko planavimo sunkumų, impulsyvi, tačiau reikia rasti būdų su ja dirbti – išaiškinti labiau, duoti laiko pagalvoti. Žino, kad po susitikimo planuojant kitą datą ATS2 neatvyks nustatytu laiko, bet ne todėl, kad nenorėtų, o tiesiog todėl, kad pamirš. Jei paskambins iš vakaro ir primins, ATS2 tikrai atvyks, t. y. reikia tiesiog prie jos prisitaikyti. Paaiškino, kad kartais ATS2 atvyksta su T., jau paskutinius pusę metų pati kalba apie D., ką gali ji dar padaryti, kad atgautų vaiką, mano, kad mažai kas pastebi jos atliktus mažus pagerinimus. Mano, kad ją laiko bloga mama. ATS2 pati papasakojo apie tą atvejį kai buvo išgėrusi, bijojo, kad tokiu atveju neatimtų ir T.. Išsikalbėjo, kad jos šeimoje nėra girtaujama, čia pagalba nėra reikalinga. ATS2 yra jauna, turi mažai gyvenimiškos patirties, augo pati sunkiai, jauna susilaukė pirmų vaikų. Mano, kad ATS2 reikia žmogaus ar kelių pagalbos, su kuriais galėtų pasitarti priimant sprendimą, pasikonsultuoti, kas jai kokį planą sudarytų. Mano, kad pasimetimas laike yra nulemtas negalios, ji labai greitai išsimuša, nors pradeda planuoti, tačiau koks trikdis ir ji greitai pamiršta ką planavo. ATS2 skirta daug specialistų, tikrai kartais ji pasimeta pas kurį ir kada eiti. Kai ATS2 ateina su šeima, kiek mato, visi tinkamai rūpinasi vaikais. LUD3 irgi kalbėjo apie D., pasakojo, kad ir jam paskirta matytis su D., tačiau mato, kad darbuotojai jo nesupranta, jis turi pats ir dirbti, negali visą laika atsiprašyti iš darbo. Mano, kad ATS2 su žodine pagalba galėtų auginti vaiką, kuriam reikalinga struktūrizuota dienotvarkė.

21. Liudytoja LUD10 teismo posėdžio metu nurodė, kad kaip psichologė konsultuoja atsakovę. Kartu su kolege vedė tėvystės įgūdžių kursus, ATS2 dalyvavo. Kiek stebėjo kol ATS2 gyveno krizių centre, negali kažko pasakyti apie jos ir D. santykį, viskas buvo gerai, jei kažką jau ir turėdavo pasakyti, pastabų, ATS2 visada noriai priimdavo pastabas. Pastebėjo tik nelabai gerus santykius ATS2 santykius su darbuotojais. Visų pirma tai lemta ATS2 diagnozės, jos asmenybės. Jei pastabos pasakomos ramiai, reakcija būna vienokia, tačiau griežtesnės pastabos sukeldavo ATS2 frustraciją. Mano, kad ATS2 nuoširdžiai nori susigrąžinti vaiką. Su esama diagnoze, priimant pagalbą, atsakovė gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Kiek stebėjo, ATS2 atliepdavo D. poreikius.

22. Liudytoja LUD1 nurodė, kad dirba Globos centre, yra veiklos koordinatorė, socialinė darbuotoja. Paaiškino, kad susitikimai su vaiku Globos centre vyksta nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d., vykdavo du kartus per savaitę. Dėl berniuko raidos ir to, kad jis turėjo lankyti ir lanko raidos centrą, ankstyvosios reabilitacijos centrą, laukia ir sanatorija, susitikimai buvo sumažinti iki vieno karto. Atsakovei buvo siūloma, kad susitikimai vyktų ilgesni, kadangi buvo sumažinti iki vieno karto per savaitę, tačiau ilgiau nei vieną valandą susitikimai nevykdavo. Pradžioje susitikimai vykdavo po pietų, vėliau derino pagal LUD3 grafiką, kad berniukas bendrautų ir su juo, bet buvo pastebėta, kad LUD3 ne į visus pasimatymus atvykdavo, nors turėdavo laisvą laiką, todėl paliko rytinį laiką, t. y. iki ugdymo įstaigos užsiėmimų. Kadangi vaikas į darželį atvykdavo vėliau, mamai buvo pasiūlyta atnešti į susitikimus vaikui pusryčių, tačiau buvo pastebėta, kad atnešami pusryčiai neatitikdavo pusryčiams būdingo maisto – būdavo kotletai, kepta vištiena, t. y. pietų maistas. Aiškino ATS2, kad neštų kitokį maistą. Buvo atnešusi ir maistą, kuriam vaikas alergiškas, nors mama žinojo apie alergijas. Paaiškino, kad susitikimai ilgiau nevykdavo, nes būdavo, kad ir pats D. juos nutraukdavo, imdavo ieškoti striukės, norėdavo išeiti, būdavo, kad kartais ir ATS2 sakydavo, kad jau turi eiti. Susitikimų metu D. inicijuoja veiklas. Jei ATS2 būna atėjusi su T., daugiau dėmesio skiria T.. Kai ateina LUD3, nes neskiria dėmesio D., vaikas pats eina pas LUD3. Trūksta susitikimų metu pokalbių, bendravimo, vaikas dažniausiai žaidžia su mašinytėmis, ATS2 nesidomi vaiko pasiekimais. Paskutinio susitikimo metu ATS2 buvo su T., susitikimas vyko iki valandos laiko, nes ATS2 reikėjo vesti T. į darželį. Po susitikimų su mama vaikas būdavo susierzinęs, iš ugdymo įstaigų gaudavo informaciją, kad vaikas būna piktas, muša kitus vaikus, kemša maistą. Bendravimų metu bendrų veiklų nepastebėta, ATS2 ir LUD3 dažniausiai pasiskirsto vaikais. Patvirtino, kad ATS2 atneša vaikui rūbelių, mašinėlių. Kai ATS2 sužinojo apie sumažintą susitikimų skaičių, ji ilgesnių susitikimų nepageidavo. Susitikimuose ATS2 būdavo raginama pasibūti ilgiau. Susitikimų metu ATS2 informuojama apie kiekvieną vaiko vizitą pas medikus ar raidos centre. Kai vaikas buvo hospitalizuotas raidos centre, mama nesidomėjo apie vaiko sveikatą ir kaip jam sekasi. Paskutinę išrašymo dieną mama tik domėjosi ar artimiausias susitikimas įvyks. Susitikimuose iš LUD3 pusės santykio su D. nepastebėjo, pats D. bando bendrauti su LUD3, buvo, kad norėjo duoti gėlę LUD3, bet šis atsisakė, dažniausiai tik sėdi ir stebi D.. Buvo stebimas konfliktas tarp ATS2 ir LUD3, 2025 m. rugsėjo mėnesį, kai ATS2 susitikimo metu, norėdama pakelti abu savo vaikus pargriuvo ir LUD3 pradėjo ant jos šaukti su keiksmažodžiais, buvo LUD3 įspėtas. Supykęs LUD3 pasiėmė T. ir išėjo. ATS2 iš dalies laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, yra ir neatvykusi, yra ir vėlavusi. ATS1 , liudytojos žiniomis, ATS2 buvo pervedęs 100 Eur, ji informavo budinčią globotoją, klausė ką galėtų nupirkti D., tačiau šiai dienai nieko nenupirko. Apgyvendinus D. pas budinčią globotoją buvo pastebėtos vaiko baimės vonios kambariui, kurios vėliau išnyko, buvo koordinacija sunkoka, vaikščiojo pasilaikydamas, tačiau kadangi vaikas gauna visą reikiamą pagalbą, jo situacija gerėja. Siūlė ATTS2 vėl grįžti prie dviejų pasimatymų per savaitę, tačiau nusprendė, kad bus geriau taikyti vien kokybišką ilgesnį susitikimų laiką. ATS2 susitikimuose būdavo dažnai su T.. Nurodė, kad psichologas nuo 2025 metų dalyvavo dviejuose susitikimuose. Patvirtino, kad vaikas kimšo maistą net ir raidos centre kai buvo ten apgyvendintas. Paaiškino, kad nėra priešiškai nusiteikusi prieš atsakovę. Po susitikimų vaikas būna susierzinęs, piktas. Paaiškino, kad nebuvo siūloma mamai organizuoti susitikimus tuo metu kai galėjo dalyvauti psichologas. Paaiškino, kad visa informacija apie vaiką, jo sveikatą ir kita, suteikiama mamai susitikimo pradžioje, jau susitikus su vaiku.

23. Liudytoja LUD9 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pagalbos priimant sprendimus specialistė, dirbanti su LUD3 ir ATS2. Paaiškino, kad su ATS2 dirba dveji metai. Dirbant su ATS2 dalyvavo viename posėdyje, svarstant jos ir vaiko bendravimą, tai nelabai supranta vaiko paėmimą iš ATS2. Supranta, kad įvyko nelaimė, kuri gali atsitikti bet kurioje šeimoje, ir kiek dirbo su ATS2, nemato ligos įtakos vaiko, kurį augina, auklėjimui. Namuose tvarkosi gana gerai, bendraujant puikiai viską supranta. Aišku, prašo pagalbos patekti pas gydytojus, nes ji (liudytoja), gali padėti patekti greičiau. Paaiškino, kad namuose ATS2 tvarkosi, ir ji (liudytoja), atėjusi net batus nusiauna, ko šiais nedaro kituose namuose. Valgyti daro savarankiškai, vaikas maitinamas, atsižvelgia į visus soc. darbuotojų nurodymus. Paaiškino, kad į savaitę kelis kartus lankosi pas ATS2. LUD3, nors turi negalią, taip pat užsiima su vaiku. Nurodė, kad žmonės yra kultūringi vienas kito atžvilgiu, niekada nematė, kad būtų pikti, būtų pakeltas balsas. Dalinasi pareigomis, vienas gamina, kitas tvarkosi. ATS2 užsiima rankdarbiais, lieja žvakes, gamina žaislus, mokosi. Patikslino, kad pas ATS2 pakankamai ideali švara, nėra pridžiūvusio maisto ir pan. Nėra tekę pastebėti, kad kuris iš jų būtų neblaivus. Kai atėjo į šeimą, jau tada nematė kažkokių blogų dalykų, nepastebėjo, kad ir ATS2 būtų mažiau savarankiška. Vaiku rūpinasi normaliai, rengia pagal metų laikus. LUD3 būna paprašo pagalbos. Lankantis pas ATS2 būdavo ir nepilnametis vaikas, nematė jokio žalingo elgesio su vaiku, ATS2 visą laiką būdavo prie vaiko. LUD3 elgiasi tėviškai, ir paima, ir migdo, ir pasivaikščioti eina su vaiku. ATS2 prašė pagalbos susigrąžinant vaiką. Ji (liudytoja) tik prašė ATS2 tvardytis per posėdžius, neverkti, nesusijaudintų, nes tada negali taisyklingai šnekėti. Paaiškino, kad kai dalyvavo viename posėdyje, ten buvo keturi ar penki žmonės, visi tiesiog šneka ir visi tiesiog prieš ATS2. Yra normalu, kad žmogus susinervina ir pakelia balsą. LUD3 tada paėmė ATS2 už rankos ir pasiūlė išeiti. Paaiškino, kad su finansais tvarkosi pakankamai sklandžiai, konsultavosi tik menkais klausimais, pvz. kas pigiau – ar tapetuoti kambarius, ar dažyti. Maistą perka kokybišką, siūlė net truputį pigesnio maisto paieškoti. Patvirtino, kad pas ATS2 šiuo metu pastatytos dvi atskiros lovos vaikams. LUD3 jai sakė, kad augino D. nuo mažumės, todėl nežino kaip galėtų jo nemylėti. Paaiškino, kad planai, kas liečia agentūros medikų išvadas, jos labai taikomos kiekvienam žmogui pagal F kodus, yra labai panašios ir juk neturi jokios pagalbos jie, ateina socialinis darbuotojas ir pažiūri. Kuo didesnis neįgalumo lygis, tuo didesni ir pinigai. Kai ATS2 nustatinėjo, mano tuo metu vyko ir vaiko paėmimas, kas turėjo įtakos ATS21 savijautai. Tuomet galimai ir atitiko planą, tačiau šiuo metu nemato net, kad ATS2 turėtų negalia. Paaiškino, kad kai dalyvavo tame viename posėdyje, išgirdo priekaištą ATS2, kad būdama su mažuoju vaiku, neskiria tiek dėmesio D., po ko paklausė pati kaip laikydama mažą vaiką ant rankų, ATS2 gali paimti D.. Buvo reikalaujama atnešti pažymą, kad ATS2 gali bendrauti su vaikais, net gydytojai nesuprato kokia čia pažyma ir daug buvo reikalų gauti tokią pažymą. Nėra, kad ATS2 neateitų ne laiku, kelių minučių vėlavimo reikšmingu nelaiko, juk yra mažas vaikas, būna autobusai vėluoja. Turi planą darbui su ATS2, numatyta gerinti visą savarankiškumą, pvz. dabar siekia ATS2 mokslo ir, kad iš darbelių gautų pajamų. Taip pat moko, kad ATS2 ramesnė būtų, kultūros truputį, kai susijaudinus nepasakytų ko. Pagalba teikiama neterminuotai.

24. Liudytoja LUD8 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atvejo vadybininkė. Nurodė, kad ATS2 atvejo posėdžiuose dalyvauja, jų nepraleidžia, bet kartais reikia įkalbinti, kad atvyktų. Plano kai kurių žingsnių nedarė, t. y. atsisakė eiti pas psichologą, lankyti pozityviosios tėvystės kursus. ATS2 daro tik tai kas patinka, rekomendavo spręsti tarpusavio santykius su sugyventiniu, tačiau neišsprendė. Patikslino, kad priminė jos, kaip mamos prioritetus D. atžvilgiu. Buvo daug kartų rekomenduota spręsti ATS2 kas jai svarbiau, ar išlaikyti santykius su vyru ar domėtis labiau D.. Paaiškino, kad buvo nustatyta, jog LUD3 kelia grėsmę D., jo gerovei. Buvo atvejis, kai ATS2 paliko vaiką su LUD3 ir tuo metu vaikas fiziškai nukentėjo. Tai buvo vienas konkretus atvejis, kitą kartą liko neaišku, kadangi buvo skirtingos versijos. Patvirtino, kad plane numatytas ATS2 bendravimas su D., pradžioje buvo du kartai per savaitę, vėliau, remiantis specialistų (globos koordinatorės) įžvalgomis buvo paliktas vienas kartas. Žinoma, kad būdavo šeimoje ginčai ir nesutarimai, galimai normalu, kaip ir visose šeimose. Identifikuotos problemos šeimoje – partnerių kaita, gyvenamojo būsto nebuvimas, atsakomybės neprisiėmimas. Šiuo metu baiminasi, kad D. yra nemylimas LUD3 ir baiminamasi dėl vaiko saugumo. Susitikimuose anksčiau matydavo, kad LUD3 laikėsi atokiau ir jam sudėtinga santyki su D. užmegzti. Taip pat, LUD3 buvo nurodyta, kad jei nori lankytis susitikimuose, turi pristatyti medicininę pažymą, kurios iki šiol nepristatė. ATS2 nesiorientuoja laike – arba neateina, jei būna nepažymėta kalendoriuje, arba vėluoja, arba ateina per anksti. Paaiškino, kad buitis tvarkoma epizodiškai – būna arba betvarkė didelė, arba sutvarkyta, gyvūnų kvapas jaučiamas. Nurodė, kad LUD3 santykis su D. nepasikeitė per tiek laiko ir toliau ryškėja, kad savo vaiką jis myli labiau nei D.. Patikslino, kad susitikimų metu net pradeda drebėti jei D. prisiliečia prie T., ji vaikiškai pastumia ar žaislą atima, matomas susierzinimas. Jei kažkas susitikimuose įvyksta ne pagal LUD3, jis čiumpa T. ir lekia namo. Ilgą laiką stebėjo susitikimus ir mato, kad atstumas tarp D. ir LUD3 didėja. Paaiškino, kad psichologai negali stipriai padėti. Su šeima dirbo mobilioji pagalba, kurioje buvo ir psichologas, po įvykio su D. ir gavo rekomendacijas, iš kurių viena buvo, kad apgyvendinti LUD3 ir ATS2 savarankiško gyvenimo namuose juos stebėti, tačiau tokių galimybių neturėjo. Patikslino, kad betvarkė tai pilna kriauklė neplautų indų, neplautos grindys, net riebios, neišneštas katino kraikas, nemalonus kvapas namuose. Nurodė, kad antisanitarinių sąlygų nėra. Patvirtino, kad su mobiliąja komanda ATS2 bendradarbiavo. Nurodė, kad ATS2 minėjo dirbanti su savo psichologu, tačiau jų siūlyto psichologo atsisakė. Nežinojo, kad ATS2 taip pat lankė tėvystės kursus. Grafikas susitikimų buvo nustatytas posėdžio metu. Toks grafikas nustatytas dėl vaiko intereso, atsižvelgiant į globos koordinatorės ir specialistų įžvalgas. Žino, kad vyko ikiteisminis tyrimas LUD3 atžvilgiu, dėl ko buvo nutrauktas, nežino. Sumažintas susitikimų skaičius buvo dėl to, kad vaikas turi tam tikrų poreikių, vyksta gydymas ir labai nuvargdavo. Buvo rekomenduota neleisti vaiko lankyti ugdymo įstaigoje dėl vaiko interesų – vaikas išsibalansuodavo, globėjai būdavo sunkiau vaiką užmigdyti. LUD3 buvo siūlyta psichologo pagalba, tačiau kadangi nustatyta negalia, psichologo pagalba nebūtų veiksminga. Patvirtino, kad šiai dienai pagrindinė problema yra ATS2 gyvenimas su LUD3. Negalėjo atsakyti, ar neįvykę susitikimai buvo kompensuojami kitu laiku. Negalėjo pasakyti ar vaiko elgesys toks yra dėl vaiko ligos (pasikeitusios aplinkos) ar dėl susitikimų su mama.

25. Liudytoja LUD7 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra šeimos socialinė darbuotoja. Paaiškino, kad dirba nepilnai metus laiko su šeima. ATS2 nei karto nebuvo pasiklaususi budinčios globotojos apie D. sveikatą, apie raidą. ATS2 pasimatymų metu su vaiku mažai bendraudavo, vaikas pats susigalvodavo žaidimus, pats žaisdavo, mama dažniausia tik stebėdavo. Patvirtino, kad ATS2 atnešdavo pusryčių vaikui, obuolių, sausainių, perduodavo lauktuvių, drabužių, žaislų. Pamatęs mama vaikas reaguodavo šiltai, pribėgdavo, apsikabindavo. Stebėdavo abejingumą iš mamos pusės, paskutiniu metu retai įsijungdavo į veiklą. Į pasimatymus ateidavo su LUD3 ir kitu vaiku T.. Būdama kartu su T., sunkiai paskirsto dėmesį abiem vaikams. Jei kas nutinka tarp vaikų, ATS2 pasiima T. ant rankų, o D. lieka vienas nusiraminti. LUD3 pasimatymų metu būna abejingas, laikosi nuošalyje. D. į LUD3 nereaguoja, nepribėga, nerodo jokio emocinio ryšio. Buvo pastebėjusi vienam pasimatyme, ir buvo įvykis, kad vaikai nepasidalijo žaislu, T. nugriuvo. Tada LUD3 čiupo T. ir išsinešė. Stebimas toks impulsyvus LUD3 elgesys. Paaiškino, kad namuose dažnai trūksta tvarkos, yra neplautų indų, mėtosi rūbai ant lovos, tačiau davus pastabas, ATS2 susitvarko. Patvirtino, kad katės kvapo nesijaučia, tačiau įsigijus šuniuką, dažnai mėtosi palutės. Patvirtino, kad ATS2 į išsakytas pastabas reaguoja. Patvirtino, kad šiuo metu namuose yra dvi atskiros lovos. Identifikuojamos problemos šeimoje – mamai trūksta higienos įgūdžių, laiko planavime, namų tvarkos įgūdžių trūkumas. Patikslino, kad T. vaikšto švariai aprengtas, trūksta švaros įgūdžių pačiai ATS2, apie D. negali nieko pasakyti. Buvo problema su T. užrašymu į darželį, ATS2 reikėjo skatinti, tačiau šitai padaryta. Nėra tikra, ar D. sąlygos namuose yra tinkamos. Paaiškino, kad neįsitikino dėl LUD3 tinkamo bendravimo su D.. Mano, kad LUD3 nėra motyvuotas stengtis dėl D.. Paaiškino, kad į jos funkcijas įeina padėti LUD3 su gydytojais, tačiau LUD3 atsisakė. Žino, kad paskutinį D. gimtadienį Krokolande finansavo mama. Patvirtino žinanti, kad ATS2 lankosi privačiai pas psichologą. Paaiškino, kad D. po raidos užsiėmimų labai išvargdavo emociškai, nemiegodavo, nevalgydavo, verkdavo naktimis, taip pat jausdavosi ir po pasimatymų su mama, todėl nutarė palikti tik vieną pasimatymą per savaitę. Priimant tokį sprendimą nedalyvavo psichologas. Nurodė, kad lankantis tik kartą per savaitę sudėtinga išlaikyti mamos ir D. ryšį. Nurodė, kad ATS2 turi daugiau laiko skirti D. ir jam rodyti šiltesnius jausmus, jei nori susigrąžinti vaiką į šeimą. Patvirtino žinanti, kad mama bendrauja su globėja, tačiau mama turi koordinuoti veiksmus ir bendrauti per veiklos koordinatorę. Žino, kad ATS2 rašė prašymus veiklos koordinatorei pasimatymus vykdyti kitoje vietoje laisvesniu laiku, ir tokie prašymai nebuvo patenkinti, nes pagal įstatus, pasimatymai turi vykti Globos centro teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

26. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

27. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

28. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

29. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) išaiškinęs, kad: i) tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė (lot. ultima ratio) valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo (vaiko) dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šeimos išskyrimo priemonė turi būti pagrįsta pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas). Teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes; ii) tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis ir tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; iii) sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį. Teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį; iv) svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-251-916/2021, nutarties 12–18 punktai).

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ATS2 turi keturis nepilnamečius vaikus: L. M., gimusią (duomenys neskelbtini) , M. L., gimusią (duomenys neskelbtini) , D. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ir T. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Atsakovas ATS1 turi vieną nepilnametį vaiką – D. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ANTA informacinės sistemos duomenimis, ATS2 nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2026 m. rugpjūčio 15 d.; ATS1 nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2059 m. rugpjūčio 27 d. Remiantis 2025 m. rugsėjo 23 d. Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažyma, ATS2 diagnozuota: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2025 m. spalio 14 d. Kitas dokumentas Nr. DOK-53729). Sodros 2025 m. liepos 15 d. duomenų bazės išrašo duomenimis, ATS2 yra Vaiko priežiūros atostogose, iki tol dirbo (duomenys neskelbtini); ATS1 dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovė ATS2 turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo antstolė Jūratė Blažienė (2025 m. gruodžio 16 d. kitas dokumentas Nr. DOK-66534). SPIS sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., D. L. atžvilgiu nustatyti 3 galimi smurto atvejai ir 1 galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. Nuo 2024 m. kovo 5 d. teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Į bylą pateiktas 2025 m. birželio 30 d. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo kai protokolas nėra surašomas patvirtina, kad nurodytą dieną ATS2 namuose su mažamečiu T. K. buvo neblaivi, jai nustatytas 0,75 promilių girtumas (2025 m. gruodžio 17 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-66893). 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05508-24 dėl galimo smurto prieš mažametį D. L. buvo nutrauktas nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2026 m. vasario 20 d. kiti šalių prašymai procese Nr. DOK-9372). 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32215-24 dėl galimo smurto prieš mažametį D. L. buvo nutrauktas nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2026 m. vasario 20 d. kiti šalių prašymai procese Nr. DOK-9372). Į bylą pateiktas Ukmergės globos centro 2025 m. birželio 10 d. Pagalbos planas patvirtina, kad ATS2 buvo nustatyti pagalbos tikslai, uždaviniai, tokie kaip: motyvuoti ATS2 ir LUD3 gilinti žinias ir stiprinti įgūdžius motinystės ir tėvystės srityje; užtikrinti sveikatos priežiūrą; užtikrinti, kad ATS2 ir LUD3 matytųsi su Do. pagal sudarytą pasimatymų grafiką; reguliariai dalyvauti pasimatymuose su D.; dėl pasimatymų su D., iškilus klausimams, kreiptis į globos koordinatorę; gerinti savo emocinę būklę, spręsti asmenines ir tarpusavio santykių problemas; užtikrinti T. K. emocinį ir fizinį saugumą; motyvuoti ATS2 ir LUD3 bendradarbiauti su specialistais; individualios priežiūros darbuotojos paslaugos; ugdytis kasdieninės rutinos įgūdžius; palaikyti stabilią namų aplinką; atkreipti dėmesį į pagalbos specialistų rekomendacijas; apie įvykusius pokyčius šeimoje informuoti atvejo vadybininkę. 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. gegužės 22 d. Ukmergės globos centro pažymos, kuriose nurodoma stebima situacija ATS2 ir D. L. bendravimo atžvilgiu bei šeimos situacija bendrąja prasme. Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025. Matyti, kad D. L. 2026 m. vasario 3 d. diagnozuota – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2026 m. kovo 3 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-11374). 2026 m. gegužės 5 d. D. L. nustatytas (duomenys neskelbtini) (2026 m. gegužės 20 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-27714). 2026 m. kovo 5 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nustatyta, kad apsilankius ATS2 gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bute yra visi patogumai, centralizuotai tiekiamas šildymas, šaltas ir karštas vanduo, šalinamos nuotekos; bute švaru ir tvarkinga; kambaryje yra plati dvigulė lova ir dvi vaikiškos lovytės, yra komoda, sekcija, lentynos su rūbais ir vaikų žaislais, rūbų spinta, televizorius, dėžė su vaikų žaislais ir didelė vaikiška elektrinė mašina; sudarytos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui; namuose yra visi būtiniausi daiktai ir baldai (2026 m. kovo 9 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-12168). 2026 m. sausio 26 d. MB „Patirtys ir idėjos“ Pažymėjimas patvirtina, kad ATS2 programoje Įvadinė individualios priežiūros darbuotojo programa išklausė mokymus ir sėkmingai išlaikė egzaminą (2026 m. kovo 23 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-15288). Pateikta (duomenys neskelbtini) LUD3 charakteristika, kurioje LUD3 charakterizuojamas teigiamai (2026 m. kovo 23 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-15288). Ukmergės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2026 m. kovo 17 d. pažyma patvirtina, kad ATS2 dalyvavo Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programoje bei Dėmesingos tėvystės programoje (2026 m. gegužės 14 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-26445). Iš 2026 m. gegužės 4 d. Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo akto nustatytos išvados, kad globos (rūpybos) sąlygos atitinka vaiko geriausius interesus, esminių pažeidimų ar aplinkybių, keliančių grėsmę vaiko saugumui, nenustatyta. Tikslinga tęsti ir stiprinti pagalbos priemones, orientuotas į vaiko socialinių įgūdžių ir saugaus elgesio formavimą bei individualių ugdymosi poreikių tenkinimą (2026 m. gegužės 15 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-26831). 2026 m. kovo 17 d. Ukmergės globos centro sudarytas Pagalbos planas, kuriame numatyti pagalbos tikslai, uždaviniai, tokie kaip: stiprinti tėvystės įgūdžius; užtikrinti saugų ir vaiko poreikius atitinkantį ryšio su vaiku palaikymą; stiprinti emocinį ryšį su D. L.; laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, užtikrinant vaiko saugumą ir stabilumą; gerinti savo emocinę bei psichologinę būklę; teikti socialines paslaugas, siekiant stiprinti šeimos savarankiškumą ir tėvystės gebėjimus; apie įvykusius pokyčius šeimoje informuoti atvejo vadybininkę, siekti šeimos savarankiškumo (2026 m. gegužės 15 d. dėl papildomų dokumentų pateikimo Nr. DOK-26831).

31. Ieškovė prašo laikinai riboti motinos (atsakovės) ATS2 valdžią nepilnamečio D. L. atžvilgiu. Esminis ieškovės argumentas tas, kad nors atsakovės šeimoje situacija gerėja, tačiau neaišku, ar pokyčiai stabilūs, atsakovė, dėl savo ligos pobūdžio negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, kuriam nustatyti specialieji poreikiai ir kuriam reikalinga emociškai saugi aplinka ir visapusė priežiūra. Ieškovė tokią savo poziciją iš esmės argumentuoja dviem argumentais – kad vaikui D. L. grėsmę kelia atsakovės sugyventinis LUD3 ir kad dėl atsakovės sveikatos būklės jai sunku visapusiškai rūpintis abiem vaikais (D. ir T.). Atsakovė, atsikirsdama į nurodytą argumentuoja, kad nuo vaiko paėmimo iš šeimos, ji deda visas pastangas susigrąžinti sūnų, vykdo Pagalbos plano uždavinius, situaciją šeimoje žymiai pagerinusi ir pasirengusi užtikrinti visas reikalingas sąlygas savo sūnui.

32. Įvertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvados, jog egzistuoja sąlygos laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią, t. y. pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečio vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar žiauriai elgiasi su vaiku. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės elgesys, lyginant jį nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d., kuomet D. L. buvo paimtas iš šeimos, yra pasikeitęs į gerąją pusę – ATS2 gyvena su sugyventiniu LUD3 socialiniame būste su visais patogumais (įvykdyta sąlyga dėl pastovios gyvenamosios vietos bei partnerių kaitos nebuvimas ilgą laiką), kartu su sugyventiniu augina mažametį T. K., vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta, kad abu vaikai turėtų po atskirą lovą; tiek apžiūros akte, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad namuose yra tvarkinga ir švaru; ATS2 mokosi, baigė Individualios pagalbos teikimo kursus, lankosi pas psichologą, taip pat gauna pagalbą iš specialistų (įvykdyta sąlyga dėl emocinės būklės gerinimo, bei sprendžiamos asmeninės ir tarpusavio santykių problemos). Tuo tarpu ieškovė ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovei turi būti apribota motinos valdžia dėl jos nepakankamo bendravimo su vaiku, galimo nesugebėjimo pasirūpinti vaiko specialiais poreikiais, nesančio vaiko ryšio su atsakovės sugyventiniu LUD3 . Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė nėra nusišalinusi nuo motinos pareigų. Atsakovė konsultavosi su specialistais dėl bendravimo su sūnumi, lanko visus suplanuotus susitikimus su sūnumi, į kuriuos pasiima ir kitą savo sūnų bei pagal galimybes sugyventinį, susiremontavo būstą, reguliariai bendrauja su vaiku ir laikina nepilnamečio sūnaus globėja, organizavo vaikui gimtadienį, lankydama sūnų atneša jam lauktuvių, užkandžių, turi ateities planų. Tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų paaiškinimai rodo, kad atsakovė domisi sūnumi, ji nėra abejinga savo vaiko atžvilgiu. Kaip matyti, ieškovė laikosi Pagalbos plane nustatytų uždavinių ir juos įgyvendina. Pažymėtina, kad specialistai, dirbantys su ATS2 šeima (D. V., LUD10 , LUD9 ) teigiamai charakterizuoja tiek pačią ATS2, tiek jos šeimą, pastebi ir pabrėžia šeimos daromą pažangą ir ATS2, kaip mamos, galimybes auginti D. L., kartu toliau teikiant socialines paslaugas šeimai.

33. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko ryšiai nėra nutrūkę. Atsakovė lanko savo vaiką, bendrauja su juo. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei ir jos sūnui suteikiamas minimalus bendravimo laikas, t. y. vieną dieną per savaitę, vieną valandą, patys Globos centro darbuotojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus D. atėjusią mamą apsikabina, bendrauja su ja (atvejai, kai kartais vaikas išreiškia nenorą eiti į pasimatymą nelaikytini sisteminiais, nuolatiniais, o labiau laikytini vaiko nuotaikos kaita, nuovargiu ir pan.). Atsakovės teigimu, ji nori susigrąžinti sūnų ir deda tam visas pastangas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė, apibūdindama netinkamą atsakovės elgesį vaiko atžvilgiu remiasi abstrakčiomis frazėmis, kad atsakovės yra netinkamas gyvenimo būdas, žalingas, prieštaringas vaiko interesams elgesys, kaip vieną iš pagrindinių atsakovės šeimos problemų nurodo atsakovės gyvenimą su jos jauniausio sūnaus tėvu LUD3 . Iš bylos medžiagos nustatyta, kad LUD3 yra dirbantis, gerai charakterizuojamas darbovietėje, su atsakove pradėjo gyventi jai jau susilaukus sūnaus D. ir, pasak teismo posėdžio metu liudytojų ir paties S., nuo mažumės rūpinosi D. ir jį augino. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiai tyrimai dėl galimo smurto prieš D. L. buvo nutraukti, nenustačius, kad būtų padaryta nusikalstama veika, LUD3 nėra nuteistas dėl galimo smurto prieš mažametį vaiką. Konkrečiu atveju, nėra pagrįstų ir įrodytų duomenų apie netinkamą ir kryptingai prieš D. L. nukreiptą LUD3 elgesį. Nors ieškovės atstovai kryptingai nurodo, kad visi sprendimai priimami atsižvelgiant į vaiko interesus, kad vaikas po susitikimų su mama tampa irzlus, mušasi, kandžiojasi ir pan., teismo posėdžio metu nustatyta, kad vaiko elgesys taip pat buvo pasikeitęs ir po apgyvendinimo raidos centre, taip pat, teismo posėdžio metu liudiję Globos centro darbuotojai negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad vaiko elgesys galimai keičiasi ir priklausomai nuo vaikui nustatytų diagnozių. Teismo posėdžio metu liudiję Ukmergės globos centro darbuotojai neturėjo vaiko psichologo specialybės, todėl jų teiginiai dėl vaiko elgesio priežasčių vertintini tik kaip jų nuomonė, o ne objektyvus faktas.

Žemesnės instancijos teismas

34. Kaip minėta, atsakovė rodo teigiamą pokytį, vykdo Pagalbos plano uždavinius, priima Tarnybos specialistų pagalbą, privačiai bendrauja su psichologu ir kitais specialistais, teikiančiais individualią pagalbą, pas atsakovę nebėra partnerių kaitos (kas taip pat nurodoma ieškinyje kaip atsakovės netinkamas elgesys), atsakovė yra kreipusis į teismą dėl tėvystės D. L. nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendradarbiavo su teismu, o taip pat augina su sugyventiniu mažametį sūnų T. K., dėl kurio gyvenimo sąlygų tinkamumo su atsakove ieškovė nekelia klausimų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymo ir neįgyvendina tėvų valdžios, t. y. vaiko neprižiūri, neauklėja, nesirūpina jo sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis biologinėje šeimoje. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė ATS2 nenusišalino nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, nevengia vykdyti savo kaip motinos pareigos rūpintis vaiku, todėl tenkinti ieškinį ir laikinai apriboti atsakovei motinos teises jos vaiko atžvilgiu nėra pagrindo. Kadangi motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu neapribotina, išlaikymo priteisimo iš motinos ir vaiko laikinos gyvenamosios vietos klausimai nespręstini.

35. Nesant duomenų, kad šiuo metu gyvenimas su motina pakenktų vaiko sveikatai ar raidai, teismas sprendžia, kad turi būti imamasi priemonių, kad vaikas toliau galėtų gyventi su motina, kadangi vaiko atskyrimas nuo motinos neabejotinai reiškia vaiko ryšių su savo šeima ribojimą, atskyrimą nuo šaknų. Toks atskyrimas šiuo atveju nebėra būtinas, todėl vaikas turi būti toliau globojamas savo motinos, t. y. grąžinamas į šeimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė įpareigotina pasirūpinti vaiko grąžinimu motinai ATS2 , kad ji galėtų įgyvendinti savo konstitucinę teisę ir pareigą prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti jį ir parengti savarankiškam gyvenimui.

36. Visgi, šeima ir toliau turėtų būti stebima socialinių darbuotojų. Esant požymiams apie smurto naudojimą artimoje šeimos aplinkoje, narkotinių ar kitokių psichotropinių medžiagų vartojimą, vėl turėtų būti imamasi priemonių, kad vaikas būtų paimtas iš nesaugios jam aplinkos, kreipiantis dėl to į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, valstybės ar savivaldybės įsteigtos įstaigos turi konstitucinę pareigą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Konstitucijoje įtvirtinta parama nėra vien tik materialinė (pašalpos, išmokos, lengvatos ir pan.), tačiau parama apima ir kitokią pagalbą – konsultacijas, patarimus, socialines paslaugas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis asmenų lygybės principas draudžia diskriminuoti asmenis dėl jų turimo negalios. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atžvilgiu valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įsteigtos įstaigos negali taikyti kitaip vertinti atsakovės pastangas, atsakovės šeimą, išankstinį nusistatymą. Atvirkščiai, institucijos ir įstaigos teikdamos pagalbą ir paslaugas atsakovei, privalo informaciją atsakovei teikti jai suprantama kalba, nekelti balso, nešaukti, kritiką teikti konstruktyviai nurodant ne tik, kas yra blogai, bet ir kaip konkrečiai tai galima ištaisyti.

37. Teismas priimdamas sprendimą neapriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. atžvilgiu, be kitų aplinkybių, taip pat įvertino, kad su Ukmergės globos centru nesusiję liudytojai ir Ukmergės globos centro psichologė patvirtino, kad atsakovei teikiant adekvačią pagalbą jai suprantama kalba ir padedant sisteminti dienotvarkę atsakovė gali auginti vaiką. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės ir trečiojo asmens Ukmergės globos centro pozicija dviejų atsakovės vaikų atžvilgiu yra visiškai skirtinga – pasak ieškovės ir trečiojo asmens mažamečio vaiko T. atžvilgiu atsakovė pilnai gali vykdyti motinos valdžią ir vaikui T. jokios grėsmės nėra, o vaiko D. atžvilgiu – yra grėsmė ir motina nesugeba įgyvendinti motinos valdžią. Tokią poziciją nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens pozicija, kad atsakovė gali tinkamai auginti tik vieną vaiką yra vertintina kritiškai, nes iš esmės reikštų iš vienos pusės, kad motina turi pasirinkti kokį vaiką auginti pačiai, kokį vaiką labiau myli – kas yra visiškai nepriimtina laisvoje ir demokratinėje bendruomenėje. Iš kitos pusės tokia pozicija reikštų, kad valstybė gali nustatyti motinai ir tėvui (sugyventiniu) ar šeimai – kiek vaikų gali turėti ir auginti šeima, ar reikštų, kad valstybė gali nurodyti kokį vaiką gali auginti motina – kas irgi būtų nepriimtina.

38. Taip pat, ieškovė prašo laikinai apriboti tėvo valdžią ATS1 nepilnamečio D. L. atžvilgiu. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovas ATS1 šiuo metu negali pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos jo auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su būsimu priimtu sprendimu sutinka, neprieštaravo pateiktam ieškiniui, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo vertinimu, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros, ir nededa jokių pastangų, kad palaikytų ryšį su sūnumi, iš esmės atsakovo ir sūnaus ryšys yra visiškai nutrūkęs, tėvas nėra susitikęs su sūnumi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo ATS1 elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas vaiko neprižiūri ir neaugina, neišlaiko jo finansiškai.

39. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų paaiškinimų manytina, kad atsakovo atžvilgiu byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovo atžvilgiu šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas atsakovui ATS1 jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

Kiti klausimai

40. Teismas pažymi, jog teismui nenustatyta pareiga motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (teismo pareiga atsakyti į esminius, teisinę reikšmę turinčių šalių argumentus). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl esminio teisinio reguliavimo (ne)taikymo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta. 41. Atsižvelgiant į tai, kad nors šiuo sprendimu laikinai apribojama tėvo valdžia ATS1 , išlaikymas nepilnamečiui D. L. šiuo sprendimu nėra sprendžiamas, atsižvelgiant į tai, kad ATS2 , kaip ieškovė, yra kreipusis į teismą dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas ATS1 (civilinė byla Nr. e2-164-1221/2026). Be to CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje civilinėje byloje (e2-335-1104/2026) ieškinys gautas 2025 m. liepos 18 d., o civilinėje byloje Nr. e2-164-1221/2026 – ieškinys gautas 2023 m. rugsėjo 5 d., apeliacinės instancijos sprendimas dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinimo pirmai instancijai pateiktas 2025 m. vasario 19 d. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-164-1221/2026 teismo žinion ieškinys pateko anksčiau nei šioje civilinėje byloje. Nors šiuo atveju formaliai viena iš šalių yra skirtinga – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (šioje byloje) ir ATS2 (civilinėje byloje Nr. e2-164-1221/2026), tačiau abiem atvejais dalykas yra tas pats – išlaikymas vaikui ir naudos gavėjas – vaikas, tik skiriasi vaiko vardu ir interesais veikiantys subjektai – vaiko mama ir vaiko teisių apsaugos institucija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 42. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 235 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas patyrė 42,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). 43. Atsakovė ATS2 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (Nr. (8.4Mr)ATP-C-2025-06337 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 15 d. patikslintos pažymos apie teisinės pagalbos išlaidas matyti, kad už atsakovei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo patirtos 456,25 Eur išlaidos. 44. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau ieškinys yra patenkintas dalyje dėl ATS1 tėvo valdžios apribojimo, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro pusė žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, t. y. 138,69 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovo ATS1 valstybės naudai. Likusi žyminio mokesčio ir pašto išlaidų dalis, bei 456,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės ATS2 nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dalyje dėl laikino motinos valdžios ATS2 apribojimo nepilnamečio vaiko D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu ir išlaikymo iš atsakovės ATS2 priteisimo D. L. naudai atmesti.

Įpareigoti ieškovę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirūpinti nepilnamečio vaiko D. L. grąžinimu į šeimą pas motiną ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Laikinai apriboti atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Ieškinio dalį dėl išlaikymo iš atsakovo ATS1 priteisimo D. L. naudai palikti nenagrinėta.

Sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybės naudai 138,69 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 69 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Nepriteisti iš ATS2 antrinės teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėjas Dmitrij Rancev