Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui –– P. S. (toliau – ir pareiškėjas), ekspertui V. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudojančiam e. p. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. sausio 12 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-902-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24262441769, dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, konstatavus, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 21 d. 7.07 val., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų, esant kelyje ištisinei ženklinimo linijai nevažiavo dešiniau nuo jos, kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) draudžia lenkti.

Nurodyta, kad tokiu savo elgesiu P. S. pažeidė KET 8, 9, 117, 140.7 punktų bei 3 priedo 1.1., 1.7. punktų reikalavimus.

Nustatyta viena P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams; pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį paskirta 10 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

Paskirti pakartotinę ekspertizę eismo įvykio mechanizmui nustatyti, įvertinant autobuso vairuotojo veiksmu, kaip tai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-175-908/2025.

Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus Skundo II dalies E skyriuje, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti skiriamos administracinio poveikio priemonės – t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę).

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje P. S. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ANK 417 straipsnio 7 dalį, konstatavus, kad jis, 2024 m. gruodžio 21 d. 7.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) lenkdamas autobusą, kirto ištisinę liniją Nr. 1.1. (siaura ištisinė linija), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Buvo kaltinamas tokiais veiksmais sukėlęs grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę. Tokiais veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs KET 8 punktą.

Institucija, po bylos grąžinimo, atlikusi papildomą tyrimą, 2026 m. sausio 12 d. priėmė naują (skundžiamą) nutarimą, kuriame konstatuota, kad P. S. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, konstatavus, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 21 d. 7.07 val., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų, esant kelyje ištisinei ženklinimo linijai nevažiavo dešiniau nuo jos, kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) draudžia lenkti. Nurodyta, kad tokiu savo elgesiu P. S. pažeidė KET 8, 9, 117, 140.7 punktų bei 3 priedo 1.1., 1.7. punktų reikalavimus.

ANK 641 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kartu teismas pažymi, kad kito asmens kaltė, kaip to pageidauja pareiškėjas, šioje byloje negali būti sprendžiama. Todėl teismas dėl eismo ekspertizės išvadų dalyje dėl pagrindinės priežasties lėmusios eismo įvykį, dėl autobuso vairuotojo kaltės, šioje byloje nepasisakys.

Teismas, įvertinęs ir išnagrinėjęs skundžiamą institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimą, pareiškėjo ir eksperto teisme duotus paaiškinimus, skunde išdėstytus motyvus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog pareiškėjas pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažintas pavojingai vairavęs, t. y padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau jo nubaudimas ir pagal 417 straipsnio 7 dalį — perteklinis.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (galiojusią administracinio nusižengimo padarymo metu (nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d.) bei galiojančią šiuo metu) užtraukia <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Minėtos ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatos yra blanketinės, t. y. jų turinys yra detalizuojamas Kelių eismo taisyklėse.

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 117 punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.

KET 140.7 punkte numatyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

KET 3 priedo 1.1 punkte išaiškinta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. O šio KET priedo 1.7 punkte išaiškinta, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis neginčija ir sutinka, kad kirto siaurą ištisinę liniją, nurodytą KET 3 priedo 1.1. punkte. Ši aplinkybė taip pat yra įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. eismo įvykio schema, eksperto išvada ir kt.

Tačiau pareiškėjas skunde neigia, kad jo atliktas veiksmas yra lenkimas, nes pasak jo, nepaisant to, kad jis kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau jis neapvažiavo autobuso. Pasak pareiškėjo, jo vairuoto automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą atitinka „ketinimą pradėti lenkimą“, tačiau pamatęs, jog autobusas stotelėje nesustojo, jis savanoriškai atsisakė ketinimo lenkti. P. S. vertinimu, jis galėtų būti nubaustas tik už siauros ištisinės linijos 1.1 kirtimą, kas atitinka išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Teismas, tokius pareiškėjo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimą ir eismą juostoje nustato kelių eismo taisyklių XVI skyrius. Šio skyriaus 136 punkte nustatyta, jog vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Šio skyriaus 140 punkte nurodytas sąrašas aplinkybių, draudžiančių lenkti. Draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priedo I skyriuje nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 punktai (KET 140.7 punktas). Nagrinėjamu atveju aktualus KET 3 priedo I skyriaus 1.1. punktas, kuriame nurodyta, kad „siaura ištisinė linija“ skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas neginčija, kad jis kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, norėdamas apvažiuoti autobusą, kuris, pareiškėjo manymu, turėjo sustoti autobusų stotelėje, tačiau nestojo, o pradėjo posūkio manevrą. Pareiškėjas apie tai, kad jis kirtęs siaurą ištisinę ženklinimo liniją pradėjo lenkti autobusą, nurodė ir 2024 m. gruodžio 21 d. paaiškinime. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir rodo, kad jis, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, norėjo autobusą aplenkti, klaidingai manydamas, kad jis sustos autobusų stotelėje. Pažymėtina ir tai, kad pradėjus lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, visiškai nesvarbu ar lenkimo manevras yra užbaigiamas ar ne, taip pat nebūtų svarbu, jei lenkimo manevras būtų užbaigtas kelio vietoje, kur leidžiama lenkti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-67-387/2022).

Taigi, nors pradėjus lenkimo manevrą kelio vietoje, kurioje yra draudžiama lenkti, atsakomybės nešalintų aplinkybė, kad lenkimo manevras užbaigtas kelio vietoje, kur leidžiama lenkti, teismas pasisakys ir dėl pareiškėjo klaidingo kelio ženklinimo interpretavimo. KET 3 priedo I skyriaus 1.7. punkte nurodyta, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad brūkšninę kelio liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas (KET 3 priedo I skyriaus 1.7 punktas) galima kirsti, tačiau galima kirsti ne lenkimo manevrui atlikti, o norint atlikti posūkį sankryžoje, įvažiuoti į kelią ar iš jo išvažiuoti, nes ji žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Tai teismo posėdyje paaiškino ir apklausiamas ekspertas, kuris kategoriškai paneigė pirmiau nurodytus pareiškėjo teiginius. Teisme ekspertas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju kelias paženklintas KET 3 priedo I skyriaus 1.1. aprašyta siaura ištisine linija ir 3 priedo I skyriuje 1.7. punkte aprašyta siaura brūkšnine linija, kurią galėjo kirsti šiuo atveju tik autobusas, norėdamas įvažiuoti į autobusų žiedą, kur buvo autobuso galutinė stotelė. Pažymėjo, kad kelio ženklinimo linija 1.7. „Siaura brūkšninė linija“ yra tokia, kai brūkšnio ilgis ir tarpas yra vienodi. Joje lenkimo manevro atlikti negalima.

Taip pat teismas pažymi, kad eismo juostos ir priešingų krypčių srautai, kai leidžiamas lenkimas, yra atskirti siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai yra tris kartus trumpesni už tarpus tarp jų (KET 3 priedo 1.5. punktas). Šią liniją vairuotojai gali kirsti iš abiejų pusių norėdami atlikti lenkimą, persirikiuoti ar apsisukti, jeigu to nedraudžia kiti kelio ženklai.

Taigi teismas, įvertinęs išdėstytą, konstatuoja, kad institucija pagrįstai pareiškėją pripažino kaltu dėl lenkimo kitos transporto priemonės vietoje, kurioje pagal KET 140.7 punktą draudžiama lenkti, nesant jokio išskirtinio atvejo, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamoje dalyje ar KET 3 priede nurodytų atvejų, kai kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama. Taip pat nėra pagrindo pareiškėjo atlikto manevro vertinti kaip nepavojingo. Įvertinus kelio ženklinimą, esantį schemose, fotografuotą iš viršaus ir kt., aiškiai matyti, kad kelio ruožas, ne tik dalyje, kur pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą, bet ir toliau yra paženklintas ištisine siaura kelio ženklinimo linija ir tik prie įvažiavimo į kitas teritorijas (autobusų žiedą, degalinę) kelias paženklintas siaura brūkšnine kelio linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas (pagal 3 priedo I skyriaus 1.7 punktą) ir kurią galima kirsti norint įvažiuoti į kelią iš greta esančių teritorijų ar iš jo išvažiuoti, norint įvažiuoti į degalinę ar autobusų žiedą, o toliau vėl tęsiasi kelio ženklinimas siaura ištisine linija. Kelią sudaro po vieną priešpriešinę eismo juostą. Visa tai įvertinus, akivaizdu, kad pareiškėjo manevras lenkiant autobusą kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria horizontalusis ženklinimas — siaura ištisinė linija, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, yra pavojingas. Todėl pareiškėjo teisei priešingi veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 420 straipsnio 1 dalį. Toks pareiškėjo neteisėtų veiksmų kvalifikavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Kaip minėta, pareiškėjas nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius“, tačiau teismas su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėjo neteisėtas veiksmas — kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje lenkti draudžiama — sudaro administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, tad dar papildomas nubaudimas, kaip už nevažiavimą dešiniau nuo „siauros ištisinės linijos“, yra perteklinis. Atsižvelgiant į išdėstytą, institucijos nutarimas šioje dalyje keičiamas, pašalinant iš kaltinimo aplinkybę „esant kelyje ištisinei ženklinimo linijai nevažiavo dešiniau nuo jos“, nes siaura ištisinė linija kirsta tyčia, pašalinant papildomą pareiškėjo neteisėto veiksmo kvalifikavimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Taip pat panaikinant dalį dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir dalį dėl nuobaudų subendrinimo.

Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kaip įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 417 straipsnio 3 dalis taikoma tuo atveju, jei į priešpriešinio eismo juostą įvažiuojama pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą ištisinę liniją ir lenkimą tęsė esant siaurai brūkšninei linijai, kurią kirsti leidžia KET 3 priedo 1.7 punktas, tik įvažiuojant į kelią ar iš jo išvažiuojant, o ne lenkimo tikslu, t, y, lenkė kelio vietoje, kurioje draudžiama lenkti. Taip pat nustatyta, kad toks lenkimas nebuvo saugus, manevro saugumas grįstas iš esmės pareiškėjo subjektyviu vertinimu, t. y. lenkimas draudžiamoje vietoje buvo pavojingas ir kėlė grėsmę eismo saugumui, kilo eismo įvykis. Už pavojingą vairavimą, kai lenkimas atliekamas draudžiamoje kelio vietoje, administracinė atsakomybė nustatyta specialiame straipsnyje, o būtent 420 straipsnio 1 dalyje. Nustačius visus objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, nėra pagrindo pareiškėjo neteisėtus veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, numatyta bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

Teismų nurodoma, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Pareiškėjas, prašymą jam neskirti administracinio poveikio priemonės, argumentuoja tuo, nes jam yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai, dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo (tačiau nesutinka su netinkamu jo esamu kvalifikavimu skundžiamame nutarime). Vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, nes dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G.“ (duomenys neskelbtini) ir jam reikalingas darbinių funkcijų atlikimui vairuotojo pažymėjimas. Šias aplinkybes liudija teikiamas UAB „G.“ tarpininkavimo raštas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, dėl gamybinio būtinumo darbo metu vairuoti automobilį ir teigiamos charakteristikos prisegamas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl kylant ligos priepuoliams jam yra sunku vaikščioti ir vairuotojo pažymėjimas yra būtinas nuvykti į gydymo įstaigas. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad institucija skirdama nuobaudą, įvertino, jog nustatyta viena P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo ir, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Matyti, kad institucija taip pat įvertino ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Pareiškėjas prašo jo prisipažinimą ir gailestį vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau teismas su tuo nesutinka. Nors pareiškėjas pripažino kirtęs siaurą ištisinę liniją (3 priedo 1.1 punktas), tačiau iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas iš esmės nebuvo nuoširdus ir pripažino tik įrodymais nustatytą faktą, t. y. siauros ištisinės linijos kirtimą ir viso proceso metu bandė savo veiksmus sumenkinti. Todėl teismas pareiškėjo išreikšto prisipažinimo ir gailesčio nevertina kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teismas, vertindamas paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo neteisėtas veiksmas buvo pavojingas, o pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti netaikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui, todėl pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnio termino administracinio poveikio priemonę, nėra teisinio pagrindo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių funkcijų, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra svarbi šia specialia teise naudojosi neatsakingai, dėl ko padarytu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui, nes jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali poveikio priemonė bei minimalus terminas. Esant aptartoms aplinkybėms pareiškėjo išdėstyti argumentai neleidžia teigti, kad P. S. paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ar neteisinga jo padarytam administraciniam nusižengimui (numatytam ANK 420 straipsnio 1 dalyje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo P. S. skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. sausio 12 d. priimto nutarimą Nr. 10-ANR_N-902-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24262441769.

Pašalinti nutarimo dalį dėl P. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę „Esant kelyje ištisinei ženklinimo linijai nevažiavo dešiniau nuo jos“.

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje, taikant ANK 38 straipsnį, paskirta galutinė administracinė nuobauda.

Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.